STONEHEARST ASYLUM

Sveikinu su šventėm. Dovanokite, kad nedaug apžvalgų pastaruoju metu, bet patys žinot ką daro su žmonėm visa ta kalėdinė karštinė, dovanų ieškojimas / pirkaliojimas ir t.t. Visokia kitokia veikla ryjo laiką pastaruoju metu, be darbo. Vėl lankiausi Anglijoje, kur girtas sugebėjau prapist piniginę su visais dokumentais ir akinius, vėliau buvau čia gerai užtusinęs ir trumpam biški išprotėjęs, po ko irgi reikėjo kelių dienų atsigauti.

Žodžiu dabar nuleidus pagrindinį švenčių garą pagaliau vėl atsirado laiko filmui, o istorija su juo tokia, kad mielas kolega buvo man padovanojęs pakvietimą į kiną (ačiū), tiesiog niekaip nespėjau nueiti kol dar rodė, tad pažadėjau būtinai pažiūrėti, bent jau namų sąlygomis, kai atsiras galimybė ir kažką parašyti.

Gaila tik, kad nelabai sugalvoju ką gero. Man patinka Jim Sturgess ir Poe pasakaitės gal neblogai kartais, mažomis dozėmis, bet šiaip senovė man asmeniškai yra šūdas ir net dviejų valandų netrunkantis filmas sugeba užpisti taip, lyg truktų kokias aštuonias. Paskutines dvidešimt minučių jau balsu keikiausi ir meldžiau šėtono, kad kuo greičiau baigtųsi. Nepraėjo nė dar penkios nuobodaus skausmo valandos ir pagaliau filmas iš bybskylės iššovęs šlykštų hepyendą su alia-twistu, užsibaigė.

Beprotnamis anglijoje, kuriame psychai paėmę valdžią, uždarė šaltakraujus daktarus į rūsį lyg kalinius. Atvyksta jaunas naivus daktarėlis čia kažko tirti ir įsimyli vietinę moteriškę. Prasideda detektyvas ir trileris su nevisai durnais durniais ir daug įvairių nereikalingų, beprasmiškų dalykų. Filmas kaip reta sunervino, taip subiesino tiesą sakant, kad sunkoka net argumentuoti kodėl. Kinematografiškai jis lyg ir profesionalus iš pažiūros paėmus kokį atsitiktinį momentą atrodytų viskas gerai, bet visuma - eina nx kaip užpisa. Nežinau ar čia mano asmeninė antipatija tai "senovei" ar tiesiog pachmas toks papuolė, bet filmas pilnas minusų, o pliusų sugalvot sunku.

Man jis pasirodė beprasmiškas, kvailas, ištęstas, neįdomus, nuobodus ir apibendrinant - tiesiog šūdina šikna. Pradžioj gal dar visai idomu, dialogai įtraukiantys, pažįstami veidai traukia prie ekrano, bet kuo toliau, tuo labiau nervina visa ta dirbtina "paslaptis", nesama "mistika", kvaila "meilės istorija" ir klišiniai kamerose linguojantys ir kaip vilkai kaukiantys "psychai". Pagaliau, po dešimties nuobodžių valandų, filmui pasibaigus nesupratau kam jo reikėjo ir liko tik vulgarus įniršis, kurį turbūt jaučiate iš rašymo stiliaus (išgėriau du alaus kątik, atsiprašau).

Nė kiek nepatiko, nes ne mano skonio. Jei jum patinka žiūrėt į anglus, su žibalinėm lempom lakstančius po tą patį rūsį - gal ir sueis jum toks pusiau detektyvinis pasakojimas. Aš tai detektyvų nemėgstu ir iš The Call režisieriaus tikėjausi daugiau, todėl žymiai prasmingiau būčiau praleidęs laiką smaukydamas ar gerdamas alų ir šimtas dešimtą kartą žiūrėdamas savo liked videos youtube. Smailas.

3/10