BLACK MIRROR [Season 1]

Šitam buvo sunkoka ir kažkokį atsipindintį "plakatą" surast, tad uždėjau tiesiog pavadinimą iš įvadinio klipuko. Iškart pasakysiu, kad šitas anglų reikalas įprasmino mano užtarnautą išeiginę, vidury savaitės. Tai šviežiai iškeptas mini-serialas, pirmam sezone tik trys serijos, bet kiekviena jų pilnai galėtų būti atskiras pilnametražis filmas, kino teatruose šluojantis babkes, rimtai sakau, čia ant tiek gerai.

Iš esmės tai ir gaunasi kaip trys skirtingi filmai. Trunka viena serija - beveik valandą, kiekviena su kitais aktoriais, kita aplinka ir kita istorija. Jas sieja gal tik tiek, kad iš esmės tai niūrus mūsų kasdienio gyvenimo veidrodis, tik daugiau pateiktas per fantazijos pusę, ką turbūt ir byloja pavadinimas. Mokslinė fantastika ar trileris čia gudriai pasitelktas, kaip socialinė kritika. Realus ar išgalvotas pasaulis savotiškom priemonėm vistiek šneka apie tai, kas mes per padarai. Kas mus žavi, nugali, paperka ar skaudina.

Žiūrint visas tris dalis iškart pasijutau kone blogai užsigalvojęs, kad pats šitas kūrinys ir tas faktas, kad aš jį žiūriu - tik neatskiriamas dėmuo visko kas čia svarstoma ar kritikuojama, pagaliau galima taip susitapatinti, kad visas kasdienybės spektaklis apie save primena ir prislegia. Aš, kaip tie pasimetę veikėjai ekrane, taip pat tamsoje su ausynėm varvinu akis į tą pačią mediją, su kuria kasdieną praktiškai intymiai santykiaujame ir net nesukame sau galvos dėl to, kas tikra, o kas jau nelabai. Paprastai nemėgstu pigių seilėjimusi kur sakoma "išjunk televizorių ir eik į lauką", bet čia viskas daug sudėtingiau ir tikrai stipru. Be nuspėjamų išvadų, visada su atvirom galimybėm.

Pirma istorija - be sci-fi. Ji pasakoja apie tai, kaip pagrobiama britanijos princesė. Mainais į jos gyvybę pagrobėjai nori tik vieno, - kad Anglijos ministras pirmininkas, gyvam eteryje, žiūrint visai šaliai... papistų kiaulę. Pirmas įspūdis galvytėje suprocessinus tokia idėja sukelia juoką, tačiau čia viskas nutapoma labai realiom spalvom ir komedija tampa šlykščia, nemalonia, gilius žmogiškumo ir visuomenės klausimus, už nervų galiukų tampančia, istorija. Gal kiek ir aštrus paveikslas, bet manau labai sveika. Efektingas trileris.

Antra istorija vyksta sunkiai apibrėžiamoj erdvėj, kuri turbūt veikia geriau, jei iškart priimame ją, kaip alegoriją, kažkokią perkeltinę vaizdinę priemonę, o ne kaip pilnai nuo a iki z įsteigiamą naują pasaulį. Tačiau kiek pagalvojus, - turbūt dauguma tikrai gerų ir laiko patikrintų sci-fi filmų, būtent tokie.
Pačiu pirmuoju potyriu man kažkas šaukia apie mūsų gyvenimėlius ekonominių procesų gniaužtuose. Kasdienybės, bukinančio darbo konfliktas su saviraiška ir begaliniu jos troškimu. Noru būti 'kažkuo', tarp bliaunančių avių bandos, tačiau tuo pat metu suprantant, kad be tos pedalus minančios ir į ekranus žiūrinčios avių bandos, nebūtų ir to 'kažko'.

Ar mūsų gyvenimai tikrai tokie jau unikalūs ir ypatingi, ir jei taip, kas būtent juos tokiais padaro? Gal visi mes kvėpuodami tuo pačiu mėšlu išgyvename sąlyginai panašius patyrimus? Ar noras rytoj gyventi geriau ir to noro užturbintas dar gilesnis murkdymasis kasdienybės šūde yra smerktinas?
Liūdna ir baisi vizija, o dar baisiau supratus, kad nelabai čia daug ir tos fantastikos.

Paskutinė serija daugiau knaisioja žmonių tarpusavio santykius. Melą, meilę, pavydą ir t.t. Fantastinis ir esminis elementas čia - mažas atrminties čipas įsiūnamas mums į galvas, kad nieko nepamirštume. Jei ką pamiršai - peržiūri, kaip youtube vaizdelį, taip pat labai patogu parodyti draugams, ką patyrei, daug 'tikriau' negu papasakoti. Kiek kartu prisigėrėte taip, kad nieko neatsimenate? Tai irgi nebe bėda, ryte pachmelna galva, galite viską peržiūrėti. Tik iškyla stambi abejonė, kad tai ką matote - jums patiks. Ir šis įrenginys padeda žmonėm matyi daugiau, nei jie matytų šiaip ir daugiau nei jie norėtų. Mūsų smegenys turi savybę nemalonius atsiminimus ilgaainiui užglaistyti, o su šituo aparačiuku, - nieko nebepaneigsi. Įdomi įdėja su įdomiai besiklostančiais įvykiais.

Viena serija geresnė už kitą. Gaila, kad jų tėra tik trys kolkas, tačiau matau, kad jau kuriamas antras sezonas. Tikrai nepražiopsosiu. Tai Prieblandos zona ir Pasakaitės iš rūsio, kurios papurto mus kaip pati geriausia kino drama. Ne šiaip kokios siaubo istorėjėlės, bet intelektuali fikcija, aktuali kiekvienam šiandien mūsų visuomenėje gyvenančiam žmogui. Ar kiekvienam įkandama - čia jau jūs man pasakykit, bet pamėginti rekomenduoju nė nemirktelėjus. Gal net mažesnėm dozėm, nes vienu prisėdimu sukišęs šitą trigubą buterbrodą jaučiuosi nuo to pakratymo kiek apspangęs. Ko gero must-see.

10/10

MARTIN

Belekiek laiko tempiau pažiūrėti šitą seną (1976) Romero filmą, keletas metų tai tikrai. Štai atėjo diena, išaušo laikas ir pagaliau susiruošiau susipažinti su Martynu - vampyru. Visas idomumas tame, kad iš tikro jis visai ne vampyras, veikiau traumuotas paauglys, įstumtas į tikėjimą, kad toks yra, tačiau būtent dėl to ir atsiranda visas šito filmo cinkelis. Ar tikras vampyras būtų mažiau tikras jei mes juo netikėtume? Ir ar labai skiriasi paprastas žudikas nuo antgamintės butybės, vien dėl to, kad jo nedegina kryžius ar česnakas?

Labai idomių minčių moderniam horrorui užkabino zombių tėtė. Martyną įsivaizdavau kaip galingą bičą. Pasirodo jisai daugiau toks Džoni Depiškos išvaizdos sūsna, tačiau žavi tas jo stiklinis žvilgsnis, traukia akį pamėkliškas snukelis, tenka pripažinti, kad jis - įsimintinas personažas.
Taip pat pats filmas nėra labai uždegantis, tiesą sakant šiek tiek net ėmė miegelis ir laukiau kol baigsis vienas ar kitas epizodas, tačiau taip dažnai man būna su senesniais filmais: bežiūrint gal ir neatrodo puiki pramoga, tačiau jau pažiūrėjus atpildo jausmas nuostabus. Turbūt tiesiog kitų laikų žmogui kitaip ir žiūrisi kito laiko kūrinys, tad nėra čia daug kuo stebėtis.

Dar kažkaip geraja prasme kliuvo tai, kad iš pažiūros visai negražios moteriškės parodytos kažkaip erotiškai. Papas, nuoga pėda šen bei ten ir atsiranda kažkoks malonus erotinis atspalvis, meistriška subtilybė pukiai deranti su tamsiom siaubo išmonėm. Žudynėmis dabar jau niekuo nenustebinsi, bet užtat galėtų remeikų gamintojai šiame amžiuje pasimokyti originalių įdėjų iš tokių filmų kaip Martin. Senas horroras su idėja, kur idėja pasilieka aukščiau už galutinį produktą. Bendrai pasvėrus, geras old skūlas.

7/10

CITADEL

Ačiū tiems kas parekomendavo, puikiai suėjo šitą tamsią sekmadienio popietę niūrus, košmariškas airių/jk produktas. Kaip viena draugė parašė feisbuke - 'šiandien temsta nuo pat ryto'. Tokia niūri diena, tikrai atrodo šviesos vos pora valandų ir tos blausios kaip mirštanti žvakė, tikras ruduo. Toks ir filmas šitas tamsus, liūdnas ir baugus, negeras sapnas.

Priminė jis man kažką tokio kaip Heartless sumaišius su The Brood ir pridėjus sapno efektą. Tie kapišonuoti UK gengai jau tampa kaip savotiškas, atskiras "blogietis", atskira pabaisų rasė siaubo filmų istorijoje ir nauji filmai toliau gerai plėtoja šitą temą. Kas jie? Demonai? Išsigimėliai? Nelabai aišku, bet jie simbolizuoja ir neša blogį ir tas jų įvaizdis man patinka. Citadel grėsmė dėvi gobtuvą.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas, - jaunas tėtis, sergantis agorafobija. Rodos niekad nemačiau šios ligos atvaizduotos kine, bet vaizdelis ne koks. Net patys paprasčiausi dalykai, tokie kaip nueiti iki autobuso stotelės, jam yra pati sunkiausia užduotis. Kartu jaučiame tą paniką, dusimą, įtampa niekad neslūgsta. Plius jau minėjau įjungtas toks dream mode, įmaišyta kažkiek siurrealizmo, tikram gyvenime jokiais būdais negalėtų būti tokių dalykų, tad kai tai supranti, žiūrisi visai kitaip. Negali pabėgti, negali kovoti, graudu.

Filmas tamsėja, tamsėja, link pabaigos tie siurrealistiniai pezalai gal jau pradeda šiek tiek erzinti, bet tas suirzimas netrunka daugiau kaip dvi minutes, visa kita - puikiausias slegiantis gėris, kelionė kartu su personažu, jo kovoje su baimėm ir regis be jokio reikalo jo pečius užgulusiu blogiu. Geras filmas, ne toks gražus kaip Heartless, bet tikrai alsuoja panašia dvasia, o ir šiaip europinė atmosfera ta valdo. Jei nebijot kiek nerealistinio, blogus sapnus primenančio miegamojo rajono horroro - čia puikiausias pasirinkimas toki sušikta lapkričio sekmadieni.

9/10

INBRED

Da viens visai smagus, mažesnio biudžeto anglų filmukas, šį kart iš Londono nukeliantis mus į atokų šiaurės anglijos užkampį. Pagyvenusi pora su keletu socialinių problemų turinčių jaunuolių atvyksta į kaimą užsiimti kažkokiu geresnio elgesio projektu, tačiau pasirodo visas kaimelis yra psychai, kažkas panašaus į šitą. Čia baro savininkas laiks nuo laiko surengia "šou", kur visi susirinkę kaimiečiai gali paspoksoti į tikrą egzekuciją.

Nors parašyta, kad tai siaubo komedija, didelio juoko filmas nekelia, nebent tokį nerimtą juokutį. Matyt nesistengta, kad jis būtų labai juokingas, bet veikiau taip gavosi kūrėjams, dėl nedidelio biudžeto ar panašiai. Logikos čia nėra, siužetas ir veiksmai ne protingi, bet ne tame visai čia reikalas. Čia toks filmas, kaip tūsas, kuris smagus tik kūrėjams ir užkietėjusiems horror mylėtojams, kurie supranta, kad ne viskas tobula, bet yra pilnai patenkinti kai mato prikolnas žudynes. Normalūs žmonės to nesupras, bet žiūrėdamas, po ilgo laiko, net prisiminiau šedevrą Killers.

Ne kaip atrodo kai anglai bando vaizduoti amerikonų redneckus. Neturi jie to gamtovaizdžio, ne ta kultūra, ne kas ir gaunasi. Tokia nešmaikšti parodija. Tai čia pagrindinis minusas. Siužetiniai klijai kaip sakiau ir nestiprūs, bet viską gelbėja daugiau mažiau simpatingi pagrindiniai personažai ir savotiškas nerūpestingumas. Tikrai ne visiems filmukas, bet aš mėgčiau tokiam pavaidinti. Bent jau kažkas savotiško ir mielo tai tikrai, o iš klaidų mokytis galima.

6/10

TOTAL RECALL (2012)

Viską Prisiminti su Arnoldu Švarcnegeriu yra kultas, klasika ir šiaip šventas reikalas. To kas veikia, taisyti nereikia, todėl pasigirdus kalboms apie šį perstatymą, dažnas iškart jį nurašė į šuns dienas. Taip nutinka su kone kiekvienu remeiku, kurie tokie populiarūs šiais laikais, tačiau nebūtinai jie visi būna blogi. Kai kurie atiduoda atitinkamą duoklę originalui, kiti jį visiškai perkuria, koks itin geras gal net perspjauna, nors tai nutinka retai,  bet faktas, kad ne visada būna taip tragiškai blogai, kaip skeptikai paišo dar nė filmo nematę. Su ta pakilia gaidele ir ryžausi prisiminti vaikystės šedevrą... gal nebus taip blogai...

Treileris smarkiai smirdėjo šūdais, į plakatą net dabar rašydamas negaliu žiūrėt, bet vistiek tikėjausi kažko nors dalele teisingo, ar įspūdingo. Juk naujos technologijos, brangūs efektai, nors pramoga turėtų būti šiokia tokia, ne?
Filmas primena ne brangų, naujovišką remeiką, o veikiau kliedesius stipriai sintetiniais narkotikais apsvaiginto žmogaus, bandančio prisiminti originalų filmą, aiškiai šnekančio apie kažkokį visai kitą filmą, bet iš baimės nusišnekėti įmetančio tam tikrų detalių iš originalo. Nors siužetinės gairės neva atkartotos, iš tikro abu Total Recall turi labai mažai bendro.

Filmas galėtų puikiausiai vadintis kaip nors kitaip, tarkime Neįtikėtini Collino Farelio ir jo ūsiukų nuotykiai žemės centre ir jo kokybė tikrai nė kiek nenukentėtų (jei manyti, kad šioje vietoje yra kam nukentėti.) O taip pat būtų galima išvengti daugybės užkietėjusių fanų kritikos strėlių ir beprasmiškų palyginimų apskritai. Aišku niekinti šventą vardą visada yra rimta priežastis, beveik visada ta priežastis - pinigai. Tokie rinkos dėsniai, visi nori skaniau valgyt, šioje vietoje kūrėjų ir nekaltinsiu, BET.

Su tokiu biudžetu ir tokiais užmojais galima pastatyi bent jau pusėtiną reginį. Ne kartą mačiau kaip tai padaroma ir puikiai žinau, kad tai įmanoma. Tad kodėl net iš šitos pusėtinos idejos reikėjo padaryti totalų mėšlą? Pasiteisinimo nėra jokio. Matyt kūrėjams nelabai rūpėjo, rodosi, kad jie labai skubėjo greičiau užbaigti šitą filmą iki deadlaino, tep lep, su neDArašytu scenarijum, nebaigtais "processinti" efektais, ir t.t. Režisierius dirbo su ketvirtuoju Kietu riešutėliu, visai geras beovykas, tad tikėčiausi nors kokio kvapą pristabdančio actiono, tačiau turime tik miegą keliančią makalynę, su neišpildytom idėjom, sumautais konceptais, prasta išvaizda ir vaidinti nemokančiomis aktorėmis, nesugadinamomis šukuosenomis.

Čia toks esminis pasipiktinimas, nes nors ir labai noriu tiesiog išpilti bačką pamazgų ant šito niekalo, vistiek reikėtų kažkaip savo nuomonę pagrįsti, tad gal reiktų grybštelti ir šiek tiek smulkmenų. Pirmiausia tai 'šviesos linijų' efektai. Žinot kai filmuojamas ryškus šviesos šaltinis nukreiptas į kamerą jis ant ekrano sudaro tokią savotišką šviesos blyksnio liniją. Tai va, šitam filme tokią pamatysite bent kas dešimt sekundžių, nemeluoju. Jausmas panašus kaip žiūrint Lietuvišką tragediją Stiklainis uogienės, kur pusę filmo mum rodoma tik pusė ekrano, dėl to jausmas lyg stebėtum kitų žmonių gyvenimus, kaip iškrypėlis, besimasturbuojantis iš už kampo.

Po to aišku visa krūva sci-fi nesamonių. Net man, nieko apie fiziką neišmanančiam žmogui, aišku, kad tas tunelis per žemės centrą, atrodytų švelniai tariant... kitaip. Dabar ne tik, kad ten nesijaučia, nei greičio, nei jėgos, nei kažkokių ekstremalių temperatūrų pokyčių, o gi veikėjai dar ir drįsta išlipti ant to lifto stogo ir pasimušti. Robotų invazija - penkiasdešimt skardinių, kurias nušauti lengviau nei žmogų. Įmagnetinti dvipusiai greitkeliai, kuriais lekianti mašina, galėtų lėkti ir paprasta gatve. Neskoningi kabantys miestai, kaip kava apipiltas anime komiksas belekaip pakabintas virš senojo Londono. Į ranką įsiūvami mobiliakai, kuriais gali naudotis tik radęs gabalą stiklo ir stebint pusei gatvės. Na tokių smulkmenų galima daug iškrapštyt nuosekliai analizuojant ir aš paprastai tokių dalykų nepastebiu, nesuprantu arba bent jau stengiuos prie jų nekibti.

Filmas vėl padarytas vaikams, nė lašo kraujo, nė žiupsnelio taip reikalingo smurto. Kai pirmą kart žiūrėjau Total Recall su Švarcnegeriu, mama pamatė tą sceną, kur jis prisidengia praeiviu, kaip skydu nuo kulkų ir toliau man žiūrėti uždraudė. Tada buvo ganėtinai liūdna, tačiau dabar visada man šypseną sukelia tas atsiminimas. Aišku tada filmą žiūrėjau dar daug kartų ir dabar jis visai nebeatrodo toks žiaurus, tačiau turiu pripažinti, kad Verhoevenas smurta nutapo kažkaip itin riebiai. Prisiminkite kaip žostka buvo rūgštis išpilta ant žmogaus Robocope arba visos tos nutrauktos galūnės Starship trooperiuose. Čia - geriausiu atveju sutrenkta galvytė, net makiažas nenubėga, tuo tarpu kai vaizduojant tokį veiksmą, ten būtų tikrų tikriausia mėsmalė.

Tarkime visą tai nesvarbu, žiūrėkime į filmą kaip į Transformerius, besmegenę pramogą, puotą primityviausiams jutimams, tačiau net šis paskutinis šiaudas nieko negelbsti. Pramogos nėra jokios, veiksmas chaotiškas, labai sunku suprasti kas vyksta, dėl to labiausiai kalti 100% sintetiniai kompiuteriniai efektai, elementarus skaitmeninis balaganas. Jau ne tas žodis, kad sunku įsijausti į veikėjo situaciją, kai per skaitmeninę trydą tau sunku apskritai suvokti kas vyksta ekrane. Iš pradžių tai siutina, vėliau kelia juoka, po to tiesiog ima neberūpėti ir užsimanai miego, lauki kol šita nesamonė pasibaigs. Garso efektai - ne ką geresni, kažkoks dubstepas, skaitmeniniai trūkčiojimai ir robotų perdimas, - dažnas atvejis bloguose šiuolaikiniuose fantastiniuose filmuose.

Kas lieka iš viso to? Nieko, nulis. Šis filmas neturi savyje nieko gero, nieko originalaus, nieko veikiančio ir nieko verto dėmesio. Negana to, kad pats iš savęs jis nieko mum padovanoti neturi, jis dar drįsta vadintis klasikinio Viską prisiminti vardu. Dėl to, blogiau už šūdą, kuris pats iš savęs nesukelia jokių emocijų, jis tampa dar blogesniu šūdu, manančiu, kad yra geresnis už kitus šūdus. Tai toks niekingas šūdinas mėšlo padaras, šikantis ant altoriaus ir už tai dar susirenkantis krūvą pinigų. Labai rimta priežastis kodėl į perstatymus investuoti nederėtų, tuomet jie nesukeltų tokio ažiotažo ir negaišintų mūsų laiko, negadintų nervų. Galu gale, kaip Farelio dramatiški ūsiukai galėtų, kada atstoti Švarcnegerio "Consider that a divorce"?
Labai seniai kažkokį filmą buvau taip įvertinęs, bet - kuolas. :(

1/10

THE PACT

Jei netyčia užvalgėte šūdo ir norisi šlykštų skonį nuplauti kažkuo kokybišku, tai čia jau galite pasitelkti The Pact. Kodėl toks pavadinimas - nesupratau, bet gal ir nelabai svarbu. Neišsišokantis, labai savo vietoj filmukas, tačiau tikrai geras, prikaustantis ir įbauginantis.

Subtilus ambientinis soundtrekas, geras fantastikos ir realybės siaubo mišinys užgniaužia kvapą ir ne vieną siaubo filmą mačiusiam žiūrovui.
Nesu detektyvų advokatas, filmas gaunasi toks didelis mįslės sprendimas, tačiau čia jis ne nervina, o kaiptik - tinka. Sudaroma būtent tai, kas filmų apibūdinimuose dažnai vadinama "mistery".

Ir kai tai tikrai veikia - mum rūpi. Man patinka veikėjai, man gera į juos žiūrėti (pagrindinio vaidmens atlikėja visai graži, o vaidina ir senai matytas Casper van Dien iš Starship troopers!), man baugi nežinia ir kraupūs gąsdinimai. Įtampa neapleidžia, paslaptis neaiški iki pat pabaigos, o labiausiai čia pasitarnauja tas skoningas subtilumas. Ne per daug, ne per smarkiai, visko būtent tiek kiek reikia. Tamsus, šiurpokas, paprastas ir geras siaubo filmas. Amerikoniškas, baisus, tačiau ne per daug baisus vaiduoklinis seansas. Pats tas niūriam lapkričio sekmadienio vakarui.

8/10

SMILEY

Praėjo vėlynės, helouvinas ir visi šventi. Tokiam tamsiam, priešžieminiam metų laikui siaubo filmai itin gerai limpa.
Kolkas turbūt turim ir stipriausią kandidatą į blogiausius metų filmus - Šypsenytė. Koncepcija sakyčiau drasiai idiotiška, tačiau vistiek patraukė mane savo išvaizda, nežinau kas labiausiai čia kaltas: ar plakatas ar youtube rekomenduotas treileris (kurio nežiūrėjau) ar vien tas minimalizmas - pavadinti ir paremti filmą štai taip --> ":)". Gal ir creepy idėja būtų kokiam geram slasheriui, tačiau čia situacija deja kitokia.

Tai siaubo filmas apie blogį sklandantį internete, patiekiamas ne rimtu tonu, kaip pvz. kai kuriuose Japonų siaubo filmuose, tačiau kaip tokią amerikonišką urban-legend siaubo pasakėlę, kaip Bitininkas ar bloody Mary. Veikia taip: prisijungi prie video chato su nepažįstamuoju, sugalvoji, kad norėtum pažiūrėti kaip jis miršta, tris kart parašai 'I did it fur the lulz', aukai už nugaros atsiranda šitas žudikas-šypsenėlė ir perrėžia jam gerklę. Kvaila? Žinoma. Tačiau su tam tikru komišku priėjimu gal būtų galima buvę visai nieko absurduką išraityt.

Sakau tonas ne rimtas, o komiškumo trūksta. Sunkoka paaiškinti tokią prieštarą, bet filmas ir pats toks yra - labai sau prieštaraujantis. Tarsi kūrėjai ir suprato, kad siužetas, idėja, istorija ir veiksmas yra visiškai nesamoningi, bet vistiek bandė pateikti tai kaip rimtą filmą. Kiek galima rimtai pasakyti 'I did it for the lulz' ir teigti, kad nuo to mirs žmogus? Patys pagalvokit. Čia gal kaip apipersti kokią ramunėlę pievoj ir tikėtis, kad drūgio efektas sukels zombių apokalipsę. Tačiau, o tu dievuli, veikėjai bando ir bando ir bando mus įtikinti. Gaunasi ne kas... Liūdniausia, kad juodinami realiai egzistuojantys interneto kanalai, be skrupulų švaistomasi 4chan ar anonymous terminais. Taip, mes žinom - ten žudikų, psichopatų, bei nesuprastų, mielų berniukų su emo šukuosenytėm irštva! Normalių žmonių internete nėra.

Pagrindinė veikėja tokia nesimpatinga pusprotė debilė, įtiki į tą mistiško žudiko personažą ir visą filmą dėl to isterikuoja. Bendras siužeto ir visų veikėjų poelgių bei dialogų paveikslas toks tragiškai apgailėtinas, kad pačius filmo kūrėjus tapatini su tai veikėjais. Galima pamanyti, kad jie -iš tiesų- yra tokie idiotai, kad tiki jog jų, gal ir nerimtai, pavaizduoti dalykėliai galėtų įvykti. Labai sunku nupasakoti kaip blogai čia viskas yra, lengviau turbūt pasižiūrėti pačiam, jei galvojate, kad turit stiprius kiaušus. Vienintelis dėmesį išlaiko turbūt tas dėstytojas, kartais debiliškai pafilosofuojantis 'į temą'. Visa kita, apgaulingi iššokantys scaresai (oi čia tik mano beprotė kambariokė), visiškai galo su galu nerišantys isteriški dialogai ir facepalmą sukeliantys pseudofilosofiniai pezalai apie interneto reikšmę.

O bendrai tai nežinau kaip reiktų labotomizuoti, kad ir patį kvailiausią amerikoną, kad jam šis filmas nepasirodytų išjuoktinas. Ką tikrai galima pripažinti, tai, kad filmas tikrai stiprus tarp blogų filmų. Tad jei norit su chebra ir alum pasivaipyti iš siaubo filmų arba šiaip pamatyti, kaip daryti tikrai negalima - visai rekomenduoju ":)". Kitu atveju tai mažu mažiausiai šventvagiška gaišti savo laiką tokiom peržiūrom, nebent aišku FOR THE LULZ. Nežinau ar tai paaiškina sąlyginai didelę jo sėkmę. Geriau paskaityti va kokią recenzija debilo, kuris neturi ką geriau su savo gyvenimu daryti, kaip tik žiūrėti filmus kaip šis, o paskui juos aprašinėti.

2/10