Nauja, tamsi Cronenbergo vizija apie sujauktus holivudo užkulsius ir konkrečiai vieną, gana nenusisekusią šeimynėlę, kurios gyvenimėlis sukasi prašmatniose Los Andželo vilose. Cronenbergas yra kino meistras, jis kietas, jam nieko įrodinėti nebereikia, tačiau kas kartą jis vis imasi kažko tamsaus, sunkaus ir komplikuoto. Su tokiu kokybės ženklu žinai, kad blogai būti negali. Šis kartas ne išimtis - Maps to the stars yra sunkokas, tačiau atmosferiškai nuostabus ir giliai pjaunantis filmas.
Pradžioje gal sunkoka sugaudyti kas vyksta, nes iš pažiūros gana atsitiktiniai epizodai sunkiai jungiasi dėl tokios keistos veikėjų, alia-lynčiškos kalbėjimosi manieros, tačiau filmui įsibėgėjant sudedami paprasti, kiekvienam suprantami taškai, kurie suriša istoriją į įspudingą, vientisą (nors ir gana fucked-up) paveikslą. Tai ne tik siaubo drama apie purvus besislepiančius po žvaigzdžių blizgučiais, bet ir apie sadistus, maniakus, bei šizofrenikus, gyvenančius kiekvieno mūsų galvoje.
8/10
P.s.: Jei jau prašnekome apie negryną siaubą, taip pat norėčiau rekomenduoti naują, ko gero daugeliui jau žinomą/girdėtą/matytą Fincherio filmą Gone girl. Įspūdingas, įtraukiantis ir baugokas detektyvinis trileris apie fatališką moterį ir labai komplikuotus santykius,
☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠
2014/12/28
BLACK MIRROR WHITE CHRISTMAS
Grįžo Anglų šedeveras Black mirror tik nelabai suprantu ar kaip vienkartinis kalėdinis "specialas" ar kaip pirmoji trečio sezono serija... Bet kokiu atveju tas nėra baisiai svarbu, nes White christmas trunka beveik kaip pilnametražis filmas ir puikiai stovi ant savo kojų ir be jokių kitų epizodų ar papildomų paaiškinimų, tad net jei ir nieko nežinote apie Black mirror, neapsišausite pradėję ir nuo šito.
O čia - tyras gėris, nuo pat pirmos minutės prikaustantis prie ekrano pagaviais personažais, drąsia socialine kritika, kraupiai realiom mokslinės fantasikos subtilybėm ir kaip visada, - nesuvokiamom žmogaus vidinėm tamsybėm. Man keista kaip šitoks talentas gali būti tiesiog kartą parodomas per televiziją, nes Black mirror epizodai puikiai galėtų būt rodomi kine, lyg savarankiški featuresai ir jei ne kiekvienas, tai bent jau dalis jų tikrai gautų kultinį statusą.
Dabar išgirdus Black mirror net oda pasišiaušia, tiek iš pagarbos tiek iš baimės tų tamsybių slypinčių mumyse pačiuose, kurios čia taip puikiai parodomos šioje košmariškoje artimos ateities dramoje. Serijos siužeto neaptarinėsiu, nors išsiplėsti galima daug, tačiau patikėkite, jums reikia tai pamatyti ir nėra daugiau čia apie ką kalbėti. Vienas labiausiai jaudinančių ir nepamirštamų televizinių įvykių ir nuostabi dovana kino mėgėjams, švenčių proga.
10/10
O čia - tyras gėris, nuo pat pirmos minutės prikaustantis prie ekrano pagaviais personažais, drąsia socialine kritika, kraupiai realiom mokslinės fantasikos subtilybėm ir kaip visada, - nesuvokiamom žmogaus vidinėm tamsybėm. Man keista kaip šitoks talentas gali būti tiesiog kartą parodomas per televiziją, nes Black mirror epizodai puikiai galėtų būt rodomi kine, lyg savarankiški featuresai ir jei ne kiekvienas, tai bent jau dalis jų tikrai gautų kultinį statusą.
Dabar išgirdus Black mirror net oda pasišiaušia, tiek iš pagarbos tiek iš baimės tų tamsybių slypinčių mumyse pačiuose, kurios čia taip puikiai parodomos šioje košmariškoje artimos ateities dramoje. Serijos siužeto neaptarinėsiu, nors išsiplėsti galima daug, tačiau patikėkite, jums reikia tai pamatyti ir nėra daugiau čia apie ką kalbėti. Vienas labiausiai jaudinančių ir nepamirštamų televizinių įvykių ir nuostabi dovana kino mėgėjams, švenčių proga.
10/10
2014/12/26
STONEHEARST ASYLUM
Sveikinu su šventėm. Dovanokite, kad nedaug apžvalgų pastaruoju metu, bet patys žinot ką daro su žmonėm visa ta kalėdinė karštinė, dovanų ieškojimas / pirkaliojimas ir t.t. Visokia kitokia veikla ryjo laiką pastaruoju metu, be darbo. Vėl lankiausi Anglijoje, kur girtas sugebėjau prapist piniginę su visais dokumentais ir akinius, vėliau buvau čia gerai užtusinęs ir trumpam biški išprotėjęs, po ko irgi reikėjo kelių dienų atsigauti.
Žodžiu dabar nuleidus pagrindinį švenčių garą pagaliau vėl atsirado laiko filmui, o istorija su juo tokia, kad mielas kolega buvo man padovanojęs pakvietimą į kiną (ačiū), tiesiog niekaip nespėjau nueiti kol dar rodė, tad pažadėjau būtinai pažiūrėti, bent jau namų sąlygomis, kai atsiras galimybė ir kažką parašyti.
Gaila tik, kad nelabai sugalvoju ką gero. Man patinka Jim Sturgess ir Poe pasakaitės gal neblogai kartais, mažomis dozėmis, bet šiaip senovė man asmeniškai yra šūdas ir net dviejų valandų netrunkantis filmas sugeba užpisti taip, lyg truktų kokias aštuonias. Paskutines dvidešimt minučių jau balsu keikiausi ir meldžiau šėtono, kad kuo greičiau baigtųsi. Nepraėjo nė dar penkios nuobodaus skausmo valandos ir pagaliau filmas iš bybskylės iššovęs šlykštų hepyendą su alia-twistu, užsibaigė.
Beprotnamis anglijoje, kuriame psychai paėmę valdžią, uždarė šaltakraujus daktarus į rūsį lyg kalinius. Atvyksta jaunas naivus daktarėlis čia kažko tirti ir įsimyli vietinę moteriškę. Prasideda detektyvas ir trileris su nevisai durnais durniais ir daug įvairių nereikalingų, beprasmiškų dalykų. Filmas kaip reta sunervino, taip subiesino tiesą sakant, kad sunkoka net argumentuoti kodėl. Kinematografiškai jis lyg ir profesionalus iš pažiūros paėmus kokį atsitiktinį momentą atrodytų viskas gerai, bet visuma - eina nx kaip užpisa. Nežinau ar čia mano asmeninė antipatija tai "senovei" ar tiesiog pachmas toks papuolė, bet filmas pilnas minusų, o pliusų sugalvot sunku.
Man jis pasirodė beprasmiškas, kvailas, ištęstas, neįdomus, nuobodus ir apibendrinant - tiesiog šūdina šikna. Pradžioj gal dar visai idomu, dialogai įtraukiantys, pažįstami veidai traukia prie ekrano, bet kuo toliau, tuo labiau nervina visa ta dirbtina "paslaptis", nesama "mistika", kvaila "meilės istorija" ir klišiniai kamerose linguojantys ir kaip vilkai kaukiantys "psychai". Pagaliau, po dešimties nuobodžių valandų, filmui pasibaigus nesupratau kam jo reikėjo ir liko tik vulgarus įniršis, kurį turbūt jaučiate iš rašymo stiliaus (išgėriau du alaus kątik, atsiprašau).
Nė kiek nepatiko, nes ne mano skonio. Jei jum patinka žiūrėt į anglus, su žibalinėm lempom lakstančius po tą patį rūsį - gal ir sueis jum toks pusiau detektyvinis pasakojimas. Aš tai detektyvų nemėgstu ir iš The Call režisieriaus tikėjausi daugiau, todėl žymiai prasmingiau būčiau praleidęs laiką smaukydamas ar gerdamas alų ir šimtas dešimtą kartą žiūrėdamas savo liked videos youtube. Smailas.
3/10
Žodžiu dabar nuleidus pagrindinį švenčių garą pagaliau vėl atsirado laiko filmui, o istorija su juo tokia, kad mielas kolega buvo man padovanojęs pakvietimą į kiną (ačiū), tiesiog niekaip nespėjau nueiti kol dar rodė, tad pažadėjau būtinai pažiūrėti, bent jau namų sąlygomis, kai atsiras galimybė ir kažką parašyti.
Gaila tik, kad nelabai sugalvoju ką gero. Man patinka Jim Sturgess ir Poe pasakaitės gal neblogai kartais, mažomis dozėmis, bet šiaip senovė man asmeniškai yra šūdas ir net dviejų valandų netrunkantis filmas sugeba užpisti taip, lyg truktų kokias aštuonias. Paskutines dvidešimt minučių jau balsu keikiausi ir meldžiau šėtono, kad kuo greičiau baigtųsi. Nepraėjo nė dar penkios nuobodaus skausmo valandos ir pagaliau filmas iš bybskylės iššovęs šlykštų hepyendą su alia-twistu, užsibaigė.
Beprotnamis anglijoje, kuriame psychai paėmę valdžią, uždarė šaltakraujus daktarus į rūsį lyg kalinius. Atvyksta jaunas naivus daktarėlis čia kažko tirti ir įsimyli vietinę moteriškę. Prasideda detektyvas ir trileris su nevisai durnais durniais ir daug įvairių nereikalingų, beprasmiškų dalykų. Filmas kaip reta sunervino, taip subiesino tiesą sakant, kad sunkoka net argumentuoti kodėl. Kinematografiškai jis lyg ir profesionalus iš pažiūros paėmus kokį atsitiktinį momentą atrodytų viskas gerai, bet visuma - eina nx kaip užpisa. Nežinau ar čia mano asmeninė antipatija tai "senovei" ar tiesiog pachmas toks papuolė, bet filmas pilnas minusų, o pliusų sugalvot sunku.
Man jis pasirodė beprasmiškas, kvailas, ištęstas, neįdomus, nuobodus ir apibendrinant - tiesiog šūdina šikna. Pradžioj gal dar visai idomu, dialogai įtraukiantys, pažįstami veidai traukia prie ekrano, bet kuo toliau, tuo labiau nervina visa ta dirbtina "paslaptis", nesama "mistika", kvaila "meilės istorija" ir klišiniai kamerose linguojantys ir kaip vilkai kaukiantys "psychai". Pagaliau, po dešimties nuobodžių valandų, filmui pasibaigus nesupratau kam jo reikėjo ir liko tik vulgarus įniršis, kurį turbūt jaučiate iš rašymo stiliaus (išgėriau du alaus kątik, atsiprašau).
Nė kiek nepatiko, nes ne mano skonio. Jei jum patinka žiūrėt į anglus, su žibalinėm lempom lakstančius po tą patį rūsį - gal ir sueis jum toks pusiau detektyvinis pasakojimas. Aš tai detektyvų nemėgstu ir iš The Call režisieriaus tikėjausi daugiau, todėl žymiai prasmingiau būčiau praleidęs laiką smaukydamas ar gerdamas alų ir šimtas dešimtą kartą žiūrėdamas savo liked videos youtube. Smailas.
3/10
Subscribe to:
Posts (Atom)