247°F

Jei neklystu, 247 laipsniai karščio pagal Farenheitą, tai kažkur 120 laipsnių Celsijaus. Čia, kad geriau suprasti kažkokį kodą primenantį pavadinimą. Taip ir nesupratau ar filmas Gruzinų ar Amerikonų gamybos. Aišku tik, kad Gruzinai smarkiai prie jo prisidėję, jei ir ne vien jų vaisius čia. Pradžios titruose žybteli daug neamerikoniškų pavardžių, būtent tai ir patraukė mane labiausiai sėsti šito reginio: manau nesu matęs nė vieno Gruziniško filmo, o juo labiau - siaubo.

Istorija taip pat europietiška, įsivaizduojama ir Lietuvoj. Girtas jaunimėlis užsitrenkia pirtyje. Pradžioj išgirdus gali pasirodyti juokinga - kaip gi tu užstrigsi pirtyje? Bet filmas gana įtikinamai nupaišo įvykių eigą ir ne tik, kad pilnai patikiu jog taip gali nutikt, bet tuo pačiu ir žymiai skaudžiau, kai toks paprastas, kasdieniškas dalykas gali tapti lemtingu, pražūtingu. Čia kaip su filmu Open Water. Išgyvenimo dramą lemia viena vieta, netinkamai susiklosčiusi įvykių seka, kokia nors neapdairi klaidelė ir viskas. Sukuriama mirtina grėsmė.

Tai lėtas, erzinantis ir pamažu blogėjantis horroras, kur numanai kas nutiks, bet vistiek idomu kaip tai atrodys, kokia bus veikėjų reakcija į vieną ar kitą pablogėjimą ir panašiai. Dar vienas pavyzdys kuris šauna galvon, be Open Water tai ne taip ir senai žiūrėtas ATM arba FROZEN. Jei nemėgstat tokio tipo filmų, tai su šita pirtim nesiūlyčiau terliotis. Veikiausiai norėsit tik rėkti ant veikėjų, kad jie kvaili, kad kažką reiktų daryti kitaip ir t.t. Aš kaip jau sakiau, - mane įtikino šita saunos košmaro situacija. Taip, erzinančių aspektų nemažai, bet po filmo paliko kažkaip liūdna, tamsu ir neramu, o tai siaubiakui tikri komplimentai.

Tragiška ir pamokanti pasakaitė svaigalų prevencijai. Sunku įsivaizduoti dar kur nors, kada nors tai įvykstant, bet kad vieną kart kažkam Gruzijoje galėjo taip nepasisekti - galima pilnai patikėti. Internete matau ir pamazgų išpilta, nepabijokite susidaryti savo nuomonės. Filmas tikrai yra kokybiškas ir neatrodo kaip biudžeto neturintis Lietuviškas serialas. Ar patiks, ar patikėsit, ar tik susinervinsit, čia jau bus matyt, bet man visai gerai suėjo, tad ranka numoti nesiūlyčiau.

7/10

COCKNEYS VS. ZOMBIES

Londoną puola zombiai? Jau ne kartą tai matėme, bet aš vistiek niekada nepraleisčiau tokio reginio ir dar kartą įsitikinu neklydęs, anglai moka gerus filmukus sukt, nesvarbu kokio jie žanro. Taigi šauni, nauja, angliška siaubo komedija Cockneys Vs Zombies. Šį kart ir biudžetas ne pats kukliausias, malonu matyti daug pažįstamų vietų, o dar maloniau kai po jas šliaužioja gyvi numirėliai.

Kriminalas, geri bajeriukai, judrios veiksmo scenos, senjorai su automatais, na tikrai, vienas malonumas. Iki tobulybės dar kažko reikėtų, bet šiaip nėra čia daug apie ką ir šnekėti. Rekomenduoju visiems, tikrai nemanau, kad atsiras kam visiškai nepatiks. Geras laikas, smaguma ir tiek.

8/10

STORAGE 24

24-as sandėlys - naujas, nedidelio biudžeto, bet visai pusė velnio pavykęs, fantastinis anglų darbelis. Londone nukrenta kažkoks lėktūvas, aplink zuja kariuomenė, tuo pat metu didžiūliame sandėlyje įstringa būrelis žmonių, kurių tarpusavio santykiai labai komplikuoti ir visos aistros pačiame įkarštyje. Tai nepaisant to, kad jie ten skiriasi ir pykstasi negalėdami išeiti, sandėlių labirintuose atsiranda kažkoks gleivėtas padaras, smalsiai nužudantis viską, ką sutinka. Šeimyninė drama virsta išgyvenimo drama, su minimaliom po ranka turimom priemonėm ir iš Heartless, bei Kidulthood ir Adulthood pažįstamu Noelu Clarku priešaky.

Šiaip tai paprastas pabaisinis filmukas. Pabaisa ne itin išradinga ir ne tokia grėsminga, kaip koks Svetimas, tačiau vistiek idomu į ją žiūrėti. Dažnai jaučiasi tas kuklus biudžetas, kai kuriais kadrais jaučiasi norėta paslėpti ne tobulus padaro efektus, bet galiu pagirti goro efektus, tikrai labai geri. Filmukas pusėtinas, bet žmonės gražūs, maloniai kažkaip žiūrisi. Tikrai nebus metų scvi-fi horroras, bet kas mėgsta anglų filmus, kaip aš - gali ir pamėginti. Vis dėl to, Attack the block, buvo kiek geriau, tad jei reiktų rinktis iš dviejų (savo tema filmus galima sugretinti) - siūlyčiau aną.

6/10

FINAL DESTINATION 5

Greit susiprotėję, ir po ketvirtosios dalies vėl gražinę numeraciją, amerikonai išpėrė ir penktąją - iš esmės niekuo nesiskiriančią nuo visų buvusių, bet ir niekuo neprastesnę už praeitas, Galutinio tikslo dalį. Pasakyti daugiau nelabai ir turiu ką, šį kart mirtis užpuola ant griūvančio tilto. Jaunuoliai pabėga iš autobuso ir išsigelbėja, vėliau pradeda po vieną žūti. Ta pati formulė, vis dar veikia ir žiūrisi ne taip ir nuobodžiai. Ta pati situacijų komedija su nereikšmingais debiliukais personažais, bei smagiomis jų skaudžios agonijos scenomis.

Smagu vėl matyti "Bitininką" Tony Toddą, smagu ir tai, kad filmai čia net chronologiškai susiejami, tiesa, nesakysiu kaip. Nežinia kiek tų dalių galima kepti pagal tokią pačią formulę ir kiek dar jų bus, bet tenka pripažinti, kad penktoji - žiūrisi taip pat smagiai. Nepamirškime tik, kad tai nėra rimtas filmas, jis tinka ir prie alaus ir su draugais, kaip lengva pramoga. Susižiūrėjo lengvai, buvo smagu, pamiršau ką mačiau vos pabaigos titrams pasirodžius, kūrėjai susišlavė savo babkes, visi laimingi. Visada kažkaip smagu žiūrėti scenas apie dideles nelaimes, ane? Toks keistas kaltas malonumas.

Nematau net didelės prasmės čia kažkokį balą rašyti, bet tegu būna 6/10.

THE FINAL DESTINATION

Pristatau kvailiausią visų laikų pavadinimą. Kodėl negalima buvo tiesiog pavadinti šio filmo Final Destination 4? Juk tai yra ketvirtoji serialo dalis, tai nėra remeikas, tai nėra naujas filmas, kam tuomet klaidinti žmones? Pridėti žodelį the nepakanka, šiuo sprendimu kūrėjai stačiai susimovė, pademonstruodami visiems, kad yra tikri debilai. Jau dabar šiek tiek painu, o kas bus po dvidešimties metų? Žmonės nebeatskirs kas kur, o gal nereiks nė tiek to laiko. Tiesiog vadinkime tai Galutiniu tikslu 4, visiems bus lengviau.

O šiaip tai visai smagus seansiukas. Manau jau pakankamai subrendau kaip žiūrovas suprasti, kad tereikia šitus filmus priimti tokius, kokie jie yra - situacijų komedijos paaugliams. Nereikia čia piktintis nei kvailumu, nei nerealumu, nei kepamais tęsiniais. Yra kaip yra, tad belieka išjungti smegenis ir mėgautis, o tada pramoga visai vertinga. Su tokiu pozityviu nusiteikimu ir išdrįsau šiandien įsijungti naujus tęsinius ir galiu pasakyti, kad nesuklydau, sprendimas buvo geras.

Linksmai praleidau laiką žiūrėdamas kaip išradingai Tomo ir džerio griūvančio-domino principu mirtis po vieną galabija kvailą Amerikos jaunimėlį. Gerai tinka poilsiui, kadangi galvoti nieko nereikia, tik lauki kada kas smagiau užsimuš ir tiek. Labai akcentuotas trimatiškumas, į žiūrovą nuolat mėtomi daiktai ir kaišiojamos visokios galūnės, tikras vaikų darželis. Istorija šį kart prasideda greitų automobilių lenktynėse, kuomet aišku viskas išklera ir įvyksta tragedija. Toliau istorija aiški, žinote jau patys, tad į siužetus tolyn nesileidžiama. Siautėja mirtis, o mum smagu.

Šiek tiek susimasčiau apie tai, kad iš tiesų šitie filmai yra originalūs ir gana įdomiai sumanyti. Jei analizuoti Galutinį tikslą, kaip siaubo žanro filmą pagal bruožus, tai yra labai panašu į slasher tipo filmą. Skirtumas toks, kad vietoj kokio kaukėto žudiko grėsmė čia yra - pati mirtis. Taigi mirtis yra žudikas. Jos žudimo įrankis - daiktai. Šitaip daiktai tampa kone svarbesniais aktoriais už žmones, gaunasi toks savotiškas daiktų fetišas, o personažai - tik antraeilis dalykas. Kūrėjai gerai tą pajautę ir padaro tiek gerai, kiek jiem čia išeina, o kaip sakiau - rezultatas visai fainas. Gerai išsiplovus puodynę galėčiau turbūt dešim tokių tęsinių pažiūrėt, taip ir nesupratęs, kur baigėsi vienas, o kur prasideda kitas. Tik dievuli, koks asilas tą ketvertą nuo pavadinimo nuėmė.

7/10

THE CHILD'S EYE

Nuėjau pabalsuot, pažiūrėjau kaip Felixas šoka iš kosmoso, iki tobulo sekmadienio liko tik siaubiakas. Pasirinkau brolius Pangus, kurių teko matyti jau tikrai nemažai filmukų ir daugiau-mažiau jie visada buvo kokybiški. Taigi pagaliau išimtis: brolių Pangų kurtas šūdas. Negana to, kad papuolė išskirtinai idiotiška angliškai dubliuota versija, sudauninanti dialogus vos ne iki bad lip reading lygio, tačiau ir šiaip bendras vaizdas veikiau kaip parodija azijietiško ghost horroro, nei pavyzdinių kūrėjų darbas. Stengiausi ignoruoti tą įgarsinimą, bet jaučiu, kad ne jis čia kaltas dėl visko kas blogai.

Visas pasakojimas neturi ryšio, istorija įsteigta regis tik tam, kad sukurti siužetą filmą jau pastačius. Kažkokie paaugliai iš honk kongo atostogauja Tailande, tenai prasideda riaušės, todėl jie turi apsistoti viešbutyje, kuriame lankytis neplanavo. Tenai vaidenasi kažkokia boba, kuri augino šunis, tačiau jos vyras juos sukapojo ir ji pagimdė kažkokį mutantą.

Tuomet atsiveria kažkokia alternatyvi realybė, šen bei ten žvanga kopėčios, veikėjai vaikšto patamsiais būgštaudami neaišku ko, loja dvasias matantis šuo. Kažkokie kažkaip kažkas kažką. Nieks nemeikina jokio senso, veikėjų protas kaip trijų metų vaiko invalido, o kai imamasi daryti išvadų, negaliu neprapliūpti juokais. Tai PRIVALO būti žanro parodija, kitaip belieka tiesiog įsižeisti. Labai ryškiai jaučiasi, kad filmas darytas, bilia padaryti ir parduoti, o tai visada trenkia mėšlu. Venkit kaip maro šitos Pangų gėdos. Vienas pliusiukas už tai, kad vienoj vietelėj rodos netyčia išsigandau... ar pabudau iš miegų?

2/10

SCARCE

Po Exit Humanity nutariau pažiūrėti ir ankstesnį šio perspektyvaus režisieriaus darbą - Scarce. Stilistiškai jis kitoks, daugiau humoro, daugiau piktdžiugos čia ir tema kiek kitokia, paprastesnė gal, kas yra natūralu žinant jog tai debiutas (beje yra smagus referencas į "sekantį" filmą). Jaučiasi tie jaunatviški trūkumai, šiek tiek nelogiška, šiek tiek neišbaigta atrodo kažkas, bet tas nė kiek netrukdo džiaugtis, nes šiaip tai smagus filmukas.

Keli jauni vyrukai keliaudami po Amerika papuola į avariją ir užstringa užsnigtame šūdkaimyje. Vienintelis gyventojas - geltondantis senis maloniai sutinka jiem pagelbėti, pamaitina, suteikia pastogę ir t.t. Žinoma mandagybės tik kiautas, o iš tikro vaikinai pavojuje - jų mėsytės užkasti tyko kanibalai - sadistai.

Na, kaip jau sakiau, scenarijus toks biški nedarašytas, kartais atrodo, kad tempiamas laikas, kad tik pritraukt iki pilnametražio pavidalo. Veiksmai nelabai logiški ir šiaip gal daug smegenų čia neprireikia, tačiau labai mielos pastangos, senis blogietis - puikus personažas ir snukelis jo geras, labai tinkamas, tad labai šauniai žiūrisi ta visas viešnagės spektaklis. Pasidaro kiek nuobodžiau, kai jau einama prie reikalo ir prasideda žudynės, na bet visa ta preliudija tikrai gelbsti reikalą.

Turbūt ne itin gerai siaubo filmui tas bruožas, kad jis idomus tol, kol neprasideda siaubai? Man tai nepatrukdė pasidžiaugt ir laiką apturėjau puikų. Tie dalykai, apie kuriuos galima pasakyti "be ryšio" irgi pasislepia po kažkokia bendra, simpatinga filmo nuotaika ir visi trūkumai galiausiai žūsta, nes jaučiasi pastangos, entuziazmas ir įdėta meilė. O su meile visada gerai, tobulų nebūna. Išliekant objektyviam viską įvertinus sakyčiau - šeši iš dešimt, bet asmeniškai, man, (net ne paslapčia) šitas filmukas patiko daug labiau nei skaičius byloja. Vis dėl to jei jau rekomenduočiau, - tai tik tikriems horror žanro mėgėjams, pašalinis veikiausiai tik numos ranka.

6/10

LAKE MUNGO

Turiu idėją, svajonę, kuriai turbūt nelemta išsipildyti: ekranizuoti Vienuolio Veroniką Paskenduolę j-horroro stiliumi. Su lietuviška autentika žinoma, nekopijuojant aklai, bet pasimokant iš Azijos meistrų susukti tokį tamsų niūralą, po kurio premjeros po to ištarus "Veronika" visiem dingtų šypsenėlės.
Vizija graži, bet žinant Lietuviško kino situaciją to, veikiausiai, niekad nebus, tad belieka atsidusti, o štai Australai jau turi savotišką Paskenduolės versiją, tik be jokių niekšingų katalikų.

Su minimaliu biudžetu 2008-ais išvydo pasaulį šitas perlas. Padarytas kaip dokumentinė laida Lake Mungo pasakoja apie begalinį skausmą ir sielvartą, kuomet netikėtai ir, žinoma, per anksti miršta mylimas žmogus. Šeimos tragedija prasideda saulėtą dieną, kuomet per maudynes vandenyje dingsta paauglė Alice, - dukra, sesuo. Pradžioje užpuola nežinomybė, vėliau neviltis, ne už ilgo randamas ir kraupiai atrodantis kūnas. Visi šeimos nariai pasakoja apie savo išgyvenimus tuo sunkiu gyvenimo periodu, tamsiausias jų dienas.

Su tragedija susitaikyti šeimos nariams itin sunku ir Alice atminimo jie niekaip nepaleidžia, tad ši pradeda vaidentis. Tai stovi kampe kokioj atsitiktinėj nuotraukoj, tai šmėkšteli kokiam šeimos video, krebžda savo kambary ar aplanko naktiniuose košmaruose. Vis kasinėdami tą istoriją šeimos nariai, bei aplinkiniai aptinka ir tokių faktų, kurių apie šią merginą nežinojo, viskas veda prie šiurpių išvadų, laiks nuo laiko atrandant ir žiūrovui įkišant kokį mobiliaku užfiksuotą filmuką ar perskaitant dienoraščio įrašą.

Svyruojama tarp dramos ir siaubo. Pavaizduotas ilgesys, liūdesys ir sielvartas sukuria tikrai niūrią atmosferą. Vaiduoklio pasirodymai ne "šokinėjantys", o veikiau pilkai šalti ir statiški, kas prideda filmui solidumo ir rimtumo. Net su alum, lempute ir dviese vistiek buvo nejauku žiūrėti šitą filmą, nors drama ir ima viršų. Alia-dokumentikos stilius čia tinka puikiai, neerzina ir gal kokioj vietytėj ir perlenkta lazda su detektyvu, visgi įspūdžiai apie filmą - patys geriausi. Garso takelis puikiai tarnauja vaizdams, antgamtinis elementas taip pat atrodo gan intelektualiai, palyginus su Insidious dujokaukių ir lazerių šou. Žodžiu ramaus judesio, slegianti, tamsi drama, kuri labai tinka prie šio tamsaus metų laiko, mirštančių medžių lapų ir lietaus barbenančio į stiklą.

9/10

CHERNOBYL DIARIES

Po Maskvą puolusių ateivių kažkodėl labai skeptiškai buvau nusiteikęs šito filmo atžvilgiu, plius treileris kažkoks debiliškas pasirodė, todėl sėdau šiai peržiūrai su ciniška šypsenėle: "na, amerikonai, kaip dabar apsikvailinsite?" Tačiau amerikonai šį kart visai maloniai nustebino ir nežinau ar būtent tas blogas nusiteikimas čia taip pat pasitarnavo filmo naudai. Taip pat ačiū dievui, kad filmas nėra padarytas pseudodokumentikos stiliumi, kuo jau net sunku patikėti. Amerikonų tripas po Europą, galėjo būti puikus pasiteisinimas vėl viską buitinėm kamerom padaryti, o tai jau tikrai vargina, pripažinkite.

Taigi pinigingi jaunuoliai iš valstijų aplanko Londoną, Paryžių, Romą ir Frankfurtą, tuomet traukdami į rytus, tusindami Ukrainoj, vietoj to, kad važiuotų į Maskvą, kaip buvo planavę, nutaria dar trumpam likti ir pamatyti Prepiatą, su "ekstremalaus turizmo" versliuku užsiemančiu vietiniu gidu. Atvažiuojia jie, baikščiai pasifotkina, paslankioja, na ir tuomet žinoma viskas pakrypsta veikėjų nenaudai. Daugiau pasakoti nevertėtų nes apgadinsiu smagumą, bet šiaip tai nėra nieko ko negalėtumėt nuspėt.

Nepaisant to, išvengta daug nesamonių, kurių laisvai buvo galima prikrėsti. Net ir paprasti pasibėgiojimai patamsiais yra padaryti gana meistriškai ir tai veikia. Didžiąją filmo dalį net sunku pasakyti kas yra tikroji grėsmė ir kuri grėsmė pavojingesnė. Iš visai paprasto siužeto, kurį sugalvot, manau, būtų nesunku kiekvienam, gaunasi tikrai įtraukiantis, idomus ir įsimintinas siaubo filmas. Taigi dar kartą pasimokau - išankstiniai nusistatymai nėra gerai ir taip yra ne tik su kinu. Per pačių susigalvotas, susikurtas sienas turbūt pražiopsome nemažai dėmesio vertų kurinių, tad gera žinoti jog kartais nuojauta ir nepasitvirtina. Černobilio dienoraščiai yra nesudėtingas, tačiau gerai padarytas filmukas ir dėl to galite nepabijoti ir šįvakar jį įsijungti.

8/10