☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2011/12/29

CHILLERAMA

Po gana sunkių ir grūzinančių filmų atakos, pagaliau man į žandus plūstelėjo gaivios šviežienos, superinė siaubo/parodijų komedija, - Chillerama. Iš tiesų Chillerama tai keletas trumpametražių filmų filme, kas yra keliagubas malonumas, nes užuot iššvaistęs gyvenimo laiką vienam nesamoningui filmui, vienu ypu iššvaistai jį bene penkiems. Kažkas panašaus į Simpsonų Helouvinines serijas.

Patiektas šitas sumuštinis, kaip duoklė Amerikietiškai drive-in filmų kultūrai, seniems exploitation filmams, akivaizdūs referencai į visą tą stilistiką ir jos sukeltą įkvėpimą, be to ir veiksmas vyskta drive-in kino teatre. Kadangi pas mus tokių dalykų nėra, nebuvo ir nebus, paaiškinsiu, kad tai toks lauko kino teatras, kur amerikonai suvažiuoja su savo automobiliais, kemša popkornus, dulkinasi, geria ir t.t. Lažinuosi, kad matėte ne vienam filme.

Žodžiu veikėjai suvažiuoja žiūrėti retų, absurdiškų filmų, o tuo tarpu veiksmas vyksta dar ir čia pat, kine. Kartu su veikėjais pasižiūrime tris  shortus: pirmasis apie Spermatozilą, didžiulį miestus griaunantį ir žmones ėdantį spermatozoidą, antrasis, - miuziklas apie Meškolakius-homoseksualus ir trečiasis, apie tai, kaip Hitleris kūrė Frankenšteino pabaisą - žydą. Manau iš tokio apibūdinimo jau galite nujausti kokie kibirai absurdo bus ištėškiami jums į veidą. Dalykas tas, kad gal net nėra tiek juokinga, kiek gera ir malonu žiūrėti, kaip viskas padaryta, grynas auksas.

Ketvirtojo filmo apie šūdus peržiūra nutrūksta, nes pačioj kino aikštėj pasipila mėlynais pūliais besitaškantis zombių sekso virusas, tad paskutinis segmentas gaunasi tas, kuris viską suklijuoja. Nuostabus reikalas, praskaidrinęs vakarą, kaip niekas kitas, belieka gailiai atsidusti, kad gaila gyvenime ne viskas taip linksma. Daugiau nelabai yra ką kalbėt, siūlau sukt bambalį ir iškart sužiūrėt, o jei kas norit dar daugiau anal-izės, paskaitykite Slasher recenziją, taip pat Lietuvių kalba. Su malonumu lauksiu kokių penkių tesinių.

10/10

TERRITORIES

Tinklapyje Siaubas.lt Slasher paskelbė savo 2011 top dešimtuką. Man teliko išsirašyt tai, kas dar nematyta ir pasižiūrėti. Šiandien ėmiaus Kanadiečių/Prancūzų Teritorijų, nors gal labiau tiktų sakyt, kad filmas ėmėsi manęs, nes kaip griebė už gerklės tai ir atsidusau tik pabaigos titrams pasirodžius.

Territories vienas iš tų nežmogiško elgesio, žiaurumo ir neteisybės kupinų filmų, kurie tampo tave už atvirų nervų ir tikrina kiek baisybių dar ištversi. Po kiekvieno tokio turi jaustis kaltas, kad tau patinka žiūrėt tokius dalykus, tad dabar tampame labai formalus ir tiesiog aptariame šį siaubo filmą, gerai?

Jauna, draugiška šeimynėlė važiuoja namo iš Kanados į Štatus (kiek supratau), netoli pasienio juos sustabdo pora muitininkų, kurie, kaip vėliau paaiškės jokie ne muitininkai, o porelė senų naciolų-sadistų-maniakų. Filmas ilgai katino už ūso netampo ir gana greit smogia į papilvę, kurį laiką žiūrovą spardo gulintį. Vėliau, kai nervai jau gerai išderinti, ir drimbant piktdžiugiškom putom mes laukiam keršto, filmas dar ir liūdnų gaidelių užgauna.

Žodžiu įspūdingas siaubo reginys, bet nuotaikos pakelti nepadės. Na aišku, nebent jaučiate estetinį pasitenkinimą, kai matote kaip yra žudomi ir kankinami žmonės :)
Nežmogiškumo kertelė vietom net priminė Devil's Rejects ir t.t. Šiaip pagalvojus dabar nemažai kokybiškų tokio tipo filmų jau yra sukurta, prisiminus būtų galima netrumpą sarašą padaryt. Šioje daugybėje Territories vis dar sugebėjo mane papiktinti, išnervuoti ir sugniuždyti, už tai jam ir užkabinam stiprią prabą.

8/10

2011/12/28

GRACE

Keistokas, nejaukus 2009-ų Amerikonų siaubo filmas Greisė. Geras apibūdinimas jam būtų 'baby-horror' :)
Istorija trumpai, be didelių spoilerių: mamytė laukiasi, tam tikromis aplinkybėmis kūdikis gimsta be gyvybės ženklų, tačiau vėliau per stebuklą atgyja. Mamai kiek pačiuožia stogas ir ji ima rūpintis dukryte... ypatingais būdais. Vėliau nebeaišku ar čia mama durna ar kūdikis - šėtonas.

Tad nuolat buvau kažkoks sutrikęs, filmas vystosi ramiai, bet yra labai nemalonus, tamsus. Nieks nešokinėja ir nešūkauja staigom, tačiau vistiek kažkaip baugu. Po peržiūros lieka tokia niūri nuotaika, kažkiek nesveika, skonis kartus. Lėtas, bet galingas filmas ir kažkuo originalus taip pat. Nelabai ir sumastau su kuo palygint tą grūzną nuotaiką, o tas yr neblogai.

Kas man nedavė ramybės, tai kaip jie filmuoja tokius filmus? Kas duoda teplioti kraujais savo naujągymį? Idomu tuo procesu pasidomėti biški.

7/10

SUBCONSCIOUS CRUELTY

Pasąmoningas žiaurumas, - tai pasąmonę atakuojantis, spalvingai įstabus, kontraversiško video meno seansas. Pradžioje jaučiuosi kiek suirzęs, kad teks nardyti po kažką kaprizingo, pagrindinio veikėjo monologas kažkaip nervina, bet pamažu spalvos ir garsai užliuliuoja, atsitinka kažkas baisaus ir tada dirželis nutrūksta. Rodosi, kad filmas sudarytas iš keletos dalių, tad jei neišjungi po pirmosios, - toliau išjungti nebegali.

Jis užburia, iškelia toli toli iš šio pasaulio. Vaizdiniai kerai skalaujami nuostabaus ambient/noise garso takelio bangų neša kažkur, kur dar nesu buvęs. Kažkuriuo metu suprantu, kad nebėra vientiso pasakojimo, o veikiau esu puolamas keisto ilgo video klipo, per kurį skleidžiasi galybė metaforų, simbolių, įvyksta didelė provokacija. Ką matau nelengva ir ne kiekvienam, bet pasibaisėtinos priemonės pateisinamos dėl nuostabaus rezultato, galutinio jausmo, plius nepriekaištingai sukomponuoto.

Vėliau pradedu galvoti, kad gal čia ne video klipas, o teatras? O gal knyga? Viso labo tai kino magija meistro rankose. Tamsus, nemalonus sapno įkūnyjimas juostoje, tobulai sukapotas ir sulipdytas. Galima iškart kabint ant sienos ir naudot kokiam noise koncerte: kiekvienas kadras rėžiasi atmintin ir palieka pėdsaką pasamonėj. Tai reginys ne kiekvienam, bet kas jį matė, vargu ar greit pamirš.

Užčiuoptinos erdvios tolumos, turbūt kiekvienam savaip interpretuotinos, jas reik ragauti, kad suprasti, bet jausmas, kuriuo atlyginama, leidžia suprasti kas skiria šiaip sau video meną, nuo reikšmingo/gero/stipraus meno. Tai kruvinas menas, su žarnom, vaginom, bybiais ir religiniais atributais, tad tavo mamai gali ir nepatikti. Vietom dar lyg ir randu su kuo palyginti, gal Nekromantik, gal dar kažkas, bet galiausiai turiu pripažinti, kad nieko dar tokio nemačiau. Pavogsiu frazę iš recenzijas rašančio draugo: "kaip ten juos vadina, - šedevrais?"
Subconscious Cruelty - sudėtingas, pasąmonę prievartaujantis, vaizdiškai ir spalviškai kvapą atimantis, keisto/pikto kino šedevras.

10/10

ROBOT WARS

Ši peržiūra buvo labai ypatinga man asmeniškai, mat kažkurią dieną čia prisiminiau, kad Robotų Karai, - tai pirmas filmas, kurį mačiau kino teatre. Man tada buvo turbūt šešeri ir oi atsimenu kokį įspūdį man paliko! Niekad iki tol nebuvau matęs tokio didelio ekrano ir dar didžiuliai robotai! Atrodo ne vienerius metukus dar po to įkvėptas paišiau komiksus ir su žaislais kūriau sau tęsinius vaizduotės pagalba. Vaikystė - toks magiškas gyvenimo periodas...

Taigi prisiminiau ir nutariau "suaugusiojo" (ką tai bereikštų) akimis pažiūrėti šį vaikystės nuotykį. Dievulėliau koks mėšlas, kad net nuostabu. Kaip iš tiesų ironiška, kad būtent pirmas mano filmas buvo šitas absurdiškas mažabiudžetinis šūdas, gal nuo čia ir pradėjo vystytis mano keistas skonis filmams?
Robotų Karai tai viena iš tų nepakartojamų tragedijų, kurių negalima nemylėti vien už tai, kaip blogai čia viskas yra.

Dabar matau, kad tai pasirodo yra tęsinys filmo Robot Jox, ankščiau nebuvo prieigos prie interneto ir šiaip mažai ką žinojom, tad iš kur aš galėjau žinoti. Bet tai nesvarbu, nes vistiek nesiryšiu savęs kamuoti su dar vienu filmu apie šitus didelius robotus. Svarbiau man buvo suvest asmenines sąskaitas su Robotų Karais ir tą šiandien padaręs, esu be galo laimingas. Tai iš ties labai labai blogas filmas, siūlau pažiūrėti tik treilerį ir to tikrai užteks. Turbūt kūrėjai turėjo tik vieną minutę medžiagos, su salyginai kokybišku robotų actionu ir aplink tą minutę apfilmavo ir apmontavo visą likusį filmą, kitaip sakant apipynė istorija.

Tačiau nepagalvokit nieko blogo, šita mano kritika išsakyta su didžiausia meile, nieko nėra geriau nei šitie idiotiški, neišgirsti, mažabiudžetiniai video kakučiai. Jei gerai menu, rodos teta mane nusivedė į kiną tądien, na liksiu dėkingas visą gyvenimą, tiek jai, tiek šitiems robotams, kurie padarė mano vaikystę tokia žavinga ir pasėjo sėklą gebėjimo, mylėti blogą kiną.
Tai privalo būti vienas nuostabiausių blogo kino pavyzdžių. Dedu jį į tą ypatingą sentimentų stalčių šalia Skyscraperio.

8/10

2011/12/27

THE THING FROM ANOTHER WORLD

Po naujojo The Thing pastatymo atėjo laikas pagaliau pažiūrėti man ir originalą, - '51-ųjų The Thing From Another World. Ne kartą jau minėjau, kad aš daugiau naujosios mokyklos vyrukas, man sunkiai sekasi draugauti su filmais, senesniais nei '60-ųjų, tad ir šis kartas gal ne išimtis. Įsijausti sekėsi sunkokai, ėmė snaudulys, nors tiesa buvo tikrai žavingų scenų.

Visi trys Thing filmai ir jų situaciją man labai primena Body Snatchers filmus. Pirmasis, taip pat nespalvotas, labai senas, antrasis perstatytas apie aštuntą dešimtmetį ir trečiasis - jau mūsų dienomis. Dalį vieną nuo kitos skiria apie trisdešimt metų, kas pagalvojus jau gal ir yra tinkamas laiko tarpas pribresti gaivinimui. Gaila tik, kad su Thing peržiūromis mano chronologija buvo visai nevykus, pradžioj Carpenterio versija, vėliau 2011 ir tik tada senasis pirmtakas. Na, bet turbūt aš ne vienas toks.

Nežinau ar nostalgija čia ar aštuoniasdešimtieji, Carpenterio versija man patinka labiausiai, lygiai kaip ir vidurinioji Body Snatchers versija. Superiniai spec. efektai, padaryti be kokčios šių dienų skaitmenos, nepakartojama, kraupi izoliacijos nuotaika, įsimintinas garso takelis, žodžiu kultas. Originalas irgi turi tą šalčio pojūtį ir atskirtumo nuo pasaulio grėsmę, tačiau pats ateivis čia rodosi mažiau grėsmingas, veiksmo daug mažiau ir beje nėra to viso persikūnijymo bajerio. Dalykas čia yra tiesiog keistas ateivis, tad '82-ais Carpenteris kaip ir daug savo pridėjo, nors ir ne paslaptis, kad jis prisiekęs originalo fanas.

Išvados tokios, kad man The Thing From Another World vertingesnis buvo pažintiniais tikslais, nei suteikė kažkokio tikro didelio kaifo. Kas labiau mėgsta old skūlą, garantuoju, kad aukština šitą klasiką, tačiau man mieliau žiūrisi vėlesnis Dalykas. Gal dėl menko savo išprusimo senienose susilaikysiu ir nuo vertinimo balu. Pagarbą atiduodu, varnelę užsidedu ir važiuojam kurnors kitur.
Va beje kaiptik kalėdų proga iš naujo peržiūrėjau visus keturis Kietus Riešutėlius :) Kas nematę, rekomenduoju, kaip reta - visos dalys geros.

WHITE, THE END, BREATH (shorts)

Jūsų dėmesiui, - trys nuostabios, jausmingos, liūdnos, trumpametražės post-apokaliptinės vizijos.
Visas radau internete, matau ten ir daugiau youtube yra, reiks paknist nes šitie tai geri deimančiukai. Tiktų ir į vieną filmą sujungt, kaip survivoriai skirtingose vietose išgyvena apokalipsę. Žodžių nėr čia daug ką šnekėt, žiūrim ir mokomės.


2011/12/26

KILL LIST

Bepasibaigiant 2011-iesiems, sakau 'šiemetinis', kol dar galiu. Taigi dar vienas saldus šiemetinis vaisius, Anglų Kill List. Apsirgau, snarglys varva, gal dabar nors porą filmų daugiau galėsiu pažiūrėt, nes per darbus sunku ir to laiko rast. O Kill List tikrai vertas dėmesio, ypač tų, kuriem labiau patinka rimtesni, tamsesni, lėtai besivystantys horrorai.

Istorija pasakoja apie du draugus, kurie dirba samdomais žudikais. Vieno jų žmona spaudžia, kad reikia pinigų, todėl jis priverstas imtis purvino darbo, nors ir nelabai noriai. Net mažametis sūnus mano, kad tėvas aptingo, nors tiesa ir nežino, kuo šis verčiasi. Draugo aplinkoje atsiranda paslaptinga meilužė, kuri palydi juos imtis darbų, braižydama paslaptingą simbolį blogojoje veidrodžio pusėje.

Didžiąją dalį filmo mes daugiau analizuojame žudiko mintis, elgseną, situaciją, daugiau dramos gal nei siaubo. Jis irgi paprastas žmogus, turi šeimą, kurią myli ir t.t. Šio karto taikiniai pasitaiko nelabai geri žmonės, smarkūs iškrypėliai ir panašiai, todėl beatlikdamas darbą pagrindinis veikėjas kiek ir įsismarkauja. Reikaliukai pamažėle tamsėja, nors rodos sveiką protą dar galima užčiuopti. Visgi kuo toliau, tuo mažiau ir galop siaubas ištrūksta nekontroliuojamai, pasidaro keista, keista, keista.

Tamsus ir rimtas pasakojimas iš užtemdyto Jorkširo. Lyg ir nuo pat pradžių žinai, kad kažkas bus ne taip, tačiau kai vyksmas pagaliau išsprogsta juoduliais, vistiek lieki kažkiek apžavėtas. Iki tobulybės kažko trūksta, antrą kart gal ne taip patiktų, bet kaip vienam tamsiam seansui tai geras grūzas. Įtraukiantis, sukrečiantis, užburiantis ir sujaukiantis mintis. Skoninga mistika ir subtilus siaubas ir prie mano varvančios nosies tinka, malačiai tie angliokai.

8/10

2011/12/21

HOSTEL Part 3

Naujas populiaraus Eli Rotho 2005-ųjų filmo Hostel tesinys, trečiasis segmentas, šį kart, iš atšiauriosios Europos veiksmą perkeliantis į spalvingąjį  Amerikos ir viso pasaulio lošėjų rojų - Las Vegasą. Visas šitas kankinimo-siaubo požanris, dažnai pavadinamas "kankinimų-pornografija", tikrai turėtų būt dėkingas Hosteliui už vieną kitą nuopelną ir gal kam ir keista, bet aš vienas tų, kuriam patinka Hostel filmai.

Pirmą kart mane pribloškė pati idėja, šitiek ciniška, nukankinti žmogų už pinigus. Kapitalistinis pasaulis tiek tuščias, turtingieji tiek visko išragavę, kad jokie malonumai nebe atgaivina gyvenimo džiaugsmo. O štai čia - tikras reikalas, viduramžių stiliumi, nukankinti bejėgę, niekuo dėtą auką, vat kur tikrai aštrūs pojūčiai. Pirmasis filmas turėjo daug šitos šlykščios šovinistiškos, tamsios nuotaikos, kuri gniuždė, šokiravo ir pykino. Antrasis plėtojo istoriją ir stengėsi siužetiškai prikibti prie pirmtako.

Dabar turime jau trečią filmą, kuris turtingų sadistų idėją vis dar neša, bet nuotaiką turi jau kiek kitokia, nors vis dar labai sarkastišką. Be to, reikia pripažinti, kad visos tos kankinimų istorijos ir idėjos tikrai nėra kažkas naujo. Taigi trečioji dalis čia atsiduria tokiam vidutiniškam, bet dar žiūrimam lygmeny. Filmas nėra tiek tamsus ar šlykštus, kiek daugiau įdomus ir tiesiog įtemptas trileris. Aišku gausim ten klykiančių aukų ir visokių nesveikatingų užmanymų, bet nebėra taip kokčiai nemalonu, kaip žiūrint pirmąją dalį. Čia daugiau sąžinės, daugiau galimybės kerštui, daugiau jėgų išlyginimo ir pusiausvyros, dėl to tai visų pirma nuotykis, įtampa, veiksmas ir tik po to siaubas ir neviltis.

Hostel 3 yra smagesnis ir jei taip galima pasakyt, - švelnesnis. Žiūrisi jis žiauriai gerai, kabina, įtraukia, sugniaužia, išradingai apgauna daugybę kartų. Tačiau galop išsirutulioja gana kvailokai ir nerealistiškai, vardan to, kad publika galėtų labiau mėgautis plūstančiu krauju ir chaosu, dėl ko siaubinė vertė krinta, tačiau pramoginė, komedijinė galbūt kyla. Tai geras tęsinys, kurį gerai žiūrėti, tačiau jis greičiau ir pasimirš. Vėl gi - man patiko, nors toli gražu tai nėra kažkoks deimantas, bet turi daug gerų bruožų. Įdomu, smagu, įtempta, plius yra kraujo ir gerų papų. Aprūvd.

7/10

DANGER! 50000 ZOMBIES!

Ok, prisipažinsiu šitą shortą nutariau pažiūrėti vien dėl pavadinimo :) Čia kaip suprantu iš kažkokio Niko Frosto alia dokumentinio-komedijinio dvd paimta? Nežinau, viso dvd kažkaip nesinori žiūrėt, bet šita nesamonytė prieš miegą gal ir gerai visai.

 Trunka dvidešimt kelias minutes, bajeriai tokie lyg sąmoningai nejuokingi, velniai žino. Porą kart tik prunkštelėjau. Arba kažkas ne taip čia gavosi, arba specialiai nesistengta. Kitą vertus, man patiktų tokiam padalyvauti filmuojantis, taigi lieku kažkoks be nuomonės šį kart. Geriau susidarykit savo: štai visas gėris jutubėj.

2011/12/18

MOTHERS DAY

'80-aisiais Tromos išleistas filmukas apie mamytę ir du jos sūnelius, kurie ją linksmina, žudydami žmones. Mamytė gerutė, veidukas neeilinis, bet deja ji tėra vienas iš nedaugelio gerų dalykų šitam filme. Pradžioje akį labai maloniai gaudo visas tas aštuoniasdešimtųjų vaizdas: aplinka, spalvos, mados ir pan. tačiau kai prasideda tikrasis užmanytas veiksmas, gana greitai pasidaro nuobodu.

Šitas filmas yra mielas, norisi jį mėgti, bet tenka pripažinti, kad jo vertė nėra didelė. Nei jis labai juokingas, nei jis baisus, nei jis labai idomus, nei ką. Tiesiog neblogas, vidutiniškas sarkastiškas žiuralas, kas kartais gali sueit visai gerai. Ypač kai esi pavargęs ir galvot nieko nenori. Turi savo momentų, tačiau nuo žiovulio jie negelbsti. Daugiau buvo idomu žiūrint pagalvot kaip čia jie filmavo vieną ar kitą sceną, nei bandyti sekti istoriją.

Fainas, nedidelis filmukas, tačiau ar vertas jūsų laiko, paliksiu spresti jums. Užtat dabar bent jau žinau, iš kur tas įstrigęs semplas: "Bitch, bitch, bitch, bitch, bitch, bitch, bitch!"...

4/10

2011/12/16

TESTAMENT

Labai graudi '83-ų fantastinė vizija, apie atominio karo galimybę. Kaip ir Threads ar The Day After, filmas klausia: kas būtų? Kaip atrodytų?
Tik Testament šį kart daug labiau drama nei paminėtieji, tiesą sakant - visiška drama. Sriūbausite, brauksit ašaras, bus liūdna, romantiška ir graudu, bet mažokai siaubo ir jokių didelių spec. efektų. Turėkite tai omeny ir pamatysite nuostabų filmą. Jei norit degančių miestų, - teks paieškot kažko kito.

Testament koncentruojasi į vieną priemiesčių šeimą ir būtent tai, kaip jie ir tas mažas miestukas (iš)gyvena katastrofą. Gyvenimas ir mirtis čia rodosi mažais masteliais, niekad taip ir nesužinome kas vyksta už šitų ribų, tačiau tie, kas myli mažesnio biudžeto filmus, žino, kad ta nežinia, ar neparodymas, dar stipriau kursto vaizduotę. Taigi šią vertybę filmas irgi turi.

Pagal visą nuotaiką ir gan lėtą judesį Testamentas man labiau priminė rusų Numirėlio laiškus. Čia žmonės taip pat pasitraukia tykiai ir gana oriai, pabaiga ir filosofija irgi kažkuo panaši. Daugiau lyriškas filmas, nors ir, tarkime, apokaliptine tema. Per didelis kiekis dramos gal ir būtų pagrindinis jo minusas, man kaip vyrukui, būtų patikę daugiau chaoso, kiek daugiau siaubo, veiksmo, nors neteisinga būtų sakyti, kad ir tamsių vietų nėra.
Žodžiu galima ir kažką linksmesnio pažiūrėti penktadienio vakarą, o šiaip tai puikus, gražus filmas, priverčiantis prisiminti, kad šioje žemėje nebūsim amžinai ir reikia dažniau pasakyti savo artimui, jog jį mylime.

8/10

2011/12/15

SNOWTOWN

Dar karšta, šiemetinė Australų siaubo drama, apie realiai egzistuojantį serijinį žudiką iš Snowtowno. Pradžioje lyg ir neatrodo kaip siaubo filmas, veiksmas vystosi gana ramiai ir tykiai, personažai gal ir nelabai malonūs, bet kažkokie savi, dėl to bendra nuotaika gana jauki. Tačiau pamažėle dalykai šlija, laiks nuo laiko, tarp rodos nelabai reikšmingų įvykių, mums įmetama tokių kvapą gniaužiančių bombikių.

Dėl to ramaus vyksmo tos hardcore vietos atrodo daug stipresnės, kai, nors ir trumpam, šoktelime ant skustuvo ašmenų, maža nepasirodo. Mirtis tokia baisi, blyški, lyg tikra. Labai nemalonu, kaip kokį snuffą žiūrėt.
Smarkiai išryškintas kreivas buitiakas, kvepia visokiais Ken Park ir Gummo, na o dar pridėjus žmogžudystes, norisi lyginti Snowtoną su Henry, Tony, Bully ir t.t.

Stiprus ir tamsus Australų darbas, prieinąs subtiliai, bet gniuždantis gana giliai, nuotaikos tikrai nepataisys, o ir gerą gali sugadinti. Filmui tas visad yra pliusas, mano akimis, tačiau primena kokiam nesaugiam ir dažnai kreivam pasaulyje mes gyvename. Tušti, iškreipti gyvenimai, šmirinėjantys besieliai išsigimėliai, kai nuomonės turėjimas gali virsti tyro blogio siautuliu, o negalia ar iškrypimas - mirties nuosprendžiu. Iki pat pabaigos nepasirodė filmo pavadinimas ekrane, bet kai pasirodė - ilgam turėčiau jį atsiminti.
Beje, soundtrekas superinis.

9/10

2011/12/12

ANOTHER EARTH

Visiškai šviežia, jausminga ir užburianti sc-fi drama. Lėto veiksmo, tačiau dėl to jauki, raminanti. Nepaisant to, ji palieka tamsų, melancholišką, liūdesį. Nuotaika ir atmosfera man panašiausia į ilgesingąjį Moon, tad kam jau tas patiko, pasistenkit šito nepražioplinti.

Istorija pasakoja apie merginą, kuri būdama paika ir neatsakingai vairuodama rėžiasi į jaunos šeimos automobilį. Girto velnias neima, tad ji lieka sveika, o kitoje mašinoje žūsta visi išskyrus tėvą. Mergina atsėdi jai paskirtą laiką kalėjime, bet pati sau atleisti lyg negali.
Ji prisiplaka prie savo aukos, alkoholiku virstančio našlio, ir tarp jų užsimezga keistas ryšys. Ši lenda į diedo gyvenimą iš pažiūros kukliai, bet iš tikro gana smarkiai, dėl ko sunku užjaustį šią veikėją. Jos elgesys iš tiesų pykdo ir nervina, bet tas yra idomu, nes prieštaringi jausmai ir sudaro tą intrigą, kuri reikalinga tokioje ramioje nuotaikoje, kokią stato šis filmas visom kitom įmanomom priemonėm.

Prie viso to, yra dar kaip ir antraplanis - fantastikos vaidmuo. Virš mūsų planetos staiga pakimba tokia pat planeta kaip mūsų, tarsi antroji žemė, tad žmonės ilgai negalvoję pramina ją Žeme II. Paskelbiamas esė konkursas, laimėtojas gaus bilietus skrydžiui į paslaptingą planetą, drauge su pirmąja astronautų misija. Mūsų prieštaringoji veikėja nuo pat vaikystės labai žavisi kosmosu, tad ji žinoma nutaria sudalyvauti ir laiks nuo laiko svajinguose vaizdiniuose mes galime drauge skesti jos meilėje begalinei erdvei ir siekiui ištrūkt kuo toliau iš šio pasaulio.

Fantastikos vaidmenį vadinu antraplaniu, nes jis tarsi tik aplinkybės papasakoti tai tragiškai istorijai ir pagrindinės emocijos sukeliamos būtent gana niekšišku pagrindinės veikėjos elgesiu. Ar ji nors kažkokia prasme, šioje situacijoje, gali vadintis auka? Ir ar ji nusipelno nors kiek mūsų simpatijos? Filmas verčia pamastyti, tas yra labai gerai. Tačiau didžiausias nuopelnas jam visgi ne siužeto peripetijos, o būtent atmosfera. Rami, ilgesinga, bet ir drauge baugi nuotaika, beveik kaip sapnas. Po filmo lieki toks priglušintas ir kažkiek gerąja prasme prislėgtas. Lygiai kaip po liūdnojo Moon. Rodos jau pradedu kartotis, tad apibendrinant - tai puiki, liūdna, fantastinė drama.

Labai graži vaizdiškai ir estetiškai. Nuostabūs mėlyni horizonto, su kybančia naująja planeta, kadrai, labai tinkantis ir puikią nuotaiką sukuriantis ambientinis garso takelis. Taipogi netoli idealo.
Kažkam gali pasirodyti per ramus, kaip fantastinis filmas, bet jo vertė daugiau emocinė ir literatūrinė, nei kažkokiuose efektuose ar panašiai. Personažai idomūs, nuotaika stipri, tikrai labai geras ir rekomenduotinas šiemetinis kūrinys. Kita žemė sudėtinga ir skausminga istorija, su galimybe ištrūkti iš šio pasaulio. Nors žavingam pusantros valandos laiko tarpui.

9/10

2011/12/11

BLACK CHRISTMAS

Dar vienas ankščiau nematytas kultas, už kurio parekomendavimą vėl esu dėkingas jums, mieli komentatoriai. Kai aprašiau Halloween, gavau pasiūlymą pažiūrėti kitą šventinį horrorą, - '74-ųjų Juodosios Kalėdos. Išties džiaugiuos pasinaudojęs šiuo pasiūlymu, vėl gi keista, kaip būsiu pražiūrėjęs ankščiau. Išgirdau ir semplų pažįstamų ir vaizdų matytų išvydau, žodžiu tai dar vienas amerikanskas siaubo kultas, kurį reik pamatyti, ankščiau ar vėliau.

Jei jau lygint su Halloween, tai manyčiau, kad Black Christmas žiūrisi daug rimčiau ir yra daug baisesnis, bei brandesnis. Net žiūrint šį, gana seną filmą, šiuolaikinėmis akimis yra nuoširdžiai kraupokų vietų. Nejaukus, įtemptas siužetas, nesveiki žudiko kliedesiai ir aimanos, tikrai įtaigu. Bet kalbant apie palyginimus, filmas man daug panašesnis į When a stranger calls. Tiek nuotaika, tiek siužetu, tad labiau būčiau linkęs sieti juos drauge, nei su Halloween, su kuriuo ta sąsaja atsiranda vien dėl šventinės tematikos. Dabar kai matau šių filmų išleidimo datas, ar tik nebus Black Christmas ir įkvėpęs sukurti When a stranger calls? O dar privalome prisiminti Silent Night, Deadly Night!

O šiaip jei su niekuo čia nepainiot, tai labai išradingas ir tiek pat kraują stingdantis kiek ir prikolnas horroras, savo laikui. Labai patiko, kad personažai tokie neeiliniai, visi su savo bajeriais kažkokiais, puikiai juntamom emocijom ir humoro jausmu. Nesibodima ir nepadoriom šnekom pasimėtyti ir komiškų situacijų šiek tiek įpinti. Visgi komedija išgaruoja greit, kai beprotis pradeda skambinti ir trim balsais švokšti į ragelį, darosi išties nejauku. Žudynės gana originalios taip pat, idomiausia, kad viskas vyksta panosėje, bet veikėjai to niekaip nepastebi.

Bendrai, tai yra kultas. Senas, geras old skūlinis, amerikietiškas horroras. Geri personažai, gera istorija, gera nuotaika, visai netoli tobulybės. Aišku tie metai duoda savo, ne viskas šiandien turbūt taip įtaigu, kaip buvo savo laiku, tačiau čia manau daug priklauso nuo nusiteikimo. Skeptikams paerzinti: matau ir šito remeikas yra che che, tačiau po tokio malonaus originalo, gal būtų net visai idomu pamatyti ir kaip perstatyti jį pavyko. Kalėdos jau ne už kalnų, tad jei nusibos per teliką žiūrėti vienas namuose ir policijos akademiją, šimtas penkiasdešimt aštuntą kartą, galit pasišildyti gluchweino ir su sausainiais užkrimsti Juodųjų Kalėdų.

9/10

2011/12/01

THE THING (2011)

Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie antrąjį Dalyko (The Thing) perstatymą nuvilnijo didelė nepasitenkinimo banga. Kam dar kartą perstatinėti tobulybę? Ar gi tokia jau idėjų stoka kausto kino kūrėjus?
Mat '82-ųjų Carpenterio klasika buvo taip gerai padaryta, kad sunku ir pagalvot ar kas galėtų perspjauti, tad natūralu, kad fanai pabijojo jog bus suterštas geras vardas. Tačiau dabar, kai filmas jau pasirodė, galima lengviau atsidusti, nes iš tiesų gavosi visai neblogai ir tenka girdėt visai gerų atsiliepimų.

Pats dar nemačiau originalaus, 1951-ųjų The thing from another world, manau reikės sužiūrėti idant susidėlioti viską į vietas, kaip, kad su Invasion of the body snatchers filmais, su kuriais situacija gana panaši. Na ir katik pažiūrėjau šviežią, šiemetinį The Thing.
Nors pavadinimas ir toks pat, naujasis filmas neva tarnauja, kaip priešistorė. Taigi jo pabaiga, gautųsi Carpenterio versijos pradžia. Gal tuomet būtų buvę protinga pasirinkti ir kitokį pavadinimą?

Atmosfera gerai išlaikyta: izoliacijos jausmas, nepasitikėjimas, panika, kraupūs mutantų šauksmai apsnigtoje stovykloje. Padaras kompiuterinis, bet atrodo gana šlykščiai su visomis tomis žiojėjančiomis vaginomis. Visą laik išlaikoma įtampa ir susidomėjimas, dėl ko filmas prabėga itin greit ir maloniai. Taipogi, kaip kokiam Predator 2, šį kart mum leidžiama užmesti akį ir į paties ateivių laivo vidų. Gerai visa tai ar blogai, turėsit sprest patys. Naujas Dalykas žiūrisi labai gerai, bet man asmeniškai Carpenterio versija vistiek lieka daug stipresnė. Kažkaip labiau true ten viskas... Nostalgija?

Jei visas šitas reikalas dabar įsisuks iš naujo, manau būtų tikrai smagu sulaukti tesinio. Galėtų tarkime "dalykas" pasprukti į didmiestį ir sukelti chaotišką, čiuptuvais ir mėsomis besispjaudančią apokalipsę. Būtų idomu!
Bet tai pagyvensim ir bus matyt, o kolkas manau fanai visai skaniai turėtų suvalgyt naująją interpretaciją. Teko girdėti, kad ir pats režisierius didelis Dalyko fanas, tad tai gal visai jaučiasi. The Thing 2011 yra tvirtas, sažiningas, neprastas remeikas/tesinys/prequelas. Skeptikams siūlau suteikti jam šansą.

DEAD BY DAWN (Short)

Šis postas yra kiek kitoks,
apačioje matote mano draugų kurtą trumpametražį siaubo filmą ''Dead by dawn", o garso takelyje skamba mano kurta (Seagull Overseas) muzika!
Gero žiūrėjimo :)

DUST DEVIL

Dust Devil - kerintis1992-ųjų tvarinys, režisieriaus pastačiusio Hardware. Vėl gi - labai gražus vizualiai, tiesiog užburiantis savo raudonom ir rudom spalvom, gražiai nufilmuotas, įvairiais kampais ir išvis gana keistas.
Veiksmas vyksta pietinėje Afrikos dalyje, dykumose, bendra nuotaika persmelkia tokio negero, keisto sapno pojūčio. Privertė ne tik įsitraukti į veiksmą, bet ir daug pamastyti apie magišką Afrikos žemyną apskritai, juolab, kad ką tik teko ten apsilankyti, nors ir labai trumpai.

Žiūrėti buvo gražu, vis dėl to kiek prailgo, gal dėl to, kad žiūrėjau final cut kažkokį, teko nusnausti paspaudus pauzę. Kai užmigau, seilės nevarvinau, mane užklupo nerimastingas sapnas su filmo vaizdiniais ir nuotaika. Tai jau šį tą sako apie jo estetinį įtaigumą. Taigi sunerimęs pabudau ir baigiau žiūrėti, kuomet pats filmas savo keistumu kažkaip idomiai persipynė su mano sapnu. Vietomis taip net nejauku kažkaip, kraupoka, gal kaip Lynčo filmuose ar panašiai.

Bet kokiu atveju tai brandesnis ir rimtesnis darbas nei Hardware. Savotiškas, nejaukus ir kaip jau minėjau, vizualiai išskirtinis. Afrika tokia didelė, o dykuma - paslaptinga. Iš tiesų kas žino kokie demonai tenai gyvena. Gal ir nelengvai išžiūrimas, bet gana unikalus filmas, kurio nepamirši kaip eilinio šūdo. Vaizdiniai ir atmosfera strigs mano atmintin ilgam. Jei kokiam skuduryne pamatysit maikoną, prigriebkit man, perpirksiu ;)
8/10

BIG MEAT EATER

Kuklus, bet geras, 1982-ųjų trashiukas, dar apibūdintinas kaip subtilus shitkoras. Tai smagi, trenkta siaubo komedija - miuziklas Didelis mėsos valgytojas. Žiūrėjom su draugu, taipogi kitokio kino mėgėju, visą laik buvom apakę "Ką gi kūrėjai rūkė? Ką jie sau galvojo? ". Tikrai unikalus jausmas, kurį sunkoka apibūdinti žodžiais, šiek tiek priminė man Pink Flamingos tik čia daug subtiliau.

Žodžiu pagrindinis veikėjas yra akiniuotas mėsininkas, dar yra meras - zombis, žmones žudantis ir mėsom besitaškantis storas juodaodis, trenktoka Moldovų (?) šeimynėlė turinti sūnų mokslininką ir dar ateiviai - robotai. Nu ir jie ten visi saveikauja. Nežinau kaip tiksliau paaiškinti kas vyksta. Filmas iš tų, kuriuos žiūrėdamas visiškai blaivas, jautiesi lyg būtum kažką suvalgęs.

Vietomis gal ir buvo nuobodu, bet kokios trys scenos buvo absoliučiai auksinės, toks keistas ir žavingas absurdas, kad tiesiog negali likti abejingas. Smagiai pakikenom, džiaugiuos pamatęs šį ne itin garsų mėšlą ir jum rekomenduoju kada kai jausitės lengvai nuo visko pavargę. Maloniai atpalaiduoja.
Cause I'm a big meat eater,
Yes I am,
Big meat eater,
Pass the ham!
8/10