"Tik" trisdešimt metelių praėjo nuo paskutinio filmo apie Išprotėjusį Maksą ir štai vietoj kokio nors debiliško remeiko, kaip dabar dažnai nutinka, turime naują dalį, statytą to paties režisieriaus, Džordžo Millerio. Vyrukui septyniasdešimt metų, o jis šitaip spardo šikną! Mad Max Fury Road pranoko visus mano lūkesčius ir privertė išspaust tobulo džiaugsmo ašarėlę. Nesvarbu ar esi Mad Max filmų fanas, ar mėgsti ten visokį steampunką ir panašiai, postapokaliptinę fantastiką ar tiesiog veiksmo filmus, šitas psychų ir bepročių cirkas nuraus stogą kiekvienam.
Kadangi žiūrėjau kine ir dar 3D, galiu tvirtai pasakyti, kad filmas vizualiai pribloškiantis. Nėra to debiliško, dabar madingo, kameros purtymo ir nė kiek nepersistengta su skaitmena. Didžioji dalis efektų yra tikri, praktiniai ir jie atrodo neįtikėtinai gerai. Chaosas ir destrukcija veiksmo ir gaudynių scenose pokšteltas nepriekaištingai ir tiesiog žandai kalatojasi, kai visa tai vyksta prieš tavo akis. Amazing ką jie čia padarė. Efektai, muzika, montažas, personažai, viskas brūžina achujėnumo lubas. Vienintelis "nitpikas" iš mano pusės gal būtų tik tas, kad mano skoniui truputi per mažai kraujo/goro, tačiau jo yra, ko gero tiek, kiek reikia.
Sukurtas nuostabus postapokaliptinis pasaulis, su gausybės ragu įvairiausių smagių smulkmenų, kurių visų ko gero neįmanoma pastebėti per pirmąją peržiūrą. Makso vaidmenį vietoje pasenusio Melo Gibsono dabar vaidina aukštumoje esantis Tom Hardy. Tomas yra toks kietas, kad aš tiesiog neturiu žodžių ir man net putka drėksta į jį žiūrint, nors aš ir esu heteroseksualus patinas. Užtektinai jau filmų su juo teko užmatyt, kad neabejot jo talentu ir sugebėjimu būti superžavingam ir charizmatiškam. Tad ir čia su savo vaidmeniu jis susitvarko puikiai, nors galima net sakyti, kad tas vaidmuo nėra pagrindinis ir visai nebūtinai jis yra "tas pats" Melo Gibsono Maksas. Jis tiesiog papuola į įkarštį įvykių, tarp kitų super-charizmatiškų veikėjų: vienarankės merginos Furiozos, kaukėto "Nemirtingojo" senio ir krūvos rėkaujančių ir šokinėjančių psychų, išsigimėlių ir frykų. Visi puikiai susidainuoja ir gražiai žiūrisi.
Pagal Road Warrior tradiciją filmo veiksmas sukasi apie automobilius ir benziną. Beveik visas actionas vyksta galingoms ir beprotiškai modifikuotoms mašinoms lekiant per postapokaliptinę dykumą. Racionalumui vietos čia nebėra, nes ją perima visiška beprotystė ir tiesiog suprasdamas, kad čia taip turi būti, leidies pagaunamas to estetinio skrydžio ir nunešamas po velniais. Prie pankų ir išsidarkiusių išgamų negalima nepaminėti muzikinio sunkvežimio, grojančio karo maršus ugnimi besispjaudančia elektrine gitara! Pyzda karoče.
Pasimelsiu prieš miegą, gal šitam Milleriui dar šaus į galvą pastatyti filmą pagal žaidimą Twisted Metal, būtų visiškai nerealu. Tuoj pat susiorganizuojat pachmielą ir varot į kiną jo gydytis, nes verta kiekvieno centuko.
10/10
No comments:
Post a Comment