☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2011/12/29

CHILLERAMA

Po gana sunkių ir grūzinančių filmų atakos, pagaliau man į žandus plūstelėjo gaivios šviežienos, superinė siaubo/parodijų komedija, - Chillerama. Iš tiesų Chillerama tai keletas trumpametražių filmų filme, kas yra keliagubas malonumas, nes užuot iššvaistęs gyvenimo laiką vienam nesamoningui filmui, vienu ypu iššvaistai jį bene penkiems. Kažkas panašaus į Simpsonų Helouvinines serijas.

Patiektas šitas sumuštinis, kaip duoklė Amerikietiškai drive-in filmų kultūrai, seniems exploitation filmams, akivaizdūs referencai į visą tą stilistiką ir jos sukeltą įkvėpimą, be to ir veiksmas vyskta drive-in kino teatre. Kadangi pas mus tokių dalykų nėra, nebuvo ir nebus, paaiškinsiu, kad tai toks lauko kino teatras, kur amerikonai suvažiuoja su savo automobiliais, kemša popkornus, dulkinasi, geria ir t.t. Lažinuosi, kad matėte ne vienam filme.

Žodžiu veikėjai suvažiuoja žiūrėti retų, absurdiškų filmų, o tuo tarpu veiksmas vyksta dar ir čia pat, kine. Kartu su veikėjais pasižiūrime tris  shortus: pirmasis apie Spermatozilą, didžiulį miestus griaunantį ir žmones ėdantį spermatozoidą, antrasis, - miuziklas apie Meškolakius-homoseksualus ir trečiasis, apie tai, kaip Hitleris kūrė Frankenšteino pabaisą - žydą. Manau iš tokio apibūdinimo jau galite nujausti kokie kibirai absurdo bus ištėškiami jums į veidą. Dalykas tas, kad gal net nėra tiek juokinga, kiek gera ir malonu žiūrėti, kaip viskas padaryta, grynas auksas.

Ketvirtojo filmo apie šūdus peržiūra nutrūksta, nes pačioj kino aikštėj pasipila mėlynais pūliais besitaškantis zombių sekso virusas, tad paskutinis segmentas gaunasi tas, kuris viską suklijuoja. Nuostabus reikalas, praskaidrinęs vakarą, kaip niekas kitas, belieka gailiai atsidusti, kad gaila gyvenime ne viskas taip linksma. Daugiau nelabai yra ką kalbėt, siūlau sukt bambalį ir iškart sužiūrėt, o jei kas norit dar daugiau anal-izės, paskaitykite Slasher recenziją, taip pat Lietuvių kalba. Su malonumu lauksiu kokių penkių tesinių.

10/10

TERRITORIES

Tinklapyje Siaubas.lt Slasher paskelbė savo 2011 top dešimtuką. Man teliko išsirašyt tai, kas dar nematyta ir pasižiūrėti. Šiandien ėmiaus Kanadiečių/Prancūzų Teritorijų, nors gal labiau tiktų sakyt, kad filmas ėmėsi manęs, nes kaip griebė už gerklės tai ir atsidusau tik pabaigos titrams pasirodžius.

Territories vienas iš tų nežmogiško elgesio, žiaurumo ir neteisybės kupinų filmų, kurie tampo tave už atvirų nervų ir tikrina kiek baisybių dar ištversi. Po kiekvieno tokio turi jaustis kaltas, kad tau patinka žiūrėt tokius dalykus, tad dabar tampame labai formalus ir tiesiog aptariame šį siaubo filmą, gerai?

Jauna, draugiška šeimynėlė važiuoja namo iš Kanados į Štatus (kiek supratau), netoli pasienio juos sustabdo pora muitininkų, kurie, kaip vėliau paaiškės jokie ne muitininkai, o porelė senų naciolų-sadistų-maniakų. Filmas ilgai katino už ūso netampo ir gana greit smogia į papilvę, kurį laiką žiūrovą spardo gulintį. Vėliau, kai nervai jau gerai išderinti, ir drimbant piktdžiugiškom putom mes laukiam keršto, filmas dar ir liūdnų gaidelių užgauna.

Žodžiu įspūdingas siaubo reginys, bet nuotaikos pakelti nepadės. Na aišku, nebent jaučiate estetinį pasitenkinimą, kai matote kaip yra žudomi ir kankinami žmonės :)
Nežmogiškumo kertelė vietom net priminė Devil's Rejects ir t.t. Šiaip pagalvojus dabar nemažai kokybiškų tokio tipo filmų jau yra sukurta, prisiminus būtų galima netrumpą sarašą padaryt. Šioje daugybėje Territories vis dar sugebėjo mane papiktinti, išnervuoti ir sugniuždyti, už tai jam ir užkabinam stiprią prabą.

8/10

2011/12/28

GRACE

Keistokas, nejaukus 2009-ų Amerikonų siaubo filmas Greisė. Geras apibūdinimas jam būtų 'baby-horror' :)
Istorija trumpai, be didelių spoilerių: mamytė laukiasi, tam tikromis aplinkybėmis kūdikis gimsta be gyvybės ženklų, tačiau vėliau per stebuklą atgyja. Mamai kiek pačiuožia stogas ir ji ima rūpintis dukryte... ypatingais būdais. Vėliau nebeaišku ar čia mama durna ar kūdikis - šėtonas.

Tad nuolat buvau kažkoks sutrikęs, filmas vystosi ramiai, bet yra labai nemalonus, tamsus. Nieks nešokinėja ir nešūkauja staigom, tačiau vistiek kažkaip baugu. Po peržiūros lieka tokia niūri nuotaika, kažkiek nesveika, skonis kartus. Lėtas, bet galingas filmas ir kažkuo originalus taip pat. Nelabai ir sumastau su kuo palygint tą grūzną nuotaiką, o tas yr neblogai.

Kas man nedavė ramybės, tai kaip jie filmuoja tokius filmus? Kas duoda teplioti kraujais savo naujągymį? Idomu tuo procesu pasidomėti biški.

7/10

SUBCONSCIOUS CRUELTY

Pasąmoningas žiaurumas, - tai pasąmonę atakuojantis, spalvingai įstabus, kontraversiško video meno seansas. Pradžioje jaučiuosi kiek suirzęs, kad teks nardyti po kažką kaprizingo, pagrindinio veikėjo monologas kažkaip nervina, bet pamažu spalvos ir garsai užliuliuoja, atsitinka kažkas baisaus ir tada dirželis nutrūksta. Rodosi, kad filmas sudarytas iš keletos dalių, tad jei neišjungi po pirmosios, - toliau išjungti nebegali.

Jis užburia, iškelia toli toli iš šio pasaulio. Vaizdiniai kerai skalaujami nuostabaus ambient/noise garso takelio bangų neša kažkur, kur dar nesu buvęs. Kažkuriuo metu suprantu, kad nebėra vientiso pasakojimo, o veikiau esu puolamas keisto ilgo video klipo, per kurį skleidžiasi galybė metaforų, simbolių, įvyksta didelė provokacija. Ką matau nelengva ir ne kiekvienam, bet pasibaisėtinos priemonės pateisinamos dėl nuostabaus rezultato, galutinio jausmo, plius nepriekaištingai sukomponuoto.

Vėliau pradedu galvoti, kad gal čia ne video klipas, o teatras? O gal knyga? Viso labo tai kino magija meistro rankose. Tamsus, nemalonus sapno įkūnyjimas juostoje, tobulai sukapotas ir sulipdytas. Galima iškart kabint ant sienos ir naudot kokiam noise koncerte: kiekvienas kadras rėžiasi atmintin ir palieka pėdsaką pasamonėj. Tai reginys ne kiekvienam, bet kas jį matė, vargu ar greit pamirš.

Užčiuoptinos erdvios tolumos, turbūt kiekvienam savaip interpretuotinos, jas reik ragauti, kad suprasti, bet jausmas, kuriuo atlyginama, leidžia suprasti kas skiria šiaip sau video meną, nuo reikšmingo/gero/stipraus meno. Tai kruvinas menas, su žarnom, vaginom, bybiais ir religiniais atributais, tad tavo mamai gali ir nepatikti. Vietom dar lyg ir randu su kuo palyginti, gal Nekromantik, gal dar kažkas, bet galiausiai turiu pripažinti, kad nieko dar tokio nemačiau. Pavogsiu frazę iš recenzijas rašančio draugo: "kaip ten juos vadina, - šedevrais?"
Subconscious Cruelty - sudėtingas, pasąmonę prievartaujantis, vaizdiškai ir spalviškai kvapą atimantis, keisto/pikto kino šedevras.

10/10

ROBOT WARS

Ši peržiūra buvo labai ypatinga man asmeniškai, mat kažkurią dieną čia prisiminiau, kad Robotų Karai, - tai pirmas filmas, kurį mačiau kino teatre. Man tada buvo turbūt šešeri ir oi atsimenu kokį įspūdį man paliko! Niekad iki tol nebuvau matęs tokio didelio ekrano ir dar didžiuliai robotai! Atrodo ne vienerius metukus dar po to įkvėptas paišiau komiksus ir su žaislais kūriau sau tęsinius vaizduotės pagalba. Vaikystė - toks magiškas gyvenimo periodas...

Taigi prisiminiau ir nutariau "suaugusiojo" (ką tai bereikštų) akimis pažiūrėti šį vaikystės nuotykį. Dievulėliau koks mėšlas, kad net nuostabu. Kaip iš tiesų ironiška, kad būtent pirmas mano filmas buvo šitas absurdiškas mažabiudžetinis šūdas, gal nuo čia ir pradėjo vystytis mano keistas skonis filmams?
Robotų Karai tai viena iš tų nepakartojamų tragedijų, kurių negalima nemylėti vien už tai, kaip blogai čia viskas yra.

Dabar matau, kad tai pasirodo yra tęsinys filmo Robot Jox, ankščiau nebuvo prieigos prie interneto ir šiaip mažai ką žinojom, tad iš kur aš galėjau žinoti. Bet tai nesvarbu, nes vistiek nesiryšiu savęs kamuoti su dar vienu filmu apie šitus didelius robotus. Svarbiau man buvo suvest asmenines sąskaitas su Robotų Karais ir tą šiandien padaręs, esu be galo laimingas. Tai iš ties labai labai blogas filmas, siūlau pažiūrėti tik treilerį ir to tikrai užteks. Turbūt kūrėjai turėjo tik vieną minutę medžiagos, su salyginai kokybišku robotų actionu ir aplink tą minutę apfilmavo ir apmontavo visą likusį filmą, kitaip sakant apipynė istorija.

Tačiau nepagalvokit nieko blogo, šita mano kritika išsakyta su didžiausia meile, nieko nėra geriau nei šitie idiotiški, neišgirsti, mažabiudžetiniai video kakučiai. Jei gerai menu, rodos teta mane nusivedė į kiną tądien, na liksiu dėkingas visą gyvenimą, tiek jai, tiek šitiems robotams, kurie padarė mano vaikystę tokia žavinga ir pasėjo sėklą gebėjimo, mylėti blogą kiną.
Tai privalo būti vienas nuostabiausių blogo kino pavyzdžių. Dedu jį į tą ypatingą sentimentų stalčių šalia Skyscraperio.

8/10

2011/12/27

THE THING FROM ANOTHER WORLD

Po naujojo The Thing pastatymo atėjo laikas pagaliau pažiūrėti man ir originalą, - '51-ųjų The Thing From Another World. Ne kartą jau minėjau, kad aš daugiau naujosios mokyklos vyrukas, man sunkiai sekasi draugauti su filmais, senesniais nei '60-ųjų, tad ir šis kartas gal ne išimtis. Įsijausti sekėsi sunkokai, ėmė snaudulys, nors tiesa buvo tikrai žavingų scenų.

Visi trys Thing filmai ir jų situaciją man labai primena Body Snatchers filmus. Pirmasis, taip pat nespalvotas, labai senas, antrasis perstatytas apie aštuntą dešimtmetį ir trečiasis - jau mūsų dienomis. Dalį vieną nuo kitos skiria apie trisdešimt metų, kas pagalvojus jau gal ir yra tinkamas laiko tarpas pribresti gaivinimui. Gaila tik, kad su Thing peržiūromis mano chronologija buvo visai nevykus, pradžioj Carpenterio versija, vėliau 2011 ir tik tada senasis pirmtakas. Na, bet turbūt aš ne vienas toks.

Nežinau ar nostalgija čia ar aštuoniasdešimtieji, Carpenterio versija man patinka labiausiai, lygiai kaip ir vidurinioji Body Snatchers versija. Superiniai spec. efektai, padaryti be kokčios šių dienų skaitmenos, nepakartojama, kraupi izoliacijos nuotaika, įsimintinas garso takelis, žodžiu kultas. Originalas irgi turi tą šalčio pojūtį ir atskirtumo nuo pasaulio grėsmę, tačiau pats ateivis čia rodosi mažiau grėsmingas, veiksmo daug mažiau ir beje nėra to viso persikūnijymo bajerio. Dalykas čia yra tiesiog keistas ateivis, tad '82-ais Carpenteris kaip ir daug savo pridėjo, nors ir ne paslaptis, kad jis prisiekęs originalo fanas.

Išvados tokios, kad man The Thing From Another World vertingesnis buvo pažintiniais tikslais, nei suteikė kažkokio tikro didelio kaifo. Kas labiau mėgsta old skūlą, garantuoju, kad aukština šitą klasiką, tačiau man mieliau žiūrisi vėlesnis Dalykas. Gal dėl menko savo išprusimo senienose susilaikysiu ir nuo vertinimo balu. Pagarbą atiduodu, varnelę užsidedu ir važiuojam kurnors kitur.
Va beje kaiptik kalėdų proga iš naujo peržiūrėjau visus keturis Kietus Riešutėlius :) Kas nematę, rekomenduoju, kaip reta - visos dalys geros.

WHITE, THE END, BREATH (shorts)

Jūsų dėmesiui, - trys nuostabios, jausmingos, liūdnos, trumpametražės post-apokaliptinės vizijos.
Visas radau internete, matau ten ir daugiau youtube yra, reiks paknist nes šitie tai geri deimančiukai. Tiktų ir į vieną filmą sujungt, kaip survivoriai skirtingose vietose išgyvena apokalipsę. Žodžių nėr čia daug ką šnekėt, žiūrim ir mokomės.


2011/12/26

KILL LIST

Bepasibaigiant 2011-iesiems, sakau 'šiemetinis', kol dar galiu. Taigi dar vienas saldus šiemetinis vaisius, Anglų Kill List. Apsirgau, snarglys varva, gal dabar nors porą filmų daugiau galėsiu pažiūrėt, nes per darbus sunku ir to laiko rast. O Kill List tikrai vertas dėmesio, ypač tų, kuriem labiau patinka rimtesni, tamsesni, lėtai besivystantys horrorai.

Istorija pasakoja apie du draugus, kurie dirba samdomais žudikais. Vieno jų žmona spaudžia, kad reikia pinigų, todėl jis priverstas imtis purvino darbo, nors ir nelabai noriai. Net mažametis sūnus mano, kad tėvas aptingo, nors tiesa ir nežino, kuo šis verčiasi. Draugo aplinkoje atsiranda paslaptinga meilužė, kuri palydi juos imtis darbų, braižydama paslaptingą simbolį blogojoje veidrodžio pusėje.

Didžiąją dalį filmo mes daugiau analizuojame žudiko mintis, elgseną, situaciją, daugiau dramos gal nei siaubo. Jis irgi paprastas žmogus, turi šeimą, kurią myli ir t.t. Šio karto taikiniai pasitaiko nelabai geri žmonės, smarkūs iškrypėliai ir panašiai, todėl beatlikdamas darbą pagrindinis veikėjas kiek ir įsismarkauja. Reikaliukai pamažėle tamsėja, nors rodos sveiką protą dar galima užčiuopti. Visgi kuo toliau, tuo mažiau ir galop siaubas ištrūksta nekontroliuojamai, pasidaro keista, keista, keista.

Tamsus ir rimtas pasakojimas iš užtemdyto Jorkširo. Lyg ir nuo pat pradžių žinai, kad kažkas bus ne taip, tačiau kai vyksmas pagaliau išsprogsta juoduliais, vistiek lieki kažkiek apžavėtas. Iki tobulybės kažko trūksta, antrą kart gal ne taip patiktų, bet kaip vienam tamsiam seansui tai geras grūzas. Įtraukiantis, sukrečiantis, užburiantis ir sujaukiantis mintis. Skoninga mistika ir subtilus siaubas ir prie mano varvančios nosies tinka, malačiai tie angliokai.

8/10

2011/12/21

HOSTEL Part 3

Naujas populiaraus Eli Rotho 2005-ųjų filmo Hostel tesinys, trečiasis segmentas, šį kart, iš atšiauriosios Europos veiksmą perkeliantis į spalvingąjį  Amerikos ir viso pasaulio lošėjų rojų - Las Vegasą. Visas šitas kankinimo-siaubo požanris, dažnai pavadinamas "kankinimų-pornografija", tikrai turėtų būt dėkingas Hosteliui už vieną kitą nuopelną ir gal kam ir keista, bet aš vienas tų, kuriam patinka Hostel filmai.

Pirmą kart mane pribloškė pati idėja, šitiek ciniška, nukankinti žmogų už pinigus. Kapitalistinis pasaulis tiek tuščias, turtingieji tiek visko išragavę, kad jokie malonumai nebe atgaivina gyvenimo džiaugsmo. O štai čia - tikras reikalas, viduramžių stiliumi, nukankinti bejėgę, niekuo dėtą auką, vat kur tikrai aštrūs pojūčiai. Pirmasis filmas turėjo daug šitos šlykščios šovinistiškos, tamsios nuotaikos, kuri gniuždė, šokiravo ir pykino. Antrasis plėtojo istoriją ir stengėsi siužetiškai prikibti prie pirmtako.

Dabar turime jau trečią filmą, kuris turtingų sadistų idėją vis dar neša, bet nuotaiką turi jau kiek kitokia, nors vis dar labai sarkastišką. Be to, reikia pripažinti, kad visos tos kankinimų istorijos ir idėjos tikrai nėra kažkas naujo. Taigi trečioji dalis čia atsiduria tokiam vidutiniškam, bet dar žiūrimam lygmeny. Filmas nėra tiek tamsus ar šlykštus, kiek daugiau įdomus ir tiesiog įtemptas trileris. Aišku gausim ten klykiančių aukų ir visokių nesveikatingų užmanymų, bet nebėra taip kokčiai nemalonu, kaip žiūrint pirmąją dalį. Čia daugiau sąžinės, daugiau galimybės kerštui, daugiau jėgų išlyginimo ir pusiausvyros, dėl to tai visų pirma nuotykis, įtampa, veiksmas ir tik po to siaubas ir neviltis.

Hostel 3 yra smagesnis ir jei taip galima pasakyt, - švelnesnis. Žiūrisi jis žiauriai gerai, kabina, įtraukia, sugniaužia, išradingai apgauna daugybę kartų. Tačiau galop išsirutulioja gana kvailokai ir nerealistiškai, vardan to, kad publika galėtų labiau mėgautis plūstančiu krauju ir chaosu, dėl ko siaubinė vertė krinta, tačiau pramoginė, komedijinė galbūt kyla. Tai geras tęsinys, kurį gerai žiūrėti, tačiau jis greičiau ir pasimirš. Vėl gi - man patiko, nors toli gražu tai nėra kažkoks deimantas, bet turi daug gerų bruožų. Įdomu, smagu, įtempta, plius yra kraujo ir gerų papų. Aprūvd.

7/10

DANGER! 50000 ZOMBIES!

Ok, prisipažinsiu šitą shortą nutariau pažiūrėti vien dėl pavadinimo :) Čia kaip suprantu iš kažkokio Niko Frosto alia dokumentinio-komedijinio dvd paimta? Nežinau, viso dvd kažkaip nesinori žiūrėt, bet šita nesamonytė prieš miegą gal ir gerai visai.

 Trunka dvidešimt kelias minutes, bajeriai tokie lyg sąmoningai nejuokingi, velniai žino. Porą kart tik prunkštelėjau. Arba kažkas ne taip čia gavosi, arba specialiai nesistengta. Kitą vertus, man patiktų tokiam padalyvauti filmuojantis, taigi lieku kažkoks be nuomonės šį kart. Geriau susidarykit savo: štai visas gėris jutubėj.

2011/12/18

MOTHERS DAY

'80-aisiais Tromos išleistas filmukas apie mamytę ir du jos sūnelius, kurie ją linksmina, žudydami žmones. Mamytė gerutė, veidukas neeilinis, bet deja ji tėra vienas iš nedaugelio gerų dalykų šitam filme. Pradžioje akį labai maloniai gaudo visas tas aštuoniasdešimtųjų vaizdas: aplinka, spalvos, mados ir pan. tačiau kai prasideda tikrasis užmanytas veiksmas, gana greitai pasidaro nuobodu.

Šitas filmas yra mielas, norisi jį mėgti, bet tenka pripažinti, kad jo vertė nėra didelė. Nei jis labai juokingas, nei jis baisus, nei jis labai idomus, nei ką. Tiesiog neblogas, vidutiniškas sarkastiškas žiuralas, kas kartais gali sueit visai gerai. Ypač kai esi pavargęs ir galvot nieko nenori. Turi savo momentų, tačiau nuo žiovulio jie negelbsti. Daugiau buvo idomu žiūrint pagalvot kaip čia jie filmavo vieną ar kitą sceną, nei bandyti sekti istoriją.

Fainas, nedidelis filmukas, tačiau ar vertas jūsų laiko, paliksiu spresti jums. Užtat dabar bent jau žinau, iš kur tas įstrigęs semplas: "Bitch, bitch, bitch, bitch, bitch, bitch, bitch!"...

4/10

2011/12/16

TESTAMENT

Labai graudi '83-ų fantastinė vizija, apie atominio karo galimybę. Kaip ir Threads ar The Day After, filmas klausia: kas būtų? Kaip atrodytų?
Tik Testament šį kart daug labiau drama nei paminėtieji, tiesą sakant - visiška drama. Sriūbausite, brauksit ašaras, bus liūdna, romantiška ir graudu, bet mažokai siaubo ir jokių didelių spec. efektų. Turėkite tai omeny ir pamatysite nuostabų filmą. Jei norit degančių miestų, - teks paieškot kažko kito.

Testament koncentruojasi į vieną priemiesčių šeimą ir būtent tai, kaip jie ir tas mažas miestukas (iš)gyvena katastrofą. Gyvenimas ir mirtis čia rodosi mažais masteliais, niekad taip ir nesužinome kas vyksta už šitų ribų, tačiau tie, kas myli mažesnio biudžeto filmus, žino, kad ta nežinia, ar neparodymas, dar stipriau kursto vaizduotę. Taigi šią vertybę filmas irgi turi.

Pagal visą nuotaiką ir gan lėtą judesį Testamentas man labiau priminė rusų Numirėlio laiškus. Čia žmonės taip pat pasitraukia tykiai ir gana oriai, pabaiga ir filosofija irgi kažkuo panaši. Daugiau lyriškas filmas, nors ir, tarkime, apokaliptine tema. Per didelis kiekis dramos gal ir būtų pagrindinis jo minusas, man kaip vyrukui, būtų patikę daugiau chaoso, kiek daugiau siaubo, veiksmo, nors neteisinga būtų sakyti, kad ir tamsių vietų nėra.
Žodžiu galima ir kažką linksmesnio pažiūrėti penktadienio vakarą, o šiaip tai puikus, gražus filmas, priverčiantis prisiminti, kad šioje žemėje nebūsim amžinai ir reikia dažniau pasakyti savo artimui, jog jį mylime.

8/10

2011/12/15

SNOWTOWN

Dar karšta, šiemetinė Australų siaubo drama, apie realiai egzistuojantį serijinį žudiką iš Snowtowno. Pradžioje lyg ir neatrodo kaip siaubo filmas, veiksmas vystosi gana ramiai ir tykiai, personažai gal ir nelabai malonūs, bet kažkokie savi, dėl to bendra nuotaika gana jauki. Tačiau pamažėle dalykai šlija, laiks nuo laiko, tarp rodos nelabai reikšmingų įvykių, mums įmetama tokių kvapą gniaužiančių bombikių.

Dėl to ramaus vyksmo tos hardcore vietos atrodo daug stipresnės, kai, nors ir trumpam, šoktelime ant skustuvo ašmenų, maža nepasirodo. Mirtis tokia baisi, blyški, lyg tikra. Labai nemalonu, kaip kokį snuffą žiūrėt.
Smarkiai išryškintas kreivas buitiakas, kvepia visokiais Ken Park ir Gummo, na o dar pridėjus žmogžudystes, norisi lyginti Snowtoną su Henry, Tony, Bully ir t.t.

Stiprus ir tamsus Australų darbas, prieinąs subtiliai, bet gniuždantis gana giliai, nuotaikos tikrai nepataisys, o ir gerą gali sugadinti. Filmui tas visad yra pliusas, mano akimis, tačiau primena kokiam nesaugiam ir dažnai kreivam pasaulyje mes gyvename. Tušti, iškreipti gyvenimai, šmirinėjantys besieliai išsigimėliai, kai nuomonės turėjimas gali virsti tyro blogio siautuliu, o negalia ar iškrypimas - mirties nuosprendžiu. Iki pat pabaigos nepasirodė filmo pavadinimas ekrane, bet kai pasirodė - ilgam turėčiau jį atsiminti.
Beje, soundtrekas superinis.

9/10

2011/12/12

ANOTHER EARTH

Visiškai šviežia, jausminga ir užburianti sc-fi drama. Lėto veiksmo, tačiau dėl to jauki, raminanti. Nepaisant to, ji palieka tamsų, melancholišką, liūdesį. Nuotaika ir atmosfera man panašiausia į ilgesingąjį Moon, tad kam jau tas patiko, pasistenkit šito nepražioplinti.

Istorija pasakoja apie merginą, kuri būdama paika ir neatsakingai vairuodama rėžiasi į jaunos šeimos automobilį. Girto velnias neima, tad ji lieka sveika, o kitoje mašinoje žūsta visi išskyrus tėvą. Mergina atsėdi jai paskirtą laiką kalėjime, bet pati sau atleisti lyg negali.
Ji prisiplaka prie savo aukos, alkoholiku virstančio našlio, ir tarp jų užsimezga keistas ryšys. Ši lenda į diedo gyvenimą iš pažiūros kukliai, bet iš tikro gana smarkiai, dėl ko sunku užjaustį šią veikėją. Jos elgesys iš tiesų pykdo ir nervina, bet tas yra idomu, nes prieštaringi jausmai ir sudaro tą intrigą, kuri reikalinga tokioje ramioje nuotaikoje, kokią stato šis filmas visom kitom įmanomom priemonėm.

Prie viso to, yra dar kaip ir antraplanis - fantastikos vaidmuo. Virš mūsų planetos staiga pakimba tokia pat planeta kaip mūsų, tarsi antroji žemė, tad žmonės ilgai negalvoję pramina ją Žeme II. Paskelbiamas esė konkursas, laimėtojas gaus bilietus skrydžiui į paslaptingą planetą, drauge su pirmąja astronautų misija. Mūsų prieštaringoji veikėja nuo pat vaikystės labai žavisi kosmosu, tad ji žinoma nutaria sudalyvauti ir laiks nuo laiko svajinguose vaizdiniuose mes galime drauge skesti jos meilėje begalinei erdvei ir siekiui ištrūkt kuo toliau iš šio pasaulio.

Fantastikos vaidmenį vadinu antraplaniu, nes jis tarsi tik aplinkybės papasakoti tai tragiškai istorijai ir pagrindinės emocijos sukeliamos būtent gana niekšišku pagrindinės veikėjos elgesiu. Ar ji nors kažkokia prasme, šioje situacijoje, gali vadintis auka? Ir ar ji nusipelno nors kiek mūsų simpatijos? Filmas verčia pamastyti, tas yra labai gerai. Tačiau didžiausias nuopelnas jam visgi ne siužeto peripetijos, o būtent atmosfera. Rami, ilgesinga, bet ir drauge baugi nuotaika, beveik kaip sapnas. Po filmo lieki toks priglušintas ir kažkiek gerąja prasme prislėgtas. Lygiai kaip po liūdnojo Moon. Rodos jau pradedu kartotis, tad apibendrinant - tai puiki, liūdna, fantastinė drama.

Labai graži vaizdiškai ir estetiškai. Nuostabūs mėlyni horizonto, su kybančia naująja planeta, kadrai, labai tinkantis ir puikią nuotaiką sukuriantis ambientinis garso takelis. Taipogi netoli idealo.
Kažkam gali pasirodyti per ramus, kaip fantastinis filmas, bet jo vertė daugiau emocinė ir literatūrinė, nei kažkokiuose efektuose ar panašiai. Personažai idomūs, nuotaika stipri, tikrai labai geras ir rekomenduotinas šiemetinis kūrinys. Kita žemė sudėtinga ir skausminga istorija, su galimybe ištrūkti iš šio pasaulio. Nors žavingam pusantros valandos laiko tarpui.

9/10

2011/12/11

BLACK CHRISTMAS

Dar vienas ankščiau nematytas kultas, už kurio parekomendavimą vėl esu dėkingas jums, mieli komentatoriai. Kai aprašiau Halloween, gavau pasiūlymą pažiūrėti kitą šventinį horrorą, - '74-ųjų Juodosios Kalėdos. Išties džiaugiuos pasinaudojęs šiuo pasiūlymu, vėl gi keista, kaip būsiu pražiūrėjęs ankščiau. Išgirdau ir semplų pažįstamų ir vaizdų matytų išvydau, žodžiu tai dar vienas amerikanskas siaubo kultas, kurį reik pamatyti, ankščiau ar vėliau.

Jei jau lygint su Halloween, tai manyčiau, kad Black Christmas žiūrisi daug rimčiau ir yra daug baisesnis, bei brandesnis. Net žiūrint šį, gana seną filmą, šiuolaikinėmis akimis yra nuoširdžiai kraupokų vietų. Nejaukus, įtemptas siužetas, nesveiki žudiko kliedesiai ir aimanos, tikrai įtaigu. Bet kalbant apie palyginimus, filmas man daug panašesnis į When a stranger calls. Tiek nuotaika, tiek siužetu, tad labiau būčiau linkęs sieti juos drauge, nei su Halloween, su kuriuo ta sąsaja atsiranda vien dėl šventinės tematikos. Dabar kai matau šių filmų išleidimo datas, ar tik nebus Black Christmas ir įkvėpęs sukurti When a stranger calls? O dar privalome prisiminti Silent Night, Deadly Night!

O šiaip jei su niekuo čia nepainiot, tai labai išradingas ir tiek pat kraują stingdantis kiek ir prikolnas horroras, savo laikui. Labai patiko, kad personažai tokie neeiliniai, visi su savo bajeriais kažkokiais, puikiai juntamom emocijom ir humoro jausmu. Nesibodima ir nepadoriom šnekom pasimėtyti ir komiškų situacijų šiek tiek įpinti. Visgi komedija išgaruoja greit, kai beprotis pradeda skambinti ir trim balsais švokšti į ragelį, darosi išties nejauku. Žudynės gana originalios taip pat, idomiausia, kad viskas vyksta panosėje, bet veikėjai to niekaip nepastebi.

Bendrai, tai yra kultas. Senas, geras old skūlinis, amerikietiškas horroras. Geri personažai, gera istorija, gera nuotaika, visai netoli tobulybės. Aišku tie metai duoda savo, ne viskas šiandien turbūt taip įtaigu, kaip buvo savo laiku, tačiau čia manau daug priklauso nuo nusiteikimo. Skeptikams paerzinti: matau ir šito remeikas yra che che, tačiau po tokio malonaus originalo, gal būtų net visai idomu pamatyti ir kaip perstatyti jį pavyko. Kalėdos jau ne už kalnų, tad jei nusibos per teliką žiūrėti vienas namuose ir policijos akademiją, šimtas penkiasdešimt aštuntą kartą, galit pasišildyti gluchweino ir su sausainiais užkrimsti Juodųjų Kalėdų.

9/10

2011/12/01

THE THING (2011)

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie antrąjį Dalyko (The Thing) perstatymą nuvilnijo didelė nepasitenkinimo banga. Kam dar kartą perstatinėti tobulybę? Ar gi tokia jau idėjų stoka kausto kino kūrėjus?
Mat '82-ųjų Carpenterio klasika buvo taip gerai padaryta, kad sunku ir pagalvot ar kas galėtų perspjauti, tad natūralu, kad fanai pabijojo jog bus suterštas geras vardas. Tačiau dabar, kai filmas jau pasirodė, galima lengviau atsidusti, nes iš tiesų gavosi visai neblogai ir tenka girdėt visai gerų atsiliepimų.

Pats dar nemačiau originalaus, 1951-ųjų The thing from another world, manau reikės sužiūrėti idant susidėlioti viską į vietas, kaip, kad su Invasion of the body snatchers filmais, su kuriais situacija gana panaši. Na ir katik pažiūrėjau šviežią, šiemetinį The Thing.
Nors pavadinimas ir toks pat, naujasis filmas neva tarnauja, kaip priešistorė. Taigi jo pabaiga, gautųsi Carpenterio versijos pradžia. Gal tuomet būtų buvę protinga pasirinkti ir kitokį pavadinimą?

Atmosfera gerai išlaikyta: izoliacijos jausmas, nepasitikėjimas, panika, kraupūs mutantų šauksmai apsnigtoje stovykloje. Padaras kompiuterinis, bet atrodo gana šlykščiai su visomis tomis žiojėjančiomis vaginomis. Visą laik išlaikoma įtampa ir susidomėjimas, dėl ko filmas prabėga itin greit ir maloniai. Taipogi, kaip kokiam Predator 2, šį kart mum leidžiama užmesti akį ir į paties ateivių laivo vidų. Gerai visa tai ar blogai, turėsit sprest patys. Naujas Dalykas žiūrisi labai gerai, bet man asmeniškai Carpenterio versija vistiek lieka daug stipresnė. Kažkaip labiau true ten viskas... Nostalgija?

Jei visas šitas reikalas dabar įsisuks iš naujo, manau būtų tikrai smagu sulaukti tesinio. Galėtų tarkime "dalykas" pasprukti į didmiestį ir sukelti chaotišką, čiuptuvais ir mėsomis besispjaudančią apokalipsę. Būtų idomu!
Bet tai pagyvensim ir bus matyt, o kolkas manau fanai visai skaniai turėtų suvalgyt naująją interpretaciją. Teko girdėti, kad ir pats režisierius didelis Dalyko fanas, tad tai gal visai jaučiasi. The Thing 2011 yra tvirtas, sažiningas, neprastas remeikas/tesinys/prequelas. Skeptikams siūlau suteikti jam šansą.

DEAD BY DAWN (Short)

Šis postas yra kiek kitoks,
apačioje matote mano draugų kurtą trumpametražį siaubo filmą ''Dead by dawn", o garso takelyje skamba mano kurta (Seagull Overseas) muzika!
Gero žiūrėjimo :)

DUST DEVIL

Dust Devil - kerintis1992-ųjų tvarinys, režisieriaus pastačiusio Hardware. Vėl gi - labai gražus vizualiai, tiesiog užburiantis savo raudonom ir rudom spalvom, gražiai nufilmuotas, įvairiais kampais ir išvis gana keistas.
Veiksmas vyksta pietinėje Afrikos dalyje, dykumose, bendra nuotaika persmelkia tokio negero, keisto sapno pojūčio. Privertė ne tik įsitraukti į veiksmą, bet ir daug pamastyti apie magišką Afrikos žemyną apskritai, juolab, kad ką tik teko ten apsilankyti, nors ir labai trumpai.

Žiūrėti buvo gražu, vis dėl to kiek prailgo, gal dėl to, kad žiūrėjau final cut kažkokį, teko nusnausti paspaudus pauzę. Kai užmigau, seilės nevarvinau, mane užklupo nerimastingas sapnas su filmo vaizdiniais ir nuotaika. Tai jau šį tą sako apie jo estetinį įtaigumą. Taigi sunerimęs pabudau ir baigiau žiūrėti, kuomet pats filmas savo keistumu kažkaip idomiai persipynė su mano sapnu. Vietomis taip net nejauku kažkaip, kraupoka, gal kaip Lynčo filmuose ar panašiai.

Bet kokiu atveju tai brandesnis ir rimtesnis darbas nei Hardware. Savotiškas, nejaukus ir kaip jau minėjau, vizualiai išskirtinis. Afrika tokia didelė, o dykuma - paslaptinga. Iš tiesų kas žino kokie demonai tenai gyvena. Gal ir nelengvai išžiūrimas, bet gana unikalus filmas, kurio nepamirši kaip eilinio šūdo. Vaizdiniai ir atmosfera strigs mano atmintin ilgam. Jei kokiam skuduryne pamatysit maikoną, prigriebkit man, perpirksiu ;)
8/10

BIG MEAT EATER

Kuklus, bet geras, 1982-ųjų trashiukas, dar apibūdintinas kaip subtilus shitkoras. Tai smagi, trenkta siaubo komedija - miuziklas Didelis mėsos valgytojas. Žiūrėjom su draugu, taipogi kitokio kino mėgėju, visą laik buvom apakę "Ką gi kūrėjai rūkė? Ką jie sau galvojo? ". Tikrai unikalus jausmas, kurį sunkoka apibūdinti žodžiais, šiek tiek priminė man Pink Flamingos tik čia daug subtiliau.

Žodžiu pagrindinis veikėjas yra akiniuotas mėsininkas, dar yra meras - zombis, žmones žudantis ir mėsom besitaškantis storas juodaodis, trenktoka Moldovų (?) šeimynėlė turinti sūnų mokslininką ir dar ateiviai - robotai. Nu ir jie ten visi saveikauja. Nežinau kaip tiksliau paaiškinti kas vyksta. Filmas iš tų, kuriuos žiūrėdamas visiškai blaivas, jautiesi lyg būtum kažką suvalgęs.

Vietomis gal ir buvo nuobodu, bet kokios trys scenos buvo absoliučiai auksinės, toks keistas ir žavingas absurdas, kad tiesiog negali likti abejingas. Smagiai pakikenom, džiaugiuos pamatęs šį ne itin garsų mėšlą ir jum rekomenduoju kada kai jausitės lengvai nuo visko pavargę. Maloniai atpalaiduoja.
Cause I'm a big meat eater,
Yes I am,
Big meat eater,
Pass the ham!
8/10

2011/11/29

LEVIATHAN

Giliai, vandenyno dugne, apaugęs maurais ir aplipęs medūzom nuo pat 1989-ųjų slėpėsi nuo manęs šitas aukso gabalas, tačiau šiandien nardydamas po siaubo filmų koralų rifus aš jį išsitraukiau į paviršių ir kaip malonu matyti, kad dar yra tokių grynuolių, apie kuriuos aš nieko nežinojau iki šiol. Gana keista, nes tai tikrai aukštos klasės sci-fi horroras, prilygintinas visokiem Thing, Alien, Abyss ir pan. tad kažkaip atrodo nors ką girdėjęs turėčiau būt... Taigi malonumas dvigubas.

Visokie matyti vardai pradžios titruose iš karto nuteikia gerai, Rambo II režisierius, aktorius iš Robocop'o, ir panašiai, visokie geri dalykai. Nuotaika superinė. Veiksmas povandeninėje brangiųjų metalų kasykloje, kurioje darbininkų komanda skaičiuoja paskutines darbo dienas. Mes aišku žinome, kad ir ne tik darbo. Netyčiomis jie aptinka sovietinio laivo nuolaužas ir įlenda jo vidun pasižiūrėti. Nuo tada prasideda negeri dalykai ir žinote kaip jie klostosi tokiuose filmuose.

Kažkokie techniniai nesklandumai, kažkokie nepageidaujami antgamtiški įsibrovėliai, kažkokie žmonių psychai ekstremalioje situacijoje ir taip toliau. Viskas toje malonioje aštunto-devinto dešimtmečio sci-fi išvaizdoje, kur visi efektai dar daryti su dekoracijom ir lėlėm, be iditiotiškų kompiuterinių grafikų, pradedant laivo technika ir baigiant, aišku, goru. Belieka tik atsidusti ir pasigailėti, kad neteko matyti šito ankščiau ir nors šiandien jau manęs taip ir nepaveiks, kaip kad kažkada, būnant vaiku, paveikė Svetimas, ar panašiai, vistiek sakau, kad tai kiek neįvertintas filmas, vertas kulto statuso.

Galima kabinėtis prie daug ko, prie visko galima kabinėtis, bet man, o žinau ir daugeliui kitų siaubo / fantastikos mėgėjų jau vien tas pojūtis, kokį sukelia filmai kaip šis, yra aukso vertės. Vien dėl to drįstu teigti, kad Leviathan yra beveik tobulas devinto dešimtmečio sci-fi/horroras, kurį privalo pamatyti visi kosminių, povandeninių ir kitų vaizduotę audrinančių, izoliuotų vietų siaubo fanai.
9/10

ZOMBIE STRIPPERS

Zombie Strippers: they are zombies and they are strippers!
Na ir tikrai, viskas apie ką yra šis filmas jau apsakyta jo pavadinime. Idėja gan šauni, kiek laukinė ir įgyvendinta neblogai, rodos lyg šiol niekur nematyta. Apskritai tai visai nebloga zombinė komedija, nors čia zombiai ir kalba ir šoka, tad kiek gal nukrypsta nuo nerašytų žanro "taisyklių". Lengvai žiūrimas mėšlas su daug silikoninių papų, kompiuterinio goro, zombiais ir metalo muzika. Man tokie pakeliui.

Prasideda kaip visai neblogas zombių actionas, nors matyti, jog filmas žino, kad yra trashovas ir kvailas. Vėliau veiksmas iš slaptų karinių laboratorijų netikėtai peršoka į tamsų, prirukytą striptizo klubą. Didžiakrūtės šokėjos viena po kitos tampa gyvomis-mirusiomis ir jų pasirodymai ant scenos tuomet pranoksta visus lūkesčius. Vėliau po vieną iš žiūrovų jos nusiveda ypatingam, intymiam vip seansui... Smagus, debiliškas konceptas.

Filmo prabą didina Kriugerio snukelis - Robert Englund ir žinoma porno aktorė Jenna Jameson, nors su one-lineriais ir dialogais galėjo pasėdėti penkiomis minutėmis ilgiau. Tiesa, aš kaip nedidelis fanas tai ir neatskyriau kuri ten iš jų yra Jenna. Na, bet makiažai visų įspūdingi, kaip komedijiniam kontekste kai kuriais momentais pasirodė net gana kraupūs. Geras, linksmas eksploiteišioniukas, nors jau dabar jaučiu kaip smulkmenos dyla iš atminties...
Rodos buvo zombiai, ir striptizo šokėjos? Na žinoma! Zombės - striptizo šokėjos!
6/10

2011/11/28

LA CASA MUDA

La Casa Muda, The Silent House, Tylusis Namas 2010 Ispaniškas produktas filmuotas Urugvajuje (?). Realaus laiko horroras, kas reiškia neva filmuotas vienu ypu. Deja tai vienintelis geras dalykas, kurį ir galiu pasakyti apie šį filmą. Suprantu, kad reikėjo labai daug pasiruošimo ir repetavimo, kad viską pavyktu padaryti iš vieno dublio, bet kas iš to, jei rezultatas smirdi išviete?

Gal jei būtų filmavę normaliai, nebūtu taip sušiktai kvaila ir neidomu, dabar gi tik gražia idėja didžiuotis ir begali. Dukra su tėvu atvažiuoja kuopti nuošalaus namuko, kad šis įgytų prekinę išvaizdą. Nuo pat pradžių su kamera slankniojame paskui pagrindinę heroję. Deja, tik tiek.
Vyksta kažkas negero, tačiau praktiškai visą laiką ji tik elgiasi neprotingai, šmirinėja aplink visko bijodama ir tyrinėja daiktus, bei aplinką.

Šen bei ten kažkas subilda ir mum jau turi būti baisu, bet bežiovaudamas vos žandikaulio neišsilaužiau. Filmas trunka pusantros valandos. Su geriausiais norais vos ištvėriau valandą. Tai yra zanūdnas, neidomus, nepavykęs eksperimentas.
Ir jau pastatytas amerikonų remeikas?! Kažko aš šitam pasaulyje ryškiai nesuprantu.
Balu vertint net negaliu, nes žiūrėti nebaigiau, bet pasikliaukite manim ir ignoruokite šį filmą, jei jums brangus jūsų gyvenimo laikas. La Casa Mudė.

2011/11/15

APOLLO 18

Jau senokai užmatytas ir visai maloniai gomurį nuteikiantis treileris šiandien pagaliau ištįso iki cielo filmo. Kaip jau ne kartą minėjau, laikas susitaikyti su pseudodokumentikos, kaip ant savo kojų stovinčio žanro, įsitvirtinimu siaubo kine ir matyt apskritai, kine. Šį kart su kameromis bleiro raganos ieškoma net pačiame žemės palydove.

Oficialiai paskutinis skrydis į mėnulį buvo Apollo 17 misija, tačiau vis dėl to yra priežastis, kodėl mes ten daugiau niekad neskridom. Ta priežastis, - aštuoniolikta misija, neva ilga laiką slėpta valdžios, tačiau dabar pagaliau nutekėjusi video "dokumentikos" dėka. Na, idėja šauni, išpildymas irgi visai žiūrimas, net sakyčiau gana originalus.

Patiko tamsumas, izoliacijos pojūtis. Ankštos erdvėlaivio erdvytės šiek tiek dusina, sakau tą geraja prasme, nes kažkaip kosminėj fantastikoj labiau esu pratęs matyti dideles erdvėlaivių patalpas. Tas prideda siaubo ir nejaukumo. Biudžetas matyt ne toks kaip Armagedono, bet išnaudotas neblogai, užtat pabaigos titrai trunka bene šeštadalį viso filmo laiko. Gal surašėte visus kas metėsi po litą?

Na gerai, nesišaipysiu, nes tiesą pasakius tai visai geras tas Apollo 18.
Galima kabinėtis kaip ir prie visko, bet sutikite, šia tema visada gali, o dažnai ir būna, daug blogiau, todėl užuot burbėjęs pasidžiaugčiau. Gražūs kadrai, vaizduotę kirbinantis garsinis miksas.
Asmeniškai gal būčiau dėjęs dar mažiau paranormalybių ir geriau daugiau gendančios technikos tragizmo, bet yra kaip yra.
7/10 balų kosmoso horroras, o tai neblogai. Jei daro norite pasiskaityti daugiau, - Slasher recenzija iš siaubas.lt čia pat.

2011/11/06

11 - 11 - 11

Nežinau ar čia tik man taip nesiseka, o gal ir jūs pastebėjote, kad tie filmai apie skaičius, mistines datas ir panašiai dažniausiai būna šūdas? Pamenate filmą 23 su Džimu Keriu, kur visi bėgiojo ir rėkavo 'dvidešimt trys' visą filmą? Tai va, yra naujas filmas, apie datą, kuri išmuš po savaitėlės, kuriame visi bėgioja ir rėkauja yleven yleven.

Išties neturiu daug ką ir pasakyt. Režisierius statė kelis Saw tęsinius, kaip matote ant plakato, tad neabejoju, jog savo publiką jis turės, tačiau man tai ganėtinai gaidys šitas filmas. Mėginimai gasdinti neveikia, siužetas nepritraukiantis, nuspėjamas ir nuvalkiotas. Pradžioje dar atrodo visai pakenčiamas reginys, bet į galą pradėjau prasukinėti fast forwardu ir plyšau juokais kaip greit visi bėgioja ir šūkauja yleven yleven!

3/10

HELLRAISER: REVELATIONS

Naujausia, jau net devinta, nusiritusio Hellraiserio dalis. Turbūt pirmą kartą be Kultinio Dougo Bradlio snukelio, šį kart pinheado vaidmuo atiteko kažkam kitam. Užtat pagrindinių veikėjų pavardės yra Craven ir Bradley, - duoklė siaubo ikonom?

Prieš žiūrėdamas jau girdėjau labai nekokių atsiliepimų, nors pats nepasakyčiau, kad frančizė ritosi vien žemyn, mano galva - penkta ir šešta dalys, - vienos stipresnių visoje serijoje, na bet po paskutinio fiasko Hellworld daug tikėtis tikrai nebuvo lengva. Visgi džiaugiuosi, kad ryžausi pažiūrėti Revelations ir susidaryti savo nuomonę, nes tiesą sakant - man visai patiko.

Filmas kenčia nuo prastos vaidybos, nors matosi, kad aktoriai stengias iš paskutiniųjų, gal kažkokių efektų/montažo trūkumai, jis turi daug pigių, nepavykusių vietų, kurios atrodo tiesiog kvailai, tačiau jis užkabina ir taip pat turi nemažai teigiamų momentų. Jei vienoj vietoj smarkiai nepasiseka, kita gi gaunasi visai nieko, kas bendrai sudaro gana žiūrimą dalyką. Revelations yra trashas, reikia nusiteikti pigiai legendos interpretacijai ir iš tikro nebus taip ir baisu.

Istorija intriguojanti, siužetas įtraukia ir poroj vietų net nustebina, sakykit ką norit, bet kūrėjų drasa ir užsidegimas tikrai įkvepiantys. Man jau geriau matyti pinheadą su nauju snukiu, nei pinheadą siuntinėjantį sms žinutes. Kankinimai neišradingi, kai kurie kostiumai šiek tiek sūriški, bet šiaip tai neblogas šūdelis. Šešetukas su pliusu jam ir aš tikrai įvairaus šūdo esu matęs. Kiek geresnė/išsamesnė slasher recenzija siaubas.lt.
6/10

2011/11/01

HUMAN CENTIPEDE 2: FULL SEQUENCE

Oi... Ką tik po peržiūros... Uf! Reikėtų mažumėlę gal įkvėpti gryno oro :)
Nekantriai lauktas jau po pirmojo First Sequence, Olandai tęsia nesveikatą ir šį kart veiksmą perkelia į Angliją.
Labai įdomus priėjimas pasirinktas: pirmasis filmas čia tėra filmas, o tai kas vyksta, neva vyksta iš tiesų.

Mažas, storas ir šlykštus anglas iškrypėlis Martinas, turbūt didžiausias pirmosios dalies fanas pasaulyje (aktoriui - oskarą!). Jis nuolatos žiūri ją nuo pradžių iki galo, vėl ir vėl, turi susiklijavęs gražią fano knygą su daug paveiksliukų. Martinas svajoja susilipdyti savo šimtakojį, gauna tam patalpas ir nedelsdamas imasi darbo. Tik ar namų salygomis, be medicininės įrangos, viskas jam eisis taip lengvai kaip jis galvojo?

Jam net pavyksta užparinti vieną pirmojo filmo aktorių atvykti "filmuotis naujame projekte".
Šį kart, šlykštynių mėgėjai, išvysite absurdišką, ir absoliučiai groteskišką, net dvylikos žmonių šimtakojį. Filmas juodai baltas, tačiau nuo to nė kiek ne maloniau, gal kaip tik net kažkaip grubiau/tamsiau. Fone aidi dark ambientas, Martinas per visą laiką netaria nė žodžio. Kažkaip bendra nuotaika HC2 man labiau priminė Salad Fingerio filmukus, nei pirmąjį filmą.

Taip pat drįstu manyti, kad antra dalis žiūrisi ...maloniau (jei leisite taip išsireikšti), bent jau man tai prabėgo staigiai, kaip per dvidešimt minučių. HC2 žino, kad yra ne kas kitas, kaip tik pasibjaurėtinas šlykštybių festas, dėl to nė kiek nesiparina ir lenkia lazdą kur tik gauna progą, o tai yra - beveik visur. Turbūt nėra nė vienos normalios scenos kiek pagalvoju. Nuo pradžių iki galo viskas taip absurdiškai šventvagiška ir atgrasu, kad net juokas biški ima. Be juodo humoro čia niekaip, bet net ir šypsena ir šalti nervai nepadeda, Žmonių Šimtakojis 2 vistiek sugeba šokiruoti.

Galit keiktis, galit spjaudytis arba liaupsinti, manau bet kokiu atveju čia bus visiškas kultas, po kokių penkių metų siaubo kultūroje stovės petis petin su visokiais Saw ir kitais mūsų laikų kankinimo ir šlykštynių kino triumfo vedliais. Vėl turiu progą išrėžti: tokio nesu matęs. Kūdikiai, švytrinis popierius, laisvinamieji... na, labai plaukuoti kiaušai. Gal 100% mediciniškai ir NEtaisyklingas, bet užtat 100% nešventas, vimdantis, pasišlykštėtinas ir absurdiškas. Taip išeina, bene tobula video bjaurybė? Turbūt teks rašyt 10/10 už tai.

Bent jau garantuoju, kad ilgai šnekėsit apie jį su draugais.
Skanaus! Ir dar mamai būtinai parodykit.

2011/10/31

HALLOWEEN

Taigi, mieli skaitytojai, sveikinu jus su helouvinu, vėlinėm, visais šventais ir taip toliau.
Kaip bevadintumėt ir beminėtumėt, mums, siaubo mėgėjams, tai ypatingas metas, tiek dėl vakarų kultūros įtakos, tiek dėl mielų, baugokų Lietuviškų papročių ir šiaip dėl natūralaus metų laiko efekto: nukrinta paskutiniai lapai, galutinai atšala, o tyliai rusenančios žvakučių ugnelės kužda kažką iš ano pasaulio ir turbina vaizduotę.

Prisiekiu, grynas atsitiktinumas, kad ir vėl papuolė Karpenterio filmas, labai jau daug idomaus brūdo šis diedas prigaminęs, bet užtat visai neatsitiktinumas, kad šį helouviną, nutariau pažiūrėti ir paminėti būtent šią klasiką. Ne tik dėl to, kad proga atitinka pavadinimas, atmosfera ir t.t. bet ir dėl to, kad čia viena mano rimtųjų, juodųjų skylių. Gal kadais ir matytas, bet taip senai, kad smulkmenų tikrai nepamenu, taigi dabar šviežiom, jau daugiau suprantančiom akim pažiūrėtas slasher žanro kultas.

Labai mielas filmas, su labai stipria savo atmosfera, aišku jau išbarškintas visko ką jis įkvėpė, nebesižiūri taip, kaip žiūrėjosi pirmiesiem žiūrovam, senais '78-aisiais. Cinemassacre šiemetiniame Monster Madness Sequel-a-thone aptarė visas dalis, tikrai nežinau ar galima išsamiau, todėl labai rekomenduoju pažiūrėti. Pagalvojau, laikas ir man šviežiai ir aiškiai patirti Karpenterio helouvino siaubą. Viskuo Nerdo Jameso recenzijom galiu tik pritarti. Filmas nuostabiai atmosferiškas, nepamirštamas garso takelis, tie po suburbijos šaligatvį skrajojantys lapai... Neabejotinas kultas.

Šiai dienai, kai slasher žanras jau švelniai tariant iščiulptas, ši '78-ųjų revoliucinga juosta aišku jau neatrodo tokia ypatinga. Viskas kažkur matyta, girdėta ir panašiai, tačiau reikia turėti omeny, kad tai būtent vienas tų filmų, pradėjusių visą šitą reikalą, drauge su Texas Chain Saw Massacre, Friday The 13th ir kt. Su visa derama pagarba, senasis TCM iš šitų man patiko labiausiai, o Halloween savo ruožtu patiko labiau už Penktadienį 13. Čia tik šiaip kvailas pasvaičiojimas, ginkdie, neįžeidžiantis fanų ir apskritai nieko. Taigi šiandien Halloween man atrodė tiesiog OK siaubo filmas, nors ir labai vertas dėmesio.

Pagarbą žinoma dar reikia atiduoti už sukurtą nepakeičiamą siaubo ikoną - Maiklą Majersą, be kurio kaukės snukio turbūt retas ir įsivaizduoja šitą šventę. O kaukės istorija gana idomi! (Vėl nukreipiu į Cinemassacre.com). Dar yra labai jauna Jamie Lee Curtis, gimstanti legenda - žudikas baltu veidu, ir dar pasikartosiu - muzikinė tema, tapusi visiškai nepakartojama horror kultūros palydove.
Halloween - vienas tų filmų, kuriuos verta pamatyti vien dėl bendro išprusimo, nes siaubo kultūrai jis davė labai daug. Nesu didelis slasher gerbėjas, tad nežinau ar knaisosiuos po kitas dalis greitu metu, tačiau šiam reikšmingam vakarui, tai - tobulas pasirinkimas. Net jei ir ne kartą matytas.

2011/10/23

GHOSTS OF MARS

Peržiūrėjau visą serialą My Name is Earl, vėl prasidėjo South Parkas, Desperate Housewives ir The Walking Dead, daug laisvo laiko suryja tie šaunūs TV įvykiai.
Paskutiniai trys filmai, kuriuos mėginau žiūrėti, taip neužkabino, kad visų trijų taip iki galo ir nebaigiau. Arba šūdas, arba nervina, arba neidomu, žodžiu, kažkoks lepus darausi.

Tų nedažiūrėtų filmų neaptarinėsiu, nes taip nesažininga, gal kada nors pabaigsiu, tada bus teisingiau kritikuoti. Šiandien kažkaip prisiminiau, kad Carpenteris jėga ir pasirodo nematęs dar keletos jo tvarinių ir todėl nusprendžiau pamėginti 2001-ųjų Ghosts of Mars. Jaučiu Carpenteriui didelės garbės nedaro, vienas silpnųjų jo filmų.

Mėginęs būti kietas, bet galiausiai išėjęs tik apverktinai tūpas, vis dėl to gana maloniai žiūrisi iki pat galo, o tai jau geriau nei paskutiniai mano trys šaudymai :)
Ateitis, žmonės kolonizuoja marsą, tačiau čia gyvena tokios piktosios dvasios, kuriuos apsėda žmones ir šie tampa nesamones rėkaujančiais, Lordi tipo metalistais - kanibalais. Kliuvo pagrindinė "kieta" mergiotė, aktorė žiauriai nervinančiu veidu, šlykšti merga. Taip pat dar vadina Ice Cube ir veiksmo filmų anglų deimantas Stathamas, smagi kompanija.

Smagi ir nesamonė, bet nesamonė. Kaip rimta fantastika nesižiūri, kaip kietas boevykas - irgi nelabai. Žiūrisi kaip so bad its good filmas vaikams. Be to yra visai prikolnų vietų kur nei iš šio nei iš to kam nors nulekia galva ir panašiai. Tikiu, kad Carpenteris norėjo tik gero, nu bet ne visada gaunasi viskas pagal norus. Tinka užmušt laikui kai tarkime sergi ir negali pajudėt iš lovos, bet šiaip jau galima ir kažką prasmingesnio pažiūrėti. Iš kitos pusės - man tai miela kvailystė, mėgstu nesamones. Taigi vidutiniškai.
5/10

2011/10/12

ATROCIOUS

Ach ta pseudodokumentika, nebesuvaldomas žanras, vis atsidustu ir svajoju, kad ir man reiktų imt ir padaryt kokį šortą vieną gražią dieną...
Naujas nejaukus Ispanų filmas, tuo pat stiliumi. Šeima nutaria dešim dienelių praleisti savo sodyboje, prie kurios yra miškelis su iškirstais labirintais. Vaikai savo ruožtu pagalvoja, kad bus nuobodu, todėl pasiema kameras ir viską dokumentuoja.

Daug dabar tokių filmų mus pasiekia, daug jų išties geri, bet iš šito po teisybei, tikėjausi daugiau, Atrocious man pasirodė gana vidutiniškas. Užčiuopta gerų gairių, bet tarsi kažkaip per greit viskas nutinka ir nespėjau deramai įsijausti. Atrodo, kad dar vieną sluoksnį dulkių nupūtus išryškėtų auksas, tačiau anyway, yra gana gerai.

Slasher jau parašė gražią ir išsamią recenziją siaubas.lt tinklapyje, tad nenoriu kartotis, geriau siūlau paskaityti. http://www.siaubas.lt/2011/10/08/atrocious-2010/
Pats tai rekomenduočiau tik labiau horroro fanams, nes kažkoks neišbaigtumas kyštelėjo pagalį į ratus. Nejauku kai bėgioja ten po tamsą, tamsos plotai atrodo kaip siluetai etc, tačiau koks pastarasis Grave Encounters įšiurpino daug smarkiau.
7/10

ARENA

Nepatikėsite, čia yra 666-as mano postas!

Besmegenis ir kruvinas šių metų, b-klasės veiksmo filmas Arena. Trumpai, drūtai, nes nelabai turiu ką ir pasakyti. Žiauriai idiotiškas ir žiauriai geras, abejingų nepaliks. Jei mėgstat visokį idiotišką kino mėšlą tai čia labai geras daiktas, tikras exploitationas, pilnas kraujo, testosterono, nuogų papų ir t.t.

Atmsofera panašus į Death Race, o ką čia veikia Samuelis L.Jacksonas, - išvis neaišku, bet man patinka.
Mirtinas turnyras, jokios moralės, jokių gilių minčių. Labai kvailas ir tą žinantis filmas, tik berniukams. Būčiau labai mėgęs vaikystėje turėt tokią vaizdajuostę.

8/10

2011/09/28

WOMB GHOSTS

Gimdos Vaiduokliai, praeitų metų siaubo filmas iš Honk Kongo. Kaip įprasta su Azijos vaiduokliais, gana aukštas lygis, tačiau gana panašu į daugelį kitų tokių filmų. Būtent dėl tos priežasties ir neturiu daug ko pasakyt. Yra vaikiškų scenų, yra gana smarkių. Yra gerų scares'ų, bet yra ir lėvų.

Patiko keli originalūs sprendimai. Tarkime čia yra senis, kuris nusipirko gimdoje esantį embrioną, kad jį išlupęs, galėtų užsiauginti vaiduoklį, kurį po to naudotų pasipelnyti. To dar nesu matęs. Yra ir kito nesveiko stuffo, bet bendras įspūdis vistiek vidutiniškas. Be to pastebėjau, kad suaugę vaiduokliai man baugesni nei vaikai.
Subžanro fanatikams ir Azija neatsigėrintiems.

6/10

2011/09/27

FUNNY GAMES U.S.

Vėl kažkaip nepatikrinęs užsižiūrėjau ir pražiūrėjau faktą, kad žiūriu remeiką. Šį kart ne taip blogai, nes režisierius perstatinėja pats savo filmą, o ne kokį egzotiškos šalies šedevrą. Kodėl? Ar vien dėl babkių, gal padėtų atsakyti pirmtakas tokiu pat pavadinimu, bet kadangi dabar mačiau tik 2007-ųjų versiją, kalbėkim tik apie ją.

Pavadinimas tas Smagūs žaidimėliai tiek kartų jau man iš kažkur girdėtas, rodos ir rekomendavo ne vienas patikimas pikto kino mėgėjas. Na išties stiprus ir šlykštus filmas, vienas tų paminėtinų įkalinimo, kankinimo ir patyčių filmų. Išskirtinai nemalonus dar ir savo blogaisiais personažais, kurie toli gražu nesimpatiški, kaip kartais būna blogiukai (pvz kokiam Devils Rejects), o vemt verčiantys vaikiukai iš pieno plaukusiais veideliais. Kitaip pasakius, kaip tik jie per daug saldūs savo rolei, ko aišku ir siekta.

Negaliu neprisiminti Prisukamo apelsino. Ar tik nebus jis čia didelę įtaką padaręs? Knygą skaičiau visą, filmas nepatiko, tai net nepažiūrėjau viso, bet efektą savo ryškiai padarė tas visas "ultrasmurto" reikalas ir čia jis rodos atgimsta. Baltapūkiai smurtautojai be tikslo, John Zorno muzika, beprasmis žiaurumas. Na... negali nepalikti kažkokio įspūdžio. Veikiausiai papiktins ir sunervins, mane išerzino gerai.

Viskas kas vyksta, - vien neteisybė, visa herojų kančia nepelnyta. Trilerio efektas nuolatinis, rodos jau lyg ir pavyks sprukti, bet dar čia kokia nesamonė, o baugiausia, kad viskas taip tikra atrodo, tikrai ne kažką originalesnio ir tesugalvočiau tokioj situacijoj. Norint galima gal ir kažkokio pikto humoro čia įžvelgt, bet šiaip jau tai tik šlykštus beširdis siaubo filmas.

...Ar visgi ne? Link pabaigos staiga, (bent jau man) netikėtai sukratoma šios realybės atvaizdavimo samprata ir aš natūraliai imu dvejoti tuo ką matau, o tas dar labiau nervina. Ar kūrėjai mus taip guodžia, kad čia tik filmas? Paliekamas šioks toks atviras klausimas, kas man gal ir patinka, bet interpretuoti giliau čia dabar nesiryžčiau. Turiu savo minčių, idomu išgirsti mačiusiųjų analizių, o tiem kas dar nematė, visai nesinori sugadinti peržiūros.

Taigi Funny Games U.S. - nemalonus, beširdiškas, erzinantis trileris, kurio kaip eilinio šūdo nepamirši kitądien. Kažkas ko antrą kart žiūrėt nesinori ir vis dėl to mano nuomonė lanksti, nes originalo peržiūra dar tik ateityje. O šiaip zjbs. Kol mes dar čia, nuoširdžiai rekomenduoju pasižiūrėti šito režisieriaus filmą Piano Teacher, galingas daiktas.

8/10

2011/09/19

BLINKY TM

Dar vienas mielas trumpametražis filmukas, to paties The Silent City kūrėjo. Smagus, nors ir pilnai nuspėjamas.
Vaikas pagrindinis taip biesina, kad ir aš jį mielai prismaugčiau. Galite pasižiūrėti šitą filmuką prieš miegą čia http://veehd.com/video/4641416_Blinky-TM-BAD-ROBOT-mp4 tik leiskite pilnai užsikrauti.

O štai ir treileris

ESCAPE FROM NEW YORK

Kad jau kaip debilas pradžiai sužiūrėjau tesinį Pabėgimas iš Los Andželo, tai dabar pasitaisiau ir pažiūrėjau pirmtaką - Pabėgimą iš Niu Jorko. Taisyklė naturaliai pasitvirtina, originalas aišku geresnis.  Mažiau juokelių ir spalvų, daugiau tamsos ir rimtumo, na aišku atmetant tą faktą, kad tas Russelo personažas Gyvatė jau iš esmės yra labai cheesy, bet gi laikai tokie buvo.

Filmas senesnis, 81-ų, daug kas, kas tuomet atrodė kietai dabar atrodo sūriška, tačiau  kai moki nusiimt tuos šiuolaikinio žmogaus akinius ir mėgautis tai žiauriai smagus fantastinis veiksmo filmas gaunasi. Garso takelis nerealus, muzikinė tema tobula, viskas čia labai kieta. Visgi Carpenteris yra jėga, sakykit ką norit. Antroji dalis iš esmės tik pakartojo tai, kas buvo parodyta čia, todėl originalas aiškiai kyla.

Istorija iš esmės nesikeitė. Čia, ateitis - 1997-ieji - Niu Jorkas paverstas izoliuotu miestu-kalėjimu. Čia kaip žiurkės gyvena visokie blogiečiai, gaujos. Vėl su užduotim pasiunčiamas vienaakis Gyvatė, šį kart iš nenaudėlių atsiimti paties prezidento. Veiksmo formulė stačiai tobula kompiuteriniam žaidimui. Nusileidimas, paieškos, kovos, pabėgimas... Butinai pasidomėsiu ar buvo nintendo sukūrę kažką.

Kietas, kultinis old skūlas.
Irgi 8/10, bet nepaisant to, daug geriau už tesinį. Jei būčiau šitą žiūrėjęs pirmiau, tesinys smarkiai gautų per balą jaučiu. Dabar gi pats esu kaltas, tad tebūnie abu šaunūs, o Carpenterio žiūrėk jau tuoj ir didžiąją dalį visos kurybos būsiu matęs. Gal ramiau numirt galėsiu.

2011/09/18

ILS / THEM

Prancūziškas 2006-ų tvarinys Jie, papuolė man į rankas itin maloniame, dvd formate ir užėmė garbingą vietelę mano gana kuklioj kolekcijoj. Baugus, tamsus siaubiakas apie prancūzų porą gyvenančią atokiame rumunijos dvare. Namas jiems aiškiai per didelis ir man labai nejaukus, jauna pora susilaukia nemalonių svečių.

Filmas įtemptas, stiprus, tamsus, prabėga itin greit. Idomu tas, kad vis nesupranti ar reikalą turi su žmonėmis ar su dar kažkuo antgamtiško. Nepatiko tai, kad kai kurios scenos per daug ištemptos, galas drįsčiau sakyti posilpnis, o kai kas atrodo iš piršto laužta. Tačiau trūkumų nėra daug, tai išties tvirtas ir stiprus darbas. Veik ir kokiam nors 2006-ų tope rastu vietos.
8/10

2011/09/10

ESCAPE FROM L.A.

Daugybę metų žinojau apie tokio filmo egzistavimą, mat garso takelyje skamba stačiai nereali ir niekur kitur neišleista, mano mylimiausios roko grupės - deftones daina Cant even breathe, bet tik šiandien sugalvojau prisėsti ir pagaliau pažiūrėti jį. Carpenteris - gerai, Bruce Cambell - labai gerai. Russellas atrodo žiauriai gėjiškai ir juokingai, bet bendram kontekste čia irgi labai gerai.

Paties deftones gabalo taip ir neišgirdau, bet soundtrekas su Tool, White Zombie ir kitais irgi labai šaunu, o taip pat dar vaidina ir Reservoir dogas - Steve Buscemi, nepakartojama mordytė. Tik po peržiūros atsiverčiau imdb ir susivokiau, kad čia yra tesinys, antra dalis filmo Escape from NY,  tai gaunasi, kad apsilochinau, na bet buvo labai smagu, tad velniai nematė. Gal imsiu ir pirmąjį pažiūrėsiu ta proga.
Vistiek Carpenteris šūdo nedaro, o ir vertinimai pirmtako aukštesni.

O filmas pats žiauriai tūpas, juokingas ir dėl to geras. Drasus, idiotiškas actionas, ateityje nužmogėjusioje amerikoje. Žemės drebėjimų sugriautas Los Andželas dabar yra vandens atskirta, visokių nusikaltėlių ir atmatų tremties vieta. Ten taip blogai, kad pasmerktieji ten išvykti, vietoje to gali rinktis elektros kėdę čia ir dabar. Su misija ten pasiunčiamas "Gyvatė", pagrindinis, vienaakis, mūsų kietašiknis personažas. Labai, labai gėjiškas bičas, kurio badass šnabždėjimas, juokingesnis už Betmeno Dark Knighte... Nuotykiai tokiam postapokaliptiniam pasaulyje su visokiom gaujom ir mirtinom užduotim, kvaila berniukiška pramoga su alum.

Nerimta, bet smagu. Išties zajabys cheesy fantastinė nesamonytė. Savotiškas kultas gal net.
...Call me, - Snake. Ir pasisaugokit raudonos mėsos. 8/10

A HORRIBLE WAY TO DIE

Naujas darbas režisieriaus, sukūrusio mano išliaupsintą trenktą šedevrą Home Sick. Pasak imdb, kaip suprantu, tai nuo tada ilgametražio kito jis ir nebuvo pastatęs, tad Siaubingas būdas mirti, gaunasi kaip ir sekantis didelis žingsnis.

Kadangi Home Sick žiauriai patiko tai iš šito natūraliai tikėjaus taip pat daug. Gal dėl to šiek tiek nusivyliau šiuo gana ramiu ir šį kart - rimtu filmu. Turbūt nereiktų lyginti su Home Sick, bet laukiau kažkokio prikolo vėl, o čia gi toks net gana tamsus ir meniškesnis daiktas.

Neturiu labai daug ką pasakyt, gana zanūdnas, bet šiaip geras filmas. Ramus, tamsokas, priminė Henry truputi. Baisiai erzino kameros darbas, ji visalaik dreba, juda, nefokusuoja. Suprantu, kad taip tyčia padaryta, bet norėjosi, kad nors minutei ją pastatytų ramiai. Nors idomu tas, kad rodo veidus close-up'ais ir tik po to pastebi detales, tokias, kaip, kad veikėjo laikomas peilis ar panašiai, kai jis pasikaso kaktą.

Anyway, nors ir pilkokas, bet vistiek idomus, originalus darbas, linkiu kurėjams nesiliauti eksperimentavus ir tikrai su malonumu žiūrėsiu dar vieną ir dar vieną jų filmą. Svarbiausia, idomus portretas žudiko, kaip normalaus žmogaus, turinčio rimtų psichologinių problemų, o ne kaip beveidžio galiūno, soundtrekas taip pat geras, stato nejaukią atmosferą. Bendrai - viskas geriau nei vidutiniškai, bet šiaip dar reiktų pasistengti. O mano žmona sakė, kad jai labai patiko, tad gal čia tik man jis zanūdnas pasirodė? Tai reiškia kaip visada rekomenduosiu savo nuomonę susidaryt.
Man - 6/10, su simpatija.

AMERICAN GRINDHOUSE

Dokumentinis filmas apie Amerikietiškąją grindhouse/exploitation kino kultūrą. Labai maloniai žiūrisi, greit prabėgo, pakalbinama tikrai svarbių žmonių, parodoma gardžių kasnelių iš visos išdykusio kino istorijos. Rekomenduotinas edukacinis seansas. Treileris čia.

Kiek kitokio posto proga norėčiau parekomenduoti keletą sužiūrėtų filmukų, kurie neįtilpo į kiras horror rėmus, tačiau yra verti dėmesio.
Pamatykite:

Repeaters - idomi fantastinė drama/trileris apie kelis narkomanus, kurie įmetami į tos pačios dienos kilpą.

Time Travelers Wife - graži, romantinė sci-fi dramytė apie vyruką, ne savo noru šokinėjantį per linijinio laiko juostą.

Ir aišku Hesher, tamsi drama apie metalistą su labai daug gero juodo humoro. Šitas tai aukso vertės ir 10/10, jaučiu, kad dar žiūrėsiu.
Tokios šiandienos rekomendacijos ir pastebėjimai. Jungiuosi siaubiaką ;)

THE SILENT CITY

Trumpametražis kruvinas post-apokaliptinis filmukas The Silent City, su Cillian Murphy. Man asmeniškai nepatiko, atrodo toks betikslis, koks nors Parasol Island Dead - šimtąkart geriau. Bet susidarykite savo nuomonę čia ir dabar.

2011/09/04

RED STATE

Naujienos, naujienėlės, naujienaitės: dar viena skalsi šviežuma Dogmos režisieriaus siaubo filmas Red State. Rodos religija šitam bičui išties opi tema, jis ir vėl negailestingai ją doroja, tik nebe komedijos forma, o siaubiako. Tiesa, tai dar nereiškia, kad nebus juokinga. Absurdo ir taiklaus sarkazmo čia visas kibiras, prisižvengiau į valias.

Kelios scenos galėjo būt trumpesnės, bet iš esmės filmas gana nenuspėjamas ir kuo toliau įsisiautėja veiksmas - tuo smagiau. Keletas eilinių vaikigalių papuola į rankas kaimo religinių fanatikų sektai, kurie už savo įsitikinimus pasiruošę ne tik priešams galvas nukapot, bet ir savo paguldyt. Įsikišus teisėsaugai atokios koplyčios kiemas tampa karo lauku, man baisiai primenančiu Devils Rejects įvadinę sceną.

Smagu, kad personažai nukepami be atrankos ir be gailesčio. Filmo eigoje pagrindinio personažo vardas atitenka, bent keliems veikėjams. Logiška įvykių seka ima ir nupuola prie absurdiškos ir atvirkščiai, nuo ko filmas gerėja tiesiog sekundėm. Fanatikai užtektinai šlykštus, kad jų nekestume, tačiau užtektinai niekšiški, kad ir žavėtumėmės jų beprotybe.

Savo gana beprasmišku veiksmu ir išvadom filmas puikiai perteikia viso to religinio onanizmo beprasmiškumą. Piktdžiugiškas ir smagus, ne klišinis dalykas. Kažkuo labai primena dokumentinį filmą Jesus Camp... Ir gal net sakyčiau yra kiek Tarantiniškas. Idomu ar užkietėjusius krikščionis ir homofobus jis įžeis? Man tai žvengti iš religijos turbūt nenusibos kol gyvas būsiu.
8/10


2011/09/03

ATTACK THE BLOCK

Lauktas ir maloniai sulauktas, naujas Anglų filmukas Attack The Block, sci-fi/siaubo/komedija apie ateivius puolančius vieną iš pietų Londono daugiaaukščių, taip vadinamų council estate'ų, kuriuose gyvena ne patys turtingiausi ir dažnai ne pačios geriausios reputacijos žmonės.

Tokią ir turim pagrindinę šutvę veikėjų - kapišonuoti negrai, stumdantys narkotikus ir apiplėšinėjantys vienišas praeives. Nelabai simpatiška gaujelė, bet nuotykis būtent jų, taigi tebunie galvoji, ir ilgaainiui tai darosi visai linksma. Ateiviai užsipuola jų mylimą bendrabutį, o vyrukai kadangi ne iš kelmo spirti, o ir su teisėsauga nekaip sutariantys, imasi pastato ginti patys.

Ne visi juokeliai vykę, ne visas veiksmas įtikinantis, bet šiaip jau tai yra neblogas b movie. Man aišku idomiausia buvo dėl paties Londono, nes teko ten gyventi ir ta kultūrą iš arčiau pamatyti, tad nusivyliau, kad kiek mažai miesto matosi - visas veiksmas pagrinde ir vyksta tame daugiabutyje, bet čia gi ne filmo trūkumas, o mano įgeidžiai. Šiaip kaip jau sakiau, visai smagu: vaikučiai apsiginklavę kas kuo turi bėgioja ir talžo už naktį juodesnius ateivius, šviečiančiais nasrais.

Debiliukai, nusikaltėliai vaikėzai VS. iš dangaus krintančios, per flandžerį alsuojančios išperos. Nukritus pirmajam ateiviui, paaugliai jį pasigavę sako: "prastą vietą čia išsirinkai nukristi, Londoną" :) Eigoje jie čia dar ir socializuojasi su normaliais "kaimynais", parodomi niekšeliai, kaip ne tokie ir blogi, bet ar reikėjo juos kaip padugnes pristatyti iš pat pradžių? Na priimkim tai, kaip teigiamą neįprastumą. Visgi man pritrūko žmonių pastate. Per tokį sukeltą ermidelį tikrai būtų daug snukių išlindę žiūrėt kas čia po galais darosi.

Nors nedaug, bet yra kruvinų žudynių, jaučiasi nuoširdumas kažkoks viskame, o dar vaidina ir Nickas Frostas iš Shaun Of the Dead. Ne stebuklas, bet mielas ir kaip jau sakiau, maloniai sulauktas, lengvai žiūrimas, smagus filmėkas prie alaus. Gal ir ne itin gudru, tačiau smagu, to ir teisitkėjau. Gerai prieš miegą neužsigrūzint. 7/10


PONTYPOOL

Vienas geriausių matytų 2008-ų horrorų, genialus, originalus, nenuspėjamas ir filosofiškas - Pontypool.
"Pontipulas" tai nedidelis apsnigtas miestelis Kanadoje, kurio keliukais, siaučiant pūgai, ankstyvą rytą į darbą skuba suirzęs, charizmatiškas radijo laidos vedėjas Grantas Mazzy. Pakeliui sustojus, į jo mašinos stiklą atsitrenkia keista moteris, tačiau nespėjus išsiaiškinti ko ji nori, ši dingsta sniego rūke.

Grantas atvyksta į darbo vietą, rūsyje įrengtą radijo stotį, pasiruošęs produktyviai pliurpti dar vieną dieną, čia jam talkina dvi žavios moteriškės. Nuo pat ankstyvo ryto ėmesi darbo, kaip įprasta, staiga jie pradeda gauti pranešimus apie tai, kad lauke vyksta kažkas labai negero ir keisto. Niekas nepatvirtinta, įvairios nuotrūpos, niekas neaišku, skamba beprotiškai. Veikėjai sužino, kad yra čia ikalinti. Jų misija bus - pranešti žmonėms kas vyksta, kas yra labai sunku, kai pats nieko deramai nesupranti.

Nors ir galima čiuopt savotiško humoro, žiūrint apima kraupoka panika, izoliacijos ir beprotybės pojutis. Nuostabu, kaip filmas sugeba sukurt siaubingą apokaliptinę nuotaiką be jokių ypatingų specialiųjų efektų, su vos pora veikėjų ir daugiausia visokiais garsais. Mum taip pat gana sunku suprasti kas vyksta, rodos kai jau imi nuspėti, siužetas vėl pasisuka netikėta linkme. Posūkiai labai drasūs ir išradingi, kažkas ko tikrai dar neteko matyti/girdėti. Dabar kai užmačiau, kad šis filmas irgi kurtas pagal knygą, darosi suprantamiau, bet jaučiu, kad reiks dar šį filmą žiūrėti, vien savo malonumui.

Nenoriu atskleist pagrindinės veiksmų ašies, nors apie tai galima būtų daugiausiai postringauti. Pasakysiu tik tiek, kad be siaubo ir mokslinės fantastikos čia užgriebiau ir gana rimtą objektą filosofinei diskusijai, kas mane labai sujaudino. Taigi Pontypool ne tik geras siaubo filmas, bet apskritai gana gilus dalykas, kuriame vaikiškas žaidimas gali sugriauti pasaulį, o tai kas atrodo baisu ir grėsminga, gali būti lengvai nugalėta. Taigi netikėtos ir grėsmingos reikšmės, mažo biudžeto šedevre Pontypool. Sužavėtas iki širdies gilumų, nerealiai rekomenduoju šitą simpatingą patirtį.
10/10


2011/08/27

INSIDIOUS

Taip pat naujas, praeitų metų, James'o Wan'o, režisieriaus pastačiusio kultinius Saw ir Dead Silence, siaubo filmas Insidious. Wan'as taip pat bus kultinė asmenybė tarp siaubo mėgėjų, nors ir teko matyti jo nelabai vykusį veiksmo filmą Death Sentence, tačiau kai šis vyrukas imasi horroro, rodos viskas tampa auksu ir Insidious dar kartą tai įrodo.

Formulė gali būt gana paprasta, užuomazga kažkur jau matyta, tam tikrus epizodus galima priskirti kaip įtakotus vieno ar kito žymaus filmo, tačiau visi šie pasvaičiojimai nebetenka prasmės prieš galutinį variantą. Insidious sutraiškė mane kaip vabaliuką, dabar mėginu atsiminti koks filmas paskutinį kart mane taip įbaugino ir turbūt reikia mastyti keletą metų atgal ir gal net atsigrežti į Azijos kūrybą. Tiesa, per Dead Silence taipogi buvo pilnos kelnės, bet čia Wan'as smarkiai save pranoko.

Paprasti siaubo filmo įrankiai, tačiau meistriškose rankose - tokie veiksmingi. Insidious yra persunktas siaubo. Aš krupčiojau, gniaužiau kumščius ir buvau pamiršęs kvėpuoti. Akys buvo labai plačios, o ausytės stačios. Link tobulybės dar kilstelėjo fantastikos elementas.
Jei kalbant apie ką čia viskas, tai labiausiai šitas filmas man priminė Poltergeist. Tačiau imant lyginti matosi, kad Poltergeist prieš šitą tampa tik Spielbergo spalvojimo knygele penkių metų vaikams. Insidious puola paprastai, bet stilingai, tamsiai, plešriai ir kraupiai iki maksimumo.

Idealaus, nors ir paprasto siaubiako pavyzdys: jis žaidžia mūsų jutimais, dėl ko ypač svarbu atmosfera, kuriai sukurti reikalingas nepriekaištingas ir apgalvotas montažas. Ar nebus tik nufilmuotos medžiagos dėliojimas į vietas svarbiausias tokio patiekalo ingredientas? Tuomet čia ar ten iššokantis snukis nebeatrodo lėkšta ir banalu.
Tikra šėtono išpera. Užmigti buvo nelengva, nakty vėjas plazdeno užuolaidas, iš balkono sklido neaiškūs girgždesiai. Sapnai taipogi po seanso kažkodėl pasitaikė tamsūs ir neramūs. Rodos aš jau nebe vaikas ir siaubo filmą nebe pirmą kart matau, o šitaip dar jie sugeba mane sujaudinti ir sužavėti.

Nenoriu leistis gilesnėn analizėn vien tam, kad nėr čia ką daug šnekėti - reik žiūrėti ir visai nenoriu pagadinti jums to malonumo.
Garantuotai baisiausia ir geriausia iš horroro ką kol kas mačiau šįmet. Gerai, kad žiūrėjau ne vienas, turbūt širdis būtų sustojus. Bet užteko ir taip. Jei šį helouviną ketinate praleisti su siaubo filmais, - šitas privalo būti jūsų saraše. Galėsit ir lemputę mažą užsidegt, kad drasiau būtų.
Nepadės.

10/10




THE WARD

Naujas, siaubo kultūrai smarkiai nusipelniusio režisieriaus, Džono Carpenterio filmas The Ward. Iš tokio šulo aišku visad tikimės geriausio, tad galiu pasakyt, kad Ward ir nėra prastas, tačiau iš tiesų - nieko labai ypatingo. Labai įtemptas, nepaleidžiantis tigro ūso visą savo trukmę, bet daugiau toks trileris su paslaptimi, kurį idomu pamatyti tik kartą.

Nežinia, sutapimas ar kaip, bet jau trečio iš eilės žiūrimo filmo veiksmas vėl nukelia mane į psichūškę, prieš tai teko laimė pamatyt Grave Encounters ir nelaimė bandyt pamatyt naują pop grupės Yva vaizdo klipą Sucker Punch (deja ištvėriau tik iki vidurio). The Ward veikėja vėlgi randasi psichiatrinėje ligoninėje, kurioje kažkas, žinoma, negerai.

Toliau vienas kitas spoileris, bet jei labai to bijote, kam tada išvis skaityti recenzijas, ane?
Prasideda filmas nuo to, kad ši mergina, vardu Kristen, padega namą vienkemyje. Čia netyčia šalimais buvus policija ją sučiumpa, o kadangi jinai užuot ką nors paaiškinus tik draskosi ir spardosi - šie nutaria atiduoti ją daktarams. Kristen neatsimena kodėl taip pasielgė. Ji jaučiasi tvirta ir maištinga, įsitikinusi, kad beprotnamyje laikoma be pagrindo. Kuruodama ir kitas merginas ji nuolat stengsis pasprukti, tačiau tai pasirodo ne taip lengva. Ir ne tik dėl grotuotų langų.

Paslaptis atsiskleidžia ją bevystant, visą laiką esame surakinti erzinančioje įtampoje, ką šį kart sakau geraja prasme. The Ward yra nejaukus ir įtemptas siaubo trileris, bet kaip jau sakiau - vienkartinis. Keletą kart jis jus išgasdins, taip pat manau, kad tikrai bus daugiau-mažiau idomu, tačiau su laiku jis nugrims užmarštin kaip neypatingas, dėl to turėsiu padėti jį prie vidutiniškų. Gal tai salygoja kertelė iškeliama Carpenteriui, iš tokio master of horror visad norisi geriausio. Dar tiesa yra esminis twistas, tiem kas mėgsta tokius, bet man pavyko jį nuspėti. Bendra išvada būtų tiesiog: neblogai.
7/10

2011/08/24

UNINHABITED

Kuklus praeitų metų Australų siaubiakas apie porelę atvykstančią paatostogauti į negyvenamą salą.
Sala savaime aišku ne tokia jau ir negyvenama. Rojaus kampelis pamažu tampa pragaro kampeliu. Pora kaip visad neišneša kudašiaus, kol dar turi progą tai padaryti na ir tada jau viskas velniop. Žinot patys kaip tai atrodo.

Filmukas visai nieko, gana nejaukus, kiek erzinantis. Vis neatrenku kas labiau mane čia erzina ar tas neaiškumo ištestumas, ar veikėjai ar muzika. Negaliu tiksliai apibrėžti kas, bet kažkas nervina. Istorija gana vaikiška ir nuspėjama. Veikiau tokia kur vaikai pasakoja stovykloj nusikreipę sau į veidus žibintuvėlį.

Bet iš tikro ir kritikuot per daug nesinori. Filmas kuklus, tačiau neišsišokantis ir tas yra visai faina. Per teliką netyčia įsijungus manau labai maloniai susižiūrėtų. Tad ir labiau siaubus mėgstančiam gal ir verta sugaišti čia, jei daugiau šįvakar nesugalvojat ką pažiūrėt. Nieko puikaus, bet vienas tokių, apie kuriuos sakome OK.
6/10


2011/08/22

STAKE LAND

Dar viena naujiena ir dar vienas gan originalus miksas: postapokalipsė + vampyrai + religiniai fanatikai + veiksmo + kelio filmas. Visko čia prikimšta, gal net kiek per daug, kas išeina filmo nenaudai. Daugybė kruvinų nuotykių permaišyta įvairiausiomis nuotaikomis ir spalvomis... Siaubas, romantika, drama, kova, nuotykiai, na toks tortas savotiškas.

Nuoširdžiai mėgavausi viskuo, ko čia prifarširuota, bet jaučiu, kad butų filmui nepakenkę kiek daugiau subtilumo. Tam tikrose vietose susilaikius, o kitose paspaudus būtų išėjęs antras The Road. Kita vertus, gi toli gražu nėra taip blogai, kaip galėjo būti, tarkim prisiminkime The Book Of Eli.
Taigi Stake Land gal ir turi trukumų, bet yra veikiau žiūrėtinas, nei nežiūrėtinas.

Jis iškart užsipuola pagirtinu beširdiškumu, prieš vaiko akis brutaliai sudorojami jo tėvai ir mažas kūdikis. Vaikį pačiumpa ir išgelbsti iš niekur atsiradęs "Ponas", kuris tampa jo globėju ir išgyvenimo mokytoju. Drauge jie keliauja per zombinių vampyrų infekuotą Ameriką link šiaurės, kurioje neva esąs naujasis rojus. "Zombinių" sakau, nes vampyrai čia, labiau kaip zombiai, tik kad nužudyti juos reikia, antivampyriškais rakandais. Visgi man maloniau matyti apsiseilėjusį, pūliais virstantį, išverstakį vampyrą, nei pederastą paauglį sulaižytais plaukučiais, tad šitai pavadinsim pliusu.

"Ponas" labai teisuolis ir kietuolis. Visad nepriekaištingai susitvarkęs ūsus, pakeliui vis išgelbsti kokį nelaimėlį, kuris prisijungia prie jų kelionės. Stake Land šerdis - kelionė, tai kelio ir nuotykių filmas, su siaubo sustojimais. Smurto per akis, viskas gana idomu ir vaizdai tokie ryškūs, neblogai, tikrai maloniai žiūrisi, nors galas posilpnis.
Tačiau nors nuomonė paliko gana gera, kažkodėl vistiek manau, kad po savaitės jau neatsiminsiu kas ten tiksliai buvo.
7/10