THE HUMAN CENTIPEDE 3: FINAL SEQUENCE

Siaubingai šlykšti idėja, nešanti kūrėjams gerą pelną su minimaliom išlaidom, išsitęsė jau iki trijų filmų [Skaitykie apie pirmą ir antrą]. Nenustebsiu jei jų bus dar daug, ir nebūtinai to paties režisieriaus, nes tiesiog tai per daug absurdiška, ir netikiu, kad taip ims ir užsibaigs šimtakojis ties... penkių šimtų žmonių šimtakoju! Toliau turėtų būti Šimtakojo planeta, Šimtakojis prieš Godzilą ir panašiai.
Human Centipede nuo pirmojo iškrypėliško porno skonio ir antrojo tamsaus gore skonio, dabar jau tapo savotiška saviparodija. Pripažįstamas veiksmo absurdiškumas ir šį kart bandyta pasakojimą patiekti kaip kuo atgrasesnę komediją.

Pirmi du filmai tebuvo fikcija, šiame filme jau esame "realybėje". Labai smagus toks matrioškos-tipo užmanymas, kai taisyklė tiesiog tokia, kad vienas filmas kitame bus "tik filmas", tęsinių galėsim turėt kiek norėsis. Ir tokių idiotiškų, kokių tik norėsis, nes taisyklių tęstinumo kaip ir nėra, tad nėra ir jokios priežasties, kodėl sekančiame filme ateiviai negalėtų pažiūrėti pirmų trijų "filmų" ir susiūti šimtakojį iš, tarkime, visos žemės planetos.

Veiksmas vyksta griežto rėžimo kalėjime, kurį valdo išprotėjęs sadistas direktorius (daktarėlis iš pirmojo filmo), jo prakaituotas išverstakis asistentas (varliažmogis iš antrojo filmo ) ir po stalu pareigas atliekanti (porno aktorė) sekretorė. Čia jie kalinius drausmina verdančiu vandeniu, sulaužytom rankom, išluptom sėklidėm ir panašiai, tačiau panašu to drausmei palaikyti negana ir juos greit atleis, jei jie nesugalvos kokio nors būdo suvaldyti ir nubausti visus padugnes kalinius. Žinoma jiems pasiseka, nes sekretorius pasirodo esąs didelis Human Centipede filmų fanas ir jam kyla idėja - kodėl neišbandžius šios praktikos realybėje?

Režisierius Tom Six turbūt jau jautė, kad šita dainelė sensta ir nieko jau nebešokiruosi ta pačia plačiai (ir liūdnai) nuskambėjusia idėja, tad stengėsi filmą padaryti kuo labiau įžeidžiantį ir beprotišką. Negaliu apsakyti koks perspaustas ir pervaidintas yra pagrindinis, išprotėjusio kalėjimo direktoriaus, personažas. Jis tiek šaukia nešvankybes, keikiasi ir iš visų jėgų maivosi įtempęs visus veido raumenis, kad tiesiog negali likti abejingas ir nesijuokti. Aišku tas juokas jau iš tos "taip-blogai,-kad-net-gerai" serijos, tačiau aktoriaus pastangas reikėtų įvertinti, nes nežinau ar galima buvo tą veikėją suvaidinti dar labiau "over the top". Kiti aišku irgi ne pėsti, bet kas tiem aktoriam belieka. Aš tai manau teisingai, jeigu kuriate nesąmonę, tai darykite tai iki galo ir užtikrintai.

Deja, man kaip nesąmonių mėgėjui, nesąmonių pritrūko, gal daugiau iš scenarijaus pusės. Yra debiliškai šlykščių scenų, scenų įžeidžiančių tautas, religijas ir lytis, tačiau jei jau filmas pasiryžęs eiti visus 100% (kaip skelbiasi), man jame vis dar per daug subtilumo. Taip, kad ir kaip čia skambėtų, aš sakau, kad Žmonių Šimtakojis 3 yra kiek per ramus ir daugelis žiūrovų pavadins tai nuoboduliu. Gal po pirmų dviejų filmų šventvagiškumo tiesiog kilo per dideli lūkesčiai? Mano galva su tokiom galimybėm buvo galima padaryti geriau, ir nors, asmeniškai, žiūrėjosi tikrai linksmai, suprasiu jei nemažai daliai publikos trečiasis segmentas nelabai patiks.

Man patiko akiplėšiškas filmo kvailumas, ta pervaidinta beprotystė ir jaučiu, kad trečioji dalis kažkaip tinkamai nugula šitoj nesveikoj frančizėj. Kažkaip lyg ir būtų neadekvatu (jei toks išsireiškimas išvis tinkamas šnekant apie Human Centipede), jei filmas vėl bandytų šokiruoti tamsiu brutalumu. Gerai, kad kūrėjai suvokia realią situaciją ir moka ja pasinaudoti ir koks keistas, kvailas ar nevisai vykęs būtų rezultatas, faktas, kad jis nepasimirš po dviejų dienų. Tarkime kai kurie pokštai neskoningi, kai kurie nejuokingi, kažkas gal per žostka, ar nepakankamai žostka, tačiau viską pasvėrus, įspūdžiai geresni nei vidutiniški ir tikrai nebijosiu naujos dalies rekomenduoti, tokiems fanams, kaip aš.

7/10

MAGGIE

Zombinė drama su Švarcu? Kam galėtų būti neįdomu?
Man. Ir aš myliu Švarcą. Tačiau vieno žymaus aktoriaus negana šiam filmui ištraukti... Į dienos šviesą - taip, bet ant siaubo garbės pjedestalo - toli gražu.

Zombių apokalipsės pradžia, infekcija puola ne taip greit, kaip mes dabar pratę, o suėda sąmoningą žmogų skaudžiai ir po truputį. Pradžioje gangrena, vėliau akys, po to alkio atsiradimas ir t.t. kol vieną dieną su tavim nebesusišnekėsi.
Arnoldas čia vaidina tėvą, kurio širdis dūžta žiūrint kaip jo užkrėsta dukra pamažu klimpsta į tą zombinį reikalą. Ne koks jausmas žinoti, kad kažkada, po dviejų savaičių turėsi įsegti kulką savo vaikui į kaukolę.

Šitas nuolatinis, skausmingas nerimas ir yra filmo stuburas. Tiesa, tam net nereikia apokalipsės ar super-maro. Užtenka ir gyvenime įvairių ligų ar nelaimingų atsitikimų, kurie priverčia žmones beviltiškai stebėti, kaip jų mylimieji kankinasi ir nyksta, be vilties pasveikti. Tai nenuginčijamai siaubingas potyris ir būtent jo pojūtis daro šitą filmą žiūrimu, rimtu ir vertu dėmesio.

Ne Švarcas, kurio vaidmenį čia galėjo atlikti bet koks kitas pagyvenęs dėdė ir deja nė vienas kitas aktorius. Aktoriai man pasirodė pilki ir neįtikinantys, tarp veikėjų nėra jokios "chemijos", visiškai nepajaučiau nei pamotės, nei dukros, nei tų jos "draugų", atrodo atsitiktiniai žmonės kalbasi apie nieką, siaubo elementas smulkutis ir nykus, galiausiai ima erzinti tie dirbtinai pilki filtrai ir t.t.
Mes suprantame, kad tai skausmingas pasakojimas apie ligą, tačiau negalima pusvalandžio verto scenarijaus šitaip tempti iki pilnametražio filmo.

Buvo taip neįdomu, kad dvi peržiūros vos netapo trimis. Turėjau prisiversti pabaigti, tiesiog taupydamas savo paties laiką. Nebuvo nei smagu, nei įdomu, nei gražu. Teko motyvuotis tomis mintimis apie valią gyventi, apie nepasidavimą iki paskutinės akimirkos, apie neišvengiamybės suvokimą, artimo branginimą ir panašiai. Visa kita, nuoširdžiai sakau, yra nuobodus mėšlas ir net tie zombiniai momentai atrodo prastai, pigiai ir atsumiančiai. Geriausių atveju "straight-to-dvd" reikalas, yra tikrai geresnių filmų, tiek apie ligas, tiek apie zombius, tiek apie Švarcą.

4/10

A WALK AMONG THE TOMBSTONES

Susigalvojau tokią durną pramogą, be jokios priežasties, paimti ir peržiūrėti visus nematytus filmus su Liamu Neesonu. Negaliu paaiškinti kodėl taip darau, tiesiog patiko naujas jo filmas Run All Night ir poto pagalvojau, kad nemačiau Taken, na ir pažiūrėjus taip pašlo viskas iš eilės. Truputi juokinga, kad visuose tuose boevykuose jis praktiškai vaidina tą patį personažą, kokį nors tamsios praeities kamuojamą tėtį, mėntą ar panašiai, tada kas nors nutinka jo artimiesiems ir jis juos gelbėja, arba keršija ir t.t. Kvaili ir panašūs veiksmo filmai, tačiau visi daugiau mažiau įdomūs ir gaunasi nebloga pramoga iš tokio maratono.

Taigi pasižiūrėjau keletą jų iš eilės, o štai dabar kai tikėjaus dar vieno tokio pat boevyko, ėmė ir papuolė šis tamsus trileris Pasivaikščiojimas tarp antkapių. Toks tamsus, depresovas ir kruvinas, kad pamaniau tinka ir čia recenziją brūkštelt. Žiaurus, kaip koks Avinėlių tylėjimas, tai trileris apie labai blogus dėdes, grobiančius, prievartaujančius ir žudančius narkotikų pardavėjų žmonas ir dukras. Blogiečiai nupaišyti tikrai šlykštūs, tokie piktdžiugos, kokių realybėj turbūt net negalėtų būt. Jie reikalauja išpirkos, o poto vistiek atsiunčia supakuotus kotletukus, tad čia jaučiasi gerai, kad reikia juos pagauti ir smarkiai nubausti ir yra tas keršto troškimas.

Neesonas čia vėl ex-mėntas su karčia alkoholiko praeitim (lol), imasi narplioti įvykius, kaip privatus detektyvas, vedamas kažkokių asmeninių demonų ar panašiai. Įdomu žiūrėti kaip viniojasi visa ta niūri drama/detektyvas ir labai lauki kol pagaliau blogiečiai bus sučiupti, bet pabaiga turiu pasakyti kažkokia antiklimaksiška ir nuvilianti. Personažų motyvacija lieka labai neaiški ir džiovina toks kartus beprasmybės prieskonis. Nelabai aišku kam reikėjo to tamsaus build up'o, jeigu nepaverčiam to į kokią super žiaurią egzekuciją, fatališką susišaudimą ar dramatišką siužeto posūkį. Lieka tik toks beprasmiškai žiaurus, depresovas, nelabai aiškų tikslą turintis, tamsus filmas. Gerai prastumti laikui, jei norisi kažko nelabai jaukaus, bet objektyviai vertinant - tiesiog vidutiniškas trileris.

6/10

MAD MAX: FURY ROAD

"Tik" trisdešimt metelių praėjo nuo paskutinio filmo apie Išprotėjusį Maksą ir štai vietoj kokio nors debiliško remeiko, kaip dabar dažnai nutinka, turime naują dalį, statytą to paties režisieriaus, Džordžo Millerio. Vyrukui septyniasdešimt metų, o jis šitaip spardo šikną! Mad Max Fury Road pranoko visus mano lūkesčius ir privertė išspaust tobulo džiaugsmo ašarėlę. Nesvarbu ar esi Mad Max filmų fanas, ar mėgsti ten visokį steampunką ir panašiai, postapokaliptinę fantastiką ar tiesiog veiksmo filmus, šitas psychų ir bepročių cirkas nuraus stogą kiekvienam.

Kadangi žiūrėjau kine ir dar 3D, galiu tvirtai pasakyti, kad filmas vizualiai pribloškiantis. Nėra to debiliško, dabar madingo, kameros purtymo ir nė kiek nepersistengta su skaitmena. Didžioji dalis efektų yra tikri, praktiniai ir jie atrodo neįtikėtinai gerai. Chaosas ir destrukcija veiksmo ir gaudynių scenose pokšteltas nepriekaištingai ir tiesiog žandai kalatojasi, kai visa tai vyksta prieš tavo akis. Amazing ką jie čia padarė. Efektai, muzika, montažas, personažai, viskas brūžina achujėnumo lubas. Vienintelis "nitpikas" iš mano pusės gal būtų tik tas, kad mano skoniui truputi per mažai kraujo/goro, tačiau jo yra, ko gero tiek, kiek reikia.

Sukurtas nuostabus postapokaliptinis pasaulis, su gausybės ragu įvairiausių smagių smulkmenų, kurių visų ko gero neįmanoma pastebėti per pirmąją peržiūrą. Makso vaidmenį vietoje pasenusio Melo Gibsono dabar vaidina aukštumoje esantis Tom Hardy. Tomas yra toks kietas, kad aš tiesiog neturiu žodžių ir man net putka drėksta į jį žiūrint, nors aš ir esu heteroseksualus patinas. Užtektinai jau filmų su juo teko užmatyt, kad neabejot jo talentu ir sugebėjimu būti superžavingam ir charizmatiškam. Tad ir čia su savo vaidmeniu jis susitvarko puikiai, nors galima net sakyti, kad tas vaidmuo nėra pagrindinis ir visai nebūtinai jis yra "tas pats" Melo Gibsono Maksas. Jis tiesiog papuola į įkarštį įvykių, tarp kitų super-charizmatiškų veikėjų: vienarankės merginos Furiozos, kaukėto "Nemirtingojo" senio ir krūvos rėkaujančių ir šokinėjančių psychų, išsigimėlių ir frykų. Visi puikiai susidainuoja ir gražiai žiūrisi.

Pagal Road Warrior tradiciją filmo veiksmas sukasi apie automobilius ir benziną. Beveik visas actionas vyksta galingoms ir beprotiškai modifikuotoms mašinoms lekiant per postapokaliptinę dykumą. Racionalumui vietos čia nebėra, nes ją perima visiška beprotystė ir tiesiog suprasdamas, kad čia taip turi būti, leidies pagaunamas to estetinio skrydžio ir nunešamas po velniais. Prie pankų ir išsidarkiusių išgamų negalima nepaminėti muzikinio sunkvežimio, grojančio karo maršus ugnimi besispjaudančia elektrine gitara! Pyzda karoče.
Pasimelsiu prieš miegą, gal šitam Milleriui dar šaus į galvą pastatyti filmą pagal žaidimą Twisted Metal, būtų visiškai nerealu. Tuoj pat susiorganizuojat pachmielą ir varot į kiną jo gydytis, nes verta kiekvieno centuko.

10/10

EX MACHINA

Ką tik kinuose rodytas ir žiūrovų, bei kritikų šiltai sutiktas, naujas fantastinis filmas apie dirbtinį intelektą. Sunku patikėti, kad tai režisieriaus debiutas, nes filmas susuktas tikrai meistriškai, pagal visas kiečiausios klasikos taisykles. Nors pati istorija nėra kažkokia originali ar negirdėta, tačiau pateikta labai įdomiai ir nuoširdžiai. Puikiai parinkti, gerai vaidinantys aktoriai, nuostabi atmosfera ir garso takelis prikausto, jaudina ir įtraukia, nepaisant to, kad veiksmas vystosi lėtai ir kai kurie kadrai atrodo kiek ištęsti. Šiuo atveju ramus lėtumas ne erzina, o veikiau hipnotizuoja ir galutinis efektas tiesiog žavingas. Gera.

Nelabai gerai gal tik tas, kad įvykių eiga pasirodė gana nuspėjama ir iš esmės nieko naujo, tačiau, kaip mėgstu sakyt, viskas gerai, kas gerai padaryta, o genialumas paprastume. Turint tai omeny Ex_Machina nė akimirkai nepriverčia žiovauti ar tikrintis telefono. Tie dirbtinio intelekto klausimėliai visada daugmaž tokie patys ir čia, kaip dažnai nutinka, per juos galiausiai narpliojame savo pačių žmogiškumą. Filosofiniai kabliukai, nors gal ir ne švieži, tačiau vis labiau aktualūs, kai gali būti iš tikro artėjame prie tokio, ar panašaus D.I. sukūrimo. Užtenka prisiminti, kaip visai neseniai visus panašia tema pakirbino Her. Nėra čia daugiau ką pridurt, paprastas, bet puikią atmosferą turintis jausmingas sci-fi, kurį norisi rekomenduoti visiems, mėgstantiems šį žanrą.

8/10

INFINI

Neblogas, naujas, mažo biudžeto mokslinės fantastikos filmas tiems, kam patinka kosminiai, tarpdimensiniai, teleportaciniai ir panašūs siaubai.
Scenarijus ko gero parašytas buvo stipriai, tas jaučiasi visą laiką, idėja pagvildenta irgi, ne iš piršto laužta ir sakyčiau istorija visai nepašvinkus. Vaidyba įtikinama, aktoriai atsidavę ir su turimom priemonėm spėju padaryta, kad atrodytų, kaip įmanoma geriau: patalpos, veikėjų išvaizda, šviesos, kraujo ir kiti spec. efektai, bei apskritai montažas ir filtriukai. Jaučiasi, kad intencijos pačios geriausios... bet.

Kad ir kaip nesinorėtų prie to kibti, vietomis skausmingai švietė suveržto biudžeto skylės. Kažkas neparodoma iki galo, kažkas paliekama nusipiešti pačiam. Įsivaizduokit, vyksta susišaudymas, o mes jo nematome, bet matome jo švieselių atspindžius ant besislepiančių veikėjų veidų. Kažkas gal tiesiog atrodo kvailokai, tarkime veiksmo mačiusios, "pradriskę" maikės. Veikėjai kartais pasidaro tokie per daug išprotėję, lyg norėta stipriai kabint žmogiškas emocijas, bet gal kiek per daug? Rimti užmojai, bet rodos ne visi pagal kišenę.

Manau filmui būtų buvę į naudą, jei jis būtų kiek trumpesnis. Dabar turime beveik dvi valandas ir prisipažinsiu vidury apimė miegelis ir teko nusnausti. Gal dėl to, kad viskas vyksta tose pačiose uždarose patalpose. Manau jei tas babkes būtų sukišę į pusvalandžiu trumpesnį reginį, atrodytų kokybiškiau, tačiau ir dabar nėra labai blogai. Žiūrisi tikrai daugmaž maloniai ir dar kart džiugu, kad kažkas labai rimtai daro tokius dalykus. Tebūnie su tuo ką turi, bet daro iki galo ir rezultatas vienaip ar kitaip sudomina, įtraukia ir bent dalį žiūrovų tikrai sužavės. Man asmeniškai - geriau nei vidutiniškai, bet dar ne "oho" ir greit pasimirš. Stiprus šešetas arba silpnas septynetas. Vertas žiūrovų palaikymo vien tam, kad tokie kūrėjai gautų didesnius biudžetus ir tada gal apšiktų visus holivudo šulus.

7/10

INSECTULA!

Vienas iš tų beveik bebiudžetinių kūrinių, kurie įrodo, kad turint entuziazmo, įkvėpimo ir fantazijos, darbščiom rankom galima sukurti neįtikėtinai šaunius dalykus. Insectula, iki kaulų smegenų alsuoja, nuoširdžia meile horrorui ir monstrų žanrui. Filmas visai naujas, bet padarytas tokiu retro vhs stiliumi, muzika "simfoninė", garsas ir vaizdas lyg iš videko, tačiau sulipdyta, sumontuota taip sklandžiai ir meistriškai, kad nors ir supranti jog tai, ką rodo yra kvaila ir netikra, kažkaip lyg leidiesi tos iliuzijos apžavimas ir apgaunamas. Kažkas panašiai mielo, kaip tėvai kurį laiką apsimeta, kad nemato kur jų vaikas slepiasi, kai žaidžia slėpynių, nors vaikas akivaizdžiai tupi spintelėj/po lova etc.

Siužetas nelabai svarbu: žemę užpuola pabaisa, whatever.
Visa magija tame kaip smagiai ir sąžiningai čia viskas padaryta. Vaidyba, subtilus humoras, su daugybe referencų į žanro klasiką(s), puikūs praktiniai gore ir monster efektai prikolnai sumaišyti su debiliškais CGI vaizdeliais. Šauniai parinkti pagyvenę dėdės aktoriai ir absurdiškai išvaizdžios, skurdžiai apsirėdę moterys. Originalūs, šmaikštūs, bei gerai juntami jų personažai. Nerūpestingą šypseną kelianti įvykių eiga. Siaubo fano akys ryte ryja tokį skanų, nerūpestingą gėrį ir viduj taip maloniai šilta.

Pagrindinis trūkumas gal tas, kad filmas kiek per subtilus ir per rimtas bendrai kvailos duoklės/parodijos nuotaikai. Paprastai subtilumą giriu ir čia jis taip pat tarnauja kaip estetinis stuburas, tačiau kartais atrodo susitvardyta per daug. Nesakau, kad būtina visą laiką keiktis, spjaudytis, nuolat rodyti genitalijas ir išmatas, kaip mėgsta kai kurie parodijų ar siaubo komedijų kūrėjai, tiesiog sakau, kad čia, su turimom sąlygom, viskas buvo taip profesionalu, kad gal vietomis nederėjo kuklintis ir galima buvo tėkštelt riebiau.

Tai žinoma nereiškia, kad čia trūksta goro, šlikštynių ar kraujo, tik sakau, kad buvo galima truputuuuka drąsiau ir pošliau. Dėl tos pačios priežasties ir trukmė gal atrodo kiek per ilga, scenos išdirbtos, puikiai atjaustos ir nufilmuotos, gal net per gerai ir per lėtai... Tad į pabaigą kiek prailgsta ir ima žiovulėlis. Truputi drąsiau ir truputi greičiau arba trumpiau, būtų buvęs idealus reginys.
Dabar - vis vien puikus dalykas ir vertas dėmesio visų, kas supranta ir mėgsta trashovą kiną. Tikra meilė spinduliuoja iš vidaus, o pabaigoje akies kamputyje sublizgo džiaugsmo ašara.

7/10

THE ASYLUM (2015)

Šiemetinis The Asylum, Backmask ar Exeter, kaip jis po galais vadinasi... Viliojantis žymiais vardais ant plakato.
Nepamenu kada filmas būtų taip sunervinęs per pirmas dvidešimt minučių. Viskas kas blogiausia šiandieniniuose siaubo filmuose, čia surinkta į stiprų koncentratą ir išpurkšta žiūrovui kaip koks šiknos dujų balionėlis, tiesiai į veidą. Su geriausiais norais ištvėriau tik 25-ias minutes, bet jaučiuosi pamatęs užtektinai ir susipisęs dieną. Tiesiog gaila savo nervų kentėti iš principo.

Maždaug vienas "jump-scaresas" į minutę, tokiu greičiu važiuoja šitas filmas. Nė vienas jų nebuvo baisus, tiesiog natūraliai suerzina, lyg kas pitardas mėtytų tau į kambarį. Įsivaizduokite kaip būtų nefaina jei koks šlykštus kaimynų vaikas per dvidešimt minučių jums įmestu dvidešimt pitardų nakties metu, po ausimi. Va toks malonumas žiūrėti šitą šedevrą.

Montažas per greitas, veikėjų sakiniai lipa vieni ant kitų, veiksmas vystosi taip greitai, kad nespėju net suprasti kas darosi, totaliai idiotiški personažai pažeriami su kratiniu visiškai nevykusių bajerių ir staiga, be jokio pagrindo prasidedančių kruvinų, bei šokinėjančių siaubų. Pykšt! Pokšt! Sekso juokelis! Apsėstas vaikas! Kaimietis su šautuvu! Nutrenktas kunigas! Žolės juokelis! Bum Bum Bum vienas po kito iššokantys dalykai! Cha cha tai tik draugas išgasdino tris kart! O čia jau nebe! Čia rimtas šūdas! Bybį dėjau.

Tokie filmai laiko savo publiką visiškais idiotais. Tai filmas bandai nieko nesuprantančių paauglių, einančių į kino teatrus, besitikint iš siaubiako tik fizinius jutimus puolančių "linksmųjų kalnelių". Tačiau manau net ir popkornais aplipę debilai turi turėt kažkokius standartus. Net nejuokinga.
Čia nėra absoliučiai nieko verto dėmesio, išskyrus galbūt vadovėlinį pavyzdį, kaip daryti negalima. Šūdina, apšikta, pirsnojanti šikna, šikanti riebų, šūdiną, garuojantį šūdą.

1/10

IT FOLLOWS

Drauge su pavasarine gamta ir siaubo kine pražysta gaiva kvepiantis žiedas, neabejotinai pateksiantis tarp daugelio (bent, manau, mano - tai tikrai) metų geriausiųjų: Tai Seka. Visiškai paprasta siaubo pasaka, visiškai paprastam siaubo filme, su puikiai panaudotais, gerai žinomais šablonais, bei originaliais, kažkieno šviežiuose košmaruose gimusiais epizodais. Atrodo tiek nedaug reikia, - sugalvot paprastą pasakaitę, nuo kurios net suaugusiems oda pašiurptų, įsivaizduojant. Tačiau kokio meistriškumo reikia tą tyrą siaubą taip subtiliai nutapyti ir įrėminti, kad jis gąsdintų ir matant ekrane!

Nesakysiu, kad filmas yra idealus, pastebėjau porą nežymių trūkumų, taip pat ir momentų, kurie yra aukso vertės medžiaga parodijų kūrimui. Juokas ima vien pagalvojus apie tai, ką iš šitų vaizdų sulipdytų Scary Movie kūrėjai savo laiku :) Tačiau tie trūkumai - daugiausiai kažkoks racionalumo ieškojimas, o žiūrint tokį pasakaitės tipo horrorą, patartina kasdienes smegenėles atpalaiduot ir leisti, kad tikroviškumas ar, net pati istorijos seka užleistų pirmenybę estetikai, bei atmosferai. Šiuos dalykus, kurie lemia bendrą filmo pajautimą, čia reiktų įvertinti itin stipriai, nes jie pila riebiai ir tiesiai į žabtus.

Pastaruoju metu pastebiu labai sveikintiną tendenciją naudoti old-schooliškai skambančius garso takelius siaubo filmuose. It Follows garso takelis čia taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį ir yra vertas nemenkų komplimentų. Labai gerai klausosi tiek sintezatoriais sugrota muzika, tiek paprasti, bet veiksmingi žemų dažnių bumbsėjimai. Viskas rėkte rėkia momentine klasika: idėja, plakatas, muzika, nuotaika. Beveik visos scenos, kai pasirodo ta blogio manifestacija - užvedančios ir jaudinančios, kiekvieną akimirką. Nors puiki atmosfera - rimčiausias šio filmo koziris, neturiu ko prikibt ir prie visų kitų kino dalykėlių - vaidyba, montažas, scenarijus, režisūra, kameros darbas, efektai... Mano galva viskas čia savo vietoj ir labai gerai.

Moralas gal net metaforiškai per paprastas, galima būtų sakyt, kad tai filmas apie neatsakingą seksą ir lytiškai plintančias ligas hehe, Tas iškelia visokių teorinių "O kas jeigu?" klausimų. na, bet jei rimčiau, tai suveikia tik kaip prielaida tam blogiui atsirasti. Elkitės brandžiai jaunimas, nes prisičiūdinsite! It Follows yra nuolatinis nerimas ir nesaugumo jausmas. Jis turi ir plėšrių momentų, kuomet blogis kerta iš peties, bet didesnė filmo dalis yra tas pastovus, košmariškas bijojimas ir laukimas, kuomet žinai, jog ankščiau ar vėliau... Dėl tos sapno nuotaikos man ir nesinori kabinėtis prie tokių scenarijaus neaiškumų kaip "kur jūsų visų tėvai" arba "kodėl tu miegi ant mašinos kapoto, o ne viduje". Tai atmosferą kuriantys dalykai ir aš juos galiu suprasti, bei pateisinti, kai atmosfera - tokia nepriekaištinga. Definitli ček aut.

9/10

VAIDUOKLIS, KURIO NEPRISIMENU

Atleiskite vėl, už itin retus įrašus, galva vis užimta kitais dalykais ir siaubo filmų ne tiek daug tenka pažiūrėt, kiek norėtųsi. Štai ką tik paatostogavau Amerikoj, buvau Los Andžele ir San Fransiske. Aplankiau ir Universal Studios Holivude, tikrai viena įspūdingesnių dienų gyvenime, net ne tiek dėl išprotėjusių karusėlių kino tema, kiek dėl informacinės dalies. Buvau studijos ekskursijoje, kur filmuojami tikri filmai, mačiau kaip sukuriami spec. efektai ir panašiai, galite suprasti kaip tai reikšminga tokiam kinožmogeliukui.

O Lietuvoje irgi geros naujienos: jaunas režisierius Jonas Trukanas, Kino Pavasario festivaliui numetė lietuviško horroro šmotą. Trumpametražį, 15min, tačiau tikrai neprastą - Vaiduoklis, kurio neprisimenu. Kadangi filmas trumpas, o žiūrėjau dar prieš kelionę, tad daug neprirašysiu, bet tikrai privalau atkreipti dėmesį, visų kam įdomu, nes toks dalykas kaip siaubas lietuviškame kine, - tikra egzotika.

Filmą galima būtų sukapot į tris sardeles, po penkias minutes. Jis prasideda meniškai, visai subtiliai/rimtai ir akimirką, net baugiai. Vėliau nuotaika šiek tiek pakeliama komedijine situacija, primenančia kažkokį klasikinį rytų europos anekdotą. Trečia dešrytė - beveik draminės išvados, mano nedideliam nusivylimui paaiškinančios tokią įvykių eigą ir bendrą idėją. Asmeniškai manęs net tiek nesuerzino tas "Dviračio šou" viduryje, kiek antgamtinį elementą paneigianti kulminacija. Jei jau pasirinktas toks pusiau šmaikštus priėjimas, galima ir finale būtų truputi groteskėlio įbert. Net nesunkiai pakoregavus esamą medžiagą galima būtų išgaut kitokį rezultatą, bet į smulkmenas nesileisim, nes čia tik mano nuomonė, nenoriu spoilinti ir taip trumpo filmo, o ir šiaip - turim ką turim.

Tokie eksperimentai džiugina ir jų reikia žymiai daugiau. Pastatyti filmą - absurdiškas kiekis darbo, tad būti gudriu kritiku prie kompo ekrano visada patogu, tačiau svajoti niekas netrukdo ir aš viliuosi, kad greitu metu lietuviškam ekrane pamatysim ir kažką rimtesnio siaubo žanro, nei šitas shortas ar Rūsys. Kolkas iš ant vienos rankos pirštų telpančių bandymų, labiausiai kepurę norisi nukelti Buožytės Knell, išleistam ABCs of death 2. Lietuva gal ir brandina humoro jausmą, tačiau mūsų įsišaknijęs folkas - tamsus, baugus ir liūdnas, tad mano galva stipriausias horroras gautųsi kertant būtent per tai.
Kaip trumpametražiams įprasta - daug nesikabinėsim.

7/10