☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2018/12/26

THE PREDATOR

Nedaug šiemet filmų žiūrėjau, bet dar metams nepasibaigus, jau turiu šūdiniausiojo titulo laureatą. Jei gerai suprantu, tai pirmų dviejų predatorių tęsinys? Nors kūrėjai, kaip dabar madinga, labai stengiasi viską supainioti, vadindami visus tęsinius, remeikus, prequelus ir tavo mamą vienodai, tačiau čia lyg ir ne remeikas, nes filme minima, kad "jie čia jau buvo anksčiau", tai kaip suprantu AVP, bei predatorS buvo praignoruoti ir čia lyg ir Gruobuonis 3. Kodėl tuomet taip jo ir nepavadinti? Bybys žino.

Kai buvau mažas, tėvai, nelabai suprasdami kas ten, parnešė iš video nuomos Predator vaizdajuostę. Kai pradėjome žiūrėti ir nuo medžio nukrito pirmas goravas pakaruoklis, buvau nuvytas nuo ekrano ir įsivaizduokite kaip man tada buvo smalsu ir kokią įtaką tas filmas po to padarė mano besiformuojančiai siaubo mėgėjo makaulei. 2010 versija taip pat buvo labai nebloga ir tuo momentu kai išėjo pamenu, kad suėjo kuo puikiausiai. Tai dabar kaip man jaustis, kai įsijungiu naują Predator filmą (nežinau kaip kitaip jį vadinti, dėl visiško neatsakingumo su pavadinimais) ir ekrane matau... tai.

Dabar tai pasirodo yra nebe siaubo ar veiksmo filmas, dabar tai - komedija ir tai dar galima būtų priimti, jei ji būtų nors kiek juokinga. Be to, kad tai kolkas šūdiniausias metų filmas, tai tuo pačiu ir viena nejuokingiausių komedijų, kokias esu matęs. Ir sakau taip ne dėl to, kad filmas turėjo būti rimtas, tačiau kažkas nepavyko. Filmas sąmoningai statytas ir patiektas kaip komedija, tačiau toks jausmas, kad kūrėjai net nesistengė laužti jokios kokybės. Visi, vos liežuvis taip apsiverčia juos pavadinti, juokeliai - yra tarsi trečioko rašyta nevykusi humoro improvizacija. Nėra nė vieno personažo, kuris atrodytų nors kiek tikras ar pajuntamas, tai tik krūva bukagalvių šaudančių nevykusius one-linerius non-stop, ne laiku ir ne vietoje.

Nėra nei vieno vykusio pokšto, o taip pat nė vienos įtemptos scenos ar bent kiek įdomaus veiksmo. Viskas yra žaliame fone nufilmuota nevykusio CGI tryda su tokiais scenarijaus sprendimais, kad man net sunku suvokti kaip kažkas galėjo tai paimti ir rimtai padaryti. Negana to filmą net sunku suvokti kaip vientisą darinį ir po valandos, kuri praeina kaip trys baisu pamatyti, kad filmas dar tik įpusėjo. Čia yra įkūnyta ką žmonės paprastai vadina nesąmone. Tikrai jaučiuosi palietęs dar neregėtą dugną ir po tokio Meg atrodo kaip normalus veiksmo filmas. Galima būtų ilgai, bet labai smagiai su spoileriais rašyti apie visas smulkmenas, kuriomis čia nugrybauta, tokias kaip pvz. tie kompiuteriniai medžiokliniai gruobuonių šunys (WTF NX), tačiau paprasčiau bus jei parašysiu kas su naujuoju Gruobuonimi yra gerai: nieko.

1/10


2018/12/16

MEG

Dar kvailesnis ir linksmesnis, nei tikėjusi. Taip pat nustebino, kad vaidina Stathamas. Teko net pasukti galvą, kada paskutinį kart žiūrėjau tokį sūrį, pirmas dalykas atėjęs į galvą - San Andreas, tačiau čia tikrai ne taip blogai. Meg yra labai kvailas ir visą laiką nuoširdžiai juokėmės, tačiau jis ir šiek tiek self aware, įmesta bajerių, kurie lyg sugriaudami "ketvirtąją sieną" laiks nuo laiko mirkteli žiūrovui ir nesijauti toks baisiai kvailas, žiūrėdamas tokią nesamonę. Bet iš tikro, ar daug yra tikrai rimtų, gerų filmų apie ryklius be Jaws? Open Water?

Stathamas yra kietas ir šiame filme jis kaunasi su priešistoriniu rykliu. Daugiau apie siužetą nelabai ir verta ką pasakoti, bet norėčiau išryškinti kelias smulkmenas: filmas turi kokias aštuonias pabaigas, kurios viena po kitos pasirodo esančios netikros. Dėl to, o ypač veiksmo įkarštyje esant Stathamui, įtampos jaučiama nulis, dėl to, kad esame tikri, kad veikėjui tikrai nieko nenutiks.

Galėsite sau leisti pasijausti aiškiaregiais: Jau senokai buvo taip, kad kažkam vykstant, garsiai pasakau kas tuoj bus ir būtent tai ir įvyksta.
Šukuosenytė: filme yra veikėja, kuri atrodo taip, lyg jos dizainas būtų buvęs kurtas playstation 1 žaidimui, tos pačios kartos kompiuteriu. Jos šukuosenos absurdiškumas, net sąmoningai verbalizuojamas filmo metu, vieno iš veikėjų ir žinoma ne kieno kito, o skausmingai rasistiškai forsuoto "comedy relief" juodaodžio.

Praleista tikrai gero mayhemo galimybė: link filmo pabaigos yra scena, kuomet pabaisa jau atplaukia prie paplūdimio poilsiautojų. Čia užkabinta tikrai gerai ir jau atrodė "o va dabar tai bus". Meg galėjo beveik užsikariauti kultinio statusą, jei šioje vietoje būtų dėję žiauriai daug absurdiško goro, su į kairę bei dešinę lekiančiom nekaltų žmonių galūnėm, iššokusiais akių obuoliais, kraujo fontanais ir t.t. Deja ši galimybė apmaudžiai pramazinta, matyt išsigandus reitingo, Stathamas greit visus išgelbėja ir linksmybės baigiasi net normaliai neprasidėjusios.

Tai tiek. O šiaip tai nieko daugiau, kaip filmas, kurį norisi nuolat garsiai komentuoti, tad pasikvieskite draugų, pasiimkite alaus ir tikrai visi skaniai pasijuoksite.

5/10


APOSTLE

Trys žodžiai, po kurių reikia tiesiog sėsti ir žiūrėti: Reido režisieriaus siaubiakas. Vargu ar galėjo būti blogai, na bet šedevru nepavadinčiau. Pakliudė tai, kad visko prikišta truputi per tirštai ir galiausiai lieka toks, nors ir skanios, bet picos su ananasais įspūdis.

Senovė, įsitempęs vyrukas vyksta į religinių fanatikų salą gelbėti savo pagrobtos sesers. Čia atvykęs jis neskuba jos vaduoti, bet skiria daugiau laiko ir pastangų infiltravimuisi į vietinę visuomenę, kur pradeda ryškėti įvairios meilės ir politikos peripetijos ir žinoma prasideda baisybės, kurios kaip ima aiškėti čia jau vyksta žymiai seniau.

Truputi stengtasi papushinti su skausmingomis kančios ir gore scenomis, bet nepasakyčiau, kad jų buvo bereikaingai per daug, kaip girdėjau kitus žmones šnekant. Tiesiog tai ne tas filmas, kur būtų išskirtinai baisu ar linksma, tai truputi užaštrintas agresyvumas puikiai sužaidžia jo naudai ir tinkamai kuria atšiaurios senovinės aplinkos paveikslą.

Šiaip prifarširuota gana skoningai ir nesunku greitai į filmą įsitraukti. Labai smagu matyti visokius Evil Dead referencus ir jokia logika, apart meilės siaubiakams, nepaaiškintus personažus bei įvykius. Bet galiausiai nors ir po visų kraujais nutaškyto siužeto karusėlės vingių palieka toks bardakėlio įspūdis ir manau, kad po kiek laiko šis neblogas filmas nuguls tarp kitų, panašių į jį. Vertas peržiūros, bet ponas Evansas tikrai gali geriau.

7/10


MANDY

Jau baisoka yra vat taip paimti ir žiūrėti filmą su Nicolas Cage, nes kažkada buvęs geras aktorius dabar garsėja vaidinimu bet kokiame šūde (girdėjau, kad dėl skolų, vargšas) ir išskirtinai absurdiškais performansais, tačiau vat kartais ima ir atsiranda štai toks filmas, kuris lyg tyčia sukurtas vaidinimo stiliui, kokį įvaldęs Keidžas ir regis niekas kitas geriau ir netiktų jo vieton.

Baikeriai iš pragaro, nuo LSD neišsiblaivančių hipių satanistų sekta ir Nicolas Cage mujuojantis savo paties išlietu keršto kardu, retkarčiais jį pakeisdamas grandininiu pjūklu - ko dar tu žmogau gali norėti? Animaciniai intarpai, puikus autoironiškas humoras? Prašom. O dar yra tokia Oskaro verta vieta, kur pagrindinis personažas, geras kelias minutes, su trusikais ir maikute ant kurios nupieštas tigras, rėkdamas iš skausmo ir sielvarto, tualete geria degtinę.

Pradžioje filmas atrodo kiek lėtokai vystomas, tačiau antroji pusė, kai jau supranti kame čia cinkelis ir įsijauti į tą keistą nuotaiką, yra tyras gėris. Unikali nuotaika ir parinktas koloritas verčia jaustis lyg pati kino juosta būtų buvus mirkyta blogiečių komūnos virtoje rūgštelėje. Pačios Mandy personažas silpnokai atskleistas, nors jos buvimas ekrane nuolat labai efektingas ir charizma stipriai jaučiama.
Nepaisant to, kad objektyvumas verčia rašyti kiek mažesnį balą, rekomenduoju kaip vieną geresnių metų filmų, kuriam didžiausias komplimentas būtų tas, kad nelabai randu net su kuo jį palyginti. Va tokiame kine Keidžui lemta vaidinti.

8/10

2018/11/25

NEON DEMON

Paviliojo Drive bei Bronson režisierius ir taip, jis turi stilių, akį gražiai derančioms spalvoms ir kompozicijai, tačiau šį kart likau nusivylęs gana tuščiu ir nelabai prasmingu lėto veiksmo siaubiaku apie bbž ką.
Jauna, neva itin graži, mergina atsikrausto į Los Andželą ir greitai kopia modelio karjeros laiptais. Nors sunkiai verčiasi ir gyvena motelyje, jai gerai sekasi ir dėl to jai pavydi kiti čia jau ilgesnį laiką besitrinantys modeliai. Sunkiai suvokiamas man tas kosminis modeliavimo meno pasaulis, bet tebūnie.

Pradžioje atrodo neblogai, bet ilgaainiui ima erzinti labai nenatūraliai, lyg scriptą skaitančios lėlės bendraujantys personažai, kas gal ir buvo stiliaus sprendimas, bet kas iš to. Veiksmas vystosi labai lėtai, keletoje stilingai šviesomis mirgančių scenų apskritai sunku suprasti kas vyksta ir ties viduriu, kai jau imi ilgėtis kažkokių scenarijaus posukių, o jų vis nėra, nejuokais ima imti miegas. Stilelis, vietos ir t.t. truputi ima priminti žymiai geresnį Starry eyes tačiau deja pasuka visai kitais keliais.

Kur buvęs, kur nebuvęs dar atsiranda Keanu Reevesas, kuris panašu, kad jau kaip Nicolas Cage ima vaidinti bet kokiame šūde ir skelia ko gero prasčiausią iš jo burnos kada nors išlindusį tekstuką su aliuzija į pedofiliją. Galiausiai kai jau ima kažkas keistis, filmas staiga baigiasi palikdamas neskanios pseudometaforos įspūdį, nors realiai tai nieko taip ir nesupratau ir stiliumi pasimėgauti iki galo negalėjau dėl viso to lėto, erzinančio šūdo, paslėpto mirgėjimais ir prastais dialogais.
Nevykusiai transliuota mintis ir neišvystytas potencialas, nervinantis filmas, kurio visa vertė belieka stiliuje pačiame savaime, o iš to išsineši labai nedaug. Geriau jau dar kartą žiūrėčiau Drive.

4/10


2018/09/22

ARIZONA

Net treilerį teko pasižiūrėti, kad prisiminti apie ką išvis šitas užmirštinas šūdo gabalas. Pradžioje atrodo visai neblogai, rodos bus kažkas idomaus, ar net juokingo, apviniota apie nekilnojamo turto krizę, tačiau nieks deja čia prie nieko neviniota, filmas tėra netvarkingas kratinys neįdomių palakstymų nuo labai necharizmatiško ir erzinančio žudiko personažo, kurio motyvacija, taip pat kaip ir visų kitų veikėjų čia yra visiškai neaiški. Tai vienas tų pavyzdžių, kuomet imi galvoti, kad gal filmas improvizuotas ir realiai filmuotas be jokio parašyto scenarijaus, nes tiesiog neįmanoma už nieko rišlaus užsikabinti.

Beviltiški bandymai būti komedija atsiskiedžia tragiškais siaubiakų elementais, nuotaikai apibūdinti nerandu kito žodžio kaip tiesiog "įkiri" ir kažkaip itin pikta dėl persisiunkiančios beprasmybės, kai ji nei smagi, nei įdomi. Bestuburiai personažai laksto po kelis apleistus namus ir kai supranti, kad visi šansai pavirsti į kažką tikrai originalaus jau praeityje, išjungti jau per vėlu, nes viskas ritasi į pabaigą ir dažiūrime tiesiog iš pykčio. Totalus brangaus gyvenimo laiko gaišimas.

2/10

2018/09/01

HEREDITARY

Jau beveik savaitė praėjo po peržiūros, o aš vis dar negaliu išmesti šio filmo iš savo minčių. Dar dieną po to vaikšiojau pajuodusiom akim, lyg su kokiu nelaimės debesėliu virš galvos. Prasta mintis buvo žiūrėti pagyringam prieš miegą. Tamsi laiptinė vakare, dingusi elektra, o reikia eiti į rusį, taip nejauku, bybį dėjau. Net dabar prisiminus kažkaip nefaina.

Atmosfera žiauriai nemaloni, gerklėje užstrigęs guzas trukdo įkvėpti, keistas pulsuojantis soundtrekas taikliai padeda patiekti šį nerimo, juodos nevilties ir tyros baimės atsimerkti, patiekalą. Gerai išnaudoti tie momentai, kai kažko nematai ir savo mintyse kuri baisiausius įsivaizduojamus variantus. Tai kas parodyta irgi padaryta labai skoningai ir su meile žanrui. Pradedant tais keistokais dienos transitionais į naktį ir baigiant tokiais neatskiriamais žanro elementais, kaip goru.

Sunku patikėti, kad tai režisieriaus pilnametražis debiutas. Arba tai yra nerealus jaunas talentas, arba jam tiesiog labai pasisekė. Bet kokiu atveju, jau dabar su nekantrumu laukiu ką jis darys toliau. Tikiuosi ne dešim tęsinių ir spin-offų, kaip dabar vyksta su visokiom Conjuringo Vienuolėm.
Gal ne visiem Hereditary atrodys baisus, gal kažkas prieštaraus, dėl lėtoko judesio, tačiau man visa tai nė motais, kiekvienas plaukelis ant mano kūno styrojo iš šiurpo ir be durnų jump scaresų čia puikiai apsieita.

Ko tikrai nieks nepaneigs, tai kad filmas labai gražiai nufilmuotas ir neša labai tamsią, bei nemalonią nuotaiką. Atmetus fantastinius elementus, galima sakyti, jog čia pasakojama niūri, vienos nelaimingos šeimos istorija. Šia prasme jį galima žiūrėti ir kaip dramą, aišku iki tam tikro lygio, tačiau ką noriu pasakyti, tai kad jo siaubas ateina ne iš nuspėjamų klišių ar gąsdinimo garso/vaizdo efektais, o iš tos empatijos personažams ir suvokimo, kaip žmonės turėtų jaustis išgyvendami tokius siaubingus dalykus.

Tik po seanso galvojau "na labai geras, devyni", bet truputi pagulėjus dabar manau drįsčiau sakyti, kad tai ko gero vienas tų esminių filmų, kuriuos galima dėti prie "geriausių visų laikų". Žinoma kalbant apie horror žanrą. Norėsiu žiūrėti dar ne kartą, bet nežinau kada būsiu tam emociškai pasirengęs. Iš pastarųjų tokių gerų į galvą šauna tik It Follows, The VVitch ir gal koks Babadook, bet jei reiktų iš jų išrinkt kiečiausia, manau Hereditary laimėtų. Tikrai šiuolaikinis horror šedevras. Daugiau pasakyti be spoilerių sunkoka, nors labai norisi apie jį kalbėt, tad tiesiog konstatuoju savo meilę ir rekomenduoju visiems, o tada galėsime padiskutuoti. Šį kart iš principo dedu tą retąjį

10/10

THE GOOD PLACE

Komedijinis serialas apie merginą, kuri sužino, kad yra mirusi ir atsiduria rojuje, tarp pačių geriausių pasaulio žmonių. Kabliukas tame, kad ji čia per klaida, nes žemėje buvo tikra padugnė ir dabar ji turi neišsiduoti, kol jos buvimas ne savo vietoje kelia visokius nesusipratimus. Serija - 20min., ideali trukmė kai reikia kažko lengvo prie maisto. Kolkas yra du sezonai, bet Rugsėjo gale prasideda trečias.

Humoras varijuoja nuo lėkštokų normal-corinių bajerių, iki labai gero ir riebaus juodo. Per seriją pakankamai kartų susižvengiu, kad noriai jungtis sekančią, net jei kartais ir atrodo, kad jau niekuo nenustebins, vis randama kaip smagiai pasukti įvykius. Taisyklės labai lanksčios, tad smagumas ilgai nesibaigia, o narpliojamos temos, nors ir juoko forma, pakankamai tamsios bei artimos, kad negėda supernatural mėgėjams parekomenduoti gero daikto.

8/10

MOTHER!

Turbūt pas daugelį prie geresnių 2017-ų metų siaubiakų nuguls Mother!,  košmariška Darreno Aronofsky [Pi, Requem for a dream, The Fountain, Black Swan] metafora, po seanso priversianti dar kurį laiką pagalvoti. Žymus vardai ne tik režisieriaus ir ne be reikalo, puikiai savo vaidmenis atlieka visi iki vieno - Jennifer Lawrence, Ed Harris, Michelle Pfeiffer, Javier Bardem, tikrai verta paminėti, nes ne koks vaikų darželis susirinkęs.

Metafora, - nes nėra būdo žiūrėti šį filmą bandant tiesiogiai kramtyti tai kas vyksta. Prasmės akivaizdžiai perkeltinės, tik žiūrovui jau spręsti ar alegorijos religinės, ar tai ekologinė žinutė apie motiną gamtą, ar tai kažkas apie sudėtingą kurybos procesą, ar visi šie dalykai viename. Gal dar kažkas apie ką net nepagalvojau?

Košmariška, - nes tai vienas tų filmų, kur rodos kas nors mėgino nufilmuoti blogą žmogaus sapną, su visa keista logika ir netikėtu dalykų virsmu kitais, kurie makes sense tai mums miegant, tai ko gero tiksliausiai apibūdina tai, kaip čia rutuliojasi veiksmas. Tįstanti, nemaloni, nervus drąskanti, košmariška metafora. Sudėtingos emocijos, įkalinimo ir bejėgiškumo neviltis, neužgesinama kažko negero artėjimo nuojauta, per visas dvi valandas, kol galiausiai kulminacija pakylėja mus iki beveik absurdo ir pulinys suplyšta. Manau dar ilgai žmonės minės šitą keistą, originalų ir labai pavykusį eksperimentą, nes, žinokite, yra dėl ko.

8/10

2018/07/30

A QUIET PLACE

Berods antras rimtesnis aktoriaus John Krasinski mėginimas režisūroje - siaubiakas su paprasta, bet paveikia idėja, kuriame jis, beje, atlieka ir vieną pagrindinių vaidmenų.
Apokaliptinis įvykis, po kurio išlikę žmonės negali išleisti nė garselio, kitaip juos pačiumpa nepaaiškintos būtybės, tad jie gyvena ant pirštų galiukų, kas yra tikrai sudėtinga su savim tampantis kelis mažamečius vaikus ar net naujagimį. Nuo tos įtampos net pats seanso metu imi krebždėti kuo tyliau.
Tikrai skamba neblogai ir galima buvo puikiai prasisukti su tokiu paprastu kabliuku, tačiau deja ne viskas šiame, nors ir smagiai žiūrimame filme, pavyko gerai.

Labiausiai man užkliuvo tai, kad antroji filmo pusė yra tikras jovalas. Visiškai neaiškus timeline'as, kokia tvarka ir kokiu laiko skirtumu vyksta dalykai. Kas rodos turėjo trukti vos porą minučių, neadekvačiai išsitempia kito šalia rodomo veiksmo atžvilgiu ir atvirkščiai: rodos tėvui vos nubėgus kelis šimtus metrų, pas mamą jau atsitiko pusės paros laiko vertės nuotykių. Na ir sunkoka susikaupti, dėl to pametama rimtis, kam visai nepadeda nelabai vykę vaikai aktoriai, pačių susikurtų taisyklių nesilaikymas ir nebaisiai įspūdingi kompiuteriniai monstrai. Nebloga mintis, bet skurdokai išvystyta, iš esmės nedaug skiriasi nuo to prastesnio Black mirror epizodo - Metalhead. Smagu kartelį pažiūrėti, tačiau tik tiek.

6/10

DEATH WISH (2018)

Išpažinties momentas: nesu matęs originalaus Death wish, nors ir puikiai žinau kas tai yra. Tiesa sakant, visų penkių nesu matęs ir anksčiau gėdydavausi tokių dalykų, bet dabar suprantu, kad čia yra zajabys, nes nieks nėra matęs visko, o mano malonumas man dar prieš akis! Paprastai vengiu taip daryti, kad remeiką žiūrėčiau prieš originalą, tačiau kartais būna išimčių ir čia taip nutiko dėl to, kad neabejoju Eli Roth talentu, jo meile liečiamiems žanrams, source materialo kokybe ir Briuso Viliso mordyte, tad pamatęs kas gaminama, iškart nekantriai laukiau.

Pagaliau žiūrima kokybė jau čia ir lūkesčiai pateisinti. Puiki, smagi keršto istorija, be nereikalingai persūdytos dramos, retenybė šiais laikais. Veikėjų motyvacija tokia aiški, paprasta ir tai yra žavinga.
Gražūs Čikagos vaizdai, skoningas kiekis goro ir tie trumpi meistriškos apdailos momentai, kuomet parodoma tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau ir ne mažiau.
Kuo toliau, tuo labiau man patinka Eli Roth ir kaip jis bręsta savo kūryboje, ypač po Green inferno ir Knock Knock, jei kas dar jų nematėte, labai rekomenduoju. Death wish puiki duoklė ir neabejotinai geras įrašas filmografijoje.

8/10

2018/06/22

DOWNSIZING

Brangioji, aš sumažinau vaikus idėja grįžo, bet šį kart daugiau kaip socialinio eksperimento fantazija. Mattas Damonas yra šioks toks kokybės ženklas, tikrai galiu paliudyti, gavosi nebloga drama ir tuo pačiu visai smagi romantinė komedija. Neslėpsiu, vaizduotę įaudrino taip, kad visai įsivaizduoju ir kokią trilogiją įvykstant, nors realiai to tikrai nereikia. Filmas gerai sužaidžia visokiom emocijom ir net momentais, kai tampa naivokas, visvien žiūrisi smagiai.

Norvegai išsprendžia populiacijos problemą revoliucingu medicinos metodu sumažindami žmones iki mažojo pirštuko dydžio. Procesas negrįžtamas, tačiau vilioja sunkiau besiverčiančius, nes šiandienos paskolos, tapus mini savęs versija, pavirsta tikrais turtais, mažo dydžio viskas kainuoja centus. I can see the appeal, bet blemba negalėjau nustoti galvoti, kaip lengva būtų surengti siaubingą teroristinį išpuolį prieš tokį mini miestą.

Tačiau dydis išsprendžia ne viską, širdies ir galvos problemos lieka tokios pačios, nepriklausomai nuo tavo ūgio, o ir naujoji utopija turi savo tamsiąją pusę.
Išvados gražios, nors pabaiga ir truputi silpnoka, likau labai patenkintas šiuo netikėtai smagiu seansu. Drąsiai rekomenduoju, kai norisi lengvesnio, tačiau kokybiško dalyko.

8/10

2018/06/12

MAZE RUNNER

Jei Hunger games trilogija nepasirodė pakankamai retarded tai galite dar šitą pamėginti. Aš asmeniškai reidžinau nuo pat pirmų minučių ir tas nervas kažkaip nedingo per visą seansą, bet buvo ironiškai pakankamai įdomu pabaigti, tiesiog kad žinočiau apie ką visa tai. Antrąją trilogijos dalį išjungiau kažkur po 20 minučių. "Pakaks" pagalvojau ir vietoje to, įsijungiau gerą filmą. Siūlyčiau ir jums taip padaryti net kalbant apie pirmąją dalį, nebent norite labotomuotis 15-os valandų skrydyje arba kokiam drinking geimui su chebra panaudoti. Kitu atveju tai yra tiesiog įžeidimas intelektui.

Uždara stovykla, kurioje vien burbuliuojančio lytinio geismo amžiaus berniukai tris metus negali sugalvoti kaip ištrūkti iš juos supančio labirinto, o naktimis juos kartkartėm užpuola itin skurdžios fantazijos dizainerio kurti kompiuteriniai padarai. Nieks nieko neatsimena, neprievartauja per užpakalį ir nesmauko, o laikosi tvirto moralės kodo, bet visa tai greit pasikeičia, kai į veiksmo vietą atvyksta mūsų pagrindinis, niekuo nuo visų kitų veikėjų nesiskiriantis, herojus ir pradeda per dieną atrasti visokį revoliucingą šūdą, tiesiog drįsdamas kvestionuoti nusistovėjusią tvarką, kas labai nepatinka tokiam komiškų antakių personažui su peraugusia galva.

Jam aišku viskas gerai einasi, nors atsakymai į klausimus dažnai scenarijuje matyt buvo tiesiog neparašyti, bet daugmaž aišku, kad viskas veda link green-screene vykstančių pergalių ir smarkiai debilavoto twisto. Ai tiesa, apie vidurį į veiksmą dar įmetama mergina, kuri ko gero turėtų būti pagrindinio veikėjo meilės interestas ar pan., tačiau prie jos nieks nesikabinėja ir tikrai net nefancina tris metus nematę moters, nes yra svarbesnių reikalų, tokių kaip svarstyti kas ji tokia arba leisti jai pailsėti arba gintis nuo jos iš štabiko mėtomų kočėlų. Aš nelabai suprantu kokiai auditorijai šis filmas. Jei vaikams, tai norėčiau, kad mano vaikai žiūrėtų kažką gudresnio. Jei suaugusiems, tai tokie jie ir suaugę.

2/10

2018/03/29

KIDNAP

Netikėtai kietas, 2017-ų veiksmo trileris su Halle Berry, nori nenori tokiame kontekste prisimenu The Call, bet net sunku pasakyti kuris smagiau žiūrisi, ji tikrai labai gera aktorė tokiam žanrui. Apie gerus trilerius paprastai nėr daug ką pasakoti apart to, kad tikrai intense shit.

Mama pamato kaip kažkas pagrobia jos vaiką, bet vietoj aklos panikos ji iškart sako NO ir puola vytis niekadėjus visais dantim ir nagais kovodama už savo vaiko gyvybę. Visas filmas toliau vyksta tame veiksme, o aš prikaustytas prie kėdės ir sukandęs dantis akimis ryju kiekvieną akimirką. Kažkuo net primena legendinį Speed su Keanu Reevesu ir Sandra Bulldog.
Toks ir turėtų būti trileris, kur žiūrovui rūpi ir jis nėra tikras dėl personažų saugumo.

9/10


10,000 BC

Net nežinau ar čia reiktų dėti prie fantastikos ar trilerių šitą "istorinį epą", bet kadangi sužiūrėjau vienu kartu tai čiort snym, parašysiu. Tai turėtų būti įtampos kupina drama, apie atšiaurias žmonių gyvenimo sąlygas senovėje, bet iš tikro tai tik laughable, prastai atrodančių kompiuterinių efektų demonstracija, o pati istorija, - tik juoką kelianti tragedija.

Režisierius Rolandas Emmerichas, kuris pastatė amerikietišką 1998 Godzilą, bei Nepriklausomybės Dieną aišku nežiba savo filosofinėm gelmėm, bet net iš jo tikėjausi, bent jau kokybiškos pramogos. Deja 10000 BC žiūrėti ne tik kad nelinksma, bet tiesiog labai kvaila ir neįdomu. Nesupratau nei kas, nei kam, nei kodėl, nei už ką, bet laiką užmušti pavyko, o toks ir tebuvo tikslas.

Dreduoti angliškai, su kažkokiu rytų europos imigranto beždžionės statybininko akcentu, kalbantys veikėjai (suprask geriečiai) susiduria su kažkokiom kitom rasėm (tiesą sakant visa maišalyne debiliškų rasistiniu stereoptipų) ir tuomet jie konfliktuoja pačių susigalvotų prietarų pagrindu. Įvykių tarpusavio ryšys miglotas, veikėjų motyvacija, bei pasiekimai smarkiai prasilenkia su bet kokia racionalia intuicija. Vėliau išlenda kažkokie dejuojantys, bei lyg neprakakodami stenantys Egipto "valdovai/dievai" ir pabaigoje pokšteli labai (ne)tikėtas herojiškas hepi endas. Tiesiog NE.

2/10


ANNABELLE: CREATION

Apinkybės lėmė, kad kolkas pamačiau tik šį tęsinį, o originalo dar ne, bet kažkaip ir nevilioja, nes girdėjau, kad labai ne kas. Nors aišku reiktų susidaryti savo nuomonę prieš burnojant, bet šiuo metu nelabai turiu laiko gaišti eksperimentams. Kaip suprantu čia spin-offas Conjuring frančizėje, tiesą pasakius, visai žiūrimas siaubiakas, kas gal ir nėra keista, turint omenyje tai, kad režisierius tas pats, kuris pastatė Lights out.

Lėlių/vaiduoklių horroras, šiek tiek atskiestas netekties skausmo dramyte. Truputi užpisančios mergaitės aktorės. Daugiau mažiau klasikinės siaubo filmų klišės, visai kokybiški jump scares'ai, triukai su įtampa, netikėtumu ir tamsa, nieko "žemes laužančio" tačiau tikrai visai smagų laiką apturėjau. Nepasakyčiau, kad kažkuo išskirtinis siaubo filmas, gal net ir nelabai baisus, tačiau žodis "neblogas" čia visai pritinka, tad jums paliksiu spręsti ar norite mėginti kaip neįpareigojantį žiuralą prie bliūdo čipsų.

6/10


DARK TOWER

Tokie viliojantys vardai: Matthew McConaughey, Stephen King ir toks vaikiškas šūdelis gavosi, kad net truputi skauda žiūrėti. Kažkokie portalai, šokinėjimai tarp dimensijų, vaikas, kuriuo nieks netiki ir vesterniški pasišaudymai kartojant mantras, viskas suplakta į "nuotykį", kurio nei prasmės nesupratau, nei atsiminti noriu tiesą sakant.

Istorija rodos visa pagrįsta tik tuo, kad "aš taip sugalvojau". Taisyklės lyg kokio vaiko sapne, nei sąrišio su kažkuo mum realiai pažįstamu, nei kažkas per daug vaizduotę audrinančio, tiesiog toks "dabar čia vyksta tas, po to nutinka tai, galiausiai nutinka va toks dalykas ir pabaiga."

Tikiu, kad gal skaitant knygą ir kitoks įspūdis, tačiau ekranizacija kelia tik svetimos gėdos jausmą. Net personažai nesimpatiški (nebent vaikio mama truputi hot, RIP in piece) Puikus pavyzdys kai prabangioje pakuotėje pateikiamas paprasčiausias, smirdantis šūdo gabalas. Tinka kaip laiko užmušimo priemonė, bet iš tiesų deja sunku pridurti dar ką nors teigiamo.

2/10


2018/02/18

RAW

Elitinis Europietiškas ekstrymas, kokio seniai neteko regėti. Daugiau subtilus ir ne taip aštriai kalantis, kaip koks Martyrs ar Inside, tačiau nors ir alia drama, - netoli tos pačios estetikos. Kai reikia jis elegantiškas ir skoningas, bet kai kanda tai jau kanda skaudžiai (lol). Sąmoningai nenoriu aptarinėti siužeto detalių, tad labai trumpai visiems parekomenduosiu, tik su mažyte pastaba, kad gal nereiktų žiūrėti su maistu. Čia ir taip patiekalas pagardintas geru groteskišku humoru ir akys jį kaip mat suryja.

Sunku ir sugalvoti prie ko prikibti, daugmaž viskas padaryta nepriekaištingai. Ryškiai juntami veikėjai, aplodismentų verta vaidyba, įsimintina vizualika, sunku net patikėti, kad tai pirmasis režisierės pilnametražis kurinys. Kelios palaidesnės vietos gal patrukdė išsikovot šedevro statusą, bet kultas garantuotas be abejonių. Alkis, aistra, kūniškumas, žmogiškumas vs. žvėriškumas ir savos vietos po saule paieška, viskas čia maloniai persipina. Gal pati istorija ir nenuvers kalnų sudrebindama žiurovą, bet seansas tikrai kokybiškas ir vertas dėmesio. Great stuff išalkusiems gero kino siaubiakų bufete.

8/10


2018/02/17

HELLRAISER: JUDGMENT

Laikas liautis buvo prieš kokius keturis filmus jau, bet dabar imu galvoti, kad gal jau net metas remeikui, nes šitie tęsiniai frančizei gero vardo tikrai neneša. Tikėjausi aišku, kad bus blogai, bet galvojau bus bent toks žiūrimas "BTV 1h nakties, su S raide" blogai, o ne šitas laughable straight-to-video mėšlas.
Tikrai šiek tiek smagu buvo žiurėti, vien dėl so bad it's good faktoriaus, tačiau ne rimtu veidu, o tiesą pasakius, man kaip Hellraiserio fanui nuo seno, šiek tiek paslapčia skauda širdutę, žinokite.

Cenobitai plepa tarpusavyje, kaip pigaus lietuviško serialo herojai, kiekvieno aktoriaus povyza šnabžda "pažiūrėkite į mane, aš vaidinu tikrame kino filme". Siužetas apverktinas, matosi, kad režisuoja neprofas (šio filmo režisierius ir scenarijaus autorius realiai yra spec. efektų meistras) o twistą nuspėjome iki jo likus valandai. Dėl supergreito "videoklipo" stiliaus montažo, filmas veikiau žiūrisi kaip Hellraiserio parodija, nei tęsinys, tačiau per daug blyški ir nejuokinga, kad būtų verta gaišti jūsų brangų laiką. Patikėkite manim, aš daug šūdo matęs, nebent norėtumėte patys įsitikinti, kad dugną pasiekti galima ne kartą ir ne du.

2/10


2018/02/10

THE CLOVERFIELD PARADOX

Trečias Cloverfieldas, vėl kaip siurprizas iš niekur nieko ir jau prašom, Netflixe. Dabar veiksmas kosmose, man labai patinka, kad kas kartą vis kitu kampu prieinama prie to kažko. Pradžioje yra truputi šūdinas, pigaus filmo vaibas, dialogai atrodo kiek nenatūralūs, o aktoriai erzina, tačiau kai veiksmas įsivažiuoja ir užkabina, tas lyg ir prapuola. Tuomet jau tikrai įdomu kas čia bus ir nelabai pavyksta nuspėti, bent jau pirmoje filmo pusėje, tad žiūrisi smagiai.

Primesta daug humoro, vietomis atrodo kaip juodoji komedija. Keli veikėjai nužudomi gana groteskiškai originaliai. Finale išvados gal ir ne tokios fainos, kokios galėjo būti ir galingas sci-fi konceptas pasirodo truputi žaislinis, bet visvien kažkaip paglosto širdelę ir neatrodo mėšlas.
Manau, kad jei antras filmas pajudino tą "skirtingo priėjimo" mintį, tai šitas atvėrė tikrą pandoros skrynią. Dabar realiai bet koks filmas gali rutuliotis į Cloverfieldo visatą. Tai labai įdomu, bet yra ir didelė rizika kokybei. Paradox kolkas silpniausias iš trijulės, bet pats savaime tikrai smagus.

7/10


2018/02/08

DARK

Po gana kvailoku pavadinimu, slepiasi Netflixo šedevras iš Vokietijos. Jei reiktų papasakoti trumpai, apibūdinčiau taip: Stranger things ne vaikams. Labai panašios sandaros kūrinys, tačiau jokio mielo humoriuko ir erzinančių vaikučių. Čia šuo pakastas laike ir nors man asmeniškai patinka kiek kitokie žaidimai su laiku, linijinis šokinėjimas, bei paradoksai arba kilpos irgi labai įdomu, ypač jei tai gerai padaryta, kaip kad Dark.

Rodos tai pirmasis Vokiškas filmas prodiusuotas Netflixo, o tai irgi jau pasako daug apie užmojus ir kokybę. Girdėjau, kad yra sudubliuota versija, bet nepatingėkite užsidėti titrus.
Gera muzika, atmosferiškas intro, padeda ilgam įsiminti nuotaiką. Yra ir apie ką pagalvoti, krapštomas žmogiškumas, vertybės. Na ir ką jau kalbėti apie tai, kad įtraukia ir nepaleidžia - tai visada gero serialo ženklas. Tik čia skirtumas tas, kad nenueisit sumuštinio nepaspaudę pauzės, visos detalės yra svarbios.

Apart to, kad viskas čia kaip ir cool, mano asmeniniui skoniui iki dešimtuko netraukia, bet nepaisant to, tikrai primygtinai rekomenduoju pamėginti, tiek sci-fi, tiek detektyvų mėgėjams. Net ir gero horroro čia yra. Ir aišku matau jau Season 2 kepa. Gal net ir nereikalinga šiuo atveju, bet kodėl gi ne!

9/10

2018/01/20

BLADE RUNNER 2049

Niekad nebuvau labai pamišęs dėl originalo, bet žiauriai smagu pagaliau sulaukti tęsinio. Ne reimeiko, ne kažkokios naujos dešimt filmų frančizės ar persipinusios filmų visatos, o paprasčiausio tęsinio, kaip ir turėtų būt, bet dažnai deja nebebūna.
Naujasis Blade Runner gal ir nenustebina kažkokiom naujom filosofinėm įdėjom ar netikėtais siužeto vingiais, bet yra estetiškai tobulas. Vizualine ir garsine prasme tai yra tikras kinematografijos šedevras.

Draugai minėjo, kad trukdo lėtas veiksmas ar tiksliau, veiksmo stoka, tačiau man tas nė kiek netrukdo, atvirkščiai lėtai viniojamos scenos leidžia grožėtis, sugerti į save vaizdus, skęsti atmosferoje, o tai ypač svarbu, kai atmosfera yra tavo kūrinio pamatas. Būtų, manau, buvę labai lengva padaryt dar vieną veiksmo prigrūstą nobrainerį masėms, bet deja tuo keliu nesileista ir vietoj to padarytas normalus meno kūrinys. Toks dėl kurio ir mėgstame žiūrėti filmus, toks kuris primena mums dėl ko mylime šitą žanrą. Nedaug rebuso protui, bet tikra puota jutimams. Norėsiu pamatyti dar kart.

9/10


2018/01/19

BLACK MIRROR [Season 4]

Atrodo dar nebuvo Black Mirror sezono, kuris nebūtų 10/10. Tradicija tęsiasi, tik dabar jau antrą kart Netflixe ir visos šešios serijos iškart, plius, rodos serialas pagaliau įgyja vis daugiau pelnyto populiarumo, nors ir keista, kad tai neįvyko ankščiau ir dėl šios priežasties panašu, kad ir biudžetas didesnis. Tai matyti ir iš spec. efektų ir iš to, kad režisuoti imasi ir žymus vardai, pvz Jodie Foster.

Kas su šiuo sezonu kitaip, tai kad atsirado daug daugiau juodo humoro ir grotesko. Gal truputi pradėta kartotis ir persūdoma su tom košmariškom "įkalintos sąmonės" įdėjom, bet apskritai yra toks "Pasakaičių iš rūsio" vaibas, kurio ankščiau nebuvo. Tikiu, kad kai kuriuos aršesnius žiūrovus tai gali atbaidyti, tačiau man patinka skoningi bajeriai, tad aš asmeniškai tikrai nieko prieš.

Iš esmės tai konceptas tas pats: tai tamsiosios mūsų pusės atsiskleidžiančios per technologiją. Galima daug kalbėti apie kiekvieną seriją atskirai, nes kiekviena stovėtų ant kojų ir kaip geras, atskiras filmas, bet gal tiesiog trumpai peržvelgsiu, nes geriau, kaip visada, yra pačiam suskanauti šiuos kokybės ženklu pažymėtus kompiliacijos patiekalus. Taigi toliau bus spoilerių ir jei dar nepažiūrėjote, rekomenduoju liautis skaityti ir tiesiog žiūrėti patiems. Netikiu, kad visiškai nepatiks

USS Calister yra Star Treko parodijos stiliumi padaryta istorija apie gyvenime užguitą programerį, niekšiškai išsiliejantį savo užmodintame žaidime. Pradžioje simpatizuojame su šiuo vyruku iki kol nepamatome jo tikrojo veido. Turbūt spalvingiausia ir linksmiausia serija, nuostabus startas.
Arkangel yra apie čipą įstatomą vaikam, kad tėvai galėtų matyti kur jie yra, bet šioje istorijoje mama prakontroliuoja dukrą ir jai suaugus.
Crocodile pasakoja tragišką žudikės istoriją, kurios pėdsakais seka atsiminimus įrašanti technologija.

Hang The DJ turbūt šviesiausia ir romantiškiausia serija šitam sezone, įnešanti į bedugnę truputį vilties, panašiaip kaip mano praeito sezono favoritas San Junipero. Labai gražiai išviniota.
Metalhead yra tiesiog straight forward slasher siaubiakas, dar kart priminsiantis šiuo metu kariuomenės išradinėjamus robotus, dėl kurių vėliau tikrai nieks nesigailės.
Na, o finalinė Black Museum talpina savyje daug artefaktų iš visų sezonų, bet iš esmės tai yra tik groteskiškesnis, įkalintos sąmonės exploitationas, kokį jau matėme White Christmas.

Taigi truputi šmaikštesnis, bet vis dar turintis šarmo sezonas, man nuostabiai žiūrėjosi visos serijos be išimties. Gal ta nespalvota tik truputi sunkiau, bet ji ir ryškiai trumpesnė už kitas, tad bendram vaizdui nepatrukdė, o gal kaip tik net pagerino. Džiugu, kad serialas pagaliau gauna pelnytą dėmesį, nors aišku dažnai ir iš durnų žmonių, bet tik laiko klausimas buvo kada toks geras ir kokybiškas dalykas taps popsu, tad negalima pykti. Tikiuosi sulauksime dar sezono, nekantriai lauksiu ir katutėmis plosiu pirmoje fanų eilėje, širdyje pasidžaugdamas, kad buvau čia nuo pat pradžių.
It’s hard to imagine a bright future, but we must.

10/10


KILLING OF A SACRED DEER

Kidman, Farelis, tikėjausi nelengvos dramytės ir buvau visai maloniai nustebęs, kai ji praktiškai virto siaubiaku. Gal nuo pat pradžių ausis kiek per daug badanti "eerie" muzika turėjo išduoti.
Keletoje vietų ir nusijuokiau, nors nežinau ar derėjo, gal tai tiesiog aš nesu labai normalus, kad taip reaguoju į gana tamsius įvykius. Šio režisieriaus dar mačiau Lobsterį ir bandžiau žiūrėti Dogtooth, bet deja to neištvėriau. Killing of a sacred deer kolkas iš jo turbūt labiausiai patiko.

Visi personažai nuo pat pradžių elgiasi kažkaip šaltai ir nenatūraliai, gal net antžmogiškai. Tas sudaro tokią nuotaiką, jog tai ką žiūrime, neturėtų būti priimta visiškai tiesiogiai, kaip tiesiog pasakojama istorija, o veikiau, kaip metafora ar spektaklis. Iš dalies gal taip ir yra, paskaitinėjęs sužinau, kad filmas įkvėptas kažkokio antikinio mito.
Tragedija, siaubiakas ir šiek tiek juodos komedijos, nepamirštama "blogiečio" mordytė, all in all nelengvas, bet vertingas ir įsimenantis seansas.

8/10