☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2015/10/28

AMERICAN HORROR STORY: MURDER HOUSE

Šis ruduo - serialų lavina, kitaip nepavadinsi. Negana to, kad ir taip viską žiūrim (Fargo, Leftovers, Nathan for you, South park) etc., o laisvo laiko bimbinėti sau nėra, kažkaip dar sugalvojome ir American horror story pradėti.
Jau kuris laikas susilaukdavau pastabų, "kaip čia toks horroristas ir tokio serialo nematęs", bet žinojau, kad diena išauš. Sudomino Hotel konceptas, bet nepradėsi gi nuo penkto sezono serialo žiūrėt, tai sakau reik viską nuo pradžių, nebus gi labai daug. Ir ką jūs manot, serija - beveik valanda, o serijų sezone, blet, dvylika. Sudiev, laisvas laike.

Per vieno savaitgalio maratoną užmušėm pirmąjį sezoną - murder house. Gal ir galima būtų teoriškai šokti per kelis sezonus ir žiūrėti tiesiog tą, kuris domina, nes kaip suprantu, kiekvienas sezonas yra naujas pasakojimas, tačiau kažkaip iš principo nesinori taip daryti. Norisi tvarkingai "prieiti", taip, kaip "ėjo" visi kiti, bet ar užteks kantrybės išžiūrėti ir tuos sezonus, apie kuriuos žmonės sako "nieko gero"? Matysim, kolkas pirma antro sezono serija paliko nelabai gerą įspūdį, o vat Murder house suėjo tikrai puikiai.

Šeima iš Bostono atsikrausto gyventi į seną, spalvingos istorijos namą Los Andžele. Netrunkame suprasti, kad dvasių ir keistenybių čia knibžda įvairiausių ir užverda tikras vaiduokliškas "marimaras". Veiksmas vyksta labai greitai ir netikėtai užverda iki tikrai drąsių ir kartais net kvailokai atrodančių melodramų, tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Man patiko, kad varoma drąsiai, greitai, nenuobodžiai, be baimės pasirodyti juokingai. Ta švelniai juntama, ko gero, tik siaubiakų mėgėjams suprantama juodo humoro gyslelė, labai paskanina bendrą visokių siaubo elementų prigrūstą pasaką. Kartais tikrai kietai, kartais absurdiškai, istorija, greit įsibegėjusi, galiausiai išsirutulioja į visai žiūrimą žasies odos tortą. Kaip bus toliau, parašysiu, jei ir kai tik žinosiu.

7/10


2015/10/19

TALES OF HALLOWEEN

Naujas dešimties trumpametražių siaubukų rinkinys, helouvino tematika. Gana vientisas estetiškai ir vizualiai, filmas pasakoja skirtingas kraupias ir linksmas istorijas taip, tarsi jos vyktų vieną ir tą pačią, baugią amerikietiško helouvino naktį.
Nors ir nėra priverstinių "skirtukų", galima nesunkiai pastebėti, kaip vieną istoriją keičia kita. Dėl to nejuntamas stiprus šokinėjimas per mintis ir fantazijas, tačiau kiek pabosta panaši aplinka ir "settingas". Tas aišku nepatrukdo vieniem segmentam būti žymiai stipresniais už kitus.

Čia dalyvauja ir mažiau patyrę ir labai kieti režisieriai, dirbę su tokiais galiūnais, kaip Descent, Doomsday, May, The Woman, Game of thrones, Killers, The dead hate the living, Grace, Saw ir Halloween tęsiniais, etc. Pastaruoju metu ontologijų kertelė pakelta gana aukštai (V/H/S, ABCs of death) tad yra su kuo palyginti ir deja Helouvino pasakos tam kontekste nėra šedevras. Yra tikrai neblogų epizodų, kurie nuostabiai žiūrėtųsi ir pavieniui, Vienas ypač geras, su nenuginčyjama Evil dead įtaka.

Yra išradingo, smagaus goro, pora šiurpių vaiduoklių, bet šiaip jau bendras vaizdas gana skurdus ir po silpnoko finalo telieka mažytis beprasmiškumo jausmas. Be didelio smegenų sukimo, gana vientisai ir pakankamai įdomiai, kad neužpistų. Galbūt tiktų kaip "antras" filmas šio Helouvino šventei, kai chebra rimtą filmą jau pažiūrėjo ir yra šiek tiek įkaušusi, bet dar norisi kažko smagaus ir lengvai virškinamo.

6/10


2015/10/13

TURBO KID

Su Kung-fury pasirodymu kažkaip ir mano aplinkoje sprogo ta susikaupusi "New Retro" kultūros pūslė. Aš, mano žmona ir draugai ėmėme daugiau klausyti tos muzikos (ar bent jau taip man atrodo), itin kruopščiai išstudijavau Pertubator diskografiją (kurį patį, beje, kurti įkvėpė Hobo with a shotgun), o taip pat atradau ir nemažai naujų, negirdėtų projektų, bei genialių jų gabalų, tokių kaip Timecop1983 - Lost in your eyes, kuris sukasi ant repyto su labai trumpom pertraukom. Ne per seniausiai pasirodė ir ta pačia atmosfera alsuojantis Turbo Kid treileris, o visai greit - ir pats filmas.

Niūri postapokaliptinė ateitis, 1997-ieji... Kas dar geriau iliustruoja šito žanro žavesį nei toks atviras nostalgijos niekad neatėjusiems laikams deklaravimas? Norėčiau kad dabar būtų ne tik daug šito žanro muzikos, bet ir tiek pat daug kino.
Apmaudas tik, kad treileris šiuo atveju talpina užtektinai gėrio, kuris žiūrint pilnametražį filmą atrodo pigus ir ištęstas. Turbo Kidui būtų nepamaišę taipogi būti 30min trukmės filmu, taip gal net įsteigiant tokį naują New-retro kino formatą. Per pusantros valandos ne kartą jau vartosi akių obuoliai galvojant "kam aš žiūriu tokias nesamones" arba "gal 15 minučių nusnausti".

Vaidyba kažkiek erzinanti (ypač Leboeuf veikėjos vardu Apple), dialogai silpni ir juokeliai daugiausiai nepasiteisinantys, nors yra pora gerų. Sunku pasakyt ar silpnas scenarijus ar prasta režisūra, bet kažkur pamatai tikrai kliba, dėl to sunkoka ir rekomenduoti.
Džiugu ir keista matyti senstelėjusį Michael Ironside. Man jis patinka. Visą filmą galvojau "nu kurva koks panašus, bet gi negali čia tikrai būti jisai". Kraujo fontantai, daugybė puikaus ir išradingo goro, zjbs muzonas tikrai padeda bendram vaizdui, tačiau objektyviau pažiūrėjus tai tik greit užsimiršianti, miela nesamonytė. Mat pritrūko kažkokio esminio gero kino elemento ir stiliaus jau nebeužtenka. Visgi, jei esi neabejingas tai new-retro estetikai, gal ir verta paveizoti.

4/10


FEAR THE WALKING DEAD [Season 1]

Belaukiančius naujo, vieno populiariausių visų laikų televizijos šou The Walking Dead sezono (beje, jis jau su griausmu prasidėjo), tas pats AMC kanalas nusprendė pradžiuginti ir taip pat pasipelnyti iš serialo spin-off'o. Nežinantiems, kas yra Spin-offas, tai toks alia tęsinys, kurio veiksmas vyksta toj pačioj "realybėj", bet nebūtinai yra susijęs su tais pačiais veikėjais ar istorijos linija. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, kaip tarkime pasibaigus serialui Draugai, turėjome serialą Joe, arba po Breaking Bad prasidėjo Better Call Saul. Esmė tokia, kad serialas susijęs, tačiau be jokių tiesioginių įsipareigojimų. Rankos atrištos, o pinigai beveik garantuotai birės į kišenes. Naudojimasis garsiu vardu sumažina rizika, net jei produktas ir šūdinas, tačiau tuo pat metu sukelia ir didelius gerbėjų lūkesčius, taip iškeliant kokybės reikalavimų kertelę.

Dėl to iš Fear the walking dead laukta buvo daug ir pirmasis sezonas gavosi tikrai įdomus, nors gal nemažai Walking dead fanų ir nuvylęs, mat yra gana smarkiai kitoks, nei postapokaliptinis survival horror košmaras, su jau pažįstamais veikėjais. Visų pirma, tai Fear gaunasi kaip ir priešistorė. Veiksmas prasideda pirmosiomis dienomis, kuomet tik pasirodo pirmieji "infekcijos" atvejai. Civilizacija dar burbuliuoja pilnu tempu ir veiksmas įsibegėja pamažėle. Trūkumas tas, kad populiaraus zombių žanro mėgėjai jau puikiai žino kas vyksta, o serialo veikėjai - ne. Dėl to daug kam šitas priėjimas gal pasirodė nuobodus ar bereikalingas. Aš tai savo ruožtu paadvokataučiau, jog civilizacijos buvimas įgalina mus jausti visai kitus trilerio sluoksnius, nei jaučiame žiūrėdami Walking dead, kurio pasaulyje jau viskas yra sugriauta ir prarasta, o nuožmiausia kova vyksta tik dėl artimųjų išgyvenimo.

Kai dar yra civilizacija, mumyse kirba tas pasamoningas pergyvenimas jog "dar yra ką prarasti". Nors, aišku, smalsus žiūrovas tik ir laukia kol viskas grius ir žlugs, o nors truputuką nuovokos turintis, žino, kad tikrai taip ir bus, - geram pastatyme vistiek suveikia ta drama, jog matome kaip yra šeimos, namai, gyvenimai ir tas mums kelią siaubą, bei įtampą. Fear ir žaidžia šituo koziriu: su įtampa ir nevilties augimu jis patenkina mūsų viduje gyvenantį psichopatą ir siaubo rėmuose suteikia tą fantastinį džiaugsmą, kuomet turime galimybę pamatyti modernaus miesto visuomenės žūtį. Miestas irgi pasirinktas močnas, man niekad nenusibostantis, kažkuo toks artimas ir tuo pat metu, baisiai atgrąsus, purvinas Los Andželas. Įsivaizduoti aštuoniolikos milijonų didmiestį verdantį per zombių apokalipsę tikrai įdomu.

Pasirinkta veikėjų šeima ar siužetas tikrai nėra baisiai originalūs ir gal net kiek liūdnai nuspėjami. Tiesiog veikia gerai padaryta, nors ir paprasta išgyvenimo drama, kas jau yra gan įprasta zombių žanre. Kaip Romero klasikoje - iškyla civilių ir kariuomenės santykiai bei susipriešinimo problema, įsivaizduoju, kad kurį laiką tai būtų labai reali situacija. Vėliau, bent jau galvojant apie Walking Dead panašu, kad kariuomenė išsibėgios, bet klaustukas ką išvysime kitame sezone ir taip gana riebus, nes sprendžiant pagal įvykių eigą, dabar turėtume būti maždaug tam taške, kuriame jau galėjo prasidėti ir kitoje amerikos pusėję vaizduoti Walking dead įvykiai. O gal šitas serialas tiesiog toliau eis savo eiga ir su pirmtaku niekaip nesikirs... Serijos vos šešios ir buvau nustebęs, kad sezonas taip greit baigėsi. Nors žinoma logiška, turint omeny išleidimo datas ir naujo Walking Dead sezono pradžią, taip ir turėjo būti. Finalas stipriai emocingas, įsimintinas ir sukeliantis įvairių minčių.

Kad ir kaip ar kiek belygintume, Fear turi visiškai atskirą veiksmo vietą, laiką ir veikėjus, o taip pat ir visiškai kitokią atmosferą, tad bent jau kolkas, šiuos du serialus, be pavadinimo, nelabai kas ir sieja. Kažką gal erzins veikėjų nesusivokimas jiems naujoje situacijoje, kažką - itin savotiškas jaunasis sūnus tarčiokas, dar kažką koncentravimasis į dramą tarp žmonių, veikiau nei į zombius, veiksmą ar gorą. Tačiau šiuos priekaištus girdžiu visada ir pagal serialų populiarumo rodiklius, nepanašu, kad bumbekliai sudaro daugumą. Asmeniškai man tai puikus spin-offas, su gera, stipria ir savita atmosfera, bei muzika. Žiūrimas ir kaip Walking dead brolis ir kaip visiškai nesusijęs kūrinys. Nekanktriai lauksiu kas bus toliau, o tuo tarpu zombių maniakai godžiai kimba į šviežią, nors jau pažįstamą Walking dead dešrą.


2015/10/02

THE MARTIAN

Kol laukiam naujų Alien dalių, kinuose nauja, kosminė, Ridley Scotto survival-drama. Kosminė vėl tiesiogine prasme, nes veiksmas vyksta marse, kuriame nelaimingo nutikimo metu paliekamas vienišas botanikas, vaidinamas Matto Damono. Jo komanda nežino, kad jis gyvas, o jam teks kurį laiką išgyventi vienam, pasitelkus visas mokslines žinias ir pavydėtiną optimizmą. Šį kartą be seilėtų ateivių ir žmonijos protėvių, bet vistiek labai gerai. 3D gražiai nufilmuotas ir kine žiūrisi puikiai (jei tik dalbajobai salėje netraukiotų savo šviečiančių telefonų kas penkias minutes).

Smagu, kad filmas daugiausia spinduliuoja teigiamas, bei humoristines spalvas, nes jau regis esame pratę, kad kai kažkas vyksta kosmose tai būna labai rimta, baisu arba tragiškai liūdna. Marsietis tai daugiau epic nuotykis su drama ir komedija, nei koks depresyvus, įtampos kupinas sci-fi. Nesakau, kad įtampos trūksta. Jos apstu ir lemtingi momentai tikrai gniaužia kvapą. Tiesiog filmas, lyginant su kitais panašaus plauko kūriniais, yra maloniai šviesus ir optimistiškas ir tai jam suteikia šviežumo ir originalumo jausmą. Taip pat jis turi gero humoro, dėl ko ne kartą sukikenau, o tuo pasigirti deja retai gali net šiandienos komedijos.

Vienas didesnių trūkumų, mano supratimu, yra tas, kad filmas yra "vienkartinio naudojimo". Tai reiškia abejoju ar dar bus reikalas žiūrėti jį antrą kart. Jis įdomus tik pirmą kartą, kol nežinai kas nutiks ir patiri nuotykį drauge su personažais. Kine laikas praleistas puikiai, taip pat įdomu būtų ir per teliką, jei tik būtum nematęs. Jei jau matei tai ko gero nebebus taip smagu, nebent grožėtis nepriekaištinga kinematografija, didingais marso vaizdais ir t.t. O iš techninės pusės priekaištų neturiu. Vaidyba, skriptas, režisūra, efektai, viskas atrodo nepriekaištingai. Tad nedvejodami mokat už akiplėšiškai pabrangusius bilietus, nes vieną kartą Marsietis yra zajabys kino potyris.

8/10