Žodis
Remeikas (Perstatymas) man kažkaip tiek įgavęs neigiamą prasmę, kad dažnai pavartoju jį kone kaip keiksmažodį. Holivudas perstatinėja Europos ir Azijos kiną, prievartaudamas ir dorodamas jį be jokios sąžinės, tačiau rodos jau esu rašęs, kad kartais, kai Amerikonai ima perstatynėt patys save - rezultatas būna visai pakenčiamas, o kartais net ir labai geras (Turiu priminti gana panašaus plauko ir tikrai vykusį Last house on the left
perstatymą). Kai nugirstu apie kokį dar vieną naujai statomą remeiką, paprastai nupurto pasišlykštėjimo šiurpuliukas, tačiau, kai sužinojau, kad perstatomas aštuntojo dešimtmečio exploitation šedevras
I Spit on your grave, kažkaip pasijautau keistai maloniai. Maniau tai vienas tų filmų, kuriems gal ir visai į naudą būti perstatytiems, idant pašlovinti originalo vardą ir supažindinti jaunesnę siaubo mėgėjų kartą su šia puikia
išprievartavimo-ir-keršto klasika. Taigi buvau nusiteikęs gana optimistiškai, tačiau deja ne tik perspjauti, bet ir pasivyti originalo kūrėjams nepavyko... gavosi paprasčiausias, vidutiniškas, beprasmės prievartos kupinas siaubo filmas, nebeišlaikęs pirmtako dvasios ir cinkelio. Sutinku, kad įvykiai atkurti gana tiksliai, nuotaika ir smurtas prigauti gana panašiai, tačiau, kad ir kaip liūdna būtų pripažint, vis dėl to perstatynėtojai prašovė. Visų pirma tai mane erzina tas blyškių spalvų filtras, kurį dabar madinga naudoti siaubo filmų post-produkcijoje. Jie neva turįs sukurti slegiančią ir pilką nuotaiką, bet sukuria tik erzinantį nerealumo ir banalybės įspūdį. Taip pat manau teisinga būtų sakyti, kad filmas aiškiai padalytas į du etapus, tai prievarta ir kerštas. Prievartos etapas tikrai nėra malonus, bet vis dėl to originale atrodė stipriau ir buvo paveikiau, net ir be blyškių filtrų ir išsiliejusio vaizdo efektų. Gal būtent tas natūralumas ir sudaro brutalumo efektą? Niekada nepamiršiu prievartaujamos veikėjos riksmo originale. Čia scenos daugiau-mažiau atkurtos, tačiau įspūdis nebe toks stiprus. Gal tai dėl emocinio atbukimo, gimstančio nuo daugybės siaubo filmų?
Tuo metu kai buvo statytas originalas, dar daug ko nematė kino pasaulis ir daug tabu laukė savo eilės būti peržengti ir sulaužyti. Šiomis Hostelių, Pjūklų ir tunto Europos, bei Azijos žiaurumo-fiestų šedevrų laikais ribos tapo labai miglotos ir tamprios, tad buvau automatiškai pasiruošęs pamatyti šį tą tikrai nežmoniško. Tačiau (o gal ir gerai) pirmtako tabu ribos neperžengtos, o gal iki jų net ir nepatraukta.
Antrasis etapas - kerštas. Čia suklysta jau daugiau ir dažniau. Moteriškė pasirodo be pereinamjo emocinio etapo, per mėnesį praleistą miškuose tapusi Rembo ir Makgaiveriu. Suruošusi išradingų spastų, ji vieną po kito sugaudo niekšelius ir juos deramai pamoko, kartodama visą pirmos filmo pusės dialogą savo lūpomis. Smagu žiūrėti kaip šunsnukiai kamuojasi ir dvesia, pora nesveikų įdėjų gal net ir prajuokino, tačiau liūdniausia tai, kad visas egzekucijų etapas įvyksta gana banaliai, o tas prievartautojų frazių kartojimas galiausiai pasidaro tiesiog idiotiškas. Dingo tai, kas buvo svarbiausia ir stipriausia - feministinis triumas, fatališkos moters, kaip siaubo sukėlėjos modelis, dingo girl power. Čia tėra tiesiog nuskriausto žmogaus kerštas skriaudikams, o ne išprievartautos moters kerštas vyrams prievartautojams, kad ir kaip gražiai ji bebūtų susišukavusi ar, kad ir kiek bekartotų, kad daro, tai ką daro, būtent dėl išprievartavimo. Nenoriu per daug spoilinti, bet turiu pasakyti, kad originalo vinis buvo scena, kurioje ji pavilioja prievartautoją, pasitelkdama moters, kaip silpnesnės būtybės, kuri "kaip ir visos jos" iš tiesų mėgaujasi prievarta, "ginklą", o tuomet kerta iš peties garsiojoje "vonios" scenoje. Paviliojimas, apgavystė ir tik tuomet - šaltas kerštas, ir buvo tas feministinis šarmas, daręs filmą tokiu unikaliu ir žavingu, kaip, kad žavinga fatališka moteris, auka tampanti skriaudėju. Čia tas pamesta ir, kad ir kaip durnai tai skambėtų, be feminizmo - I spit on your grave tėra smurtas dėl smurto. Sakysite exploitation ir turi toks būt, na gerai, tuomet viskas savo vietose. Nepagalvokite, kad esu labai kritiškas, tai tiesiog mano mintys, jausmai ir mažytė interpretacija. Nesigilinant į smulkmenas tai yra tikrai neblogas ir nemalonus siaubiakas, o taip pat ir gana sąžiningas perstatymas. Trūkumai, kuriuos iškėliau tėra mano, kaip fano, pastabėlės. Asmeniškai rekomenduočiau likti prie žavingo ir stipraus, aršiai feministiško originalo,o perstatymas tėra vidutiniškas, tačiau tikrai nenuobodžiai sužiūrimas siaubo filmas. Daugiau šiuolaikiškumo ir šviežios išvaizdos, tačiau geriausia ką šitas remeikas padarė tai tik pašlovino pirmtaką. 7/10
Įveikiau snobą savyje ir prisiverčiau pažiūrėt gana didelį šurmulį sukėlusį naują filmą Juodoji gulbė, kuriame aptikau ir nemažai siaubo priemaišų. Pastaruoju metu dažnokai nuvildavo smarkiai visų liaupsinti ir gausiai apdovanoti garsūs filmai. Mano akimis, tokie "geriausi metų filmai", kaip No country for old men, Hurt Locker ar Inception tėra gana vidutiniški šūdeliai, tad, nors ir žinau, kad tai blogai, dabar apie kiekvieną naują ir plačiai liaupsinamą filmą iškart mastau kažką neigiamo.
