Palyginimui, jis turi kažką iš Mama, kažką iš Pagiežos ar Insidious, bet šiaip yra gana originalus ir savotiškas. Be tos niekad nedingstančios nejaukios atmosferos, kai krauni į apatinius ir negali paaiškint kodėl, dar labai patiko ir kaip išnaudoti efektai, tiek garso tiek vaizdo. Praktiniai efektai labai teatriški ir tai prideda tam tikro nuoširdumo. Taip pat noriu pastebėti, kad tai filmas nebijantis metaforų ir nereikėtų visko priimti tiesiogiai, tad jei vienas ar kitas momentas iš pažiūros atrodo gana juokingas, pagalvokite apie jį platesniame kontekste: tai nėra tik dar vienas filmas apie baubą iš po lovos. Pagrindinė tema iš esmės čia - gyvenimas su sielvartu ir kasdienis tvarkymasis su savo vidine tamsa.
Kas dar puiku, kad nebuvo nė vieno pigaus gąsdinimo ir apskritai išvengta daug ydingų horroro klišių. Vietom atrodo jau tuoj subraškės siaubo namelis ir tamsa išsisklaidys, bet kažkaip sugebėjo kūrėjai visą laiką išlaikyt tą košmarišką niūrumą. Prie bendros paranojos prisideda dar tai, kad nežinai ar čia iš tikro kažkas vyksta ar tiesiog kažkuriam iš veikėjų susisuko smegenėlės, ir jei taip, tai kuriam?
Gudrus ir labai gerai padarytas siaubo filmas, kuris nusipelnė daugiau dėmesio nei didelė dalis dabar kino teatruose rodomo šlamšto. Kolkas keliauja į mano metų horror top 10 ir jum rekomenduoju pamėgint vakare palindus po antklode pabandyt įsileist Babaduką, tik nesitikėkit "garsiai pokšinčio" siaubiako apie kažkokį pabaisą ir tikrai rasit kažką žavingo sau.
9/10
1 comment:
Geras filmas,tik su pagiežom ar kitais išvardintais filmais neradau nieko bendro. Labiausiai priminė Rūsį. Ir ištikro pagailo Rūsio, nes tematika ir priėjimas gana panašūs, bet rūsiui pritrūko tokio įtampos palaikymo ir stipraus bet kartu subtilaus išrišimo.
Post a Comment