RŪSYS

Kiek sunkoka rašyti apie šį filmą, mat man tai ne tik pirmasis lietuviškas siaubiakas, tačiau ir tam tikra laukimo patirtis. Labai menka dalele prisidėjau prie šio filmo, gavau "paproofreadinti scriptą", tad labai džiaugiausi išvydęs savo pavardę pabaigos titruose, o taip pat ir gavęs pakvietimą į išskirtinę filmo premjerą. Niekad nesu buvęs tokiame seanse su žymiais žmonėm ir viskio taurelėm. Tiesa mažesnis buvau panašiame Matricos pristatyme, bet tai ne tas pats, kai aplink malasi kūrėjai, aktoriai ir t.t.

Taigi pasistengsiu kaip įmanoma labiau atsiriboti nuo to išankstinio žinojimo ir išgryninti tik kino įspudžius. Taip pat pasistengsiu su kuo mažiau spoilerių, išlaužti kokių protingų pasvaičiojimų. Dabar kaiptik tai darau, vidury nakties, su bonke vyno (kurią man labai alfonsiškai nupirko žmona, nes po kelionės olandijoje turiu tik apvalų minusą), išmetęs tokią nusimanančią Užkalnišką mordą, dėbsau į laptopą. Mėginu surankioti pliusus ir minusus ir konstruktyviai pateikti. Šį kart ne tik ištikimiems blogo lankytojams, bet ir gal kažkam tiesiogiai prisidėjusiam prie filmo, tad reikia atsakingai.

Pradžioje keli, visiem žinomi elementai, apie kuriuos turėjau nuomonę iš anksto:

Jampolskio ir Šeduikytės duetas. - Šie du ant savęs praktiškai išneša visą filmą. Marius manęs baisiai nežavi, nors, tiesa, nesu labai pažįstamas su jo darbais. mačiau su juo Aurorą, tai taip iki šiol ir nedingsta ta penkių minučių šiknos scena iš akių. Aišku tai ne jo kaltė, bet dievaži kaip juokinga. Jo vaidyba Rūsyje gana padori ir pritinka rolei, tad nors kiek baiminausi dėl aktoriaus pasirinkimo, - priekaištų lyg ir neturiu. Vat Jurga, kita vertus, yra labai geras sprendimas. Nežinau ar dėl to, kad ji labai tinka prie personažo ar dėl to, kad nutarta samdyti, iš esmės, ne aktorę (na, dabar jau ir aktorė) ir beveik išvengta to lietuviško Balandiško teatrinės vaidybos efekto, išskyrus vieną skaudžią sceną, kur lyg sąmoningai vengta keiksmažodžių ("Užsikinsk", "susikišk į gerklę"). C'mon.
Nepaisant tos smulkmenos, Jurga parodė esanti puiki aktorė ir susitvarkė su gana sudėtinga role. Respektas nuoširdus.

Plakatas man patiko. Gal pasirinktas šriftas ir ne pats geriausias, girdėti nuomonių teko visokių ir daugiau deja neigiamų. Vis dėl to, man asmeniškai plakatas atrodė tinkamas ir pakankamai subtilus lietuvėlės liaudžiai. Blogiausia kas galėjo būti padaryta, tai sufotošopinti veikėjų veidai iš šonų ar kažkas panašaus. Dabar plakatas turi tokį groteskiško humoriuko skonį, bet tuo pat metu ir tokį nesveiką kraupumą, primenanti man nenatūraliai išsitampančius vaiduoklių kūnus turkų siaubo filme Dabbe. Juokinga, kad lenda Jampolskis? Na, tebunie, bent jau atkreipia dėmesį, pripažinkite.

Pseudodokumentika pastaruoju metu yra baisiai nuvalkiotas, nučiulptas ir retai kada pavykęs pasirinkimas. Čia ji gal kaipnors baisiai ir netrukdo, bet lygiai taip pat ir niekuo teigiamu nepasitarnauja. Nešnekėsiu apie lyginimus su Paranormal activity, nes filmas nėra panašus ir tokie gretinimai būtų gana trumparegiški, nors gal ir ne kvaili, žinant, kad tai buvo dalis įkvėpimo. Kalbu apie to reikalingumą apskritai. Jau žinome, kad found-footage filmai nėra tikri. Tuomet vienintelis paaiškinimas šio stiliaus naudojimui - meninė, estetinė ar išgyvenamoji vertė. Kartais matome kaip puikiai tai veikia, pvz REC, Grave Encounters ar VHS, tačiau kartais deja šis stiliaus pasirinkimas - beprasmis. Deja taip nutiko ir šį kart. Nuolatinis kameros kampas tik erzina, priduoda filmui pigumo prieskonį, o kartais kaip atgaiva pasirodantys POV (kas nežiūri porno, paaiškinsiu - point of view) shotai arba paprasta-kamera tik paneigia tą pagrindinę stilistiką, tad norisi klausti: kodėl būtent toks pasirinkimas? Bent jau man norėtųsi matyti paprastą, klasikiniu būdu filmuotą lietuvišką siaubiaką.

"Tai - Tikra istorija". Jaučiu, kad šita taktika pasirinkta smarkiai kvailesnei liaudies daliai pritraukti.
Rimtai, ar dar ką nors vilioja tokie šūkiai? Mane, kaip siaubo filmų mėgėją gal greičiau atstumia.

Toliau apie dalykėlius, kurios patyriau/sužinojau tik šiandien, seanso metu.

Išmanumas. Kūrėjai skelbia jog tai pirmasis pasaulyje "išmanus kinas". T.y. beveik interaktyvus filmas, mobiliojo "appso" pagalba papildantys žiūrėjimo patirtį. Išmanieji telefonai man dar naujovė, savąjį kaip tyčia įsigyjau vos prieš savaitę, tad nors ir žadėjau sau, kad taip nedarysiu, susiviliojau ir nusprendžiau apturėtį pilną patirtį. Na, man šis eksperimentas nelabai prie širdies ir žiūrėjimo patirtį labiau pagadino nei praturtino. Jau vien dėl to, kad lėto veiksmo siaubo drama turėtų būti įtraukianti ir atmosferiška, o tas pūpčiojantis telefonas daugiau blaško ir erzina, nei linksmina. Taip pat nelabai patiko kaip išnaudotos galimybės. Buvo super tie momentai, kai buvo pasitelktos vizualinės ir video priemonės. Priminė man smartphouno dalyvavimą žaidime Silent Hill: Shattered memories, tarkime kai veikėjas kažko nemato ir vienintelis būdas jam tai padaryti - pasišviesti telefonu. Šitoj vietoj būtų galima kai kuriuos momentus pavystyti ir išgauti tikrai interaktyvią patirtį. Rūsyje buvo panašus momentas ir buvo tikrai cool.

Tačiau, kas labai, labai nepatiko tai blaškančios "sms žinutės" lyg ateinančios nuo režisieriaus, paaiškinančios tau, kaip debilui, ką turi galvoti ir į ką ekrane turi žiūrėti. Visų pirma, aš negaliu žiūrėti į kažką ekrane, kai žiūriu į telefono ekraną. Visų antra - aš nesu debilas ir man nereikia, kad kine kažkas man aiškintu kas vyksta. Atsiprašau jei griežtai skamba, bet čia panašus variantas, kaip eiti su draugeliu, kuris jau būtų filmą matęs ir neužsičiaupdamas komentuotų į ausį spoilindamas minutę į priekį.
Eksperimentas gal ir įdomus, bet mano patarimas būtų - nesijunkite to appso ir tiesiog pasimėgaukite tuo, kas vyksta ekrane. O kūrėjams, kurie kažką panašaus darys ateityje - darykite tai kaip papildomą vaizdinę mįslę, kaip kažką padarančio patirtį paslaptingesne, o ne bukesne ir aiškesne. Masėms gal ir patogu, kai tiesmukiškai paaiškinama, kas vyksta, bet intelektualesniam žiūrovui (o į tokius rodos šis filmas ir taikytas) tai gali pasirodyti, kaip įžeidimas.

Siužetas yra gana aiškus, tačiau kai kurios detalės rodosi užkapstytos per giliai ir daugelis žiūrovų jų ko gero neiškas, bent jau mano kompanija nelabai jas pastebėjo. Kitos gi rodos vėl per daug pabrėžtos ar supaprastintos (kaip čia korektiškiau išsireiškus) - ne pačio nuovokiausio žiūrovo smegenėlėms. Tai kas, regis, turėjo būti pagrindinė mintis ar taip vadinamas twistas, čia buvo pakartota kelis kartus, labai nuviliančiai aiškiai ir to rezultate sugriuvo klimaksiškumas. Gale rodos laukiame kažkokio išganymo, bet dėl per ankstyvo kortų atskleidimo galas lieka toks pilkai vidutiniškas ir antiklimaksiškas. Lyg sekso metu, prieš orgazmą, gautum žinutę, nuo režisieriaus, į savo išmanujį telefoną "dabar užsimerk, tuoj bus orgazmas"!
Sakiau vengsiu to lyginimo su scenarijumi, bet neaptarinėjant detalių - užmanymas nebuvo toks paprastas ir tas juntamas supaprastinimas taip pat nedavė naudos, veikiau atvirkščiai.

Gal smulkiai čia aptarinėju ir leidžiuosi į iš pažiūros nereikšmingas detales, bet supraskite, man tai irgi įpatingas įvykis. Jau daugiau kaip septynis metus rašau apie siaubo filmus ir štai pirmasis lietuviškas! Gal taisyklingiau būtų sakyti ne pirmasis, o pirmasis komercinis. Mat trasho kategorijoje jau turėjome Alkomagą (kuris dabar kažkur palaidotas interneto platybėse). Na, bet pirmasis rimtas, tokio lygio ir biudžeto tai tikrai. Tai gal prirašiau čia neigiamų visokių detalių ir minusų, tai gali pasirodyti, kad Rūsys man visai nepatiko, bet tai nebus tiesa. Viskas kas man nepatiko, jau išvardinta. Draugai klausia: "ar šūdas"? Na, nors ir nemažai tų trūkumų, - tikrai ne ŠŪDAS. Gal kažkur neišnaudoto potencialo susikaupę, gal kažkur prašauta su stilistika, bet užtat išgauta gana unikali atmosfera. Toks sunkus lietuviškas nejaukumas.

Nepaisant tam tikrų fantastinių elementų, filmas nepretenduoją į "supernaturalą" visu šimtu procentu. Jį galima žiūrėti ir kaip dramą ir kaip siaubiaką, ir kaip vienas ir kaip kitas jis veikia neblogai. Galbūt kai kurie veikėjų motyvai iš pirmo karto ir nėra labai aiškūs, o tas siaubas daugiau pasireiškia tokia psichologine našta, nei tyru išgyvenamu horroru, tačiau filmas veikia gerai ir kaip vienas ir kaip kitas. Man tikrai buvo smalsu ir įdomu iki pat pabaigos, skirtingai nei su populiariais Paranormal activity tęsiniais, kuomet valandą žiovaujame tiesiog žiūrėdami į tuščius kambarius. (Še tau kad nori, sakiau nelyginsiu, o paėmiau ir palyginau, na bet kažkaip natūraliai kilo tokia mintis, tai gal ir paliksiu). Ką aš noriu pasakyti, tai kad nepaisant visų minusų, manau Rūsys pavyko. Esminiai momentai gana tiksliai ir įdomiai išdėstyti, na o tie promochai turėtų veikti tik kaip paskata tobulėti.

Jaučiu, kad filmas susilauks nemažai neigiamos kritikos žodžių, ką aš išryškinau, laikau teigiama kritika ar pastabomis, bet aš visgi būsiu tarp tų, kurie labiau linkę į pliuso pusę. Tikrai ne dėl to, kad aš kažkokį piršto antspaudo šešėlį čia turiu pridėjęs, bet sąžiningai, dėl to, kad lietuvos kinui labai reikia šito. Žmonių, kurie rimtai žiūri į siaubo žanrą (ir jei kūrėjai skaito mano įspūdžius, duok šėtone nesiliaukite, darykite dar ir dar vieną!). Mat didžioji dalis pasaulio jau susivokusi, kad tai labai gilus ir turtingas žanras, iš kurio galima išpešti labai daug, tiek finansine, tiek intelektualine prasme. Vienaip ar kitaip, siaubo nagrinėjamos temos yra artimos kiekvienam, kad ir kaip žmonės nemėgstantys (ar kaip aš mėgstų sakyti - "nematę užtektinai") siaubo filmų tai neigtų. Rūsyje irgi rasite artimų dalykų: ar tai ilgalaikių poros santykių tamsesniuose epizoduose ar religiniuose motyvuose ar betkame kitkame, nuo ko tik jums stovi.

Svarbu tik jei nors kiek domitės siaubo filmais - nueikite ir susidarykite savo nuomonę, nenurašykite to, kaip dar vieno klono, filmo net nematę, nes taip nėra. Užtenka jau mum graudžių partizanų istorijų ar dar graudesnių komedijų su Rudoku ar/ir, amžiną atilsį, Šapru.
Filmas nėra toks jau labai "kino", gal jis net geriau žiūrėsis dvd formate, bet bet kokiu atveju paremkite šitą, kol kas beprecedentinį reikalą ir susidarykite savo nuomonę. Su skaudančia širdim, tačiau labai sąžiningai įpisiu šešetą. Tačiau tas šešetas bus jau globalinio kino kontekste ir tarp visko ką esu matęs. Ne dėl to, kad "savas" ar "lietuviškas", o sąžiningai ir objektyviai. Nepaisant visų minusų, filmas pavyko įdomus, savitas ir vertas dėmesio. Gal kiek per kuklus, kaip pirmą kartą nusirengti bijanti paauglė, tačiau nenorėkite iškart visko. Rekomenduoju eit be jokių lūkesčių ir manau turėsite neblogą laiką.

Kitą kart siūlyčiau nepabijot ir varyti toliau. Tėkštelkit daugiau žiaurumo, lietuvoje jis mums toli gražu nesvetimas ir per daug šokiruoti neturėtų. Dar kart samdykite Šeduikytę, kiek galvoju apie filmą rašydamas, vis prisimenu ją kaip vieną teigiamiausių dalykų. Nepabijokite klasikinių įrankių, paprastumas yra genialumas. Ir toliau važiuojam lietuviškais bėgiais: Rūsys labai lietuviškas konceptas. Mūsų tautosakoje pilna įvairių kraupių butybių ir reiškinių. Ištraukime jas į šių laikų šviesą bent jau taip kokybiškai, kaip atvėrėme Rūsio duris ir ilgaainiui pelnysime ne tik pasaulio, bet ir tautiečių pripažinimą, kas yra netgi sunkiau!
Tai prirašiau čia tiradą, kaip tikras kritikas, lyg man kas už tai mokėtų. Galbūt ne veltui, galbūt prisikabinsiu prie CV... Jei kas norėtų mane nusamdyti pilnam etatui - mano kojos plačiai pražergtos!

6/10