BULLY

Pastaruoju metu sekėsi pamatyti vis daugiau labai gerų dramų, apie tuos filmus čia nerašiau, kad neišsklaidyti tamsos ir kraujo skonio šitam bloge [hehe], bet tai tikrai auksiniai filmai ir prie keletos pastarųjų matytų dirbo Larry Clark. Tai filmai, kuriuos labai rekomenduoju visiems - Gummo, Ken Park, Kids... Taigi jau pamatęs, kad cehbra gerai varo, nutariau ir daugiau jo/jų filmų pažiūrėti, užsirašiau porą ir daugiau nieko nesidomėjęs kątik prisėdęs pažiūrėti Bully. Pagal kitus Larry Clarko filmus tikėjausi geros, bet paprastos dramos apie bully'inimą mokykloj ar kažką tokio. Visgi žiūrėdamas išgyvenau daug aštresnių emocijų negu tikėjausi ir po seanso tikrai žinau, kad šitas filmas puikiausiai tinka šitam blogui. Nors ir nebūdamas grynesnio kraujo horror, jis vis dėl to tikrai lips siaubo mėgėjams dėl to, kad pagrindinė tema apie kurią čia eina kalba - žmogžudystė. O tai kaip viskas parodyta man sukėlė tokių emocijų, minčių ir tiek trilerinio adrenalino, kad nors ir būdamas draminis filmas, Bully pralenkia ir daugelį matytų panašaus turinio siaubekų. Pasakojimas iš pažiūros paprastas, pradžioje stebim tiesiog nelabai normalių ir nelabai protingų paauglių gyvenimą, kaip ir gimininguose filmuose. Tuomet suprantame, kad šie vaikėzai iš tiesų ketina užmušti žmogų. Pradžioje, bendram kontekste ši idėja man pasirodo cheesy ir kvailokai vystoma, tačiau dabar, jau po peržiūros noriu pasakyti, kad filmas su kiekviena minute darėsi stipresnis ir įtikinamesnis. Tuo pat metu pateiktas keistu stiliumi, kurį dabar imu justi kaip didelio įdėto kūrėjų darbo nuopelną ir jaučiu, kad šitas filmas ne tik smogė man į tarpukojį, bet ir neblogai susuko protelį. Nenoriu per daug liaupsinti, nes tada dedama per daug vilčių ir žmonės nusivilia, bet privalau pasakyti, jog man Bully labai patiko ir visiems labai jį rekomenduoju. Kai kurie aktoriai jau sutikti ir kituose minėtuose filmuose užtvirtina mano ketinimus pasižiūrėt viską ką ši chebra nuveikusi ir dar vienas filmas jau laukia eilėje. Įspūdį dar sustiprina ir tai, jog atvaizduota istorija paremta tikrais įvykiais. Belieka apsidairyt ir dar kartą pajusti nubėgant šiurpą: "tarp kokių žmonių mes gyvename?" Kolkas nė nesuprantu kokia tiksliai buvo šito filmo žinutė, bet jaučiu, kad pataikė jis man gerai. Žmogaus kvailybei ribų nėra ir dėl to aš buvau pasišlykštėjęs, vėliau susidomėjęs ir išgasdintas, man gniaužė kvapą, o galiausiai net apėmė piktdžiugiškumas. Manau šis filmas nekiša jokių moralų ir tiesų, jis tiesiog savaime paveikus ir turbūt visiem skirtingai. Man jis truputi priminė įvairias ekstremalias vaikystės fantazijas ir tuos galvojimus "o kas jeigu?", nors tikėjausi pamatyti tik "kietą" dramą. Kažkas galbūt įžvelgs grynai moralizuojantį požiūrį, nežinau. Bet dabar tik noriu ironiškai paklausti kartu su filmo plakatu: "ar žinote, ką veikia jūsų vaikučiai?" :) L. Clarkas tikrai moka parodyt žmonių netobulumą visam gražume ir padaryti tai labai stilingai, už ką pradedu jį nuoširdžiai pamilti. 9/10