I SAW THE DEVIL

Vaje, pagaliau baigėsi. Dvi su puse valandos šio kruvino Korejietiško trilerio tikrai buvo per daug ir pakenkė seanso kokybei. Iš esmės neblogai, tačiau viską buvo galima papasakoti per pusantros valandos, tuomet daug lengviau būtų kažkam rekomenduoti šį 2010-ųjų filmą. Įtampos ir intrigos buvo daug, tačiau vėliau pabodo ir ėmė erzinti. Veikiausiai tokia ir buvo kūrėjų intencija, - pagrindinis, "teigiamas" personažas ėmė gerokai nervinti ir stebinti savo kvailumu. Tiesą sakant visas filmas tai nesustojantis erzinimas. Prasideda niūriai: maniakas pagauna panelę ir ją šaltakraujiškai nužudo. Šios vaikinas su tėvu imasi kerštauti, tačiau pasirenka gana keistą metodą, kaip veikėjai jį vadina, - medžioklę. Žudiką vaikinas sugauna, ne kartą ir ne du, tačiau kas kart gerai atlupęs, paleidžia. Toks metodas neva didelė bausmė, bet ilgaainiui suprasime, kad įgyvendinti ją gaunasi taip kvailai, kaip ir skamba. Žudikas ne pėščias (tiesą sakant visai kietas personažas, kurį galima pamėgti) ir imasi kirsti atgal iš peties, Aš mačiau velnią tai pustrečios valandos, gaudynių, kovos ir smurto, tačiau deja ne geraja veiksmo filmo prasme. Viskas ko ši istorija pamoko tai, kad smurtas gimdo smurtą, galo tam nėra, o ir tunelio gale švieselės nežiba. Kokybiškas reikalas, vertas Azijos kino mėgėjų dėmesio ir man, po teisybei, visai patiko, tačiau norėjo jis nervinti ir sunervino tikrai atitinkamai. Iki vidurio atrodė nuostabu, bet į pabaigą vis labiau darėsi šikna. Trileris neblogas, bet visą išžiūrėti uždavinys ne vaikiškas. Studijuojate smurto esmę, galit mėginti. Šiaip jau nelabai rekomenduočiau. 7/10 su dideliu minusu už trukmę.

TONY

Nors ši niūri Anglų siaubo drama yra išleista 2009-aisiais, atrodo filmas išties senoviškai, tarsi žiūrėtum old-skūlą. Jaučiu specialiai taip padaryta bendra išvaizda ir veikia tas tinkamai. Veiksmas vyksta Londone, nemažai pažįstamų vietų pastebėjau, tame tarpe ir suoliuką prie kanalo, ant kurio vasara gerdavau alų hehe. Taigi įdomu matyti, kad pažįstamam mieste gyvena ir žudikas maniakas. Tylus, akiniuotas, ūsiukus užsiželdinęs, kompleksuotas vidutinio amžiaus nevykėlis. Kaip ir matote plakate parašyta: Tai visad būna tyleniai! Na, žudiko personažas įtikinantis, daug bjauresnis ir artimesnis realybei, nei būtų koks augalotas kultūristas. Filmas gana lėtas ir toks buitiškai šlykštus, kad norom nenorom turiu prisiminti filmą, beje ir panašaus plauko pavadinimu - Henry.
Tony toks pat buitiškai slegiantis. Jo tyliam butuke vonioj pūna kūno dalys. Tonis traukia padugnes ir iškrypėlius, kurie ir tampa jo grobiu, nors gyvenime jis praktiškai niekas. Jis visad sutrikęs, pasimetęs, tačiau iškilus neaiškumui bėdą sprendžia greit, plaktuku ar elektros laidu... Šitą filmą nelabai išeina ir suspoilinti, tai tėra Londono serijinio žudiko gyvenimo epizodas. Bet, kad pajusti tą buitiškai dvokiančią nuotaiką, reikia pasižiūrėti pačiam. Ar daug tokių Tonių tarp mūsų? 8/10

HATCHET 2

Kirvukas II deja nieko gero, teko nusivilti. Velniažin kodėl kūrėjai sugalvojo pradėt istoriją nuo ten pat ir pasirinko mažiau humoristinę prieigą. Gan idiotišką istoriją bandyta dramatizuoti ir viską paaiškinti, todėl gavosi tikrai ne kas. Juokų labai pasigedau, o kai kurie įmesti tik dar labiau liudijo prastą skonį. Viskas dėl ko verta žiūrėt šitą tęsinį tai nebent goras, bet ir to deja laukti reikia visą valandą. Išžiūrimas daiktas, bet nelabai vykęs tęsinys iš tikro. Biški nuogybių ir kraujo deda pliusą, bet pagrindinė aktorė baisiai nervina. Toli, toli iki pirmtako, sakykit ką norit. 4/10

HATCHET

Kolega siaubo mėgėjas sako "sužiūrėjau antrą Hatchet dalį, labai nebloga, gal net geriau už pirmą". Aš tykiai sau pagalvojau, kas gi tas Hatchet? Ir nusprendžiau abi pračekinti, kolkas pažiūrėjau pirmąją, 2006-ų metų, na ir ką gi galiu pasakyti, - afigėnai smagus amerikanskas slasheris su daug komedijos ir šaunaus gore! Tikrai nelabai yra apie ką čia aušinti burną, pažvengiau, nuostabiai praleidau laiką. Valanda dvidešimt minučių prabėgo, kaip tiesiog dvidešimt minučių, o tai jau kokybiškos pramogos ženklas. Tikrai neapeliuojantis į didelį protą, užtat nuoširdžią duoklę atiduodantis visokiems old-skūliniams Penktadieniams 13 filmėkas. O kaip dar malonu išvysti veidus tokių kultinių aktorių, kaip pvz Bitininko ar Kriugerio! Geras humoras, geros žudynės ir geras laikas. Antrą kart žiūrėt gal ir nebebūtų taip smagu, užtat godžiai čiupsiu tęsinį, jau trinu rankelėm, kaip musė ant kirvuko kruvino. Kimškit alų. 8/10

TWENTYNINE PALMS

Galvojau net biški, ar tinka šį filmą man čia aprašynėti, niūroka drama, imdb sako, kad perpus su horror, na tai bent už keistumą priskaitom tuomet. 2003-ių metų filmas, Prancūzų režisieriaus, apie porelę, keliaujančią kažkur Amerikoje. Nelabai gal arti prisileidau šitą filmą, jis man pasirodė ganėtinai nuobodus, beprasmiškai ištęstas, nors šiaip lėtumo tai aš nesibaidau. Įdomiai taip ant pachmielo suveikė, baisiai zanūdnas, tačiau gal tuo kažkiek užhipnotizuojantis, techniškai padarytas gražiai. Kas akį traukia, tai daug natūralaus sekso, bei nelabai pagražintos nuogybės. Filmas kupinas lėtų ir ilgų epizodų, kurie vargu ar turi kažkokį tikslą / prasmę ir staiga, kaip iš giedro dangaus šokiruojantis finalas. Ką man norėjo pasakyti šitas filmas - nesupratau, taip pat dažnai jaučiau, kad gaišinamas mano laikas, tačiau už savotišką stilių ir nuotaiką rimtas pliusas. Poros laiko leidimas drauge, taip pat gana realistiškas ir gal net per daug gyvenimiškai žiovulį keliantis. Siužetas kažkuo priminė, nors nuotaika ir visiškai kitokį, labai labai seniai žiūrėtą Doom Generation. Nemanau, kad kažkam galėsiu rekomenduoti šitą seansą, veikiausiai užmigsite, bet kad blogai - irgi negaliu pasakyt. Norėčiau rast daugiau gerų žodžių, deja nesugalvoju, taigi tiek. 6/10

TROLLJEGEREN

Maloni šviežiena iš Norvegijos, praeitų metų, pseudo-dokumentikos stiliumi patiektas fantastinis filmas "Trolių medžiotojas". Studentų būrelis atvyksta į miestuką sukti dokumentinio filmo apie brakonierių medžiojamas meškas. Pasirodo, kad istorija daug idomesnė, nei rodos iš pradžių ir iš tiesų jie turi reikalą su pačiais tikriausiais troliais. Paslaptingasis šioje srityje dirbantis seniokas pagaliau baigia laužytis ir tampa jų gidu į pažintį su trolių pasauliu ir jų kontrole, bei priežiūra. Troliai tėra keisti žinduoliai, tačiau valdžia slepia jų egzistavimą. Norvegai iškelia savo folklorinę būtybę, kaip realiai egzistuojantį gyvūną ir čia susuka įtemptą ir kietą fantastinę juostą, be jokio, dažnai šiuos personažus supančio, humoro. Pavyksta puikiai, nors ir buvo nuobodokų vietų, žiūrėti kaip jie ten bastosi po miškus ieškodami pėdsakų ir įkalčių. Visgi labai idomus ir originalus filmas apie pabaisas, tikrai vėrtas visų monter movies fanų dėmesio. Norvegai šiurpina savo tautiniais troliais, Japonai savo folkloriniais kerštingais vaiduokliais, na o mes toliau beviltiškai laukiame kol Lietuviai padarys siaubo filmą apie Kaukus ir Aitvarus. 8/10

VISITOR Q

Japonų gebėjimu įkūnyti ekrane didžiausią nesveikatą manau jau nieks neabejoja, o kažkaip ir režisieriaus Takashi Miike talentui nesu abejingas. Jau ne vienas jo filmas žiūrėtas ir keletas jų aprašyti [Sukiyaki western django, Masters of horror: Imprint, The Three... extremes: Box, One missed call, Ichi the killer, Audition] nors tai tik maža dalis šio be galo produktyvaus gamintojo kūrybos. Visitor Q - dar vienas išsišokantis absurdas, pašiurpinsiantis bet kokią davatką ir susipyksiantis su bet kokiu sveiku protu. Daug nuogybės, prievartos, smurto, išskyrų. Viskas perdėm idiotiška ir supainiota vietomis. Keistokas svečias trinkteli akmeniu tėvui per galvą ir apsigyvena su šaunių personažų šeimynėle: sūnus muša mamą, mama duoda pieno, tėvas barškina lavoną ir panašiai. Tikras Japoniškas smagumynas. Kas keisčiausia, kad sugebėta padaryti taip, kad po viso šito absurdo festo dar kažkas ir galvoje lieka. Karščiuojantis sapnas įkūnytas. 8/10

POSSESSION (1981)

Su Lenku režisieriumi Andrzej Zulawski pasirodo jau esu mažumėlę pažįstamas, nes teko matyti jo '71-ųjų filmą Third part of the night/Trzecia Czesc Nocy. Menu tas filmas pats iš savęs buvo OK, tačiau man rodėsi neįdomus ir vertė bodėtis. Dabar, gana paslaptingais būdais, atradęs trisdešimties metų senumo Possession, manau būsiu priverstas pasidomėti režisieriaus kūryba kiek giliau, nes tai ką pamačiau šįvakar, įvardintina kaip pats tikriausias kino šedevras. Gana juokinga tai, kad imdb įvedus paiešką žodžiui Possession, randama mažiausiai 17 filmų. Nieko nuostabaus, kad ieškodamas užrekomenduoto seanso, buvau apsigavęs ir netyčia atsisiunčiau 2009-ų metų filmą, tokiu pat pavadinimu. Tik įsijungęs pamačiau, kad vaidina Sarah Michelle Gellar ir iškart supratau, kad kažkas ne taip. Sustabdžiau, patikrinau, ogi tas filmas ne tik neturi nieko bendro su tuo, kurio iš tiesų norėjau, bet dar gi yra ir Pietų Korėjos filmo Addicted perstatymas (kada visa tai baigsis? Ar kada nors baigsis apskritai??). Tačiau tai nesvarbu.

Magiškąjį Possession pagaliau suradau (o gal jis mane surado?) ir turiu būtinai šiandien pasakyti, kad jis yra nepakartojamas. Nepaisant to, kad dabar filmui jau trisdešimt metų, jis ir šiandien atrodo labai moderniai ir ne ką menkiau lanksto sveiko proto ribas, nei daugybė vėliau sukurtų siurrealistinių filmų. Jis trenkia kraupia šviežiena, rodosi tokia suvaldyta, įkalinta, tačiau tuo pat metu skendinčia absoliučioje beprotybėje ir draskančioje isterijoje, kad ima rodytis jog tai tik ilgas ir labai blogas, slegiantis sapnas, iš kurio negali pabusti. Aktorių nedaug, tačiau jų veidai įsirėš atmintin labai ilgam, ypač pagrindinio moteriškosios lyties personažo, desperatiškos, visad isteriškos, baugiai seksualios ir tyrą siaubą varančios, fatališkos moters. Jos akys, bei blyškaus veido išraiškos žavi, baugina ir užburia, sudaromas itin skaudulingos, tačiau tuo pat metu ir be galo galingos moters paveikslas. Tam kas čia vyksta vieno paaiškinimo būti negali, filmas labai metaforiškas, daugiasluoksnis ir dosniai pripildytas filosofijos. Tereikia įspėti, kad klaidžiosite ne pačiais šviesiausiais, lengviausiais ar maloniausiais labirintais. Momentais gali užklupti absurdiškas juokas, šleikštulys, siaubas arba paprasčiausias pasimetimas, tačiau pabaigoje lieka vienas, labai ryškus, nors ir abstrakcionistinis kino paveikslas. Isteriškas panikos košmaras atskiedžiamas drąsiu, tačiau labai protingu lengvabūdiškumu, todėl kartais gali susidaryti įspūdis jog žiūri spektaklį teatre, o ne bandymą atvaizduoti tikrovišką žmonių elgesį ekrane. Čia teatriniai žaidimai ir toji teatro magija tobulai susilieja su kino technologija, suteikdami išties unikalią patirtį, kurios dabar nesugalvoju su kuo ir palyginti. Galvoje kirba keletas pavadinimų, bet gal aš juos geriau iš ten išmesiu, nes nė vienas nebūtų iki galo teisingas/taisyklingas. Išvada tokia, kad Possession - tikrai unikalus reginys, daugiau galbūt supančiojantis emociškai ir psichologiškai, nei įtraukiantis ryškiai užčiuopiamu siužetu. Ir beje tai visai nereiškia, kad filmas tėra padrikas haliucinacijų rinkinys, istorija čia yra ir mums labai idomu kur ji veda, tačiau ji nėra vienasluoksnė, todėl ir vienas atpasakojimas jai netinkamas. Mane Possession sukaustė savo keistumu, sužavėjo savo laikui drąsiu kraštutiniškumu ir įvarė nerimą savo vienetine nuotaika. Labai stiprus darbas, tinkamas, kaip pavyzdinis Europos kinas. Daug jis paliko manyje, tačiau nenoriu pradėti vardinti ar pasakoti, nes kažkaip jaučiu, kad tai asmeniška ir be to jaučiu pareigą palikti galimybę jums viską patirti patiems. Nelengvas, tačiau atsilyginantis, metaforiškas ir daugialytis, piktas, pasąmoningas žaidimas su žmogiškųjų santykių šešėliais. 10/10

SLEEP DEALER

Mielas ir ganėtinai šiltus jausmus sukėlęs 2008-ųjų meksikietiškas mokslinės fantastikos filmas. Efektais žinoma holivudo didiesiems neprilygsta, tačiau ne tame čia ir esmė. Sleep dealer nėra kažkoks pramoginis veiksmo filmas, tai daugiau jausmus ir mintis virpinantis sci-fi. Gana ramus, melancholiškas, kilniadvasiškas ir pakankamai unikalus, kad paliktų šaunaus įspūdį, nepaisant kažkokių "pigiau" atrodančių vietelių ir panašių dalykėlių. Nežinau ar teisinga taip daryti, bet negaliu susilaikyti ir turiu palyginti su Monsters. Kažkuo jie man panašus, gal dėl to, kad iš esmės tai tėra toks pat kuklus, tačiau nuoširdus sci-fi, turtingesnis savo dūšia, nei pinigais.

Įdomu ir tai, kad neprisimenu jog būčiau matęs nors kokį Meksikiečių sci-fi filmą apskritai, o šitas gi dar toks fainas papuolė. Pasakojimas tai apie vaikiną, kuris palieka namus ir emigruoja uždirbti skurstančiai šeimai pinigų. Didesniame mieste gali įsistatyti tokius elektrodus, kuriais pasijungi į pasaulinį ekonominį tinklą. Gana stiprios metaforos, nors žmogaus, kaip organinio kūno susijungimas su mašina, švelniai tariant, žanre matytas dešimtis kartų. Bet kokiu atveju čia pritinka gražiai, nuotolinio darbo vizija savotiškai graži ir tuo pat metu labai liūdna. Ilgesingas filmas, švelnus ir truputi liūdnas, bet jei reiktų rasti vieną žodį - tiesiog sakyčiau gražus.

8/10

PARANORMAL ACTIVITY 2

Natūralu, kad susilaukėme visai neprasto siaubo filmo tęsinio. Nėra ką labai naujo pridurti, iš esmės viskas gerai, nauja šeima, panaši istorija. Namuose apsigyvena negerosios dvasios ir neduoda ramybės. Ne taip gerai, kaip pirmoj daly, bet šiaip jau nelabai jaukus filmas. Kažkiek norėjosi viską pagreitinti, bet gi neliktu jokios įtampos. Vidutiniškai, bet neblogai, tikrai neturiu ką daugiau pridurti. 7/10