☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2015/12/10

THE LEFTOVERS [Season 2]

Gana smarkiai ką tik žybtelėjo ir antras Leftoverių sezonas. Vėl dešimt galingų, jausmingų, keistų ir kartais net šmaikštokų epizodų, kupinų nuolatinių "WTF" momentų. Užduodama daug naujų klausimų, į dalį atsakoma vėlesnėse serijose, į dalį tenka atsakyti pačiam ir tikrai kai kurių dalykų vis dar nesuprantu (tarkim įžanginės "akmens amžiaus" scenos prasmės), bet gal ir idomiau, kai kažkiek paliekama apmastymams ir diskusijoms.
Bendras šios istorijos vaizdas neabejotinai praturtėjo bent dvigubai, kaip ir turėtų būti tęsiant pasakojimą.

Sugrįžta jau pažįstami personažai, prijungiama ir ne mažiau idomių naujų, tik šį kart koncetruojamasi ir į vietą, mat veiksmas persikelia į neva stebuklingą "Miracle" miestelį Texase. Lemtingąją dieną jame nedingo nė vienas žmogus, dėl to dabar visi galvoja, kad tai šventa vieta ir pulkais ten grūdasi pasisemti išganymo. Daugybė keistų dalykų ten įvyksta ir mūsų prisikentėję personažai mėgina iš to susidėlioti reikšmes, prasmę. Kiekviena serija turi kažką intriguojančiai keisto. Didelę laiko dalį esame palikti tokioj kaustančioj "Nu kas gi čia dabar?" nuotaikoj, bet tikrai gražiai viskas pamažėle atsiskleidžia.

Kiekviena serija darosi vis įdomesnė, mano asmeninis favoritas šmaikšti "pomirtinio viešbučio tripo" serija Tačiau labiausiai už viską šiame seriale aš vertinu tą skausmingą, žmogišką dramą, kurios pagrindą sudaro stipri vaidyba ir dažnai besikartojantis, drąsiai jausmingas, garso takelis. Galima juoktis iš kokios absurdiškai komiškos situacijos, bet vos užgriežia tas theme smuikelis ar "where is my mind", visi juokučiai kaipmat išsibėgioja ir drėksta akių kampeliai.
Visi aktoriai puikūs, tačiau noriu atskirai paminėti Liv Tyler, kuri iš prasivėpusios paauglės "Armagedone" tapo įtaigia sektante teroriste. Įspūdinga ją matyti šitam stipriam vaidmenyje ir smagu regėti, kad ji gražiai bręsta ne tik kaip moteris, bet ir kaip aktorė.

Dar kažkam gali užkliūti pasirinktas pasakojimo būdas, kuomet viena serija pilnai skiriama kokiam nors vienam personažui, o tuo tarpu kiti lieka užmiršti. Taip šokinėjama nuo vieno pasakojimo prie kito kol galiausiai sulipdomas bendras paveikslas. Suprantama, kad žiūrint po seriją į savaitę tai gali kiek nervinti, nes primiršti kas ten vyko su kitais veikėjais, o taip pat ir taip įdomu pamatyti kur viskas nuves, bet man asmeniškai šitas stilius pritiko ir netrukdė. Na, o jei kas ketina dar tik pradėti antrą sezoną - to trūkumo ir nepajaus. Jei reiktų palyginti - ar antras sezonas skirasi nuo pirmo? Šiek tiek taip, bet dabar kai viskas jau sugulė, visuma atrodo taip pat gražiai ir stipriai, o šiuolaikinių TV serialų kokybė nepaliauja stebinti. Lauksime kas toliau.