Ir vėl britai kaip kokia malonumo granata sprogsta mano ekrane - 2002-ųjų Neilo Marshalo [Descent; Doomsday] Dog Soldiers. Aršus ir smagus fantastinis veiksmo/siaubo filmas, kurį galima palyginti net su legendiniu Predator. Pagal skonį priminė man ir ne per seniausiai žiūrėtą Outpost. Ir ten ir čia, net yra tas pats aktorius - viename pagrindinių vaidmenų. "Šunys kareiviai", ką jums tai sako? Nors mūsų kalboje tai skamba ne itin rimtai, bet iš tiesų tai pavadinimas ryškiai nusakantis filmą. Čia turime būrį kareivių, kurie besipraktikuodami miškuose susiduria su būriu vilkolakių. Tarp jų užverda toks lyg ir karas, o vėliau žmonės supranta, kad ir vieni kitais nelabai gali pasitikėti. Sarkastiški sąmojai, greit lekiantis veiksmas, skoningai išlietas kraujas ir gan originalus prisilietimas prie visko daro Dog Soldiers, vienu geriausių mano matytų filmų apie vilkolakius apskritai. Nors ir turiu pripažinti, kad nesu jų matęs itin daug. Turiu paminėti "Ginger snaps" ir "Amerikietišką vilkolakį viešintį europoje" ;) (Susipainiojau kurį esu matęs, - Londone ar paryžiuje, bet menu, kad buvo labai gerai) kaip vienus labiau įstrigusių vilkolakių filmų. Na ir žinoma dar nepakartojamą Maiklo Džeksono klipą Thriller ;) Anyway - šunys kareiviai - tvirtas, jėgovai surėdytas, berniokiškas filmas su byrančiom gilzėm ir aštriais dantimis. Puikumėlis. Kietas šitas režisierius.
Oh yeah koks fainas, kruvinas horroravas palakstymas brutaliais metro išpuolė šįvakar :) Labai įtraukianti piktdžiugiška pramoga tikriems siaubo filmų mylėtojams. Ir ką gi, pasirodo darbo autoriai - Versus režisierius ir Hellraiserio scenaristas. Na štai iš kur gi tas krūtumas. Filmas pasakoja apie jauną fotografą, kuris siekdamas pripažinimo lenda į tamsias gatves gaudyt "aštrių" kadrų. Little does he know, kad kiša nosį į reikalus maniako, kuris tūsinasi ne visai pagal maršrutą važiuojančiu naktiniu metro traukiniu. Po truputi jo naujas potraukis tampa aistra, o vėliau liga, kuri įpainioja į nemalonius santykius su maniaku ne tik jį, bet ir jo artimus žmones. Smagiausios aišku kruvinos žudynių scenos, kurios tiek nemaloniai nudelgia dantenas kiek ir ciniškai prajuokina, tikrai linksmas jėgovas filmas, pralekiantis taip greitai kaip ir pats mėsininko traukinys. Griežtai draudžiama tiem, kurie mėgsta lyginti siaubo filmus su realiu gyvenimu, ieškoti logikos klaidų ir panašiai. Išvis, eikit jūs šikt. Čia tyras, kietas ir smagus horroro pasivažinėjimas be didelių gilių minčių, būtent tai ko nori išsišiepusios siaubo maniakų burnos. Old skūlo jėga su niu skūlo išvaizda.
2006-ųjų Tailandiečių drama su siaubais, originalo kalba - Dek Hor. Žiūrint kaip į dramą - per daug šiurpių vietų, o kaip į siaubą - per daug dramatiškumo, tad man Dorm pasiliko minty kaip mielas, žavus, dramatiškas siaubo filmas. Šioje istorijoje vėlgi įsipainioję vaiduokliai, tik čia jie ne pagiežingi, keršto ištroškę pamėklės, kaip dažniausiai būna, o visai paprasti ir mieli. Reikėtų sakyti ne jie, o jis, nes pagrindinis vaiduoklis čia - berniukas, užmezgantis keistą draugystę su vienu iš griežto rėžimo berniukų mokyklos auklėtinių. Daugiau koncentruojamasi į jausmus, santykius, negu į siaubus. Savotišką gėrio sėklą palieką širdy šitas filmas, pajudindamas paprastas, visiems bendras vertybes - draugystę, pasiaukojimą, stiprybės ugdymasį. Į mano asian horror top 10 nepatenka, bet sakyčiau tikrai geresnis filmas nei daugelis kitų šioje kategorijoje. Iki labai gero dar trūksta, bet geriau už tuos, kuriuos vadiname vidutiniškais. Galima rekomenduoti, jei norite pasižiūrėt kažką geraširdiškesnio, tačiau su šiurpuliukais.
Kietas ir truputi keistokas 1995-ųjų fantastinis/siaubo filmas apie rojaus karą. Įdomiai pateikta ta agresyvioji krikščionybės pusė, kraujo ištriškę nužengę angelai ne ką mielesni už patį velnią. Angelą gabrielių vaidina neužmirštamo veido aktorius Kristoferis Volkenas. Kiti aktoriai irgi kieti ir matyti - Elias Koteas, Viggo mortensenas. Rimta komanda iš to pasakėlės lygio religinio karo padarė labai rimtą ir net kraupų/nemalonų filmą. Jei krikšioniškos mitinės butybės išties egzistuotų kaip jos dažniausiai yra vaizduojamos ir nutartu susipliekti tai veikiausiai ir matytume kažką panašaus - žmoniško, bet besielio. Įdomus toks filmas, savotiškas, bet geraja prasme. Krikščionims gal būtų įdomu pamastyti - koks turėtų būti angelas? "Visuomet atliekantis žudymą už dievą, visą amžinybę mylintis jį ir dėl to kasdien turintis susitepti krauju". Ir netikinčiam tais išmislais žmogui smagiai žiūrėsis, nes kaip jau minėjau aktoriai ir pastatymas - puikūs, filmas gan unikalus todėl vienaip ar kitaip - patrauksiantis. Tikrai neblogai pasižiūrėjau. Ypač po kito nevykusio pseudo-krikščioniško filmo, šių metų BABYLON A.D., kuris gan smarkiai mane šiandien sunervino, nes buvo neblogas šūdas. Treilerį galite pasižiūrėti čia.
1986. imdb sulyginamas su tokiais filmais kaip Evil dead, Braindead ir neveltui, nes čia taipogi toks krūtas, old skūlinis true siaubeko ir komedijos miksas, kurį žiūrėti buvo labai smagu. Toks truputi neprotingas ir dėl to labai fainas. Pasakoja apie rašytoją, apsistojusį name, kuriame pasikorė jo tetutė. Namas piktas, visokie bildukai ir demonai jame vaidenasi ir ima kamuoti personažą, tačiau tas užsispiria su namu kovoti ir neišsikrausto. Dar aplink sukiojasi įkyrokas kaimynas, kuris žinoma netiki vaiduoklių pasakomis ir nutaręs, kad rašytojui ne visi namie, mėgina jam padėti, nors nieks to neprašo. Įdomi savotiška vaidyba. Smagūs monstrai ir smagūs nesusipratimai su jais, vienas malonumas šitas filmas, nors ir kuklus, bet labai vykęs. Jėga.
Pagaliau pasirodė nekantriai lauktas Tokyo gore police dvd ripas. Visiškai nutruktgalviškas, absurdiškas action/gore/horror/cyberpunk/juodas humoras, prilygintinas The machine girl ir Meatball machine (juolab, kad tie patys žmonės čia kišo nagus). Ta futuristinė inkvizicija man dar kiek priminė Stacy: attack of the schoolgirl zombies, kam patinka šitoks Azijos extrymas, tą irgi rekomenduočiau. Šitas nurautas saldainis deja normaliems žmonėms, kurie mėgsta normalų, neišsišokėlišką kiną, netinka. Užtat čia tikras auksas goro, absurdo, ir komiksinio actiono (kuris vietomis savo stiliumi primena Kill Bill linksmybes) maniakams. Apskritai stilius - 100%. Tiems kas žino su kuo prasideda, stilingumas ir suteiks absoliutų pasitenkinimą. Tiems kas nelabai žino - tai ganėtinai keista pramoga tykštanti nesibaigiančiais kraujo fontanų purslais, absurdiškai juokingo veiksmo pasaulyje, kur nieko nėra neįmanomo, vadinasi gali nutikti bet kas. Kaip byloja pavadinimas, siužetas viniojamas apie privatizuotos policijos pajėgas, kurios doroja nuskaltelius smagiai ir be jokio gailesčio. Man ypač patiko tos Starship Troopers stiliaus futuristinės reklamos, kuriose iš nežmogiškumo daroma savaime suprantama pramoga. Šiose kruvinose įstatymo pajėgose dirba jauna, gyvenimo aptalžyta mergaitė, kuri yra pagrindinis ginklas kovoje su policijos priešais - Inžinieriais: žmonėmis - genetiniais mutantais, kurių siaubingos žaizdos jų nenužudo, o akimirksniu virsta pavojingais ginklais, kurie gali būti tiek metaliniai, tiek organiniai. Mergina kovoja su pagieža dėl nužudyto tėvo, bet vėliau kortoms atsiskleidus, pakeičia savo nuomonę apie gėruosius ir bloguosius. Tai kas rūpi mums - išpildyta beveik tobulai. Norėti kokybiškesnio beprotiško pasiskraidymo tarp kraujo krioklių galima tik slapčia, nes priekaištauti tam kas padaryta - jau nuodėmė. Visgi laukti net paskatinama, nes pabaigos titruose pasirodo labai mielas užrašas - More gore coming soon! Ačiū tau Japonija, už šį nuostabų raudoną rytą, mano liguisti lūkeščiai patenkinti, berniokiškas smalsumas - apdovanotas. Tobulybei ribų nėra, bet tokyo gore police, dar vienas Azijos ekstremalų žingsnis link jos. Tikėkimės tai dar nėra mūsų kultūrinės beprotybės triumfo viršūnė.
1980-ųjų, Joe D'amato [Blue Holocaust] kultinis darbas, vėliau pratęstas jau aptartu Absurd. Taip pat žinomas kaip Anthropophagous: The Beast; Antropofago; Man Beast; The Grim Reaper; The Savage Island; The Zombie's Rage. Italai visad turi kažkokį patrauklų, savotišką stilių ir tikrai Antropophagous - kaip diena ir naktis skiriasi nuo tęsinio. Originalas beabejo daug geresnis, tačiau visvien meluočiau jei sakyčiau, kad man labai patiko. Be keletos labai stiprių, bet gaila trumpai trunkančių scenų, kūrinys man pasorodė gan nuobodus ir nesutelkiantis. Ta prasme viskas čia ok, bet aš neprisidėsiu prie prisiekusių fanų armijos, nes neradau labai jau daug ko, kuo čia taip žavėtis. Na žinoma be paties pagrindinio blogojo personažo, kuris gaila išlenda gan retai. Dar man labai patiko aplinka, jūros vaizdai, kurie labai gražiai pastebėti ir šitam plakačiuke, kartu su kitu stipriausiu filmo epizodu :) Aš puikiai suprantu kaip čia viskas true ir kieta, kaip old-schoolui, bet man tai ne pats geriausias matytas Itališkas horroras. Tiesiog toks OK, ir tiek...
Tad štai ir naujausia brangi "Kūno grobikų invazijos" versija ir tikrai labai nebloga! Galima pastebėti, kad kai amerikonai perstatinėja patys savo kūrybos filmus tai dažnai būna ne tokia ir nelaimė. O šitas man netgi labai patiko. Toks daugiau veiksmo filmas padarytas, daug brangiai kainuojančio actiono privelta. PAtiko, kad ne perstatyta ta pati istorija vėl, o tarsi vaizduojami tie patys įvykiai, tik nutikę jau kitiems žmonėms. Ta prasme palikta tik ta pati ateivių invaziją, o patys bėgančiųjų nuotykiai jau visai kitokie, nei senesniose versijose. Dėl to žiūrėti daug įdomiau, nes nežinai kas nutiks. Šitas filmas vietomis man net priminė 28 Weeks Later, kartais kažkodėl The Mist... Tikrai čia ne šūdas ir nebijokit surizikuot paragaut šito popsiuko. Fainas, įtraukiantis action/horror/sci-fi!
Štai ir kita klasika - vienas iš klasikos remeikų :) Jau spalvotas, šiuolaikiškesnis ir efektingesnis. Žinoma originalas yra originalas, bet ši versija man labiau patiko. Nors visa esmė ta pati ir siužetas labai nedaug tepakeistas, bet šita dalis buvo kraupesnė, pridėta keletas smagių naujų posūkėlių, kurie labai pakausto kūrinį, kaip atskirą. Stipri aktorių komanda, labai įtikinama vaidyba, puikus kūrinys. Baigėm žiūrėti apie 1 nakties, po to ir man ir kolegai žiūrovei visą naktį sapnavos tie kūno grobikai. Išskirtinė sci-fi/siaubo žanro klasika ir puikus perstatymas, gimęs praėjus dvidešimčiai metų nuo originalo, net ir šiandien atrodanti stipriai ir įtaigiai. Ką gi žada naujausias - Invasion? Pastatytas praėjus dar trisdešimčiai? Greit išsiaiškinsiu!
P.s. Dar pažiūrėjom Battlestar Galactica (2003). Nelabai tinka į čia, bet kas mėgsta tą grynąją kosminę fantastiką, be jokių horror elementų ir nematė tai turėtų suklusti
Dar viena klasikos spraga užlipdyta - 1956-ųjų nespalvota mokslinė fantastika - "Kūno grobikų invazija", susilaukusi net keletos perinterpetuotų versijų. Kaip suprantu tai knygos ekranizacija, bet visgi - legendinis filmas. Na man tie itin seni ir nespalvoti filmai sunkiai žiūrisi, kažkiek aš naujųjų laikų sugadintas žmogus, sunkoka man į juos įsijausti. Visgi šitas - tikrai neblogas ir žinau, kad tuo metu tai buvo kažkas įpatingo. Senus filmus žinoma reik žiūrėt turint omenyje jų laikmetį. Pasistengus įsivaizduot save šeštąjame dešimtmetyje žiūrint šitą kine tikrai smagūs jausmai kyla :) Pikti, augalų forma besidauginantys ateiviai, kopijuoja mūsų kūnus ir pavirsta bejausmėmis mūsų kopijomis. Jie kaupia savo visuomenę ir nori, kad tokiais taptų visas pasaulis. Šiame filme pagrindinis herojus daktaras su mergina pamažu perpranta šią paslaptį ir ima bėgti nuo susimokiusių padarų. Aišku dabar tai neatrodo labai ispūdingai, bet jau paminėjau tą 50ies metų skirtumą, tad daug apie tai kalbėti nėra prasmės. Klasika yra klasika. Nelikau labai sužavėtas, bet tikrai neblogas filmas. Priešaky - 1978-ųjų ir 2007-ųjų versijos. O imdb sako, kad ir Roberto Rodriguezo "The Faculty" yra šio filmo versija. Tas jau nuo seno guli kolekcijoj, kas nematėt - tikrai smagus filmėcas.
Mielas ir paprastas 1983-ų b-klasės, "sūringas" fantastinis siaubo filmas su šlykščiom pabaisom ryjančiom žmones. Nieko labai įpatingo, bet toks "true" trešiukas, kokio nemylėti negalima. Pagal savo nuotaiką gal priminė man kažkiek The video dead. Šitas irgi kuklus, neišsišokėliškas, kiek kvailokas, bet labai savas ir vaikystę primenantis. Nedidelio biudžeto, bet visai smagiai žiūrimas. Gal vietomis ir nuobodokas, bet užkietėję horroro fanatai smagiai ir ramiai jį sugriauš. Ir labai grindhouziškas treileris ;)
Į kino teatrus atvykus naujai filmo versijai, nutarėme pradžioje susipažinti su originalu, o gal tiesiog guodžiamės, kad nėra pinigų eiti į kiną ir reikia kažkuo pasitenkinti iki dvd-ripo ;) Abejoju, kad naujoji versija daug kuo bus panaši į 1951-ųjų. Čia viskas dar taip labai senoviška ir ganėtinai cheesy, bet vis dėl to labai smagiai ir įdomiai žiūrisi. Turi tam tikro žavesio, kurio trūksta šiulaikiniems filmams. Jei dabar toks išeitų, būtų nurašytas kaip trashas, tada tai buvo gan rimtas sci-fi. Na aš tikrai džiaugiuos sėdęs šito pažiūrėt, buvo labai smagu. Gal dėl to, kad nedaug žiūriu tų senų filmų ir nėra jie nusibodę. Šiaip toks nieko rimto, bet labai fainas tikrai. Gal net galima įžvelgti įdomių politinių / socialinių metaforų. Vertas dėmesio jei traukia seni filmai ar cheesy sci-fi. Pažiūrėsim iki ko jį išpūtė šiuolaikinis holivudas... + įdomus faktas: Army of darkness referencas - duoklė šitam filmui - stebuklingi žodeliai - Klatu Verata Nikto :)
Daugelio gerbiamas, mylimas, legendinis režisierius Stenlis Kubrikas ir jo daugybę kartų perinterpretuota ir parodijuota kosminė 1968-ųjų klasika pagaliau rado kelią ir į mano smegeninę. Na visų pirma muzika - daugybę milijonų kartų jau girdėta daugybėje kontekstų, labai erzino :) Na bet čia ne filmo bėda - juk tada gal ji nebuvo tokia nuvalkiota ir nučiulpta kaip skamba mums šiandien. Šiaip jau pastebėjau, kad Kubriko filmuose muzika visąlaik labai ryškų vaidmenį vaidina ir dažniausiai kažkiek erzina ar rėžia ausį. Alia pats filmas gan stipriai ir maloniai pralenkė mano lūkeščius ir nepaisant didelio laiko tarpo tarp jo sukūrimo ir mano patyrimo - pasirodė man keistai artimas ir labai savas. Ne tobulas filmas, daugelis vietų ištemptos, bet ta savotiška, tamsi ir visiškai unikali nuotaika padarė savo. Nepaisant to futurizmo, kuris dabar atrodo kiek dirbtinis, man buvo nuostabu žiūrėti ir galvoti, kaip jie padarė tuos efektus, tuo metu, be kompiuterinės grafikos. Po filmo susimastęs paskaičiau žiūrovų interpretacijų ir deja jos pasirodė nevisai sutampančios su mano ir gal net perdaug supaprastinančios tai ką pamačiau. Tai ką pamačiau paliko man tam tikras filosofines užuominas, kad jokie dydžiai neturi jokios reikšmės. Jei žmogui nesuvokti erdvės begalybės į išorę, tuomet kas leidžia spręsti apie jos baigtinumą vidujybėje? Erdvė tampa absoliuti ir nesibaigianti į abi puses, reiškias netenka prasmės mūsų vistiek jos nesuvoksiančiam ribotam protui. Labai gražus ir unikalus filmas. Gal nebe toks lengvas suprasti mums šiandien, bet vis vien tikrai vertas dėmesio ir įpatingas. Deja ne tiems, kurie laukia lazerių ir sprogimų karnavalo.
Labai gerai vertinamas 1980-ųjų Lyncho [Eraserhead, Inland Empire, Lost Highway] filmas, pasakoja išsigimėlio, vadinamo Drambliažmogiu gyvenimo istoriją. Dėl savo siaubingos išvaizdos jis rodomas cirke už pinigus, o vėliau jį nusičiumpa Antonio Hopkinso vaidinamas daktaras ir mėgina ugdyti žmogiškąją šio nelaimingo žmogaus patirties pusę. Visgi visad atsiranda tokių, kurie norės pasityčioti ar pasipelnyti iš kito nelaimės, tad čia mūsų keistas herojus tampomas tarp dviejų žmogiškosios prigimties pusių - šviesiosios ir tamsiosios. Lynčas pakilo mano akyse, kad ėmėsi tokios sudėtingos temos (na čia gal kvailai sakau, nes visi jo filmai sudėtingi) ir dėl to, kad pamačiau jog jis gali kurti ir ne tik avangardą. Elephant man siužeto linija tiesi, kaip normalaus filmo. Siaubo čia vargu ar rasite, nebent pasibaisėsite tamsią "normalių" žmonių prigimtimi. O šiaip filmas yra be galo gražus, liūdnas ir graudus. Labai smarkiai Lynčas čia užgauna tas mūsų dramines stygeles, sužadina baisiausiai kartų gailesčio ir neteisybės jausmus. Gal toks palyginimas tiktų: žiūrint kaip Drambliažmogis taria žodžius jausmas apima kaip žiūrėti į sužeistą mažą šuniuką. Lynčo filmai yra tam tikras iššūkis, jo seansai nelengvi ir keistenybės jam labai patinka. The Elephant Man tikrai labai geras ir stiprus filmas, bet pasiruoškite labai labai nusiminti, nes jis siaubingai liūdnas.
R. Point - Karinis 2004-ųjų Korejiečių siaubiakas. Kraupokas, skoningas, savotiškas, gerai padarytas. Pagal siužetą galima būtų lyginti su Outpost. Čia kareiviai atgujami į tam tikrą vietą Vietname susirinkti be žinios dingusių kolegų, bet kol jie ten tamposi pirmyn atgal paaiškėja, kad tai vieta, kurioje geriau nebūti, labai keisti dalykai ten ima dėtis. Čia gal biški viskas subtiliau ar sunkiau suprantama nei outposte, bet aną žiūrėti buvo įdomiau. Šiaip nėra super filmas, bet visai nieko.
2003-ių metų Olafo Ittenbacho [Legion of the dead] filmas apie kruvinas amžinojo gyvenimo paieškas. Tiesa sakant visiškai nesvarbu apie ką jis, net sunku tai pasakyti aiškiai, nes siužeto linija tai ganėtinai nesąmoninga, kaip ir viskas kažkiek šitame filme. Svarbiausia tai goras goras goras. Iki vidurio filmas žiūrėjosi kaip puiki absurdo komedija su labai keistu humoro jausmu, bet po to, kai prasidėjo tos scenos senovėje ir neva mėginta konstruot rimtą pasakojimą tai jau neigiami jausmai užplūdo. Nei ten idomi mums ta istorija, nei mums reikia to mėginimo rimtai vaidinti. Kam gi pritempinėti visą tai prie paprasto taškymosi kraujais... Įspūdis gavos toks idomus, Ittenbachas - savotiškas režisierius. Iki vidurio auksas, o po to - šiokia tokia nesamonė. Goras dėl goro turi daugiau prasmės jei nemaskuojamas siužeto subtilybėmis ;)
Idomus 2004-ųjų Pietų Korėjos siaubiakas su lėlėmis! Lėlės visad kažkoks nemalonus siaubo filmų veikėjas ir man kažkaip ne itin dažnai pasitaiko ir filmų, kur jomis gasdinama, tačiau dažniausiai jie būna geri. Doll Master kraupokas, bet gal mažiau baisus negu koks Dead Silence, visgi kai kurios scenos smagiai šiluma per kelius pasireiškė. Azijiečiai apjungia tą lėlių terrorą su savo vaiduokliniais "ilgų juodų plaukų" bajeriais ir rezultatas labai smagus + ir šiaip filmas labai maloniai žiūrimas, visai neprailgstantis, nors gal su tais stengimaisiais dramatizuoti ir padaryti twistą keliose vietose buvo kiek ir perlenkta. Tačiau tai, kad nuolat yra intriga kažkokia ir išlaiko iki pabaigos prilipusį prie ekrano. Visa kita irgi gražiai padaryta, labai gražios spalvos, vietos ir kiti estetiniai dalykėliai, net aktoriai tokie į kuriuos įdomu žiūrėt ir pačios lėlės labai kietai padarytos. Nors kažkokios labai gilios minties ir nėra, bet filmas tikrai smagus ir vertas įpatingo dėmesio, toks, kuris gal ir ilgiau išliks atminty. Tikrai vienas geresnių asian horror. Daiktai irgi nori meilės, o kai jos duodi, o vėliau atimi, jie pasidaro pagiežingi ir siekia keršto.
Rosso Sangue Monster Hunter Anthropophagous 2 Antropophagus 2 Ausgeburt der Hölle Horrible Psychose infernale Terror sin límite The Grim Reaper 2 Zombie 6: Monster Hunter
Nemažai sinonimų, tiesa? Taigi prisėdu žiūrėti Absurd, jau pačioje pradžioje man nušvito du dalykai: 1) Juk tai Joe D'amato filmas [Blue Holocaust]! Pala, bet rašoma, kad režisierius Peter Newton? Pasitelkiu pagalbon internetą ir sužinau, kad Joe D'amato dirbo ir kitais slapyvardžiais! Peter Newton, Aristide Massaccesi. 2) Filme šmėžuoja matytas veidas ir nuojauta man kužda, kad tai ką aš dabar žiūriu yra Antropophagous tęsinys. Einu į imdb, patikrinu ir tiksliai! Idomu tai, kad Antropophagous aš dar nė nematęs, (LoL) bet ta mordytė jau įsirėžusi atmintin iš visokių screenų. Taigi darau neleistiną dalyką - žiūriu filmą nuo antros dalies. Kažkaip užkabino tas nepakartojamas, tik Italams būdingas, old schoolinis muzikinis score'as ir pagalvojau - velniai nematė, žiūrim absurd, o jei patiks vėliau būtinai pažiūrėsiu ir pirmtaką, viskas stos į savo vietas. Nenoriu labai įžeisti klasikos, bat Absurd man pasirodė gan sunkiai žiūrimas, nuobodokas. Nemažai laiko įsijausti tikrai reikėjo pastangų, o mintys vis nukrypdavo kažkur šalin. Gal mačius Antropophagous žiūrėtųsi kitaip? Filme pasakojama apie nemirtingą, nemalonų bičą, kuris esąs beprotis pagautas žudymo instinkto ir skerdžia po ranka pasipainiojusius, kokiais nors rakandais atsitiktinai atsirandančiais veiksmo vietose (grąžtas, orkaitė whatever). Jį vejojasi kunigas ir policija, o tuo tarpu į nemalonumus įpainiojami ir paprasti žmogystos. Viena jų man pasirodė gan idomus personažas - (kažkuo) serganti mergaitė pririšta (niekaip nesupratau kodėl. Ji galėjo judėti, kaulai regis nebuvo sulaužyti, o jei ir būtų, kam žmogų pririšti, ir ji nebuvo beprotė, tad kokio velnio?) prie lovos. Ji ir yra pagrindinė dalyvė filmo kulminacijoj, bet iki jos teko neblogai pažiovauti. Kas tikrai čia gerai tai žudymo scenos. Tiesa sakant tik jos man ir pasirodė nors kažkiek exciting. Visa kita gan ištempta, neįsiurbia, o kai kas net nepamatuota ir kaip sako filmo pavadinimas - absurdiška (pvz scena, kur berniukas beldžia į duris ITIN ilgai ir šaukia, kad jį įleistų). Visgi kažkokio įpatingo absurdo čia neišvydau - daugiau toks vidutiniškas slasheris, su antgamtinių jėgų priemaišom. Savo nuotaika ir įspūdžiu kažkaip priminė man filmą Nightmare in a damaged brain. Die-hard old schoolinio horroro maniakams tai gal ir saldus klasikinis kasnelis, bet man, kad ir su visa pagarba, - ne ypač patiko.
Nesupainiokit su tokio paties pavadinimo 2004-ųjų metų filmu, kurį Lietuviai "tiksliai" išvertė "Mano kaimynė - porno žvaigždė" ;) Jack Ketchum's The Girl Next Door - aršus 2007-ųjų trileris / drama / siaubas, neva paremtas tikra istorija. Atrodo gan realistiškas, ypač gerai pagautas tas vaikų išnaudojimo momentas, kai jie dar nesupranta, gerai elgiasi ar blogai, kai nujaučia, kad kažkas ne taip, tačiau jei mama leidžia - tai matyt, ne tik taip galima, o ir reikia. "Nučiuožusiai" mamytei tokie vaikai - tarsi švarus lapas ant kurio ji gali išpilti visą savo nevykusio gyvenimo purvą ir paversti viską - tyru blogiu. aip pat ir įvykiuose besisukantis kaimynų vaikas, lyg ir galintis kažką padaryt, bet dar regis metelių kokių trūksta, kad suprastu kas iš tiesų aplink dedasi. Ir skaudu būtent dėl to, kad buvo galima kažką padaryt, kad nieko blogo nenutiktų, bet aplinkybės klostosi vis ne į gerą. Paties siužeto gal ir nespoilinsiu, bet tai filmas apie kančią, išnaudojimą, žmogiškumo praradimą. Priminė nesenai matytą Eden Lake ar ten minėtą Broken. Jei patinka neteisybės ir žmogiško blogio kupini filmai panašūs į šiuos - tai tikrai vertas dėmesio filmas, kuris lygiai taip moka sugadint nuotaiką, kaip ir stipresni jo "giminaičiai". Smarkus, nemalonus, įtraukiantis seansas, kurį drąsiai rekomenduoju. Vienu žodžiu "Rated R for sadistic torture and sexual abuse, nudity, language and strong sexual dialogue - all involving children" ;)
Beprotiškas 2005-ų metų cyberpunkas iš Japonijos, vienas iš tokių filmų, apie kuriuos galiu pasakyti, kad "dar nieko panašaus nesu matęs". Na galėčiau gatvėmis lakstančius goreborgus (čia vaidntus necroborgais ;)) susieti su metalu virstančiu Tetsuo veikėju, o išlietas upes kraujo sulyginti su The Machine Girl taškalyne, bet Meatball Machine, visvien yra trenkta ir nepakartojama patirtis. Persikeliame į beveik siurrealistinį pasaulį, kuriame siautėja žmones užvaldantys - pusiau mechaniniai parazitai. Jei vienas jų užšoka ant tavęs, itin nemalonios procedūros eigoje tu tampi kyborgu (ar ką aš vadinčiau gore-borg'u), pusiau žmogumi, pusiau mašina, kurios tikslas yra susikauti su kita tokia mašina, o pakeliui nudobti po kojomis pasimaišiusių žmonių. Į šį kominksinį veiksmą įsitraukia keista pora, kurios santykius šitame filme galima pavadinti itin keista meilės istorija. Crazy aukso luitas iš tekančios saulės šalies, kurio gal nesupras mergaitės, bet berniukam pamatyt privaloma ;) Žiūrėjęs šitą filmą iš vakaro, net sapnavau jį pusę nakties. Beje, imdb matau, kad tai yra 1999-ųjų versijos naujas pastatymas, bet vienas režisierių - tas pats. Gal kam yra tekę matyti pirmtaką? Būtų labai įdomu!
2006-ųjų vaiduokliškas siaubas iš egzotiškojo Tailando. Palyginti gan nuobodokas, visas veikmsas vyksta viename dvarelyje ir intrigos kokios nelabai yra, išskyrus pabaigą. Pradžioje atrodo kaip prasidėjo neidomiai taip ir vystosi viskas neidomiai, nieks neužkabina, nieks per daug nebaugina, bet kulminacija išgelbėjo visą filmą. Paskutinės ~20 (tiksliai nepažiūrėjau) filmo minučių, atperka pražiovautą laiką ir ištaiso visą padėtį. Filmas iš nuobodaus, vidutiniško pasakojimo apie vaidenimasį tampą užpinta, kraupoka ir intensyvia siaubo pasaka. Tad jeigu jau žiūrėsite, tai pasistenkite nespjauti ir palaukti pabaigos, nors playginus su panašiais filmais - yra ir geresnių. Tad trumpai - ne itin geras, bet ir ne itin prastas. Kažkaip gera širdy, kad yra su daug geresniu kuo palyginti.
2006-ųjų Vengrų filmas. imdb. Žiūrėdamas galvojau ar tiktų čia jį aprašyti, bet kuo arčiau galo tuo labiau įsitikinau - tinka. Filmas sviruoja nuo dramos iki juodosios komedijos ir iki siaubo, tačiau kaip vientisas kūrinys tampa žavingu, filosofišku ir nedalomu. Tiek šiurpiai egzistencinis, metaforiškas kiek ir nemaloniai žmogiškas, bei absurdiškai smagus. Sunku šviežiai pažiūrėjus verbalizuoti emocinį įspūdį, ar trumpai paaiškinti kokios mintys užpuola, tad gal ir nereikia to daryti - be galo vertinga interpretacijos laisvė ir patyrimo džiaugmsas paliekamas pačiam žiūrovui, tad ir aš tiesiog primigtynai rekomenduočiau pasižiūrėti ir pajausti ar suprasti, kas per filmas Taxidermia yra pačiam. Šlykštu ir žavinga, iškreipta ir tobula vienu metu, kažkaip kraupu ir be galo gražu. Sąlyginai - šedevras. Vietoje treilerio įdedu ištrauką iš filmo - kuri kartu yra ir grindo grupės P.K.I.K.T. klipas. Įspūdinga
Paviliojo mane proga išmėginti pagaliau tą trimatį kiną. Atkapščiau savo senus popierinius žalia-raudona akinius ir sėdau žiūrėt. Deja iki galo neištvėriau. Tas trimatiškumas dažniau veikia kaip žvairinimas, akis tik paskaudo. Buvo pora vietikių kur efektas smagiai suveikė, bet daugiau nemalonu, negu malonu... Ir pats filmas ganėtinai prastas, nes šiaip dar ne tokį šlamštą moku pažiūrėti iki pabaigos. Tikrai nieko gero. Geriau tęsiu naujo Desperate Housewives sezono peržiūrą lol.
Radau prie padėvėtų daiktų šio filmo dvd, tad nutariau suteikti šansą šiai amerikiečių versijai. Na filmas labai gražus tikrai, stilingas toks. Įskiepija tokios tamsios, mieguistos ramybės nuotaiką. Gal reikėtų sakyti, net ramaus nerimo ar šiurpios ramybės. Veiksmas lėtas, nėra jokių didelių amerikietiškų sprogimų ir jokių lazerių. Veiksmas, nors ir fantastinis, rutuliojasi draminio filmo stiliumi, veikėjai daug kalba, žiūri kits į kitą, viskas vyksta subtiliai ir iš lėto. Tačiau tas visai netrukdo įsijausti, nes istorija tikrai idomi, o jos posūkiai netikėti. Nuolat išlaikoma paslaptis, net ir po filmo dar gali išsikelti keletą interpretacijos versijų. Žavi, kiek kraupi, paslaptinga ir intelektuali mokslinė fantastika romantikams, mėgstantiems pamąstyt apie žvaigždes, tolius, gyvenimą ir mirtį... ir gyvenimą.
A.k.a. Zombie apocalypse / Cementerio del terror (1985).
Šitą filmą man labai rekomendavo net ne vienas žmogus, nes jis turėjo būt labai geras, tačiau man nepasirodė jis kažkuo įpatingas. Gal nuotaika ne ta buvo ar ką, bet gan sunkiai jis man praėjo. Ginkdie nesakau, kad šūdas, tiesiog labai cheesy ir tiesiog vidutiniškas jis man pasirodė. Tikrai ne toks, kurį labai rekomenduočiau kitiems. Na bet gal skonio, poreikių ir nuotaikos reikalas? :) Šiaip manau neblogai tinka prisiekusiems zombių fanams, dar jei norisi pasižiūrėt kažką seno ir pigaus. Būna juk, kad tokie norai užklumpa. Tačiau aš gal labiau pramogos norėjau šiandien, o šios Siaubo Kapinės - nuobodokas dalykėlis. Čia pasidrožt norintis vaikinai susiveža savo mergyčkas į apleista namą prie kapinių. Deja jom tokia romantika visai nepatinka, tad linksmintis jie nutaria kitu būdu - pavagia labai pikto bičo lavoną iš morgo ir kapinėse rituališkai įsodina į jį patį velnią. Tuo pat metu būrelis vaikų eina trick-or-treatinti ir nukėblina į tas pačias kapines. Vienas bičas labai pasiryžęs sustabdyti tą velnio įsikūnijima pavagia policijos mašiną ir pusę filmo važiuoja, o kai jau atvyksta vieton, veiksmas būna pasiekęs viršunę - zombių prisikėlimo sceną, kuri man ir buvo nuoširdžiai smagiausia / idomiausia per visą filmą. Be to važiavimo, kuris truko visą amžinybę dar norėčiau paminėti morge lavoną su batais ir vyruką grasinanti zombiams kryželiu, tuo metu rankose laikydamas milžiniška, tačiau kažkodėl neveiksmingą kitą kryžių :) Tos cheesy detalės tikrai smagios, bet visumoj prasidžiuginau mažokai. Taigi kaip jau sakiau, nėra labai prastai, tačiau nieko ir itin gero. Čia pirmos 10 filmo minučių...
Taip pat žinomas kaip "The blood of heroes" (1989). Gan kietas filmas iš tos "ateitis - žmonių moralė sudilusi" serijos. Fantastinis veiksmo filmas, kurį dėl vienos ar kitos priežasties galima būtų palyginti su Turkey Shoot, Running Man, Death Race 2000, Waterworld, Mad Max ir panašiais. Šioje vizijoje sutinkame burelį keliaujančių sportininkų, kurie siekia išmėginti savo jėgas elitinėje lygoje. Sportas labai grubus, lūžta kaulai, varva kraujas. Man prireikė daugiau nei pusės filmo, kad iš tiesų supraščiau taisykles todėl pradžioje buvo sunkoka sirgti už personažus tad ir žiūrėjos nuobodokai, tačiau kuo toliau - tuo buvo geriau ir filmui pasibaigus visgi noris pasakyt, kad čia jėga. Siekiamoje lygoje dalyviai itin stiprūs ir kviesti juos į iššūkį esą tikra savižudybė, tačiau herojai žinoma įsidrąsina, o to mes visi labai laukiame. Vietomis šitas filmas kvepia martial arts, vietomis sci-fi, gan įdomus mišinukas, su savitu pasaulėliu, kuris padarytas nebrangiai, bet įtaigiai. Atmosferą sukurti pavyko todėl ir įsijausti lengva, nors pradžioje taip ir neatrodė. Šiaip man patiktų daugiau smurto, bet "tamsos" čia pakankamai. Rekomenduotina jei patiko nors vienas ar daugiau aukščiau paminėtų filmų.
Kultinis 1985-ųjų Italų filmas prie kurio prisidėjo ir pats Dario Argento. Jau ankščiau mėginau jį žiūrėt, bet tuomet viso pamatyt nepavyko, šiandien prisiminiau kokia jėga ten kvepėjo tad pagaliau pasižiūrėjau iki galo. Man kaip siaubo filmų mėgėjui čia tikras saldainis, kuriam vos vos trūksta iki tobulybės. Galėčiau jį pavadinti itališku Evil dead sumaišytu su From dusk till dawn. viskas čia yra žiauriai krūta ir žiauriai "true", bet manau tai supras tik tie, kurie iš tiesų myli šitą žanrą ir supranta kas yra tikras zjbs oldskūlas. Garsiai grojantis heavy metal, klanai kraujo, demonų apsėsti zombiai, motociklai oh yeaaaah!!!!!! Tikras auksas nuo pradžių iki galo, be kalbų žanro klasika.
Itin keistas 2000-ųjų metų Japonų filmas. Keistas ta prasme, kad toks siurrealistiškas, bet tas siurrealizmas ne toks kaip daro pvz D. Lynchas, o toks ... kitoks. Savotiškas, pateiktas tvarkingai. Man regis apibūdinimui labai tinka angliškas žodis - Bizarre. Seansas buvo estetiškas, savotiškai gražus, bet tikrai negalėčiau pasakyt, kad lengvas, mat kažką itin nemalonaus turi šitas filmas ir pateikiu tai kaip teigiamą bruožą. Kažką tokio kraupiai nenormalaus ar paranormalaus. Net istorija keistoka apie spiralę, kaip pražūtį. Tos spiralės visur vaidenas, apsireiškia visokiomis formomis, nuo spiralės formos maisto iki dangaus susisukančio, tarsi juodoji skylė į patį niekį. Spiralės yra visur, tarkime, kad ir mūsų pirštų pagalvėlės. (!) O Čia savotiška spirale tampama ir įsuktam po mašinos ratu arba kaip viniotiniam susuktam skalbimo mašinoje ;) Taigi filmas labai originalus ir savotiškas, palieka gerą, stiprų, tačiau nelabai malonų ir keistą įspūdį. Labai vertas dėmesio.
Na taip, šitas pavadinimas - išties toks ;) Koks pavadinimas - toks ir filmas. 20-ies minučių trukmės, absurdiška zombių komedija su antisemitiniais juokeliais. Vakarieniauja sau ramiai neva tvarkinga šeima ir juos užpuola zombiai-žydai! Tuomet atsiranda kažkoks kietuolis pusiau žydas, kuris žino kaip su jais susidoroti :) Humoras gal biški ir lėkštokas, bet poroj vietų tikrai smagiai nusikvatojau. Atrodo filmas neblogai, be humoro atiduota šiokia tokia duoklė ir visokiems evil dead ir night of the living dead sakyčiau. Nieko įpatingo, bet smagu tokį pasižiūrėt, vien jau dėl originalios idėjos :) Šiaip jau manau gana ir treilerį pažiūrėt, kad suprast maždaug pilnai kas čia per daiktas.
Šviežias superinis šokeris iš Anglijos! Oh yeah baby kaip smarkiai papurtė. Galėčiau palyginti su tokiais filmais kaip Frontiere(s), Wolf creek, Storm warning, Broken ir taip toliau, bet čia viskas rimčiau ir smarkiau (matyt taip sakau tik dėl to, kad įspūdis šviežias ;) ir šiaip skiriasi vien jau tuo, kad istorija labiau galima realybėje, nėra kažkokių tamsoje glūdinčių maniakų ar bepročių šeimynėlės. Būtent tas faktas, kad čia tik žmogus žmogui - vilkas, kažkaip labai suaštrina įsijautimą, nes filmas kužda, kad taip gali nutikti ir tau, o net tas ežeras ir tas pliažas tokie Lietuviški... Turime tą patį aukos - persekiotojo santykį, tik čia viskas taip skaudžiai tikra ir įtikinama, kad net kvapą gniaužia, todėl "Edeno Ežeras" iškart užsitarnauja įpatingą vietą tarp panašių šiandienos siaubo filmų. Tik filmui dar prasidėjus ir nespėjus išlipti iš klišių jau esi įtrauktas ir sužavėtas, o tai liudija labai gerą kūrėjų darbą - vaidybą, montažą, režisūrą ir t.t. viskas praktiškai nepriekaištinga. Taigi vėliau kai prasideda siaubai, "gerieji" filmo veikėjai tau iš tiesų rūpi, todėl žiūrėt kaip jiem nesiseka visai nesmagu ir net norisi, kad jiem baigtųsi gerai (o juk būna ir atvirkščiai). Blogiukai irgi sakyčiau ne tipiniai ir labai puikiai čia atrodantys. Rezultatas tikrai puikus, kūrėjams pavyksta viskas ką norėta parodyti ir ką paprastai norima perteikti tokiuose filmuose. Mums baisu, nemalonu, mums verda kraujas, mums gaila, mus apima beprotystė, desperatiški sprendimai kartu su veikėjais. Net nesigauna sugalvoti būdu kaip jie galėtų išsisukti ar atrasti momentų kur jie pasielgė labai kvailai. Tai labai realistiškas trileris, su išspaustais visai įmanomais ir nemaloniais šiurpuliukais iš palyginti tikrai parpastos ir minimalios istorijos. Sukrečia taip, kaip tokie filmai ir turėtų, išties pavyzdinis atvejis, rekomenduotinas visiems. Nuotaiką žinoma gali ir pagadint, bet dėl to tokie filmai ir įpatingi! Kai viskas su filmu būna taip gerai, dažnai sunku ir plačiau kažką parašyt; Pamatyk! Siūlau žiūrėt filmą iškart, o treilerio nežiūrėty, na bet visgi
Kas yra D. Lynch'as visi prisimena išgirdę pavadinimą "Tvin Pyksas". Aš savo bloge jau rašiau apie Eraserhead ir Lost highway. Dabar prisiruošiau pažiūrėti ir naują Lynčo darbą - Inland Empire (Vidaus imperija). Na jau žinojau maždaug ko čia laukti. buvo ir ko bodėtis ir kuo žavėtis. Lynčo eksperimentinis kinas - visas savam stiliuj, nieko aiškiai suprasti negali, baisu nežinia ko ir vietom atrodo, kad tuoj viskas nuvirs į perdėto meniškumo pusę... bet nenuvirsta. Vienas draugas labai taikliai išsireiškė apie šitą filmą: atrodo, kad kažkas paėmė žmogaus smegenis, sudaužė jas į šipulius tarsi stiklines ir sulipdė atgal. Išties būčiau linkęs pritarti. Ir smegenys matyt buvo kątik po prastai nusisekusios lsd kelionės, sapnuojančios labai ilgą ir nemalonų sapną. Trys valandos siurrealistinių, košmariškų, nakrotinių ir labai tamsių vaizdinių, kurie vietomis tampa tokie kraupus, kad net šiluma pereina per kūną. Labai sunkus, tačiau įspūdingas filmas. Kaip trijų valandų ilgio, gražiai susuktas dark ambiento klipas. Toli gražu ne tiem, kurie nemėgsta kitokio/keisto/meniško/specifinio skonio kino (vadink kaip nori) ir ne lengvam vakarui su alučiu. Gerai Lynčui, kad gali šitaip sau leisti, po savo visur kur gerą vardą užsitraukusio serialo. Vargu ar kito eksperimentalisto filmus visi vargintusi taip žiūrėti ir į juos gilintis ;) Na, bet ką jau jis moka tai moka.
Amerikietiškas šių metų filmas, dar nesenai rodytas ir mūsų kino teatruose. Teko girdėti porą nelabai gerų atsiliepimų, todėl šiek tiek uždelsiau šią peržiūrią, bet treileris visgi intrigavo, smalsumas nugalėjo ir labai džiaugiuosi, nes man tikrai patiko. Nėra labai superinis filmas, bet 8/10 manau duočiau! Brangūs (ir tarkime dėl to kokybiški) apokalipitiniai filmai tikrai nesimėto bet kur, tad atsiradus progai išvysti dar vieną grėsmės visai žmonijai viziją beabejo sukyla smalsumas. The Happening gali nuvilti tuos, kurie laukia didžiulių sprogimų, griūvančių miestų ir panašių masinių scenų. Happening - daugiau tykus filmas, išsisukęs be didesnių išlaidų spec. efektams šiuo atžvilgiu gal palygintinas su Melo Gibsono "Signs", kur įtampa irgi buvo sukelta paprastomis, bet veiksmingomis priemonėmis. Kaip ir "Signs" čia irgi buvo pora "tuparylnų" vietų, kurių gal derėjo ir išvengti filmo labui, tačiau bendrai - šitas man labiau patiko. Mano galva jis gan originalus, ko šiek tiek trūksta naujiem amerikonų filmams. Aš jį matau kaip kažką tokio, kuo buvo tokie filmai seniau. Apie ką gali pasakyti "o vat čia tai gal ir ne stebuklas, bet turi kažką SAVO" kaip kokie filmai pagal S. Kingą ar panašiai. Na nežinau, aš čia tik taip svaičioju. Gal čia tas atvejis kaip su THE PLAGUE, kuris man atrodė superinis, o kitiem visai nuobodus ir vos vidutiniškas. Manau va čia ir bus tinkamiausias palyginimas kokį galiu sugalvot. Ne itin pompastiškas, bet visai šiurpokas, kraupokas tačiau kažkaip ir mielas filmas, kurį aš tikrai rekomenduočiau pasižiūrėt, bet gal kitiem ir nebus taip įdomu ir smagu. Kad į kiną nėjau nesigailiu, bet per teliką pasižiūrėt tikrai ganėtinai ispūdinga ir patrauklu.
Taip pat senokai taikiausi pasižiūrėt šitą filmą, nes vis atsitiktinai internete užtikdavau gerus atsiliepimus apie jį. Na filmas jau tikrai senas - 1968-ų metų, nespalvotas. Čia vaidina ir šauniai maivosi ir pats, dar jaunas Sidas Haigas :) Filmas gan kuklus, nėra kažkuo labai įpatingas, tačiau visai mielas ir maloniai žiūrisi. Kažkur buvau užtikęs komentarą, kad jis galėtu vadintis "house of 100 corpses". Na ir būčiau visai linkęs pritarti, nes atskirais momentais tai lyg senesnis Rob Zombie filmo prototipas-įkvėpėjas. Net detalės visiškai sutampa. Tačiau "house of 1000 corpses" tikrai nėra kopija ar koks remeikas, čia tik smagus pastebėjimas / duoklė / "referencas". Tačiau kaip matau remeikas jau yra/tuoj bus? Čia vizduojamas namas, kuriame gyvena šeimynėlė turinti įpatingą proto sutrikimą. Pas juos užsuka nepageidautinų svečių, tai namiškiai maloniai juos priema, pagal savo supratimą. Filmas dar žinomas kaip Attack of the Liver Eaters ; Cannibal Orgy, or the Maddest Story Ever Told ; Jack Hill's Spider Baby ; The Liver Eaters ir spider baby, The maddest story ever told. Na jeigu kam neramu - išties tai nėra meddest story ever told. Tačiau išsidrėbus ramiai pasižiūrėti klasiką, visai smagu.
Kaip ir naujas (2007) siaubiakas su šiek tiek militarizmo ir mokslinės fantastikos. Buvau girdėjęs, kad neblogas, bet tiesą sakant tikrai negalvojau, kad taip patiks! Žiauriai įdomus, įtraukiantis, originalus, kraują stingdantis pasišaudymas su šiurpiu, vaiduoklišku prieskoniu! Nors realiai panašumų ne daug, bet pati filmo nuotaika ir tai, kaip jaučiausi jį žiūrėdamas priminė man Event Horizon, tad kažkaip su juo ir norisi palyginti. Vietoj kosmoso veiksmo vieta čia - senas karinis bunkeris, tačiau jame irgi yra paslaptingas įrenginys, "messinantis" su kitomis dimensijomis. Daug nerašysiu, nes nenoriu spoilinti, bet užtikrinu, kad pasilakstymas smagus, baisus ir įspūdingas. Net jeigu įdėja gali pasirodyti truputi vaikiška - pastatymas tikrai išvaikys abejones - Outpost yra stiprus, šviežiena kvepiantis siaubo filmasm kuriam iki šedevro gal ir trūksta, bet pasižiūrėti tikrai verta ir smarkiai rekomenduočiau. Gal treileris šiandien bus iškalbingesnis už mane. Tiesa treileris gali pasirodyti ir prastokas, bet patikėkit filmas tikrai toks nėra.
2006-ųjų metų filmas, statytas A. Iskanovo - to paties rusų režisieriaus kaip ir kątik aptartas Philosophy of a knife. Jaučiasi, kad šitas ankstesnis, nors užmojai sakyčiau gan rimti. Nors ir su mažu biudžetu - režisierius kala drąsiai, nebijo eksperimentuoti, rezultatas slidokas, bet vis dėl to pavykęs. Visions of suffering - siurrealistinis, psichodelinis, narkotinis filmas, pradžioje lyg ir turintis sekamą siužeto giją, tačiau vėliau pasileidžiantis į visiškai nesuprantamus, šiurpius, o kartais net absurdiškus psichodelinių vaizdų pasaulius. Galėtu būti ir pusvalandžiu trumpesnis, nes dvi valandas kiek pabosta žiūrėt į visą tą pankovą pragaro viziją, tačiau įspūdis tikrai lieka, nes nieko panašaus į šitą filmą taip pat nesu matęs (Na gal pora vietelių priminė Lynchą, pora hellraiserį, o viena įpatingai - Phantasm ;) Šyzovas, šiurpus, absurdiškas ir ilgam įstrigsiantis videomenas, keistasis kinas. Ypač super, kad chebra idėjiniai ir patys viską daro. Tokiem talentingiem žmonėm davus daugiau galimybių (babkių), susilauktume manau ne vieno itin kokybiško šedevro.
LOL!!!!!11vienas Jau tikrai senokai neteko žiūrėti kažko tokio kvailo ir nepavykusio :D Atrodo, kad režisieriui būtu 10 metų. Šiame filme zombiai nors ir supuvę ir vaikšto zombiškai, tačiau turi stovyklą, kurioje laiko įkalinę žmones ir veisia juos ten, kad vieną dieną suvalgytu ir verčia juos dirbti laukus (kurie akivaizdžiai yra kažkokiam filmavimo komandos sode) ir liepia jiem praustis su muilu. O miškuose gyvena žmonės - pasipriešinimas: krūvelė "kietuolių" nuo kurių levumo, net juokas neėmė ir kai juos sučiumpa jis turi nekalbėti kitaip juos suvlagys. Ir tada ten buvo du broliai, o tada mergina laukinė, o po to ji mokėsi kalbėti ir bučiavosi, o po to paišė planaą ir kišo zombiui į kišenę, o po to sąmokslas, o po to sukilimas... Nu karoče :D Net mokantis vaidinti aktorius labai prastai atrodytu tokioj absurdo krūvoj, na o čia... ir kam gi bandyti pateikti visą tai rimtai? :) Labai smagu po pertraukėlės pasižiūrėt tokį nesamoningą trashą. Čia BEVEIK taip blogai, kaip ZOMBIE NIGHT :) Rekomenduoju jei norit vėjais išpersti valandą gyvenimo.
Šių metų, Rusų režisieriaus Andrey Iskanov filmas apie antro pasaulinio karo metu veikusią stovyklą 731. Su pasakojimu apie šią stovyklą esu susiduręs filme Man behind the sun ir susidurimas tikrai nebuvo malonus. Tiesa sakant jis buvo toks sunkus ir šokiruojantis, kad galiu pripažinti, jog Man behind the sun - tikrai vienas pikčiausių mano matytų filmų. Vien jau dėl to kaip jis papurtė - niekaip nepavyks jo užmiršti. Prie įspudžio dar prisidėjo ir pamėgtas power electronics projektas tokiu pat pavadinimu, atkreipkit dėmesį, kam idomu. Apie "Peilio filosofiją" sužinojau perskaitęs Slasher recenziją Lietuviškai štai čia. Rekomenduoju pasiskaityti. Pamačius siaubą keliančią skaičių kombinaciją iškart tapo smalsu, kaip gi šią istoriją perinterpretavo ir pateikė Rusų režisierius. Daug kankinti žadanti filmo trukmė - 4 su puse valandos!!! Ir nelabai maloniai nuteikiantis treileris (apačioje), privertė kurį laiką palaukti, kol ateis tokia nuotaika, kad ryžčiausi žiūrėti tokį dalyką. Dar toks failas įdomus, niekad nematytas .mkv, kurį vos vos paleido VLC ir tai be galimybės prasukti. Tai reiškia, kad reikėjo visą šitą sunkenybę peržiūrėti vienu prisėdimu, nors šiaip jau filmas turėtu būti iš dviejų serijų, nežinau kodėl riperis jas suklijavo. Sulaukiau nuotaikos, apsiginkalavau šaltais nervais ir su iškrypėlišku smalsumu vėl leidausi į padalinį "731". Šį kartą vizitas buvo kiek kitoks nei Man Behind the sun. Nors visas eksperimentų siaubas pateikiamas žymiai ilgiau, aukos kankinamos daug sadistiškiau, tačiau visas filmas aprengtas tokiu industrinio video klipo stiliumi, todėl šoko buvo kiek mažiau. Aišku smarkiai nemalonu žiūrėt į tuos tykštančius embrionus, sukepusias odas, ekstremalių temperaturų sumaitotas kojas, raunamus dantis ir taip toliau ir taip toliau, tačiau tas "industrialinis" viso to pateikimas sukuria tam tikrą distanciją nuo kančios ekrane ir primena, jog esi tik smalsus žiūrovas, saugiai tupintis namuose. Neabejoju, kad nemačiaus Man behind the sun ar nežinant ką čia dabar pamatysi, sukrėtimas turėtų būti itin smarkus. Sunkiai iškenčiau šitą seansą, tačiau jei lyginti, tai jau minėtas Honk Kongo filmas mane šokiravo labiau. Nemaža Philosophy of a knife dalis pateikiama ir kaip dokumentika, yra įdėta tikrų nuotraukų, filmuotų karo vaizdų, balsas už ekrano kartais papasakoja kas čia kaip ir dėl ko vykdavo, o be to yra paimtas ir vietomis įklijuotas interviu su kažkokiu Rusu dėde, kuris neva būdamas jaunas medicinos studentas, gavo progą pasitūsint, netoliese tų įvykių ir filme šį bei tą papasakoja. Aišku labiausiai ir sukrečia tai, kad manai jog tai kažkam nutiko iš tiesų, net pagalvot baisu, tačiau akivaizdu, kad Philosophy Of A Knife - daugiau darytas kaip siaubo filmas, o ne kaip istorijos pasakojimas. Faktai ir aplinkybės dažniausiai be didelių ceremonijų nustumiamos į šalį kai pradeda rodyti tai, ko kaip sakant "visi čia ir susirinkome". Begalinės, į galvą netelpančios, beprasmės kančios. Mirgesiai, spalvų pokyčiai, susilieja su kietu industriniu garso takeliu ir musių zvimbimu, stebint tykštantį nespalvotą kraują, kalnais virstančius mėsos gabalus ir lavonų krūvą sumestą sandėliuke, kažkaip iš tiesų apima filosofinės mintys. Negali geras keturias valandas vien baisėtis tuo, kas rodoma. Norom - nenorom imi gerėtis filmo estetika, jei galima čia taip pasakyti. Žinoma, viskas atrodo labai ištęsta ir bereikalingai pritempta, tačiau žinokit, jei filmas nebūtu tokios trukmės, jis tikrai nebūtu toks savotiškas ir neturėtų būtent tokio skonio, kokį turi. Tiesa, man gan stipriai trukdė tai, kad mano šūdina dėžė vos pavilko tą paslaptingą failą ir garsas kas kažkiek laiko įkyriai trukinėjo, tačiau tai nepakišo kojos suprasti, kaip gerai padirbėta su montažu ir garsu (mačiau CG yra atsisiūsti soundtrekas, reikės taip ir padaryt). Nors, tarkim ir menkavertis šitas filmas istorine prasme, tačiau menine prasme jis tikrai padarė didelį įspūdį. Turbūt dar nesu matęs nieko panašaus į šitą filmą. Visgi jei nutarsit šiuo filmu pasigasdinti, nusiteikit tikrai nemaloniam ir žostkam laiko praleidimui. Šitas filmas yra žiauriai šlykštus, šokiruojantis ir dėl to labai vertingas, kaip nerealus gore/exploitationas. Tikrai džiaugiuosi pasiryžęs save juo išmėginti.
Dar vienas visai naujas [2008] vaiduoklių filmas ir šį kartą netgi ne iš Azijos, o iš papraščiausios Amerikos ;D Jei norite kažko mistiško su taip vadinamasi "scares'ais", bet privengiat Azijietiškos egzotikos - čia vienas tų, kurie jums patiks. Labai pagirtinas tuo, kad puikiai išlaiko įtampą, vietomis buvo netgi labai baisu, nors mintis gan paprasta, bet veiksmas išrutuliotas įdomiai, laikas su filmu pralekia greitai ir maloniai. Na jei malonumas jum yra nervų gadinimas prieš ekraną sugniaužus kumščius iš baimės, kaip man ;) Istorija primena "Disturbia" - prasikaltusiai mergyčkai skiriamas namų areštas, kontroliuojamas aparačiuku pritvirtintu prie kojos. Nusikaltimas, tiesa, ne toks ir menkas - žmogžudystė. O nužudytojo vėlė (Su beveik "Helouvyno" siaubūno, Maiklo Mayerso, mordyte) laiks nuo laiko ateina įkrėsti herojei į kailį. Tačiau į kalėjimą ji grįžti nenori ir būdama stebėtinai drasi, lieka apsėstam name ir visaip stengiasi nemalonų įnamį išguiti. Už lango ją dar nuolat stebi asmeniškai įžeistas policijos pareigūnas, kuris matyt labai jau neturi ką veikti, nes stovi ten dieną - naktį. Jis vienas iš tų personažų, kurie atrodo itin kvaili, visiškai nesupranta kas vyksta ir nuolat gadina reikalus. 100 Feet - tikrai įdomus siaubiakas, kurį tikrai verta pasižiūrėti, bet turi ir itin siplnų vietelių. Siaubingai kvaila pabaiga, keletas žiojėjančių logikos spragų, keletas vaikiškai atrodančių epizodų. Tačiau vis dėl to sakote daugelis siaubo filmų kenčia nuo panašių bėdų? Na, teigiami "100 Feet" aspektai nusveria tuos kelis "šūvius pro šalį" ir vis dėl to įspūdis lieka geras. O už keletą scenų, net labai. Taigi drąsiai galima pasižiūrėti - laikas nebus išmestas. Platesniam susipažinimui galite paskaityti dar vieną recenziją Lietuvių kalba, kurią parašė Slasher, štai čia ---> http://www.siaubas.lt/100-feet-2008/
Ir vėl britai kaip kokia malonumo granata sprogsta mano ekrane - 2002-ųjų Neilo Marshalo [Descent; Doomsday] Dog Soldiers. Aršus ir smagus fantastinis veiksmo/siaubo filmas, kurį galima palyginti net su legendiniu Predator. Pagal skonį priminė man ir ne per seniausiai žiūrėtą Outpost. Ir ten ir čia, net yra tas pats aktorius - viename pagrindinių vaidmenų.
