DEATH METAL ZOMBIES

Mielieji bepročiai, maniakai ir raganos, tai yra jubiliejinė, 600-oji Kiras Horror recenzija, kas reiškia, kad po dar 66-erių turėsime visas 666-ias! Laukiu dovanų nedaskaptuotų kaukolių, jūsų proprosenelių nagų ir dantų, ėriuko kiaušų karolių ir panašiai. Dovanėles siūsti adresu: Namas prie kapinių, Guobų gatvė 13, Tylioji kalva, Teksaso valstyja!

Šios džiugios sukakotuvės proga norėjau išrinkti sau kažką ypatingo. Nemeluosiu, buvau nusiteikęs žiūrėti seniai bematytą Azijietišką vaiduoklių horrorą, tačiau netyčiom papuolė rusiškai įgarsinta planuoto filmo versija, tad šitą malonumą teko atidėti ir nutariau pasilepinti senu geru šitkorovu trash'u, kas puikiai pavyko su nuostabiai idiotišku 1995-ųjų atradimu - Death Metal Zombies. Išversti turbūt nereikia ir pavadinimas jau vien ką reiškia, o kaip jau buvau pasiilgęs to metalovo (kartais pankovo, bet šį kart visgi - metalovo), nuoširdaus, namų gamybos šlamšto! Tyras kaifas žiūrėti kaip spoguoti metalistai su metalo maikėm patys tūsinasi, filmuodami šį žavingai kvailą flicką apie zombius ir metalą! Pavadinimas tikrai toks iškalbingas, kad ne per daugiausia belieka ir ką papasakot: Būrelis draugų metalgalvių sumano dalyvauti radijo konkurse ir vienas jų nusiunčia laiškelį. Prizas - vienetinė jų mylimos grupės (berods Living Death?) kasetės kopija, su gabalu, kurio neturės niekas kitas. Kasetę jiem laimėti pavyksta, bet unikalus šmotas pasirodo esąs užkoduotas kvietimas iš pragaro, paversiantis juos... metalui tarnaujančiais zombiais! Šitaip va ir atsiranda Death Metalo zombiai :) Visa kita - nuostabus, klasikinis trashas: papai, kraujai, idiotizmas, besiliejantis per kraštus ir daugybė, daugybė metalo garso takelyje. Su kvailystėm nepersistengta, teko matyt ir daug absurdiškesnių išsišokimų, bet bendras vaizdas labai linksmas ir mielas. Šaunuoliai chebra, šaunuolis filmas, šaunuolis garso takelis, šaunuolis seansas ir šaunuolis aš šįvakar! Linkiu jums visiems, išprotėję siaubo mylėtojai, laimingų 2011-ųjų ir geros bičkos juos pasitinkant! Tikimės galingo derliaus kitais metais, nes kaip žinome tik jie vieneri mums ir beliko iki pasaulio pabaigos!!! ;) Lai aidi piktas juokas, žarnos pilasi laisvai ir kyla šaltas rūkas kapinių!!!

Nuoširdžiai jūsų, su nekrofiliška meile - Kiras Horroravičius!

BURIED

Būti palaidotam gyvam - horroro idėja, variusi man siaubą nuo pat vaikystės, kai pašiurpusia oda klausydavom pasakojimų, apie karstus, nagais sudraskytus iš vidaus ir kraupius šauksmus iš po žemių, kapinėse, verčiančius žegnotis kapinių sargą. O taip, idėja, kad gali būt užkapstytas per klaidą - tikrai varo siaubą, sakome, gal geriau jūs mane kremuokit, tik dėl viso pikto :) O jei ir esi užkapstytas specialiai, kaip nutiko mūsų filmo herojui, visvien mirtis turbūt ne ką malonesnė. Labai idomu, kad filmas minimalistinis, viso seanso metu, mes niekur neiškeliaujam iš karsto. Bičas atsibunda tamsoje, užkapstytas dėžėje ir nuo čia mes kartu su juo pusantros valandos ir dūstame, šitam klaustrofobiniam košmare. Filme kaip ir tėra vienas aktorius, viskas padaryta vien dialogais, kurie tampa įmanomi dėl drauge palaidoto mobiliako ir vienintelio aktoriaus vaidyba. Taip pat žinoma labai svarbus pastatymas (montažas ir tt) idant sukurti tą ne itin malonią tamsos ir izoliacijos atmosferą, kas manau pavyko gana neblogai. Filmas labai įtemptas, nuolat tave erzina, tad būkit pasirengę pasėdėti ant šakučių, iki pat pabaigos nežinai - pavyks gi jam išsigelbėti iš šios tikrai nepavydėtinos situacijos, ar ne... Turiu pasakyti, kad didelė dalis filmo mane tikrai nervino, bičas atrodo esąs neblogas šiknius ir dar ne pats protingiausiais. Atsidūręs ant gyvenimo/mirties slenkščio visvien laikosi durnų principų, psichuoja nelaiku ir ne vietoj, kas gali visiškai pakeisti tavo slidžią lemtį. Aišku sakysite kas nepanikuotų ir nedurniotų tokioj situacijoj? Tiesa, su dauguma iškilusių sunkumų jis tvarkėsi gal ir neblogai, bet vistiek bent pusę filmo jis man visai nesbuvo simpatiškas ir aš net norėjau, kad jam išlipti nepavyktų hehe. Na, bet vėliau susigyveni kažkaip su tuo personažu, ima jis tau rūpėt, kad ir koks jis bebūtų, todėl bendrai gaunasi toks įtemptas ir slegiantis filmas, tikrai ne juodo humoro šou. Taigi yra trūkumų, bet už originalumą ir bendrą vaizdą, sakyčiau 7/10

Kaip ir visur, kažkas nelabai įtikinama, kažkur prašauta pro šalį, bet nepaisant to, kraupoka patirtis, pabūti karste, drauge su tuo nelaimėliu.

The WALKING DEAD [Season 1]

Serialų paprastai neaptarinėju ir pats nesu per daug serialinis. Bloge išimtį padariau Twin Peaks'ui, o per gyvenimą nuosekliai peržiūrėtus serialus galiu suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Tai tikrai nieko per daug kitoniško ar snobiško - South parkas, Simpsonai, Jackass, Desperate Housewives ir panašiai :) Visgi turiu padaryti išimtį naujam, regis analogų neturinčiam, dar nesenai pasirodžiusiam, bet su šešiomis galingomis serijomis jau pirmą sezoną užbaigusiam serialui, sukurtam pagal komiksą, apie zombių apokalipsę - Vaikščiojantys numirėliai / The walking dead. Mintis daryti aukšto lygio ir "rimto veido" serialą apie zombius man pasirodė labai drasi. Gal dėl to, kad Lietuvoj tokios temos medijoj dažniausiai nurašomos kaip humoristinės ar paprasčiausia nesamonė. Siaubo kultūra pas mus tikrai pogrindinė, o tai kas būna populiariau, dažniausiai yra prastos kokybės holivudinis mėšlas. Jau įsivaizduoju bandymą tokį serialą prakišti Lietuvoje :) "Kas?? Zombiai? Pffff, eik iš čia!". Visgi man patinka tas Lietuviškas undergroundas, gali jaustis išskirtinis su savo hobiu ir susirasti bendraminčių grupelę, su kuriais bendrausi artimiau ir šilčiau, nei su tūkstančiais klykaujančių fanų. Dabar esu Londone ir iš pradžių man buvo keista, kad čia tas horroras - normalus kultūrinis reiškinys. Transporto sistemoj kabo didžiausi siaubo filmų plakatai, metro tuneliuose, kad ir minėto Twin Peakso ar Walking Dead. Pradžioje buvo tikrai keista, bet ir nuostabu ant milijoninio tiražo laikraščio pirmo puslapio matyti pūvančius zombius, ko Lietuvoje pamatyt tikrai nesitikėčiau. Negaliu sakyt, kad Walking dead nėra holivudinis "žiuralas", nes apie jį pirmą kart sužinojau būtent iš populiariosios spaudos, o su juo dirbanti komanda - blizganti Amerika, visgi iš tiesų šįkart kalba eina apie zombių žanro fanų patenkinimą, o ne apie popsą/nepopsą. Aš asmeniškai gal ir nesu toks hardcore zombių fanas, kaip kiti, kad žiūrėti absoliučiai kiekvieną kada nors išėjusį flixą, vien dėl to, kad ten bus zombis/zombiai, bet šiaip jau drasiai vadinu save reiškinio fanu, be galo myliu gyvuosius numirėlius ekrane ir šitas serialas mane tikrai suintrigavo. Pirmasis sezonas baigėsi ir galiu pasakyti, kad esu ne tik nenuviltas, bet ir sužavėtas, produktą gavau tokį, kokio ir tikėjausi, o gal net ir geresnį. Regis tai tas svajonių kinas, su lėtais pūvančiais zombiais, sukurtais pagal klasikines Romero taisykles (Šauti į galvą ir t.t.) tik su šiuolaikiniu vaizdu, babkėm ir dangoraižių miestu. Mano širdis spiegia iš džiaugsmo. Kas nebūdinga tv serialams, šis taip gana įžūliai tėkšteli kraujo ir mėsytės, nebijo leptelt ko nors politiškai nekorektiško, o tas šiandienos "tolerantiškoj" visuomenėj taip pat labai džiugina. Tobulybei ribų nėra, kaip sakoma, mane tikrai erzino kai kurie personažai, tam tikri jų veiksmai ar atskiri epizodai, bet iš esmės tai tikrai ta berniukiška svajonių vizija apie žmonių grupelę, bandančią išgyventi vaikščiojančių numirėlių perimtame pasaulyje. Dažnai nugirstu kritikos, neva serijale mažai zombių/veiksmo ir per daug dramos/intrigų/santykių aiškinimosi. Bet juk noriu atkreipti dėmesį, kad zombių žanras niekada ir nebuvo vien apie zombius, [Horroro maniakai čia galės paprieštarauti ir patiekti šusnį goravų pavyzdžių, tad iškart noriu pabrėžti jog omeny turiu klasikinę Romero zombių apokalipsę ir panašius filmus] tai visada buvo socialinė metafora ir kritika, įtemptas ir gilus personažų vystimas: įvairialypio žmogaus atsiskleidimas paskutiniojo teismo dienos akivaizdoje. Be Romero, pavyzdžiui, tarkim, kad ir plačiai pripažintas 28 Days Later, ar aš neteisus? Tikrai nemanau, kad smagu būtų žiūrėt serialą be žmogiškos intrigos ir personažų išviniojimo. Jei atvirai tai man kaip tik labai patiko kai kurios intrigos, kurios taip pat manau net skatino ir susimastyti. Nieko daugiau nenoriu sakyti, kad apeitume spoilerius, taigi čia sustoju. Manau, kad kritikuojama drama ir "muilas" kaip tik sudaro mum sąlygas pažinti veikėjus, juos pamilti/jų nekesti ir rūpintis, kas gi jiems nutiks kitoje serijoje, o mėgavimasis nesustojančiu zombie actionu, be jokios širdies, serialo atveju, galėtų greit ir pabosti. Zombiai kaip jau sakiau, beveik nepriekaištingi, o ir goriuko kūrėjai negaili, kas iš kart kelia viso šito reikalo lygį smarkiai aukštyn siaubo laipteliais.

Serialas ir prasidėjo panašiai, kaip jau minėtasis 28 days later, policininkas atsibunda iš komos, aukštyn kojom apverstoje ligoninėje. Iškišus snapą į lauką jo laukia didelis ir nelabai malonus siurprizas - jam bemiegant pasibaigė pasaulis. Negana to, po gatves šmirinėja tavęs paragauti norintys numirėliai, o šeimos nariai dingę be žinios. Žydraakis pareigūnas būdamas dideliu kietuoliu, čiumpa ginkla ir leidžiasi ieškoti gyvųjų ir aišku savo mylimų. Šitas žanras įdomus dar tuo, kad viskas regis jau šimtą kartų girdėta, tačiau kai tai gerai pastatyta, - visuomet iš naujo intriguoja ir žadina vaizduotę. Aš pirmuoju Walking dead sezonu tikrai esu labai patenkintas, buvo smagu, buvo ir baisoka, buvo įtampos ir kraujo, buvo gero trilerio ir dramos, buvo gal ir lėkštesnių momentų, bet tą atleiskime, dėl to, kad tai tv serialas, o ne kino filmas ir slystelti buvo galima tikrai daugiau kur, o tai ką mums sukūrė ir patiekė - tikrai galingas living dead / survival nuotykis. Aš prisirašau prie fanų, kritika ir komentarai žinoma visada laukiami ir svarbūs, tačiau atminkite, kad kritika tai nagrinėjimas, o malimas su šūdais, tai jau kažkas kito. Drasus užmojis pavykęs, labai lauksiu antrojo sezono kitais metais, gaila, kad serijų nedaug, tačiau geriau trumpiau ir geriau, negu išsitęsti ir apsišikti. Žvelgiant objektyviai - 9/10, o man asmeniškai, širdutėje ir slaptoj kišenėje - 10/10, jei yra siaubo mėgėjų dar negirdėjusių apie šitą serialą, rekomenduoju iš visos širdies.

Dabar, šiek tiek atgavęs tikėjimą serialais, žiūriu mini-serialą "Band of brothers", apie karą, irgi neblogai, bet čia jau lipam už šio "dienoraščio" ribų, tad kolkas tiek ;*

RESIDENT EVIL: AFTERLIFE

Tikrai nežinau kodėl mėginau žiūrėti šitą filmą ir nerandu sau jokio pasiteisinimo. Jei pirma dalis dar buvo vietomis pakenčiama, kiti du tęsiniai buvo absoliutus, neiškenčiamas mėšlas. Matyt dėl to, kad prie tęsinio grįžo pirmosios dalies režisierius Andersonas, o kai kurie jo filmai man tikrai patiko [Mortal kombat, Event Horizon, Death Race, Pandorum], tai ir tikėjausi nors lengvo, bet kažkiek smagaus, kad ir neprotingo seanso. Deja ištvėriau tik pirmas dvidešimt minučių, o likusį filmą pramečiau prabėgomis. Nesibarstysiu smarkiai šūdais, tik trumpai parašysiu ką galvoju: nesuprantu kaip tokį gerą žaidimą galima buvo paversti tokiu šūdo festivaliu, kaip Resident evil filmai. Galu gale sunkiai berandu kas čia nors kiek būtų susiję apart pavadinimo. Manau tam reikia atskiro talento ir visi kas prisidėję prie šitos nelaimės sukūrimo yra dėl to kalti. Dar supratau, kad labai nuoširdžiai nekenčiu Milos Jovovič. Nebenorėčiau jos šlykštaus snukio matyti niekada ir taip pat geidaučiau nebeišgirsti jos pykinančio balso. Nuo vertinimo susilaikau nes nėra čia ką vertinti išties, o nuosekliai filmo kaip ir nemačiau, kuo labai džiaugiuosi. Baisi gėda užtraukta žaidimo vardui, gal paslapčia čia viską darė Uve Bollas? :) Ir man netinka tas pasiteisinimas, kad čia tik efektų filmas/3d/kad reikia žiūrėti kino teatre ir tt. Jei darot pornūchąą tai ir pavadinkit tada kitaip. Tiek įspūdžių. Taip nemalonu, kad nenoriu apie tai daugiau ir kalbėti. Tenorėjau apspjauti šitą šūdą. Ačiū už dėmesį.

NIGHT OF THE COMET

Nutrauktas paslapties (man) šydas, nuo visad masinusio gražaus, klasikinio 84-ųjų filmo pavadinimo. Tikėjausi galbūt kažko niūraus ir gana rimto, kažko tokio kaip The quiet earth, tačiau Night of the comet tėra lengva old-skūlinė komedija post-apokaliptinėje aplinkoje ir turiu nuliūdinti - ne perdaug juokinga ir net nelabai idomi. Norėjau kaltint savo nuovargį kai užmigau per vidurį, tačiau kitą dieną kai bandžiau pabaigt likusią pusę, vėl tik vargais negalais išsilaikiau neužmigęs, teko porą kartu sau įsižnybt. Old skūlas mielas, žavingas savo visišku nerūpestingumu ir kvailumu, taip pat gražiai atrodo dangoraižiai raudono, post-apokaliptinio dangaus fone, bet manau reikia sulaukti tokios nuotaikos, kai labai norisi pasižiūrėti kažką tokio senovinio ir cheesinio, nes kitaip seansas gali tapt tikra šikna, kaip kad nutiko man. Ir nors buvo baisiai neidomu ir juokeliai nejuokingi, tačiau vistiek jaučiu kažkokią simpatiją šitam filmui... Gal dėl simpatijos visiem tokiem filmam apskritai? :) Iš esmės tai laiko gaišimas, nesvarbu, kad ir mielas ar nostalgiškas, tad jau patys spreskit ar norite gaišti pusantros valandos. Manau yra ir neužpisančio mielo old skūlo.

DEVIL (2010)

Filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas ir ne trys, todėl patikslinu, kad šnekėsime apie naująjį, šiuometinį, dar nesenai kino teatruose gąsdinusį Velnią. Iš šito tikrai daug nesitikėjau, plakatus mieste mačiau panašiu metu, kaip ir Paskutiniojo egzorcizmo ir po pastarojo peržiūros tikrai nebuvau labai teigiamai nusiteikęs, lysdamas į dar vieną ... velniavą. Taip pat girdėjau ir negerų atsiliepimų apie šitą filmą, bet tik eilinį kart įsitikinau, kad visada geriausia susidaryti savo nuomonę. Devil - nors ir paprastas, bet labai paveikus siaubiakas ir nė kiek negadina reikalo ir tai, kad jau iš anksto žinoma, ganėtinai primityvi - siužeto linija. Aišku, geriausia - nieko nežinoti, bet retai, kada pavyksta taip gerų filmų pamatyti, ar ne? Taigi nesakysiu nieko, ko nepasakyta ant plakato. Grupelė žmonių užstringa dangoraižio lifte. Vienas jų - nėra normalus. Skamba paprastai, bet kaip visad svarbu, kaip padaryta, o kas gerai padaryta tai ir paprastumas tam netrukdo, o tik padeda. Taigi Devil kietas, įtemptas, gerai sukaltas amerikanskas siaubekas, kokių dažnai šiandien pasigendame tarp jūros remeikų, tęsinių ir tt. Yra kraupių vietikių, yra pora ir šmaikščių, bet visą laik buvau smagiai prigautas už gerklės. Dangoraižiai atrodo grėsmingai, apsiniaukęs dangus griaudi ir žaibuoja. Kai iš ekrano tokia nejaukuma, gera vėpsoti šiltai susisukus į kaldrą. Tikrai pavykęs horroras, toks paprastas ir tyras. man labai patiko. Dabar jaučiu kimbant ligą... :( ar nebus velniūkštis iš ekrano nagus iškišęs? 9/10

EXHIBIT A

2007-ų Anglų drama/trileris, vėlgi patiektas pseudo-dokumentikos stiliumi. Pastebiu, kad dabar išeina labai daug filmų, būtent tokia forma. Iš pradžių tai atrodė įdomu ir originalu, vėliau nusibodo, ėmė erzinti ir piktino, dabar gi jau kažkaip susitaikiau su tuo; prieš vėją nepapūsi, kamerą dabar gali turėt beveik bet kas ir matyt tai, kad pseudo-dokumentiką jau galima išskirt kaip atskirą kino šaką - tėra paprasta natūrali raida, kurią tiesiog reikia priimti.

Filmas gana paprastas, tačiau labai gerai padarytas ir paveikus ir nors istorija nuspėjama ir per daug neypatinga, tačiau pastatyta stipriai ir dėl to yra paveiki, slegia. Iš pažiūros laiminga šeima, kaip daugelis Anglų, gyvena nuosavam name Yorkshire. Tėvukas padovanoja dukrai kamerą, kuria ir filmuojamas kinas, kurį žiūrime. Jau pačioje pradžioje pranešama, kad vaizdajuostė rasta policijos, todėl įtariame, kad gero ir laimingo gyvenimo iš pasakų tikėtis nereik. Šeimos idilė pamažu užtemdoma keistokų nukrypimų nuo normos, kol galiausiai viskas ima smarkiai, smarkiai šlyti. O mes tampame liudininkais. Kaip jau sakiau, užmanymas paprastas, bet suvaidinta, sumontuota ir patiekta labai gerai, dėl to žiūrisi kokybiškai ir įsijautus gali pagadint nuotaiką, be abejonės. Ne perdėm išskirtinis, tačiau kuklus ir šaunus angliškas tvarinys. 7/10

SKYLINE

Nauja, šių metų, fantastinė nesamonė apie ateivių antpuolį. Filmas-apgavikas, iš pradžių atrodo geras, sudomina, apstulbina, įtraukia ir maždaug ties viduriu, kai pagaliau susivoki kokį šūdą žiūri, jau per vėlu liautis, reik dažiūrėt. Taigi kai supratau jog galvą įkišau pakankamai giliai, kad nebepavyktų ištraukt, man ant galvos buvo suverstas išmatų kibiras. Pradžioje ėmė pyktis ir šleikštulys, tačiau į pabaigą ėmiau nuoširdžiai juoktis. Keletas visiškai neidomių veikėjų įkalinami dangoraižyje, agresyvios, visuotinės ateivių invazijos metu. Veikėjai lochai ir man visiškai nerūpėjo, bananaveidis bičas ir jo nervuota nėščia negraži mergiotė, keletas pasiturinčių draugų. Tikrai norisi paklausti, kam reikėjo švaistyt laiką pažindinantis su personažais? Koks dievaži skirtumas? Ateiviai nusileidžia laivais, ištrauktais iš sci-fi efektų generatoriaus, tiek padarų, tiek laivų originalumo nulis, visi sudėti iš kažkur jau matytų detalių ir išvis yra chui paimioš kas... metalas? organika? ... biomechanika? Koks skirtumas, davai griaukit viską. Tačiau ir griovimo ne per daugiausia, vis pasislepiam po užuolaidom, žaliuzėm ar namo kampo. Užuolaidos tai labai geras skydas nuo protą užvaldančios ir gyslas išverčiančios mėlynos šviesos. Keista, kaip nieks daugiau visam mieste nesusiprotėjo jų užsitraukti. Atėjūnai atrodo tokie pigūs, kad tikrai galvojau jog čia mažo biudžeto bandymas, o tik po to sužinojau, kad tai holivudo blokbusteris! Gal chebra per kokso kalną nė nematė galutinio rezultato? Žodžiu, iš pradžių atrodo neblogai, įsijaučiam, užsikabinam, tačiau su kiekvienom 10 filmo minučių vis krinta po balą. Gerai draugė išsireiškė: atrodo, kad scenarijų rašė kairiarankis šuo. Aš gi sakyčiau gal alkoholio prigirdytas, šešių metų vaikas, turintis protinę negalią. Viskas kas vyksta, neturi jokios prasmės, actionas taip pat idiotiškas ir nevertas dėmesio, veikėjai tragiški, siužetas niekuo nepagrįstas. Kaip vyšnaitė ant šūdų pyragaičio viršaus puikuojasi stačiai infantiliška pabaiga, kurios metu taip prunkščiau, kad apspjaudžiau ekraną. Didelis riebus įžeidimas visam žanrui, šalia kurio Nepriklausomybės diena ar Cloverfieldas atrodo, kaip Einšteinas. Visaip bandau surast kokį gerą žodį šitam filmui, bet jau para praėjo, o vis dar negaliu. Ar tai, kad išžiūrėjau iki galo yra bruožas? Jei taip, tai jis vienintelis geras, matyt... O šiaip tai labai, labai liūdna. Per daug į smulkmenas nenoriu leistis, nes nebaigsiu keiktis ir tyčiotis. Gal jei į kino teatrą leistų nemokamai ir būtų galima nueit praleist laiko, bet šiaip tai tikrai pasipiktinimo vertas išsišokimas. Jei jau krečiat kvailystes, tai bent kraujo kelias šimtas tonų būtumėt ištėškę. Deja, liūdniausia, kad šita parodija veikiausiai turėjo atrodyti rimtai. Tikrai senai bemačiau, kad kas šitaip susimautu su tokiom galimybėm. 3/10

THE LAST EXORCISM

Ką gi, nuo vasaros laukiau progos pamatyt Paskutinįjį egzorcizmą ir turiu pripažint, kad esu gana nuviltas. Buvo idomu, smagu ir šiek tiek įtempa, žinoma, tačiau lūkesčiai deja buvo didesni. Filmas nuolat mėgina mus prigauti, bet bendram vaizde susidaro įspūdis, kad jis tiesiog pats nežino ko nori (o kipšas gi gudrus ir suktas, ane?). Pasirinktas, reikia pastebėti - madingu tapęs, pseudo-dokumentikos stilius daugiau trukdo nei padeda, o jei bandytume daryti Bleiro-egzorcistą ir įsivaizduoti, kad neva žiūrime tikrą filmuotą medžiagą, taip pat nepavyktų: Per daug kamerų, perdėm dirbtinas montažas su uždėtu soundtreku, o kai vyksta kas svarbaus - kaiptik nieko nematyt, ir panašiai. Tad kam tuomet to reikia, ar ne maloniau žiūrėt į normalų ir nedrebantį vaizdą? O gal nereiktų kabinėtis prie pateikimo formos? Trumpai tariant - man trukdė ir žavesio nekėlė. Gerai, kai žaidžiama tamsa, šešėliais ir nežinia, bet toks jausmas, kad kūrėjai neįstengė arba nesistengė padaryti šito tinkamai. Nei šis nei tas.

Baisybių irgi ne per daugiausia. Pusė filmo pažindinamės su personažais, pagrindinis veikėjas, - egzorcizmus klastojantis ir iš to pasipelnantis, netikintysis. Norėdamas sukurti egzorcizmo klastojimą demaskuojantį dokumentinį kiną, su minimalia filmavimo komanda varo į atokų vienkemį neva išvarinėt nesamo velnio. Aišku nereik būt daug siaubo filmų mačius, kad sugalvot, jog velnias šį kart bus tikras. "O gal ne? O gal taip? O gal visgi ne? O gal visgi taip?" - Štai kas vyksta visą filmą. Nupistos kelios scenos iš jau matytų filmų apie velnius ir jų išvarinėjimą, biški pabėgiojama drebančiais patamsiais, viskas veda į ganą puskvailiai atrodantį ir prunkšteltį verčiantį finalą. Nežinau gal ir per aštri mano kritika, buvo tikrai idomu iki pat pabaigos, tačiau šį kart plakatas gražesnis už rezultatą ekrane. Kol žiūrėjau atrodė smagu, tačiau dabar norėčiau sakyti paskutinis šūdas, o ne paskutinis egzorcizmas. Nieko doro, laiko užmušėjas, o jei norite dėmesio verto Egzorcisto spin-offo tai rekomenduočiau veikiau The Exorcism of Emily Rose, nei šitą nesekmę.

5/10

WHEN A STRANGER CALLS (1979)

Senų seniausiai jau norėjau pamatyt šitą filmą, net nutiko taip, kad pirma žiūrėjau perstatymą, kuris iš ties buvo neblogas. Galvojau, kad šiandien išvysiu tik gaivesnę, tyresnę, senovinę tos pačios istorijos versiją, bet savo džiugiam nustebimui - klydau, šitas filmas visai kitoks nei perstatymas. Na, gerai, ne kitoks, bet sakykime visas remeikas išvyniotas iš pirmų dvidešimties originalo minučių. Auklės su telefonu rankose istorija čia baigiasi daug greičiau ir mes keliaujame į ateitį, pažinti žudiko asmenybės ir stebėti naujų jo nuotykių. Iš esmės tai nėra nei gerai, nei blogai, yra tiesiog kitaip, o man patiko pasisukimas kita linkme, nes gavosi, jog žiūrėjau naują siaubeką, o ne kitą (nesvarbu, kad originalią) tos pačios istorijos versiją. Šiaip man labai patiko tas visas sequencas su aukle ir piktais skambučiais, tiesą pasakius buvau įsitempęs kaip styga ir horroras sukeltas tikrai geras. Retai kada šiuolaikinį žmogų nugasdina seni filmai, bet šitas mane nuo pradžių iki galo kraupino. Kultinis old-skūlinis šūdas, ką bepasakysit. Gal ir buvo ne itin idomių detektyvinių vietų, bet iš esmės superinis, idomiai sugalvotas ir gerai pašautas trileris. Soundtrekas zjbs, įtampa neapleidžianti, bauginanti idėja ir personažai, į kuriuos lengva įsigyventi. Jei nesi horroro maniakas tai gal ir ne must see, bet mano akyse nepriekaištingas aštuoniasdešimtųjų horroras. Ir man nuo to "have you checked the children?" pagaugai dabar nubėga

8,5/10

MOEBIUS

Kuklaus biudžeto, bet šauniai pavykęs 1996-ųjų Argentiniečių sci-fi. Gana gudrus, bet suprantamas, perdaug neviniojantis paprasto užmanymo į krūvą šūdino vaško, kaip, kad pavyzdžiui nesenai žiūrėtas populiarusis smirdalas Inception.

Kas yra Mėbijaus lapas, kažkaip žinau nuo vaikystės, tad gana greitai susivokiau ir kas vyksta čia, tačiau tai - ne esmė. Iš paslapties ir įtampos išplaukia nuostabios išvados, skaniai kvepia neapsunkinančia filosofija, gaivalinga pabaiga atperka kai kuriuos nuobodesnius momentus. Metro traukinys panaudojamas, kaip simbolis mūsų šių dienų socialiniam gyvenimui. Argentinos požemiuose vienas, visas, cielas traukinys paprasčiausiai dingsta be žinios. Paaiškinimą fantastai atknis greit, bet ne detektyve čia esmė, o gražioje žinutėje, kuri perteikta subtiliai ir tuo pat, galingai. Mažytis filmas, po kurio paliko gera. 8/10

ENTER THE VOID

Su džiaugsmu (su)lauktas naujas Prancūzų kino virtuozo Gaspar Noe darbas. Gaspar Noe pažįstame iš CARNE, I STAND ALONE ir nepamirštamo - IRREVERSIBLE. Negana to, kad Noe filmai labai paveikūs savo žinutėmis (ar kaip jas pavadinti) tačiau ir vizualinis jo stilius gana unikalus ir paliekantis įspūdį. Irreversible nefiksuota, betkaip po erdvę lakstanti kamera mane tikrąja to žodžio prasme fiziškai pykino, ir aišku, nereikia ir sakyti, kad pralekiantys vaizdai nebuvo itin malonūs. Tai ką gali pamatyti kamerai apsiraminus, verčia tave pagalvoti, kad geriau jau ji vėl lėktų šalin. Su pačia kino patiekimo forma Noe žaidžia drąsiai ir valdingai, todėl naujasis ENTER THE VOID - ne išimtis. Kaip tik, sakyčiau ta linkme einama toliau ir giliau, ir Enter the Void tai visų pirma reginys ir jutiminis potyris, nei papasakota istorija. Tai gali atrodyt lyg pigus triukas ar idėjų stoka, tačiau aš supratau, kad esu neabejingas Noe stiliui, tad įžvelgiu daugiau teigiamybės, nei kabliukų. Tiesa, turiu pripažinti, kad vietomis filmas tapo per daug "trippy" ir dėl to negalėčiau vadinti jo šedevru, kaip, kad buvo su Irreversible. Kamera šį kart ne tik, kad laksto po erdvę, tačiau yra tarsi apskritai nesustabdoma, jai nerūpi jokios sienos ar atstumai. Nemenka dalis seanso yra išplaukusios šviesos, akinanti šviesa, mirksintis blyksniai, neoninis košmaras, cgi gliukai. Lyg būtum suvartojęs štai tokio kino-narkotiko.

Pamatavimai ir palyginimai ne visada turi daug reikšmės, juolab, kad Enter the void, tikrai labai originalus ir išskirtinis filmas, daugmaž visomis prasmėmis, tad sakyt, kad jis geresnis ar blogesnis už praeitus/kitus nebūtų iki galo sąžininga. Jis kitoks, nors ir eina panašiu keliu. Nuneša mus gilyn į purviną, švytintį, naktinį Tokijų, kur su pagrindiniu heroju iš pirmo asmens perspektyvos smarkiai apsvaigstame nuo narkotikų ir leidžiamės į tolimiausią ir, įtariu, prasmingiausia jo gyvenimo tripą. Filosofinės pusės ar idėjos, net nesiruošiu čia kabinti. Ji gali pasirodyt per paprasta, arba per sudėtinga, tačiau čia kiekvieno interpretacijos laisvei paliktas dalykas. Istoriją galima suprast kaip paprastutę, galima įžvelgt ir daugybę sluoksnių. Vienas siužeto aiškinimas, manau, nebūtų teisingas. Pasiruošti teks nemaloniam tripui. Kad ir koks spalvingas ir mirgantis, filmas yra kraupus, niūrus ir be galo slegiantis. Dvi su pusė valandos sekso, narkotikų ir sudaužytų gyvenimų, kurie išvirsta į metafizinę klejonę arba brutalią žemišką mirtį. Kas nutinka dar tai šito kino narkotiko perdozavimas ir nežinau ar Noe to norėjo, tačiau gal su visais tais gliūkais biški persistengta. Dvi su puse valandos tai jau ilgas laiko tarpas kinui ir manau, jam būtų buve labiau į naudą šiek tiek apkarpyti tuos narkotinio sapno/kliedesio sequencus, nes kartais jie nuskraidina mus taip toli, kad imame pamiršti apie ką buvo pasakojama. O tai nėra labai gerai ar gal aš tik kabinėjuos? Visgi efektas pasiektas, tikrai nesu dar matęs nieko panašaus ir ko jau ko, bet šito filmo kaip vizualinio ir jutiminio/emocinio potyrio neužmiršiu niekada. 9/10

DEADGIRL

Nustebinęs ir patikęs, štatovskas 2008-ų siaubekas, galiu pasakyt išskirtinai originalus, kas pastaruoju metu Amerikonams lyg ir nelabai būdinga. Pradžioje buvau kiek pasimetęs dėl nerealiai kvailų personažų, bet poto atsipalaidavau, supratau, kad į tai reik žiūrėt daugiau kaip į horror istoriją/pasakaitę, o ne kaip į kažką, kas galėtų nutikti iš tikro (o gal?) ;) Veikėjai savo būdu, elgsena, pasirinkimais ir net, šiek tiek, išvaizda labai priminė man kultinį Return of the living dead 3, tad jei mėgstate tą Yuznos filmą, šitą smarkiai rekomenduoju. Nenoriu daug spoilint, bet tik tai, ką galite rasti ir imdb plot summary: du pusgalviai paaugliai įsilaužia į uždarytą beprotnamį išgerti ir pasiausti. Paslaptinguose labirintuose jie randa užrakintą ir pamirštą merginą... zombę. Jie sumano, kad geriausia ką galima daryti tokioje situacijoje yra laikyti ją prirakintą, niekam apie tai nesakyti ir kasdieną ateiti jos pabarškinti! Na, mačiau jau ne vieną siaubo filmą, bet ši istorija man dar niekur neregėta :) Aišku viskas taip paprastai nesibaigia, bet jau turėsit patys pažiūrėt. Man tai labai patiko, tik, kaip jau sakiau, reikia mokėt užčiuopt tą old-skūlinę pasakėlės iš rūsio nuotaiką, kad pilnai mėgautis, nes tokiem, kurie mėgsta prie visko kibt tikrai nepatiks, Na, o tikriems siaubo fanatikams rekomenduoju iš visos širdies. Šmaikštus, biški debiliškas, vietomis baisokas ir visumoj tikrai kietas, išsiskiriantis ir originalus horroras. "Kiekviena karta turi savo brendimo laikotarpio siaubo pasakėlę." 8/10

SRPSKI FILM

Šiemetinis "Serbiškas filmas".

Kažkodėl po tokių seansų man itin nelengva juos deramai aprašyti, gal ir nieko nuostabaus, sukrėstom smegenėlėm sunku deramai daryti bet ką, reikalinga pertrauka. Taigi po peržiūros nuėjau vonion, pasileidau ant galvos dušą, palingavau po srove kaip beprotis, kiek apvirškinau ir dabar jau galiu daugmaž susumuoti. Paskutinį kart taip gavęs į dantis turbūt buvau per prancūzų Martyrs. Tiesa, regis nuo tada žiūrėjau dar ne vieną šokerį, tačiau taip -sumuštas- kino nuo tada lyg ir nebuvau, na ar bent jau pirmas savijautos palyginimas toks šovė galvon, tad tebunie. Iš trumpų atsiliepimų jau žinojau, kad reikia tikėtis kažko nemalonaus, bet kaip visad stengiuos prieš žiūrėdamas per daug nesigilint ir neskaitinėt, idant nesusigadint malonumo. Na SRPSKI FILM, nėra koks pseudo snuffas, tai priėmiau kaip geras naujienas, nes į betikslį brutalumą žiūrėt irgi pabosta. Pseudo snuffas tėškia į snukį antižmogiškumu, gyva mėsa, atvira prievarta ir nesuvokiamu smurtu, tačiau tie filmai stokoja sąliginio subtilumo, kurį galima naudoti kaip dvigubai stipresnį ginklą. Nors ir baisimės vaizdais ekrane, mum veikiau gaila, bet kokio žmogaus, nei būtent vieno ar kito personažo. Ši istorija turi stiprų personažų išvystimą, mums leidžiama nuodugniai susipažinti su herojumi, jo šeima, jo mintimis, jo gyvenimu. Todėl kai pradeda dėtis kažkas negero, mes iš tiesų išgyvename skaudžiau. O kai jau negerovės įsibėgėja, patikėkite, šitas cinizmo ir antižmoniškumo traukinys nesustabdomas. Kurėjų fantazija gerokai iškrypus, negana to jie turėjo drasos tai ir įgyvendinti, ko rezultate turime šitą siaubo šedevrą. Ir labiausiai suveikia būtent tas atsargus priėjimas, nes šokiruojanti vertė slypi ne tik detaliam gore, ar beatodairiškam smurte, kaip daug kas mėgsta galvoti. Šlykščiausią ir šiuo atveju itin svarbų vaidmenį vaidina tas šlykštus sarkazmas, juoda panieka tam, kas brangu kiekvienam, be išimties. Filmas drįsta atvirai parodyt tai, apie ką kiti ir pagalvoję žegnojasi, todėl seansas tikrai nebus lengvas, o kažkam nebus lemta jo ir pabaigti. Per lytinius instinktus, hipertrofuotus narkotikais, filmas pažadina pirmykštį žvėrį, tūnantį veikėjo/žiūrovo pasamonėje. Tačiau tuo neapsiribojama ir juodos tepama vis riebiau, kol sutriuškinamas net ir daug horroro matęs vartotojas ir kai pradedi klaust savęs kiek dar juodesnė gali būt ta juoda, filmas paleidžia kulką tau į kaktą, kai su paskutine, šimtaprocentine cinizmo doze pasirodo pabaigos titrai. "Serbiškas filmas" paimdamas kažką primityvaus ir seno, atskleidžia dar vieną kraupų takelį, neišsemiamuose horror labirintuose ir neabejotinai bus vienas geriausių matytų iš šių metų produkcijos. Vertas dešimtuko už savo šokiruojančią vertę, bet vien tam, kad nuraminčiau savo sąžinę ir neliaupsinčiau perdaug tokio šėtono darbo, sakau 9/10 ;)
Neįsivaizduoju ar savo noru žiūrėsiu jį darkart, tamsi, nemaloni, tačiau įstrigsianti patirtis. Rekomenduoju smarkiai, bet būkite atsargūs - Serbiškas filmas, tai filmas siaubo, kuriuo tikrai galima pasibaisėti. Purrrvas

MONSTERS (2010)

Visai naujas filmas, drasus pavadinimas, į kurį tikrai vargu ar būčiau atkreipęs dėmesį jei ne autoritetingo žmogaus rekomendacija. Filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas ir ne du, todėl svarbu pabrėžti ir metus.

Ką tik baigiau žiūrėti, esu labai pamalonintas, po seanso, kurio dėka many šiam vakarui apsigyveno vidinė ramybė. Labai kuklus, tačiau nuostabus draminis sci-fi nuotykis, su įtemptais (ar jei patinka sakykit hororavais) momentais. Nedidelis biudžetas, tačiau nuostabiai išnaudotas, palyginimui galim prisiminti tokius pat vykusius, subtilius ir gražius sci-fi kaip Moon arba Ever since the world ended. Lazerių ir sprogimų čia daug neišvysite, tačiau yra įtikinama vaidyba, tobulas personažų vystimas, ne klišinis siužetas, nuostabus garso takelis ir unikalus, vertingas bendras pojūtis, atmosfera, kurią taip sklandžiai perteikt pavyksta toli gražu ne kiekvienam filmui.

Šio vakaro pažiba, nuostabi gražuolė be prabangių apdarų ir ryškaus makiažo. 10/10

The DEVIL'S PLAYGROUND

Panašu, kad filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas ir ne du. Aš kątik žiūrėjau šviežią, 2010-ų, Anglų kurtą. Londoną ir vėl puola zombiai. Tiesą sakant labai panašūs į tuos, iš 28 Days/Weeks later - pasiutę, greiti, besidraskantis, bėgiojantys, šokinėjantys (kodėl jie tiek daug šokinėja??) ir t.t. Taigi daugiau grėsmingi, plėšrūs, nei kraupūs ir lėti, kaip tarkim Romero zombiai. Šitie dargi išvagoti šlykščių gyslų, kurios yra tarsi užkrato ženklas. Baubiakas visai neblogas - yra kraujo, veiksmo, įtampos ir dramos. Tiesa gal drama mums nelabai rūpi, nors filmas ir stengiasi vystiti personažus, o ir veiksmas vietomis buvo logiškai kvailokas, tačiau iš esmės tai tikrai pavykęs zombinis flickas, kuris turi susilaukti šiokio tokio dėmesio, be abejonės, ir turėtų tikrai daugiau ar mažiau patenkinti subžanro maniakus. Man asmeniškai labai smagu, kad veiksmas vyksta Londone hehe, ir biudžetas ne pats mažiausias leidžia filmui kažkuo pasimaivyti. Visumoje - nieko naujo, bet bent jau normaliai pavykęs mėgstamų klišių pamėgdžiojimas, o horroro mylėtojams tas patinka. Internete žiūriu plaukioja nuomonės jog tai visiškas 28 days later rip-offas... Na ką aš galiu pasakyt, tipo Londonas + zombiai tai jau visiškas ripoffas? :) Eikit nachui, normaliai šitas filmas, ir dar tris skirtingus tokia pat tema pasižiūrėčiau. 7/10

NIGHT OF THE LIVING DEAD: REANIMATED

Kaip supratau tai čia įvairių kūrėjų, įvairiomis animacijos technikomis daryta kompiliacija, sulipdyta į vieną sumuštinį, tiksliai atkartojantį Romero klasikos "Gyvųjų numirėliu naktis" siužetą. Iš pat pradžių matyti daugybė technikų sukrauta vienon vieton, nėra vieno stiliaus, komiksą keičia marionetės, kompiuterinę animaciją keičia pieštinė ir taip toliau. Sutinku darbo įdėta daug, idėja bei pasišvetimas verti pagarbos, bet atsiprašau, atrodo siaubingai. Fanams gali būt smagu pažvelgti į savo meilę kitokiu kampu, bet manau kiti gali paprasčiausiai įsižeisti. Aš asmeniškai jei norėčiau pasižiūrėti paveiksliukų tai tiesiog atsiversčiau komiksą, o ne dėbsočiau į ekraną, kur net iki skausmo žinomą pasakojimą sunku sekti, dėl vizualinės makalynės. Gal kažką sužavės šis eksperimentas ir bus įdomu stebėt kitų išradingumą, bet aš kažkodėl visai nenoriu į tai žiūrėti. Susilaikau nuo vertinimo. Idėja idomi, tačiau kas dabar iš to?

The SHORT FILMS OF DAVID LYNCH

Davido Lynčo fanams - trumpametražės jo kūrybos kompiliacija, kiekviena pristatoma paties Lynčo. Filmai sudėti chronologine tvarka, pradedant pirmaisiais kukliais studentiškais eksperimentais ir baigiant tais, kuriuos kūrė jau būdamas žinomesniu. Kaip fanui, idomu pamatyti kaip vystėsi idėjos ir galimybės, kokia buvo viso to raida. Ši kompiliacija smarkiai priminė man Clive'o Barkerio Salome and The Forbidden. Tačiau tiesą pasakius, tie ankstyvieji eksperimentai gana nuobodūs ir erzinantys, tad vertingi daugiau tik pažintiniais tikslais. Man asmeniškai labiausiai patiko paskutinė satyra apie rednekus ir prancūzą, prisijuokiau pachmelnas ir tiek. Siurrealistiniai ir rimti šortai kiek privertė pažiovaut. Manau filmas daugiau reikalingas, kaip užfiksuojantis faktas, tačiau jį žiūrėti ne itin smagu. Na, bet Lynčas bent jau pasiglostė savimeilę. Tą patį reikalą patiekti galima buvo ir skaniau. Bet vien jau už rednekus ir prancūzą ryškus pliusas.

THE LOVED ONES

Hahaha, geras, nesitikėjau. Suradau šitą filmą per 5 minutes, bum, mėginam. Dažniausiai su tokiais šaudymais būna nieko gero arba tiesiog OK, tačiau retkarčiais imi ir pataikai ant kokio gerulio, kaip štai nutiko man šįvakar. Nelabai žinau net kaip čia ir paaiškint, tikrai idiotiškas, tačiau tą suvokiantis, ir pasinaudojantis to teikiamomis galimybėmis, horroras. Siužetas kaip ir bereikšmis - mokyklos išleistuvės, vaikinai ir merginos kviečia vieni kitus į šokius. Gražuolis metalistas atsisako eit su jį kvietusia panele, nes jau buvo sutaręs su savąja. O bjaurusis ančiukas pasirodo yra gera pusprotė ir gyvena vienoje iš tų klasikinių "bepročių šeimynėlių". Tad nori to ar ne, visvien išleistuvių vakarą praleisi su ja! Pagauti metalistą padeda tėvukas, kuris drauge maivosi ir likusį laiką. Viso filmo metu vyksta lyg ir antroji siužetinė linija: stebime kaip herojaus draugas vedasi į šokius kitą panelę metalistę. Jie ten svaiginasi, pisasi, žaidžia nevykėlį ir kietuolę, nuoširdžiai nesuprantu, kam ta antra linija reikalinga, bet man labai patiko, kad ji yra :) Kartais ją stebėt buvo smagiau nei esminius kankinimus. Dar kažkodėl pasakojama apie tai, kad žuvo pagrindinio herojaus tėvas... Wtf? :D Tikrai nesupratau kam visa tai, tačiau man labai patiko. Filmas toks kvailas, kad vietom galima būtų manyti, kad tai tokio horroro parodija. Juodas humoras dažnai vaidina didelę dalį panašiuose filmuose, tačiau čia tas kažkaip sąmoningai debiliška, nors tiesa ir neperlenkta iki shitkoro. Beprasmiškas, kvailas ir labai smagus seansas, prabėgo kaip dešimt minučių, pasijutau kažko išgėręs :) Šaunuoliai, kad taip moka Australai. Mum reik daugiau panašių eksperimentų, jau pripažintose formose ir išbandytuose kloduose. 8/10

LIFEFORCE

Uou. Laukiau šmaikštaus horrorbilinio mažabiudžetinio pakvailiojimo su kažkokiais zombiais iš kosmoso, o čia gi visas epas :) Visko prikimšta pilnai, ir ko gi čia tik nėra, net per viršų varva rodos. Taip, tai b-klasės filmas ir šiuolaikiniais standartais jis tikrai gali atrodyti cheesy, bet kokie vis dėl to įstabūs tie old-skūliniai efektai, negaliu atsidžiaugti. Man tai vienas gėris pylėsi iš ekrano, ištisas dvi valandas. Gal ir per ilgai, tiesa, galėtų būti pusvalandžiu trumpiau, bet anyway, įspūdžiai kuo geriausi. Režisierius Tobe Hooper, kurį geriausiai žinome iš legendinio Texas Chain Saw Massacre (1974) ir šis fantastinis horror epas - 1985'ų jo tvarinys. Toks viskuo b-moviškai turtingas, kad atrodo sukišo tuomet visą smarvę kiek tik turėjo ir rezultate tas tikrai matyti, oi patinka man tokie dalykėliai dalykaičiai. Filmas prasideda kosmose, kur laivo įgula aptinka milžinišką ateivių laivą. Jie nutaria, kad sekanti proga įkišt snapą vidun bus jau tik jų anūkams, todėl smalsiai įsėlina apsidairyt, kas aišku mena negerą. Tarp kitų keistenybių jie ten randa kelis žmogiškus kūnus, du vyrukus, kurie nustūmiami į antrą planą kvapą atimančios gražuolės, tobulais papais. O taip pat ir didžiulių trupančių šikšnosparnių liekanos. Tuomet nutinka kažkas, visas makaliūšas parsigabena į žemę, kur ir prasideda keistenybės vedančios chaoso link. Trykšta feromonai, švytinčiom animuotom šviesom bėgioja energija, kūnai džiūna ir vėl prisirpsta, dega beprotystės niokojamas Londonas, to meto vizualiniai efektai yra nepakartojami. Fantastiniai išmislai įgauna vis ryškesnę formą, plečiasi mūsų supratimas ir kam rūpi, kad tame nėra jokios logikos, viskas kas vyksta ekrane yra paprasčiausiai awesome. Dar vienas zajabys dalykas iš devinto dešimtmečio, šįvakar prasiskynęs kelią iki mano ekrano. Gera paliko.

8/10

PREDATORS

Štai kaip reikia daryti, debilai jūs! pamirškite "Svetimą prieš Grobuonį", čia tikrasis, dėmesio vertas Predator tęsinys. Maksimaliai giminingas kultiniam originalui su Švarcu, tačiau paskantintas šiuolaikinių technologijų plėšrumu, Gruobuonys parodo mums tai, ką išties norime matyti, o taip pat įveda ir keletą naujų elementų į šio padaro charakteristiką. Visiškai nematau reikalo daug pliurpti, tai fantastinis veiksmo filmas, o juose kalbos užima toli gražu ne pirmaplanį vaidmenį. Tad gana pasakyt, kad naujoji Predator dalis yra jėga, ko deja negaliu pasakyti apie daugelį kitų naujų klasikos versijų/ tesinių/ interpretacijų. Tikrai gaila, kad neteko pažiūrėti šių kvapą gniaužiančių berniukiškų gaudynių nepažįstamose džiunglėse, kine. Būtu verta. 9/10

NIGHTMARE ON ELM STREET (2010)

Košmaras Guobų gatvėje su Fredžiu Kriugeriu priešaky mirtinai išgasdino mane kai buvau vaikas. Kriugeris tapo siaubo filmų ikona, kuri vėliau virto ir savotiška saviparodija. Visada ir laikiau košmarą Guobų gatvėje vaikišku filmu, tačiau ir klasika, vertą pagarbos. Pirmąjį filmą sekė ir daugybė tęsinių, vieni buvo išties neblogi, kiti gana apgailėtini, tačiau tai normali klasikinių siaubo frančisių raida. Ir žinant šiandienos tendencijas, ganėtinai nenuostabu, kad ir šis filmas buvo perstatytas. Klausti kam, beprasmiška, nes atsakymą ir taip puikiai žinom, tad belieka laukti ir tikėtis, kad perstatytojai bus sąžiningi ir atiduos tinkamą duoklę. Deja, dažniausiai taip nenutinka, dėl ko daugelis kino mylėtojų remeiku adresu yra gan ciniški. Negaliu slėpti jog buvau gana suintriguotas pamatyt atgimstantį vaikystės baubuką, tačiau dabar ramu ant širdies kai pats patikrinau ir įsitikinau kokia pasibjaurėtina šikna čia yra. Gana iškalbinga buvo kai opening creditsuose pamačiau jog vienas iš prodiuserių - Michael Bay, tačiau kažkodėl vistiek žiūrėjau toliau ir labai abejoju, kad kas sugražins man šitą pusantros gyvenimo valandos! Totalus laiko švaistymas, nuobodi šiknaskylė, su debiliškom holivudinėm nesamonėm ir aktoriais, į kuriuos žiūrėti reikia pastangų. Jokio originalumo, jokio naujo priėjimo, jokios ugnelės ir net klasikinės scenos atkartotos iš naujo ir nulyzintos kompiuteriu nebedaro jokio įspūdžio. Sutinku, gal ir gerai, kad nebandė išverst tos pasakaitės į kažką labai rimto ir gerai, kad šikart einama prie reikalo, bet visas filmas - tas pats per tą patį, o visą tai mes jau matėm pirmuose filmuose! Iki galo vis dėl to ištvėriau, nors paskutinį pusvalandį ir varčiausi kaip žuvis ant keptuvės, todėl visiškai su šūdais sumalt nesigauna. Šiaip ne taip išžiūrimas mėšlas, tačiau apspjovęs klasikinę ikoną ir dar niekšiškai pabėgęs su maišu žiūrovų pinigų. Neduok dieve, kad tik nesugalvotų dar padaryti kokio tesinio. Sutinku, prievartauti lavoną gal ir smagu, bet tada tegu tai daro ne holivudas. Košmaras guobų gatvėję 2010 - veikiau košmaras mano kompiuterio ekrane, tikras skausmas sėdynėję ir beprasmiškai iššvaistytas laikas. O laikas pinigai. Ir kūrėjai tą gerai žinojo. Nesivarginkit, tiesiog likit prie klasikinės versijos, nes Kučinskas apsirengęs Kriugeriu ir dainuojantis per TV įspūdžių palieka žymiai daugiau.

3,5/10

MACHETE

Nors šį ilgai lauktą ir maloniai sulauktą filmą žiūrėjau jau prieš keletą dienų, vis delsiau jį bent trumpai aprašyti, bijodamas, kad negalėsiu tinkamai to padaryt. Mat kai man kažkas labai patinka, tada kurį laiką smegenys būna aptrauktos magišku apžavu, kuris trukdo tinkamai įvertinti įspūdžius ir juos nors kiek konstruktyviau perteikti, dar ypač tekstu. Taigi praėjo kelios dienos, apsiraminau ir susimasčiau, kad gal pergyvenau visai be reikalo. Mečetės pasirodymo su draugais nekantriai laukėme nuo pat tada kai paaiškėjo, jog gandas apie vieno iš Tarantino/Rodriguezo grindhouse netikrų-treilerių tapimą tikru pilnametražiu filmu gali būti tiesa. Paskutinis Rodriguezo darbas Planet terror iš esmės sudrebino mano mažą, apgailėtiną kinomano pasaulėlį. Gal ir gėda žmogui pasakyt, tačiau prisiekiu, jį žiūrėdamas verkiau tikrom džiaugsmo ašarom, o tokią reakciją iššaukia toli gražu ne kiekvienas filmas. Taigi šitaip iškelta kertelė jau savaime nurodo į baisiausius lūkesčius ir kaip gera pagaliau sulaukti to momento! Turbūt jau matyti, jog esu Rodriguezo filmų fanas, todėl šališkumo išvengti veikiausiai nepavyks, visgi drįstu teigti, kad Planet terror man anuomet suteikė daugiau džiaugsmo, nei sulauktasis Mečetė dabar. Mečetė buvo awesome jau iš treilerio, toks jis liko ir po cielo daikto, nei daugiau nei mažiau. Gal ir nėra labai sąžininga juos lyginti, visgi tema kiek kita, be to Planet terror buvo toks sąmoningai over-the-top, čia aišku galioja tas pats, bet turiu omeny, kad ten kur buvo galima persūdyti ant cheesiškumo, tai ir buvo persūdyta su kaupu. Tai šiuo atžvilgiu Mečetė kiek kuklesnis ir nepaisant keletos straight forward vietų, jaučiasi daugiau subtilumo (kiek ta savoka čia tinka apskritai). Tačiau iki normalaus filmo normaliam žiūrovui, jam aišku toli ir ačiū už tai aukštesniosioms blogogero kino jėgoms. Apsišikti iš juoko galima paskaičius normalių Lietuvių komentarus internete. Cituoju: "ziuriu filma ir nesuprantu kas vyksta cia krc chuck noris 2 is sniperio sove y pety kraujeis apsipyle wisas toliau gyvas bega krc jau kraujo nebera su m16 :d bando is betkokio atstumo nusaut tipo zmogu galwos krenta kaip iskamsos nzn dekit minusus bet cia ne filmas cia wapse nzn cenariju ir as turbut geresny parasycioau filmas kainawes turbut 10k doleriu ir tai jej tiek kainawo kad jessica alba yra ir ten ta is greiti ir isiute pana waidian tai cia px yra jos ten tik del waizdo dark ai sygala pamaciau tai wapse ziauru"

Puiki iliustracija žmogaus, kuriam toks filmas nesuprantamas daiktas ir ji puikiai parodo, kam jis galėtų patikti. O bet kokiu atveju, jeigu kyla kažkokių neaiškumų ar dvejonių, paprasčiausiai pasižiūrėki treilerį apačioje ir viskas bus aišku, nes Mečetė man grynai toks filmas-treileris. Lyg filmas suviniotas aplink treilerį, o faktiškai juk taip ir buvo. Tad ko gi dar galima iš šito viniotinio norėt? Kiek ta tema galėjo būti exploitationiška, tiek ji išnaudota iki galo, pagrindinis aktorius visuose filmuose vertas aukso, čia gi pagaliau gavęs ir pirmaplanę rolę. Prisidžiūgavau ir prisižvengiau, negaliu sau leist rašyt mažiau nei 10/10, nes žinau, kad viskas prie ko čia neva galima kabintis yra daugiau išplaukę iš mano lūkesčių ir fantazijos, o ne iš kažkokios filmo kaltės. Tikiuosi, kad Mečetė žudis dar kartą! Ir bus dar daugiau absurdo, kraujo, sprogimų ir karštų pupyčių. Daugiau nepezant - labai, labai gerai.

DAYBREAKERS

Naujas, pakankamai žinomas ir brangus fantastinis filmas apie vampyrus, kurių netolimoje ateityje tapo absoliuti dauguma, o žmogus - tik maisto šaltinis ir švelniai tariant nykstanti rūšis. Pagrindinis herojus vampyras simpatizuojantis žmonėms (o kaipgi) ir sujungiantis savo jėgas į bendrą kovą. Idėja smagi, nors gal nenauja, filmas irgi žiūrisi smagiai, nors smegenų ir nerasta, alia čia jie ir nereikalingi. Mano mėgstamiausias iš tokio tipo filmų vistiek lieka Blade (pabrėžiu - tik pirma dalis) tačiau ir šis visai nieko. Pramoga, veiksmas, humoras, įtampa, kraujas: žiuralas po darbo atsipalaiduoti išsidrėbus ant lovos su treningais. Ir tikrai tikėjausi, kad bus blogiau, gaila, kad jau rytoj nieko neatsiminsiu. 7,5/10

Daybreakers - Lietuviškas vertimas... Aušros Kariai. FFFFFFFFFFFFFFFFFFFFFF

PEOPLE UNDER THE STAIRS

Linksmas ir išradingas Weso Craveno 91'ų filmukas apie mamytę ir tėvelį, kurie savo name įkalinę laiko "nesėkmignus" ir "nepaklūsnius" vaikus. Jie gyvena rūsyje ir sienose, namas regis turi galingą požemį...? Į jį užklysta keli pašaliečiai, kurie priversti patirti siaubingų nuotykių ir pakeisti nusistovėjusią namo istoriją. Siužetas aišku kvailas ir neįtikimas, tačiau čia svarbu visai ne tai :) Filmas reikalauja atsipalaiduoti, išsidrėbti ir tiesiog mėgautis, šauniu, old-skūliniu, cheesy horror nuotykiu. Tėveliai tiesiog nuostabūs, jei neklystu ši aktorių pora taip pat vaidino porą ir kultiniame Twin Peaks seriale. Jų dalyvavimas čia nepakartojamas, mamytės išraiškos ir tėvelio kostiumas, kurį jis retkarčiais mėgsta užsidėti verti aukso! Jaukus, mielas, smagus ir priekvailis, tačiau pats tą žinantis ir todėl mums patinkantis filmas! 7/10

MASKHEAD

Nauja August Underground kūrėjų, Toetag studijos iššika - Kaukiagalvis :) Skamba šmaikščiai ir šauniai, gan šaunu ir yra, bet, kad mėgautis šituo šūdų zefyru, reikia pačiam būti gan trenktu šunsnukiu! Po August Underground filmų tikėjausi kažko grubaus ir brutalaus. Na šlikštynių ir stataus brutalumo čia per akis, tačiau kažkaip viskas labiau amtiešta absurdišku juodu humoru + beskonėm erotikos / pornografijos scenom. Vietom pasimečiau, ar aš žiūrėjau snuffą ar pornūchą? :)Vėl ta skaitmeninė namudinė kamera, tik šį kart puspročių šėlionės atrodo daugiau kaip smagių nesamonių krėtimas, linksmas laiko leidimas patiems kūrėjams, nei vien šoko sukėlimas žiūrovui. Kruvina, murzina ir gašli absurdo fiesta, kuri kažkaip keistai pakėlė nuotaiką. Gal tai man su galva jau negerai? Ne(be)reikia teisintis ar kažkam kažką aiškinti, visvien jei jau skaitai apie tokį "meną", matyt ne iš mėnulio iškritai ;) Siužetas: dvi šlykščios mergos renka bičus ir mergas filmuotis porno filmuose. O iš tiesų juos vėliau snuffina beprotis, besipuikuojantis posteryje. Tai tiek :) Visa kita - vėmalai, šūdai, purvas, pedikai, sodoma ir gomora, palaiminga beskonybė ir mano juokas įsivaizduojant kaip šis filmas netyčia papuola kokiai davatkai į rankas. Grindcore madafaka 8/10

APT PUPIL

Tikriausiai tas keistai nuskambės iš manęs, bet štai kur sušiktai nesveikas filmas :) Nežinau ko aš iš jo tikėjausi, bet tikrai kažko kito ir jis mane prigavo savo dvasia, kuri dvokia šleikščiai saldžiai. Negaliu nusikratyti nemalonaus jausmo, kuris prilipo kaip šlykštaus senio kvapas. Ir negaliu tiksliai įvardyti metodo, kurį pasitelkę kūrėjai sugebėjo tokį poveikį perduoti. Šis įstabus ir tuo pačiu bjaurus filmas žvelgia į kažkokią labai nemalonią (ne)žmogiškumo terpę. Ar iškrypusiam ar kaip tik labai įžvalgiam prote užgimė toks pasakojimas? Rinkitės patys, - filmas sukurtas pagal Styveno Kingo novelę :) Bet tikrai ne tas, ko paprastai tikėčiausi iš Kingo. O gal kurėjai esminę dalį pakeitė ir apsuko, išdarkė savaip? Negaliu dabar pasakyt, nes esu dar kiek papurtytas, o ir knygos nesu laikęs rankose, bet kažkoks įspūdis - garantuotas. Šita nemaloni, šokiruojanti istorija pasakoja apie berniuko ir senelio draugystę. Skamba tyrai? Tačiau berniukas yra kompleksuotas šiknius, tiesą pasakius tikras blogio įsikūnijimas, niekšas, kokio ekrane nemačiau jau senokai, o senis - buvęs SS gestapininkas, karo nusikaltėlis, iki šiol pasamoningai, nors ir atsargiai, besimėgaujantis savo "žygdarbiais". Sunkiai suvokiamu būdu berniokas paverčia jį savo psichologiniu įkaitu ir liepia pasakoti jam savo pasibaisėtinus nuotykius. Regis istorijos jį gasdina, tačiau potraukis stipresnis. Juos ima sieti toks keistas ir sveiku protu nepaaiškinamas ryšys, kad dievas mato, nebūčiau nustebęs jei vienu metu jie netikėtai būtų pradėję viens kitam čiulpti. Nesugalvoju su kuo ir palyginti šitą siaubingą, šovinistinę pasaką, tačiau labai žemai lenkiu galvą prieš kūrėjus, kurie taip kerinčiai paprastai ir tokiom subtiliom priemonėm sugebėjo mane priblokšti ir paveikti taip, kad dabar norėtųsi įlysti po dušu ir nusiplauti nuo savęs šitą kino purvą. Stiprus ir subtilus seansas, tikrai ne kiekvieno skoniui ir nervams. Tyli kino kiaulė, užkabinus gilią, pradvokusią, pūvančią šaknį. 8/10

The EXORCISM OF EMILY ROSE

Diena iš dienos, visur mieste mačiau gan patraukliai atrodančius naujo filmo The Last Exorcism plakatus. Prisiminiau, kad tie possesionai - visai smagi tema ir į juos, gerai padarytus, gana nuostabu žiūrėti. Gana būt mačius legendinį Exorcist'ą arba Evil Dead filmus, kad iškart pagaut ką aš noriu pasakyti. Mažas kroviau į kelnes pažindindamasis su Egzorcizmu Egzorciste, o kadangi pinigų į kiną gaila, užuot nuėjęs į Paskutinįjį egzorcizmą, atsikasiau Emilės Rouz Egzorcizmą, 2005-ų tešlainį, ta pačia tema. Labai neprastas horroro seansas, privertęs suklust susisukus ligos miegmaišyje, siaubo istorija, pasakojama post faktum ir paremta neva tikrais įvykiais (sakau neva, nes žinot kaip ten būna su filmais ir tais tikrai įvykiais). Pagrindinis veiksmas ir didžioji filmo dalis vyksta teismo salėje, kur baudžiamas kunigas, savo ritualais į kapus nuvaręs smarkiai sergančią/psichiškai nesveiką studentę. Pateikiamos skeptikų ir tikinčiųjų, tos pačios istorijos versijos. Ar mergaitė buvo tiesiog gerai trenkta, ar joje lindėjo pats velnias? Būdamas siaubeku filmas aišku sufleruoja, kad visas antgamtinis dalykas buvo tikras, o tai sveiko proto gynėjai yra tie, kurie klysta. Deja, jeigu būčiau tam teisme, tikrai prisidėčiau prie skeptikų, nes kunigo ir jo advokatės argumentai, pezalai bei prakalbos man pasirodė gana apgailėtini :) Tačiau kam tas rūpi, mums svarbu ne detektyvas, o kaip čia reikalai su velniais, o su tuo tikrai gerai. Nuo pat pirmų kadrų jau nejaukiai gūžiaus miegmaišin, kai nagų subraižyti tapetai ir siaubingi šauksmai kaip šaltas vanduo į veidą priminė man Egzorcistą ir šiaip apsėdimų tūsą. Aukai vaidint parinkta nebloga aktorė, vien jau dėl maivymosi, smagiai tamposi ir išdarko veidą iki tikrai žvėriškų, laukinių, siaubingų išraiškų. Efektuotas balsas, juodos linzės ir turim tikrai nemalonų personažą. Kaip šėtoną myliu sakau jums, viena ar dvi vietos paliko mane pilnom kelnėm! Nenoriu spoilinti, tačiau vienai tikrai rašyčiau dešimtuką. O visumoj tikrai neblogas horroras, šiurpokas ir visai idomus. Nors kažkiek gal ir nusipezantis. 8/10

SAW 6

Praėjo kažkiek laiko, kai staiga prisiminiau garsiąją "Pjūklo" frančisę ir tai, kad nemačiau pastarosios, šeštos, dalies. Išsibezdėjus visam tam triukšmui, priblėso pyktis ant šio pervertinto reikalo ir nusprendžiau pakovot su savo snobiškumu ir teisti matęs, o ne atvirkščiai. Pradžia stačiai kvaila ir kyla noras nusižvengus kaip arkliui filmą tiesiog išjungti, bet kažkas mane sulaiko. O po to reikalai nėra tokie ir blogi. Tęsiasi galvosūkiai, detektyvai ir siaubingos kančios teisybės pamokėlės. Nors kiekviena Pjūklo dalis seka pastarąją, mano galvoje pirmoji jau kažkaip atsiskyrė nuo likusiųjų kitų ir plaukioja atskirai. Tad ši šeštoji dalis - ne ką prastesnė už penktą, ketvirtą, dvidešimtą ar keturiasdešimt trečią. Tiesiog dar pusantros valandos -I want to play a game- trilerio. Aišku visa ta istorija seniausiai tapo gana puskvailė, bet žiūrovo dėmesį išlaiko, kažkuo sudomina, gal net nustebina, o šie bruožai juk teigiami. Neslepiant antipatijos šitam serialui turiu sau prisipažinti, kad viskas tikrai nėra taip blogai, kaip galėjo būti ir kaip, kad buvo su daugybe kitų horror tesinių. Galu gale vienas kolega iš forumo sakė, kad reiks palaukt kol išeis dešimt dalių, o tada pasižiūrėt visas vienu ypu, gal tada ir nesijaustų to nuoseklaus kvailumo :) Gal ir taip! Nuo kažkokio vertinimo susilaikysiu, buvo gana idomu, nors vietomis ir stebėtinai tūpa. Bet juk į mases ir orientuota, tad nėra ko stebėtis. Kas nori dar vienos ar dar dešimties dalių - prašom. Kas nematęs ne vienos, siūlau ties pirma ir liautis. O toliau kinuose - Pjūklas 3D :) Link ko viskas ir vedė. Meluočiau jei sakyčiau, kad nesmalsu

The SHADOW WITHIN

Ganėtinai keistokas, sakyčiau išskirtinis siaubo pasakojimas, nors ir nėra labai geras, bet jau savo savotiškumu patrauklus. Net nežinau kaip apibūdinti savo reakciją į jį. Žiūrėjau per tris kart, pirmą kart nuėjau gerti, antrą kart užmigau, tačiau vistiek pabaigiau. Istorija manęs nė kiek nedomino, nuo pat pradžių viskas daugmaž aišku ir nėra jokios didesnės intrigos. Atvirai sakant, nelabai suprantu kam tokia istorija gali rūpėti išvis. Nei ji idomi, nei originali, nei normaliai vystoma, kažkoks betikslis smaukymasis tarp keistai atrodančių bobų. Tačiau, pasikartosiu, Shadow Within turi kažką tokio savyto ir nepaaiškinamai patrauklaus, kas džiugina horror mėgėjo širdį. Tiek vaizdiškai, tiek savo atmosfera, jis tarsi tampa įpatingu ir vieninteliu tarp daugelio kitų. Gal tas savitas, subtilus old-skūlo prieskonis? Nemėgstu pagrindinių veikėjų vaikų, bet gal tos juodos akys pakeri? Animuotas šešėlis? Tikrai buvo gražių epizodų. Nežinau kaip paaiškinti, atvirai. Vienas tų atvejų, kai man visai patiko, bet nelabai rekomenduočiau kitiems. Galima sakyt ir "šūdas", bet dalykas keistas ir su savo prieskoniais, manau vien tai jau yra neblogai ir verta dėmesio... Bent jau labiau užkietėjusių siaubo žiūrovų. 6/10

FROZEN

Senokai jau buvau papurtytas gero survival horroro, šį kart apie filmą nieko nežinojau, tiesiog op ir viskas, už gerklės prigriebė gerai ir turiu prisipažint, kad bent trečdalį filmo tikrai praleidau sukandęs kumštį ir prilaikęs kvėpavimą. Palyginti galėčiau su Open Water, konceptas panašus, tik užuot palikti vandeny, herojai priversti patirti išgyvenimo dramą, pamiršti kalnų keltuve, kur oro sąlygos ne pačios svetingiausios ir tai toli gražu ne vienintelė grėsmė. Paprastai ir smarkiai, tiesiai į kiaušius, kvapą gniaužiantis trileris su tikru gyvenimišku siaubu. Kaip paprastos pramogos gali baigtis skaudžiausia patirtimi, tiesiai ir šviesiai, be jokių ten papildomų prieskonių ir išvedžiojimų. Tikrai senokai bežiūrėjau nemalonų ir smarkų filmą kaip šis. Nieko stebuklingo ar nieko perdėm naujo sakysite, na o aš sakau svarbu gerai padaryta ir tas veikia! Siaubu persunkta išgyvenimo drama, puikus seansas susisukus į miegmaišį. 8/10

BEACON 77

Kuklutis, mažo biudžeto, 2009-ųjų Anglų filmas, biški sci-fi, biški horroro, biški trilerio, biški mindfucko, tačiau tai veikiau vienas atvejų, kai filmas stengėsi būti per protingas, turiu omeny, daugiau protingas, negu jam pavyko. Nors mano galva taip gal ir geriau už tuos madingus super-duper holivudinius blokbasterius, kurie tik ir laikosi ant to, kaip čia viskas užsukta, užpinta ir panašiai. Beacon 77 pretenzijos smagios ir net sakyčiau - mielos, tačiau, gaila, pilnai joms įgyvendinti patrukdė babkės, profesionalumas ar dar koks velnias. Tai, kad filmas kukliai statytas - akis badyte bado, susidaro toks jausmas, kad aktoriai iš paskutiniųjų stengėsi išlaikyti visą tą intrigą vykstančią kone vienoj patalpoj, bet vistiek norisi prastą vaizdą versti ant prastos vaidybos. Aš manau, kad su aktoriais viskas ok, čia tiesiog gal prastas post-productionas, statymas ar dar kažkas, kad filmas atrodo kaip ne-per-geriausias televizinis žiuralas. O jei lyginti jį su tokiais pigiais sci-fi, kokius kartais galima pamatyt per kokį btv, tai sakyčiau šis būtų visai neblogas ir nors truputi juokingas, tačiau su sąlyginu dėmesiu išžiūrimas iki pat pabaigos. Aktoriai labai rimtai stengiasi ir vietom užkabinta neblogų teorinių pezalų, tačiau tam bendram skurdžiam vaizde, vistiek kažkaip viskas truputi juokinga, tad nepavyksta priimti filmo idėjų taip rimtai, kaip kūrėjai matyt stengėsi jas patiekti. Veiksmas vyksta viename Londono daugiabučių, kur užsibarikadavę "hakeriai" bando įminti visatos mįsles. Personažai sugalvoti gal ir neblogai, tačiau vystomi padrikai, kai kurie poelgiai labai sunkiai suprantami, o siužeto posūkiai iš piršto laužti. Visgi, jei mėgsti ne tik brangią holivudo produkciją ir moki užsimerkti į kai kuriuos dalykus, šiuo filmu galima puikiausiai pasimėgauti ir ne tik kaip b-klasės komedija. Daug kas čia blogai ir kritikuot galima be galo, bet tai jau reiškia, kad yra kur plėstis ir tobulėti. Tikrai negalėčiau pasakyt, kad visiškas šūdas. Aš jutau tas pastangas, įdėjas, kurių nepavyko tinkamai perteikti, man visai patiko kai kurie epizodai ir tikrai buvo ganėtinai idomu iki pat galo, nors kai kurios scenos ir kėlė šypsnį. Taigi sakykime, kad gali biški nepavyko iššokti aukščiau bambos, pavadinkime jį mažabiudžetiniu, televiziniu laiko žudiku, tačiau toli gražu ne prasčiausiu savo rasėje. 5/10 su pliusu.

MR. NOBODY

Šviežias ir toli gražu ne siaubo filmas, tačiau dėl minėto kino bado ir malonaus sci-fi prisilietimo jaučiu poreikį paminėti šį filmą, kaip ir dar keletą kitų, skaniai sužiūrėtų pastaruoju metu. Išskirtinai pachmelną sekmadienį, kai buvau invalidas ir negalėjau daryti nieko daugiau kaip tik vėpsoti į ekraną, pažiūrėjau du labai geru vaibu spinduliuojančius filmus, kurie nuostabiai pravalė mano puodynę ir įkvėpė drasiai žengti į naują savaitę/gyvenimą ir tt :) Tai buvo kukli ir graži drama Paper man, bei tas į kurį jūsų dėmesį atkreipti noriu - Mr. Nobody. Nuostabi ir filosofiška drama, su mokslinės fantastikos prieskoniu. Kupina gražių dalykų ir paprastų, tačiau tokių kiekvienam svarbių žmogiškų vertybių. Filmas verčia pamastyt apie mūsų gyvenimą, kaip visatos dalį. Pasirinkimai laukia kiekviename žingsnyje ir net menkiausias jų yra lemtingas. Paprasti žmogiški troškimai, taip gražiai patiekti nesunkiai sugraudina. Išties šiltas filmas, paliečiantis širdelę. Idant nenutolti nuo horroro, neišsiplėsiu, tik pabrėšiu, jog labai rekomenduoju.

9/10

P.s.: nesenai užmatyti NE horror filmai, verti dėmesio: This is England, gana paprasta ir sukrečianti drama apie Anglijos skinheadus; La Haine, ironiška drama apie Prancūzų marozus, kartais leidžianti ir nusijuokti. Per daug nevarginanti, tačiau ir ne buka. Artimos Šviesos - Lietuvių ir Vokiečių bendra naujiena, visai maloniai nustebinusi drama apie beprasmį pasivažinėjimą naktiniame Vilniuje, kuris čia parodytas, kaip rimtas didmiestis :) Na ir jau aukščiau minėtas Paper man - taip pat naujas, sušildantis gėris. Visi verti dėmesio, jei tik yra noro.