EX MACHINA

Ką tik kinuose rodytas ir žiūrovų, bei kritikų šiltai sutiktas, naujas fantastinis filmas apie dirbtinį intelektą. Sunku patikėti, kad tai režisieriaus debiutas, nes filmas susuktas tikrai meistriškai, pagal visas kiečiausios klasikos taisykles. Nors pati istorija nėra kažkokia originali ar negirdėta, tačiau pateikta labai įdomiai ir nuoširdžiai. Puikiai parinkti, gerai vaidinantys aktoriai, nuostabi atmosfera ir garso takelis prikausto, jaudina ir įtraukia, nepaisant to, kad veiksmas vystosi lėtai ir kai kurie kadrai atrodo kiek ištęsti. Šiuo atveju ramus lėtumas ne erzina, o veikiau hipnotizuoja ir galutinis efektas tiesiog žavingas. Gera.

Nelabai gerai gal tik tas, kad įvykių eiga pasirodė gana nuspėjama ir iš esmės nieko naujo, tačiau, kaip mėgstu sakyt, viskas gerai, kas gerai padaryta, o genialumas paprastume. Turint tai omeny Ex_Machina nė akimirkai nepriverčia žiovauti ar tikrintis telefono. Tie dirbtinio intelekto klausimėliai visada daugmaž tokie patys ir čia, kaip dažnai nutinka, per juos galiausiai narpliojame savo pačių žmogiškumą. Filosofiniai kabliukai, nors gal ir ne švieži, tačiau vis labiau aktualūs, kai gali būti iš tikro artėjame prie tokio, ar panašaus D.I. sukūrimo. Užtenka prisiminti, kaip visai neseniai visus panašia tema pakirbino Her. Nėra čia daugiau ką pridurt, paprastas, bet puikią atmosferą turintis jausmingas sci-fi, kurį norisi rekomenduoti visiems, mėgstantiems šį žanrą.

8/10