REAL

Mano mylimiausias Japonų režisierius Kiyoshi Kurosawa sugrįžo su nauja fantastine drama ir aš negaliu patikėti sutapimu: pagrindinė siužeto linija žiauriai panaši į vos vakar žiūrėtą lietuvišką Aurorą. Garbės žodis, atrodo, kad Kurosawa pasižiūrėjo pats ir nutarė daryti Japonišką versiją! Nežinau koks šansas, kad taip ir buvo, bet, kad man pačiam taip sutapo tai žiauriai įdomiai gavosi. Toks tarsi palyginimas kaip panašią istoriją pasakotų kitoj pasaulio pusėj...

Čia irgi turime pacientę komoje ir žmogų aparatūros pagalba pasijungiantį į jos (pa)sąmonę. Skirtumas toks, kad čia abu dėmenys pažįstami, jie jau buvo pora ir dabar bandys viens kitą iš čia (iš ten) ištraukt. Kas link fantazijų ir siurrealizmo tai Kurosawa eina daug toliau (jis gali sau tai leisti) ir čia tas sapnų pasaulis man daug artimesnis, bei teikiantis daugiau pasitenkinimo. Pamatysite kraupių, originaliai padarytų vaiduoklių, besikeičiančių erdvių, eižėjantį miestą ir net... dinozaurą! Nejuokauju.

Kartais buvo labai stipru, kartais uždrožta per toli į šoną, tačiau jo stilius - nepriekaištingas. Aišku aš kalbu ne objektyviai, mat esu įsimylėjęs šitą režisierių per jo darbus, bet nežinau ar čia tikrai blogai. Man viskas ką jis padaro atrodo žavu ir reikšminga, tad ir čia godžiai siurbiau jo unikalius fintus, kurie man jau tapę jo vizitine kortele. Kas su tuo tylos išnaudojimu, Kurosawiška kadrų kompozicija, ar kraupaus judesio parodymų tai jam lygių nėra ir Real parodo dar kitokių, naujų vizualinių sprendimų, kurie atrodo švieži, bet tuo pat metu, fanui, ir tokie pažįstami bei suprantami. Kas matęs bent kelis jo filmus turėtų suprast ką turiu omeny. Sunku nupasakoti šitą stilių tekstu.

Estetika yra visiškai super, tačiau būčiau neteisus jei sakyčiau, kad viskas gerai su šituo filmu. Jis taip pat kiek per ilgas, kartais gal per daug pretenzingas ir "iš to rašto išėjęs iš krašto". Man skaudu tai pripažinti, bet taip yra. Kita vertus gal ir nieko čia tokio jei drąsus kino pasaulis nukelia mus į nerealius, sunkiai suvokiamus klodus ar kartais tiesiog žaismingai nusipeza. Kiekvieno mūsų viduje yra vaikas ir jį pagaliuku pabaksnoti kartais labai į naudą. Aš pasiėmiau iš šio filmo viską kas geriausia, o kas nebuvo taip gerai, manau greit pamiršiu. Japoniška Auroros versija turi savo pliusų ir minusų, bei tikrai yra tokia pat verta dėmesio... Bet jei visgi su Kiyoshi Kurosawa kūryba nesate pažįstami, nuo šito pradėti nesiūlyčiau.

7/10

VANISHING WAVES

Lietuviško kino viltimi vadinamas Vanishing Waves arba Aurora, tai meniška ir atmosferinė režisierės Kristinos Buožytės sci-fi drama. Kristina dabar, beje, kuria segmentą ABCs of death tęsiniui, JEIGU KĄ, o tuo metu kiti Lietuvių kūrėjai dirba prie pilnametražio siaubo filmo Rūsys, tad panašu pagaliau mūsų kinui irgi ateina geresni laikai. Turėsim kažką, ko negėda parodyt ir užsieniečiui, nes nors ir neturim pinigų, vistiek visad rusena viltis, kad mūsų žmonėms yra įdomu ir norisi daugiau nei tik pamatyti kaip Rudokas sako: "papai" ir "nachuy".

Ir nereikia manyti, kad jei lietuviai neturi pinigų tai jie viską nusipirataus ir taip neįvertins triūso. Gal ir parsisiūs iš linkomanijos pasižiūrėt, kas čia per dalykas, bet tik dėl to, kad modernus lietuviškas kinas mums tiek svetimas ir naujas dalykas, kad mes nė nežinome kaip į jį reiktų reaguoti. Lietuvos kino vartotojai, - kaip dykumos smėlis niekad nematęs vandens, numesk bent lašą ir sugers jį godžiai ir smalsiai. Žmonėms tikrai įdomu, jie tikrai eina ir eis į kiną žiūrėti rimtos lietuviškos produkcijos, aš, asmeniškai nusipirksiu ir dvd, kad paremti kūrėjus, nors mes ir ubagai, - mūsų sielos didingos ir jų prastom komedijom neužkimši... man taip norisi tikėti.

Su tokiu pat keistu sutrikimu, vien dėl to, kad tai kone pirmoji ir unikali patirtis, pagaliau pamačiau ir aš Aurorą, tituluojamą pirmu lietuvišku sci-fi. Visą filmą negalėjau suprasti ar man įdomu/patinka dėl to, kad čia tikrai geras filmas ar dėl to, kad jis - lietuviškas. Mastydamas apie antrą variantą vis bandžiau užčiuopti čia kažką išskirtinai lietuviško, už ko galėčiau užsikabinti ir savo teoriją pagrįsti ir nesugebėjau. Tikiuosi tai reiškia, kad mes sugebam (ir sugebėsim ateityje) perlipti per savo gardą, išlįsti iš savo uolos ir galiausiai pasižiūrėti į save iš šalies, taip pat kaip žiūrime kitus europiečių, azijiečių ar amerikiečių filmus. Daug minčių užplūsta apie tai, kad čia "mūsų" produktas ir apie tai koks jis yra, kaip jis veikia, bet pabandykim baigt apie tai kalbėt (nes nuo to ir reiktų pradėt) ir pašnekam apie filmus, kaip tiesiog šnekam apie visus kitus filmus.

"Dingstančios bangos" pasakoja istoriją apie eksperimentą, kuriuo metu bičas pasijungia į komoj gulinčios moteriškės smegenis. Panašiai kaip Altered States, tokiame juodame vandens pripildytame karste. Kažkaip norisi man lyginti su Altered States ar Cele, nes pagal panašią formulę vyksta dalykai, sensas kartojasi, žiūrovas atakuojamas atmosferiškais garsais ir vaizdiniais. Geras, nesiliaujantis ambientinis garso takelis - labai svarbus elementas kuriantis nuotaiką, vaizdiniai gražūs padaryti tiek geru kameros darbu, praktiniais efektais ir aktorių pastangom, plius paskaninti kompiuterine grafika, tikrai gražu žiūrėt. Su kiekvienu seansu pagrindinis veikėjas Lukas užmezga vis gylesnį ryšį su "šaltiniu", o nuo kitų mokslininkų savo pasąmoninį romaną slepia, taip suklastodamas tyrimų rezultatus. Į naująją sapnų meilę jis žiūri rimtai, bet apie siužetines smulkmenas daug pasakoti nenoriu, nes gal yra kas dar nematė ir nenoriu gadinti jiems reikalo.

Galiu pasakyti ir kas nepatiko. Nors suprantu, kad filmas lėtas, atmosferinis ir tam tikroms nuotaikoms sukurti reikia įsibėgėjimo, vis dėl to jis man pasirodė per daug ištęstas ir kai kurios scenos paliktos per ilgos, tarkime scena kur nuogas Lukas vejasi Aurorą nakty per pievas, norisi sušukti "gerai, jau supratom!", gal kiek nepamatuota... Kokias dvidešimt minučių nukarpius gal filmas atrodytų mažiau arthauziškas ir būtų lengviau vartojamas, bet čia tik vartotojiškas skundas. Jei kūrėjai mano, kad visi to "meno" sequencai būtini - lai jie būna. Tiesiog  jei jau jie tokie esminiai, gal jie turėtų būti įvairesni, labiau nežemiški ar siurrealistiški, mažiau verstų žiovauti.
Dar pabaiga man pasirodė kiek antiklimaksiška ir tas šokinėjimas nuo lietuvių prie anglų kalbos erzino. Suprantu, kad tarp mokslininkų tokioj aplinkoj tikrai būtų užsieniečių, bet kažkaip sunkiai sekės savo lokatoriais gaudyt kažkokį kitą akcentėlį, apart lietuviško ;)

Mano priekabiai tikrai ne agresyvūs ir manau nuginčyjami, tad jei per kokį stebuklą šitą recenzijytę paskaitys žmonės prisidėję prie filmo - tikrai nereiktų į juos skaudžiai reaguoti. Sąžiningai sakau ką galvoju, Vanishing Waves yra neblogas, vietomis net ir stiprokas, gražus filmas. Gal tokiems kaip aš norėtųsi daugiau, aršiau, ekstremaliau, keisčiau, bet reikia suprasti, kad prie mūsų nepatyrusios publikos irgi reikia mokėti prieiti. Jei iškart tėkštelsi per riebiai, filmas ko gero bus finansinė katastrofa, žmonės išsigąs, išvadins "nesamone" ir galėsi visą likusį meną susikišti sau į šikną kartu su dešimttūkstantinėm skolom. Lietuvių žiūrovas šiuo metu kaip nekalta panelė, kuriai reikia gražių sms, gėlių, vyno ir teatro prieš įsitempiant į lovą. Tad taip apdairiai ir gudriai, tačiau per daug nenuolaidžiaujant Aurora ir suvinioja mus.

Geriausias lietuviškas filmas? Tikiuosi tik kolkas ir neilgam! Tikiuosi turėsim vis daugiau modernios, kokybiškos produkcijos savo malonumui ir eksportui. Tikiuosi, kad tobulėjant technikai ir žmonėms įgaunant patirties ir išminties, galėsime sau leisti ir daugiau drąsesnių eksperimentų, įvairesnių žanrų pavyzdžių sukurti. Aurora jau turbūt yra ir visada liks vienas iš pionierių, už ką žinoma bus nuolat geru žodžiu atsiliepiama, bet apskritai, jei visiškai nešališkai statyčiau šitą filmą tarp visko kito ką gyvenime mačiau, kalčiau jam kokius 6 ar 7 iš dešimt. Gražūs visualsai, geras soundtrekas, sunkus aktorių triūsas, klampi atmosfera. Tik istorija man gal ne tokia įdomi ar aktuali, su veikėjais tapatintis per daug nesinorėjo ir nesigavo, tad su ta "nuotaika" ir išvilktas visas reikalas.

7/10

DON'T LOOK NOW

Senas (1973) siaubiakas su Donaldu Sutherlandu, filmuotas Venecijoje. Prasidėjo gana stipriai ir pradžioj dar vilko visai įdomiai, vėliau sekė valanda ilgo, nuobodaus detektyvo, per kurį reikėjo laikyt degtukus įsistačius akyse, kad neužmigt. Gale vėl biški pabudau, bet iš esmės tai tikrai ištįsęs laikas, kaip ilgas rudas šūdas, o trukmė visiškai normali, net 2h nesiekia.

Prie originalumo aišku neprikibsi, Sutherlandas irgi visada įdomiai žiūrisi. Yra graži sekso scena, dar patiko Venecija ir senos šlykščios bobos, ypač toji akla ekstrasensė, bet šiaip per daug žiovavau, kad pasakyčiau jog man čia geras filmas. Gal klasika tai klasika, bet man tiesiog buvo neįdomu ir visai apsidžiaugiau pamatęs pabaigos titrus. Mokyklinį išlaikytų, bet univere reiktų kartoti kursą.

4/10

UNTIL THE LIGHT TAKES US

Biški parinaus ar tinka čia į mano blogą, bet pagalvojau, kad neįdėjęs jausiuos negerai, reiškia turbūt tinka, visgi "yvil end darknes, Džo". Taigi čia 2008-ų dokumentika apie Norvegijos black metalo sceną ir jos žymiausius žmones bei įvykius. Dėmesio centre - Burzum, Mayhem, DarkThrone, taip pat kalbinami nariai iš Immortal, Ulver, Satyricon ir kitų garsių, esminių grupių. Pasakoja apie bažnyčių deginimus, tarpusavio žudymus ir šiaip meną susijusį su Black metalu.

Patiko, kad parodoma šiek tiek Norvegijos konteksto, vis lengviau ir įdomiau įsivaizduoti šitą šalį. Iš tikro nelabai supratau filmo žinutės ar krypties, nepajutau, kas man būtent norėta parodyti, tačiau liko toks ne itin malonus, juodmetališkas skonis. Niūri, šlapios žiemos atmosfera, gal ir yra geriausia žinutė. Dar supratau, kad dauguma tų bliakerių yra visiški lopai, bet kaip Vargas šneka vistiek įdomu klausytis, turi jis kažkokią charizmą. Kiti bičai daugiau kelia gailestį, nei susidomėjimą.

Jau antra diena klausau dabar vien šitų grupių tai manau savo pėdsaką filmas paliko...
Dar čia ne prie ko, bet norėjau pasidalinti - šiandien žiūrėjau Slacker. Žinote, kad šiaip aš gana atlaidus ir man nesunku įtikti, bet bleeeet kaip jaučiuos išmetęs laiką su šitu tuščiu, hipsterišku, pseudomenininkišku šūdu. Jei kas matė, gal norės padiskutuoti, man tai atrodė tokia gera mintis ir toks siaubingas išpildymas. Tas variantas kai "menas" išeina blogiausiai kaip tik gali, per visus galus, koktu net. Tai va, norėjau pasiskūsti, dabar jau ramiau man. O šitas Until the light takes us, visai geras, jei nors kiek domina Norvegijos metalas, rekomenduotina pasižiūrėt. Bent jau tam, kad pamatyt kokie (ne)simpatiški žmonės groja jūsų mėgstamą muziką.

ENEMY MINE

Senas, mielas ir gana vaikiškas, 85-ų nuotykių sci-fi, apie kosmonautą, kuris atsiduria nepažįstamoj planetoj su priešų rasės ateiviu. Vieta abiems svetima ir pavojinga, tad nepaisydami tarpgalaktinių nesutarimų šie du padarai turi išmokti sugyventi ir tampa draugais. Gaunasi toks daugiau filmas visai šeimai, su mielais dialogais ir romantiškais autoriaus pasvaičiojimais, tačiau kadangi seniau buvo kitokios paniatkės, čia vis dar galima pamatyti ganėtinai disturbinančių, kruvinų scenų. Labai tiktų per kalėdas prisivalgius žiūrėti per TV.

Filmas šiltas ir originalus, tačiau mano skoniui kartais per daug rožinis ir kiek per ilgas, tad į galą pabodo. Viso seanso metu negalėjau liautis galvojęs, kad šitą perstatyti galėtų būt į naudą, mat idėja tikrai įdomi ir su šiuolaikinėm sci-fi kūrėjų techninėm galimybėm, potencialo joje yra bent kietai trilogijai. Tačiau tuo ir krūti tie seni filmai, jie daugeliu atžvilgių drąsesni ir eina toliau į fantazijas, nebijodami pasirodyt nerealistiškais ar išeit iš krašto. Todėl ir gaunasi smagus reikalas. Jei E.T. jūsų dalykas, tai išvis griebkit negalvoję, o jei norisi rimtesnės ar tamsesnės fantastikos - praleiskit.

5/10

TAETER CITY

Dėkavoju už rekomendacijas, šį kart Adam Chaplin chebros naujas darbukas Taeter City. Dabar nebe tik Japonai moka daryti absurdišką gorą, o ir Italai rodo dantukus raudonus. Daug pasakyti nėra ką, siužetas čia nėra svarbus, taip pat nėra svarbi ir vaidyba ar kiti dalykai, kurie įprastai sudaro gerą filmą. Čia visa esmė vaizdiniuose, atmosferoj ir žinoma kruvinume. Visą tai filmas turi, daugiau - nieko. Tiesą sakant daugiau nieks ir nežada, tad gerai žinai ką sėdies žiūrėt ir nesimėgaut būtų kvaila.

Ateitis, žmonės ėda žmones, kažkokie siustuvai siunčia į smurtą linkusiems žmonėms signalą nusižudyti, tačiau kai kurie jų mutuoja ir tampa super-smurtautojais, tad juos sugaut siunčiami kažkokie baikeriai su superginklais... karoče nesamonė tokia, kaip ir sakiau siužetas čia niekuo dėtas. O skaitmenizuoti kraujai liejasi laisvai, unikali atmosfera ir tas old-skūlo vaibas tikrai yra. Man Adam Chaplin labiau patiko, šitam gal kiek pasigedau fantazijos, tačiau vistiek gana įspūdinga kompiuterinė taškalynė. Patiks, jei iš esmės patinka tokie dalykai. Gal treileris padės apsispręst, jei dar nelabai turit savo nuomonę.

6/10

CARRIE (2013)

Kerės koncepcija man visada patiko, kažkada skaičiau Kingo knygą, o senoji '76-ų versija irgi buvo super filmukas. Vėliau regis buvo tęsinys ir dar vienas remeikas, kurio matyti neteko, tačiau ką tik praėjusiais metais, dideliuose ekranuose pasirodė nauja Kerės versija. Iš remeikų kažkaip priimta žvengti ir dažnai pirma natūrali reakcija būna skeptiška išankstinė nuomonė, bet šiuo atveju turėjau pripažinti, kad šita istorija jau gal ir verta sąžiningo "perkratymo", aišku su viltimi, kad tas "perkratymas" ir bus nuoširdus, o ne dar vienas šūdinas, holivudinis izdivonas.

Pirmasis treileris daug gero nežadėjo, Chloe vietoj nepamirštamos Sissy Spacek, žemo dažnio bumbsėjimai, rudos spalvos dažus primenantis kraujas. Tikrai buvo sunku nuspėti ar tai bus geras perstatymas ar ne. Po to sekė smagus reklaminis pokštas kavinėje, kas dar sužadino šiek tiek entuziazmo. Filmas kaip tik dabar eina mūsų kino teatruose, bet aš neslėpsiu fakto, kad šį kart pataupiau ir seansą apturėjau namų sąlygomis. Įspūdžiai tikrai neblogi.

Pradžioje viskas ima kliūti, aktoriai atrodo netinkami, vaidyba perspausta, dušo scena per daug dramatizuota ir t.t. Vėliau imu galvoti, kad gal ne taip jau čia ir toli nuo originalios istorijos. Kiek menu knygoje viskas buvo taip pat smarkiai paspausta, gal net daugiau, taigi pamažėle atsipalaiduoju ir filmas ima mane kontroliuoti. Taip nelengva papasakoti visiems žinomą istoriją dar kartą, užkariaujant dėmesį ir prikaustant jausmus, tad šia prasme kūrėjams teko sunkus uždavinys ir aš gyvas įrodymas to, kad jiems pasisekė. Net ir žinodamas kas bus, aš sugebėjau įsijausti, įsitempti, drauge išgyventi ir galiausiai mėgautis.

Istorija atpasakota tikrai tiksliai ir visi jausmai perteikti gana taikliai, bei paveikiai. Buvo prastesnių vietų, kurias iki tobulybės būtų reikėję pakeisti, tarkime aš norėjau, kad išleistuvių kulminacijos scena būtų trukus keliomis minutėmis ilgiau, būtų kiek žiauresnė ir detalesnė. Gal paskutines dešimt sekundžių išvis reikėtų išmesti, o pabaigos titrų garso takelį pakeisti tyla, bet čia tik tokie mažyčiai ir gana asmeniniai priekabiai. Bendras vaizdas labai geras ir džiaugiuosi sakydamas, kad Kerės remeikas iš esmės yra neblogas. Jei kažkas slapčia traukia, bet dar jaučiate skeptiko dvejonę, aš rekomenduoju surizikuot. Man nuoširdžiai patiko.

8/10

JAWS

900-asis postas, jei su matematika man viskas gerai, tai liko šimtas ir turėsim štūką siaubiakų recenzijų, Lietuvių kalba, vienoje vietoje! :)

Po Beždžionių Planetos, susimasčiau: kokios dar klasikos vengiu be jokio reikalo ar dėl kvailų išankstinių nuostatų? Ir prisiminiau "Nasrus", legendinį Spylbergo filmą apie ryklius, įbauginusį daugybę žmonių ir kuriam laikui atbaidžiusį juos nuo vasaros maudynių. Spylbergo nemėgstu, nors Eilinis Rajanas man patinka, bet čia kita tema. Turbūt gerai, kad jubiliejinis postas gaunasi kaip kąsnelis klasikos ir kaži ar daug tokių dinozaurų kaip aš, kurie dar bus nematę šito filmo...

Klasika, pionierius - puiku, bet žiūrint nešališkai - šiek tiek prailgo man Nasrai. Gerą pusvalandį nukirpčiau, būtų ne taip nuobodu. Nuotykis jūroje įdomus, žmonių valgymo scenos išties ne itin malonios, bet turbūt jau per daug prišnekėta apie šitą filmą, kad jis padarytų kažkokį šviežią įspūdį. Man tai gana vidutiniškas seansas. Nesakysiu, kad su Nasrais kažkas labai negerai, bet aš didelis fanas nebūsiu. Tiesiog gal ne mano dalykas. O šiaip krūtai padarytas ryklys, ikoninė theme muzika, gana realistiška medžioklė ir dar taikliau parodytas žmonių neatsakingumas, galimybės užsidirbti pinigėlį, akivaizdoje.

7/10