☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2016/12/04

SWISS ARMY MAN

Vyrukui, bebandant pasikarti negyvenamoj saloj, jūra į krantą išmeta bezdantį Hario Poterio lavoną. Jau po kelių minučių bezdalai panaudojami, kaip reaktyvinis variklis ir žiūrovai nebyliai lūpomis dėlioja "wtf?". Vėliau daugiafunkcinis lavonas jau dalinai atgyja, ima bendrauti ir reikšti mintis, kartu su pagrindiniu veikėju keliaudamas "namo" ir pezėdamas apie gyvenimą.
Labai prieštaringus jausmus man sukėlė šis filmas. Iš vienos pusės, norėtųsi jį pagirti, už nenuginčyjamą originalumą, drąsą, ir keistoką, bet paveikų humorą. Iš kitos pusės, negaliu per save perlipti ir prisiversti ignoruoti tą šleikščiai saldų, atseit-intelektualų, paaugliškai romantišką istorijos pasakojimo ir montažo stilių.

Taip, šiais remeikų ir perstatymų laikais smagu matyti kažką tikrai šviežio ir savito, tačiau tai neturi ir negali būti vienintelis koziris. Bent jau aš filmus žiūriu daugiausiai per emocinio patyrimo prizmę ir daugybė faktorių šiame keistame, bei juokingame filmuke man tiesiog kėlė šleikštulį, o tos pritemptos kartojamos "metaforos" apie bezdalus ir smaukymą gana greit prarado prasmę ir bet kokį žavesį. Aš visada už inovatoriškumą ir keistumą, kol po juo yra tikras, tvirtas pagrindas, sudarantis kūrinio sielą. Čia po visų tų HD slow motion bezdalų ir teliko tik bezdalai. Šveicariškas žmogeliukas buvo linksmai keistas, bet potencialą prarado pirminių įdėjų netraukdamas į gilesnius klodus, galiausiai tiesiog ėmė erzinti ir baisiai prailgo, liūdnai primindamas tą hipsterišką nesąmonę apie padangą žudikę.

3/10

SNAKES ON A PLANE

Visada galvojau, kad Snakes on a Plane tai kažkoks labai durnas, pigus filmas su absurdišku siužetu, iš tos serijos kaip Sharknado. Dabar suprantu, kad juoką, savo laiku, žmonėms labiau gal sukėlė tas tiesioginis pavadinimas, tiesiai šviesiai paaiškinantis ką čia pamatysite. Ar pamenate Big Ass Spider? O iš tiesų, tai visai smagus veiksmo trileris ar net siaubiakas (jei bijote gyvačių) ir tikrai ne ką durnesnis nei kokia nors Anaconda. Gera dozė juodo humoro ir labai smagios goravos scenos, kuriose gyvatės puola, ryja, kandžioja ir visaip kitaip žaloja keleivius tikrai pranoko mano menkus lūkesčius.

Ir siužetas nėra toks jau kosminis. Į reisą virš vandenyno teroristai prikiša gyvačių. Ar realybėje galima tai padaryti? Ko gero ne, bet jei kažkaip pavyktų, tai tikrai sukeltu nemažai įdomių problemų ore, hehe. Aišku, nereikia tikėtis ir kažko baisiai rimto. Nelogiškumų ir svetimos gėdos momentų tikrai yra, tačiau lengvam atpalaiduojančiam vakarui su stikline alkoholio tai tikrai nebijočiau rekomenduoti. Jau vien ko verta te scena, kai Samuel L. Jacksonas ta savo Pulp Fictioniška maniera pareiškia "I've had it with these motherfucking snakes on this motherfucking plane!". Lovable šūdelis.

7/10


2016/11/20

NO ESCAPE

No Escape tai gerai išnervinantis ir nemalonus amerikiečių emigrantų šeimos nuotykis azijoje. Kokioje šalyje jie randasi, niekad tiksliai neįvardijama, bet žinome, kad šalis turi bendrą sieną su Vietnamu ir čia, vos naujakuriams atvykus, staiga prasideda nemalonus kariukas su riaušėm, teroristais ir t.t. Aplinka negailestinga, reikia išnešti sveiką kailį, maži vaikai ant kupros ir tokia štai paprasta formule pastatomas tikrai kvapą gniaužiantis, aštrus trileris.

Truputi keistoka matyti Orkaitę Wilsoną ne kvailoje komedijoje, o įtempto siužeto trileryje, bet žiūrisi visai normaliai, taigi gal ir nėra jis prastas aktorius. Patogus Brosnano personažas man pasirodė kaip šioks toks holivudnas cheat'as, palengvinantis nelaimingos šeimos situaciją, bet ką darysi. Kelios ne itin realistiškos scenos šiek tiek prigesino įtampos ugnelę, bet nepaisant to, trileris tikrai vertas laiko. Ypač turin omeny tai, kad nesu matęs daug filmų šia tema (riaušės, modernus pilietinis karas etc).

7/10


2016/11/16

ARRIVAL

Šviežias kinuose garuoja naujas jausmingas sci-fi savo dvasia šiek tiek priminęs man Nolano šedevrą Interstellar. Aišku šitas ne toks epic ir pompastiškas, bet turi panašų krislelį meilės kosmoso platybėse. Šį kart į žemę atvyksta ateiviai ir žmonės bando išsiaiškinti ko jie čia nori. Tam į pagalbą kareiviai pasikviečia lingvistę, įvairių kalbų ir kultūrų specialistę, kuri mėgina vertėjauti iš ateivių kalbos, į anglų. Ties šio neįprasto proceso įdomybėmis ir koncentruojamasi didžiąją dalį filmo, bet kaip jau galite ir nuspėti, šaltu mokslu viskas neužsibaigia. Taip pat čia yra ir visokių socialinių ir politinių įžvalgų, bei žmogiškos dramos.

Filmas gana ramaus tempo, tad daug efektų ar sprogimų nesitikėkite. Tačiau kas padaryta nežemiško, tai jau atrodo tikrai gerai, nors ir subtiliai, bet taip skoningai, kad vien dėl to verta nedvejoti dėl ėjimo į kiną. Pirmasis "įžengimas" į "laivą" - some intense shit. Sveika dozė įtampos ir nežinios, sveikas kiekis protingų mokslinių išmislų, verčiančių susimastyti ir apie žmonijos kultūras. Taip pat gerai parinkta normytė dramos, jausmams suvirpinti, tad filmas visapusiškai pamaitina žanro mylėtojus, o ir pagalvoti po to dar yra apie ką. Taigi neabejotinai rekomenduoju šį kiek ramesnį, bet labai taiklų ir vizualiai įspūdingą seansą. Nesigailėsite kine palikę savo sunkiai uždirbtus eurus.

8/10

2016/10/26

BLACK MIRROR [Season 3]

Vienas džiugiausių ir esminių metų įvykių siaubo / sci-fi "bendruomenėje", jei leisite taip išsireikšti. Ekranuose sprogęs naujas Black mirror sezonas, šį kart netflixe, visos šešios serijos iš karto, tad nekantriausi galėjo suėsti per dieną (nors mano galva tai gero daikto iššvaistymas), o gurmanai galėjo mėgautis pamažėle, skanaudami po vieną. Kam kaip patinka, - geriausias lankstus variantas, dabar net ir su tokiu, iš prigimties nelanksčiu dalyku, kaip TV serialai, kurie pastaraisiais metais, be jokių abejonių, savo kokybe ir pasauliniu populiarumu pralenkia net brangiausius kino filmus. Nesunkiai galima būtų daug čia prirašyti nupasakojant ir aptariant kiekvieną segmentą, tačiau sąmoningai to nedarysiu. Tegu visas atradimo ir pažinimo malonumas lieka žiūrovui, o aš tiesiog primigtynai rekomenduosiu dar nemačiusiems.

Black Mirror yra šedevras ir tokiu išlieka dar vieną sezoną. Manau jis turėtų būti išverstas į visas kalbas ir rodomas viso pasaulio mokyklose, senelių namuose ir per visus TV kanalus. Vėl gauname skaudžią ir įtraukiančią dozę beveik idealaus sci-fi, horroro, dramos, politinės satyros, bei socialinės kritikos. Tikrai ne prasčiau, nei praeituose sezonuose. Juodasis veidrodis mus skoningai ir ironiškai mokina mylėti vienas kitą, būti atsargesniems su technologijomis, niekuomet nepamiršti žmogiškumo ir moralės pagrindų. Saviironiškas visuomenės veidrodis. Kiekviena serija galėtų būti atskiras, kultinis, ant savo kojų tvirtai stovintis filmas, bet tai, kad visa tai surinkta į tokią kompiliaciją, o dar beveik viskas išplaukę iš vieno žmogaus smegeninės man yra tiesiog neįtikėtina. Mažiau kalbų daugiau peržiūrų.

10/10


2016/10/21

THE WAILING

Dar vienas naujas Korėjos filmas, susilaukiantis daug gerų atsiliepimų internete. Tai lėtai viniojama, tamsi siaubo istorija, papasakojama kaip detektyvas. Panašiai kaip ir su kultiniu I Saw The Devil, kurį visi liaupsina, aš susiduriu su kažkokia dėmesio stokos problema, žiūrėdamas tuos "gilius", ilgus, trijų valandų, detektyvinius pasakojimus. Paprasčiausiai nemėgstu detektyvų, todėl negaliu perlipti per save ir sakyti, kad man labai patiko, nors su pačiu filmu savaime, tikrai nėra nieko blogo. Jei jum patinka niūrios, lėtai atskleidžiamos paslaptys, tikrai mėginkite. Pasakojimas tikrai originalus ir ne lėkštas. Mano skoniui tai pasirodė tiesiog per ilgas ir buvo kiek nuobodoka.

6/10


2016/10/19

DON'T BREATHE

Don't Breathe yra naujas, gana paprastas, bet labai įtemptas ir įtraukiantis, Evil Dead remeiko režisieriaus, siaubo trileris.
Apleistame Detroito rajone, jaunimo būrelis įsilaužia į namą, kuriame tikisi rasti riebesnę krūvelę pinigų. Žiūrovai neblogai supažindami su personažais, dėl to veikėjų motyvacija aiški ir nesunku juos palaikyti, bei už juos sirgti nutikus nemaloniems netikėtumams, kurių čia, kaip visi suprantate, bus ne vienas ir ne du.

Trileris geras, bet tiesą sakant, nelabai daug ką yra ir papasakoti. Kas dėl įtampos - tikrai visą laiką laikiausi įsikibęs kaldros krašto, bet efektas vienkartinis, abejoju ar filmas užstrigs atmintyje ilgesniam laikui. Patiko, jog gerai išnaudotas vieno iš veikėjų negalios elementas, panašiai kaip ne per seniausiai žiūrėtame Hush. Jei turite nors menkiausią norą šį vakarą nusikramtyti nagus - neabejotinai griebkite. Gyvenimo aukštyn kojom neapvers, bet solidi pramoga užtikrinta.

8/10

TRAIN TO BUSAN

Va taip vieną dieną ima ir atsiperka pusėtino šlamšto peržiūrinėjimas, įvairių rekomendacijų rinkimas ir nuolatos rusenanti viltis, kad mylimas žanras nustebins dar ir dar kartą. Taip šiandien Traukinys į Busaną įvažiavo man į širdį, prasiskverbdamas kiaurai sergančius kaulus. Tikiuosi šis filmas privers mane ir vėl daugiau domėtis Azijos kinu, nes pastaruosius kelis metus, jau smarkiai nuo jo atitrūkau ir, rodos, visai nieko nebežinau. Per tą laiką, kol holivudas kepa savo pačių remeikų remeikus ir debiliškus komiksų superherojų filmus, ko gero atsirado daug daugiau tokio išgryninto gėrio? Meldžiu, rekomenduokite.

Zombių žanras kine, pastaruoju metu, susilaukia tikrai daug dėmesio. Nemaža dalis tų filmų atrodo prastokai, bet fanai visvien turėtų džiaugtis, turėdami ką explorinti. Kartais ima ir pasirodo štai toks grynakraujis, primindamas mum, kaip iš tiesų atrodo gerai padarytas dalykas. Kai net paprasta ir jau daug kur matyta apokalipsė, gali būti nepriekaištingai pavaizduota, vien pasirinkus įdomesnį, ar dar nematytą, rakursą. Traukinys! Auksinė niša kurėjams ir praktiškai neribotos galimybės: kaip atrodys tas pats dalykas, žmonėms atsidūrusiems skirtingose, kasdienio gyvenimo situacijose? Ar tiesiog netradicinėse vietose, kaip tarkime lėktuve, laive arba dangoraižyje?

Gal ir drąsiai čia brūkštelsiu, bet dabar, kiek galvoju, ko gero tai vienas geriausių zombinių filmų, kokius kada nors mačiau. Požanrio fanatams, reikėtų pabrėžti, jog tai "greitieji" zombiai, kokius matėme 28 Days Later, [REC] ir t.t. Train to Busan ir kokybe nenusileidžia pastariesiems dviems, nebent kažkam gal patrukdys gabaliukas melodramos antroje filmo pusėje. Man tai visai tiko, o nenuilstanti, sukaustanti įtampa, gera vaidyba, realistiškas grėsmės pavaizdavimas ir skoningai panaudoti efektai visiškai papirko. Iš esmės kaip ir nerandu prie ko rimtai prikibti, gal nebent soundtrekas skurdokas, bet to nepaisant, nejuokais kvepia šedevru. Kraują stingdantis siaubo trileris apie norą gyventi ir išgyventi. Tikiuosi sulauksime tęsinio ir dar daug tokios kokybės siaubiakų iš Korėjos.

10/10

2016/10/18

31

Aš myliu ir gerbiu Rob Zombie. Man nesvetima jo muzika ir labai patinka jo, kaip režisieriaus, stilius. Visada su pasididžiavimu sakau, kad Devils Rejects, antras tarp mano mylimiausių visų laikų filmų. Tačiau tai nereiškia, kad viskas, prie ko jis prisiliečia yra aukso vertės ir tikrai neprivaloma tylėti, jei jis padaro šūdą. Naujasis jo filmas "31" nuvylė visais įmanomais aspektais. Tai labai nevykęs bandymas eiti klasikinių exploitationų ir slasherių vėžėmis, be jokio realaus siužeto ar originalių idėjų. Sunku rasti gerų žodžių po šio beprasmiško, nuobodaus ir erzinančio nesusipratimo.

Grupelė keliautojų, su režisieriaus žmona priešaky (taip, ir vėl) papuola į nagus kažkokiem išsičiūsčiusiem sadistam, organizuojantiems absurdišką gaudynių-žudynių, išgyvenimo žaidimą, panašų į The Running Man. Gal skambėtų neblogai, bet turiu nuvilti, nes susimauta beveik visur, net paprasčiausiuose dalykuose. "Maniakai" erzinantys, tiek jų, tiek aukų vaidyba perspausta ir bloga, vietoje žavingų Tarantiniškų dialogų čia likę tik bereikalingi nešvankybių šūkčiojimai. Veikėjai tiek neįdomūs, o scenarijus tiek skystas, kad labai greitai pasidaro baisiai nyku ir neidomu. Geriausios filmo vietos, - keli epizodai iš įžangos, kai realiai dar nieko nevyksta, o visa kita, - beprasmiškai išmestas laikas. Nepatariu kankintis, bet viliuosi, kad ateityje Rob Zombis atsigaus.

2/10


SWAMP THING

Wesas Cravenas laikomas kultiniu siaubo režisieriumi, nes jis pastatė tokius revoliucingus filmus kaip Last house on the left, Hills have eyes, Scream ir žinoma Nightmare on Elm Street, kurie paliko ryškius įspaudus modernioje siaubo kultūroje, tačiau ne visi jo filmai buvo tokie vykę. Štai puikus pavyzdys, kiek naivesnis ir linksmesnis, o gal ir apskritai ne toks žinomas - Pelkių Dalykas. Tikrai nesakau, kad jis blogas, atvirkščiai, jis gana mielas ir originalus, tačiau tiesiog smarkiai "cheesy" ir tas be abejonės atbaido didžiąją dalį "rimtos" publikos.

Tai pagal komiksą sulipdyta istorija, apie mokslininką, po nelaimingo nutikimo mutuojantį į pelkių pabaisą ir besikaunantį su piktadariais. Tam tikra prasme ir superherojinis filmas, jei taip norite. Šiek tiek primena The Toxic Avenger, tik humoras žymiai subtilesnis ir galutinis produktas daug nuobodesnis. Į pagrindinį herojų žiūrėti be šypsenos sunku, tačiau pagirčiau tai, kad jo rodoma daug ir atvirai, bent jau nemėginta jo slėpti prastais spec. efektais. Kad ir koks "cheesy/campy" prasme kvailas šis filmas bebūtų, jį tikrai ilgai atsiminsiu ir su niekuo nesupainiosiu - kas turbūt ir yra didžiausias jo pliusas.

5/10


2016/10/07

PHANTASM: RAVAGER

Penkta, ir ko gero jau, paskutinioji Phantasm'o dalis. Taip pat paskutinis Tall Man'ą vaidinančio aktoriaus pasirodymas ekrane - Angus Scrimm (RIP). Senis atrodo tikrai kraupiai, kaip tiesiai iš šermenų, tai čia jam ir tinka taip būti. Šiek tiek keista matyti visus tuos pačius personažus iš 1979-ų, bet tuo pačiu ir labai miela, bei nuoširdu. Vaikas jau senstantis diedas, senstantis diedas, jau senis, o baisusis senis - išvis lavonas.

Filmo kokybė šiek tiek nukentėjusi dėl biudžeto, daug kas atrodo išskirtinai pigiai ar net juokingai, tačiau užmojai vis dar drąsūs ir galiausiai tas išradingumas ir nuoširdumas vis vien nugali. Niekad aš iki galo nesupratau to Phantasmo iš tikro, bet tas ir žavi. Šis tęsinys tęsia pasakojimą su tais pačiais elementais, tačiau platesnių klodų neatveria. Jei norite dar vieno Phantasm filmo nostalgiškam padūsavimui ir visai nebijote "sūrio" - enjoy. Jei nematėte dar nė vieno, gal geriau apsiribokite pirmais dviem.

7/10


2016/09/27

THE PURGE: ELECTION YEAR

Trečią kart jie stato šitą filmą ir vis kažkaip negali pataikyt į reikiamą tašką, o juk idėja tokia paprasta ir tinkama geram exploitationui. Nepaisant ir vėl iššvaistyto potencialo, trečias Purge, nors ir vis dar toks pat kvailas, ko gero žiūrisi smagiausiai, stemple slenka sklandžiausiai. Gal dėl to, kad šio bei to pasimokyta iš praeitų filmų klaidų, o gal tiesiog dėl to, kad žiūrovas jau ganėtinai nusivylęs pirmtakais ir nekelia aukštų reikalavimų.
Patiko trumpai paminėtas žudimo-turizmo elementas, siurrealistinės turtingų psichopatų mišios, amerikos didybės akcentavimas, šios išskirtinės šventės kontekste. Matyt ne atsitiktinai pasirinkta rinkimų tema?

Buvo visai neblogų žiaurumų prabėgom, tačiau vis vien daug neaiškumų ir kvailų klausimų kyla bežiūrint, į kuriuos norėtųsi, kad būtų bent atmestinai ar dalinai atsakyta, ne vien tik tuo, kad "čia toks stilius". Ar tai vyksta visoje šalyje ar tik sostinėje? I šitą turbūt atsakytą antroje dalyje, bet tada kodėl neparodžius biškučio bardako iš kitų didesnių miestų, kad susidarytų major evento įspūdis? Gal saugiau tada lindėti Iowos vienkemyje? Kur tas milžiniškas žmonių kiekis, tarp visiškų bepročių ir angelų geriečių? Jei legalūs visi nusikaltimai, kodėl vyksta tik žudynės? Kur prievartavimai, bankų plėšimai ar kokie nors labiau absurdiški pažeidimai, kaip koks nusišikimas ant baltųjų rūmų slenksčio? Ar išvengčiau atsakomybės po milžiniško terorizmo akto ar masinio naikinimo ginklo panaudijimo?
Turbūt nereiktų ieškoti šiknoj smegenų, bet kai tiek daug smulkmenų paliktų už kadro, kažkaip sunkoka "tikėti" šia vizija. Tinka nebent laikui užmušti, bet iš esmės rekomenduoti nebūčiau linkęs.

4/10


2016/09/15

THE CONJURING 2

Ko gero ganėtinai durna mintis buvo žiūrėti Conjuring tęsinį vienam ir dar prieš miegą, ypač žinant pastarųjų Jameso Vano siaubiakų stilių, o už lango dar ir pilnatis. Nemeluosiu, trystelėjau į kelnes ne kartą ir ausis norėjosi dengtis ir šviesą įsijungt, tačiau buvo smagu tarytum karusėlėse. Taip jau moka Vanas tuos jump-scares'us kokybiškai padaryt, kad jo siaubiakai - garantuota pramoga.

Ir šitas po teisybei nelabai skiriasi nuo Conjuring ir Insidious, net veidai vėl pažįstami ir mintis panaši. Apie siužetą neverta nė burnos aušinti, patiko anie patiks ir šitas. Aš savo ruožtu pasakysiu, kad man Conjuring 2 patiko labiau nei pirmas, bet ne taip, kaip Insidious. Gal ir paviršutiniška, bet tikrai smagu ir plaukai ant odos šiaušiasi.
Palinkėsiu tau saldžių sapnų,
Pasižiūrėk po lova, aš ant lubų.

8/10


2016/09/11

THE LOBSTER

Keista ne visada lygu zajabys, bet kartais tikrai taip būna. Meluočiau, jei aiškinčiau, kad kažką čia gilaus supratau ar perpratau kažkokią galimai užslėptą žinutę, šitame keistame, metaforiškame sci-fi (?), tačiau ką tikrai pagavau tai gerą vaibą iš šito filmo. Jis turi kažkoikį teisingą jausmą todėl ir rodomas absurdas žiūrisi puikiai. O dar aktoriai kokie geri: mano akių meilė Rachel Weisz ir keistoką humorą bei geras dramas puikiai perteikiantis John C. Reilly čia žiūrisi itin fainei.

Kiek supratau tai čia toks ironiškas komentaras apie šiuolaikinę santykių būklę? Esame pasaulyje, kur žmogus be poros yra netoleruojamas ir galiausiai paverčiamas į gyvūną. Vadovaujamasi tik ligoto sapno logika, tad smegenį teks atpalaiduoti, kitaip galite susierzinti, nesuprasdami, kas čia per hipsteriška nesamonė. Man irgi nepatinka tas filmas apie padangą žudikę, o kito to paties režisieriaus filmo Dogtooth deja iki galo net neištvėriau, bet Lobsterį aš kažkaip pajutau gana arti. Gal dėl tos rankos tosteryje... Labiau patinka, nei nepatinka.

7/10


2016/08/07

INDEPENDENCE DAY: RESURGENCE

20 metų praėjo nuo tada, kai tėvai nusivedė į kino teatrą pasižiūrėti Nepriklausomybės Dienos, kuri tuomet visiškai nurovė mano jauną stogelį. Tęsinys pasirodo tik po šitiekos laiko ir deja toks jausmas, kad jau pavėluotai, nes vaikai užaugo, o juokeliai liko tokie pat tūpi. Patiko, kad bliūdas žymiai didesnis (virš viso atlanto!), patiko Londono destrukcijos gravitacijos jėga scena, tačiau ji truko labai neilgai, vos spėjau pradėt džiaugtis ir *pist* baigėsi. Didmiesčių griuvimas, buvo esminis Nepriklausomybės Dienos elementas ir čia man jo pasirodė mažokai.

Gana greit viskam įvykus prasideda žvaigždžių karai: PEW PEW PEW, skraidymai ir šaudymai lazeriukais. Krūva, neaišku kam reikalingų personažų ir scenų, per prievartą grūdami personažai iš '96-ųjų filmo, prastoki bajeriai, žaliam kambary nufilmuotas veiksmas ir pabaigai idiotiškas dar vieno tęsinio announcmentas. Žiūrisi, bet jovalas. Gal ir visai net įdomu, jei išjungi smegeninę ir atsikemši skarbą, juk būkim sau atviri, pirmasis filmas irgi nebuvo intelekto viršūnė... tiesiog gera, durna pramoga. Tačiau be šviežumo ir dvasios neveikia ir tai. Reikalingi elementai lyg ir yra, bet be šarmo ir be gyvybės. Taigi labai vidutiniškas žiuralas, tik iš bėdos.

4/10


2016/07/31

STRANGER THINGS [Season 1]

Turbūt jau daug gero girdėjote ir skaitėte apie ką tik netflixe sprogusį fantastinį-siaubo serialą Keistesni dalykai. Be platesnio nagrinėjimo, aš taip pat prisidėsiu prie pagirų krūvos, nes visas aštuonias serijas tiesiog surijome nekramtę. Tiesą sakant dar iš nieko neteko girdėti, kad visai nepatiko. Kartais masės būna kvaila avių banda, bet šį kart, manau, žmonės tiesiog yra išsiilgę tokio paprasto ir gero dalyko.

Šitas serialas turi viską, dėl ko vaikystėje mėgdavau Kingo pasakaites, tik skirtumas tas, kad Kingas jau išsemtas ir nupezęs, o čia šūdo labai minimaliai. Apksritai labai nedaug priekaištų radau ir net nelabai noriu į juos gilintis. Serialas padarytas puikiai, '80's atmosfera ir muzonas - nepriekaištingi, siužetas įdomus ir gudriai sumanytas, vaidyba gera ir net vaikai neerzina, kas yra itin retas atvejis.
Stranger Things neabejotinai apaugs "kulto statuso" vijokliais, tad jei dar nežiūrėjote, patariu pasidaryti sau paslaugą ir nebegaišti.

9/10


2016/07/09

ROOM

Pamenate Austrijos tėtį nr.1? Tai va šis filmas įtraukia mus į tokio tipo nusikaltimo įkarštį ir pradedame iš karto nuo ten. Vėliau daugiausiai dealinama su pasekmėmis, bet pateikimas "vaiko akimis" emocingas ir įdomus, tad prikausto ne ką mažiau, nei trilerio momentai. Vienintelis trūkumas gal tik tas, kad į galą veiksmas šiek tiek suletėja, tačiau turint omeny psichologinį įvykių svorį, gal ir gerai, kai bent pabaigoje jau pargriuvęs žiūrovas netalžomas beisbolo lazda ir galima truputi įkvėpti.

Žinoma, čia labiau drama ir gal šiek tiek trileris, nei siaubo filmas, tačiau gvildenamos temos sunkumas ir idėjos niūrumas ramia sąžine leidžia man jį paminėti, jau vien tam, kad atkreipti gerbiamo skaitytojo dėmesį. Įspūdį palieka gana gilų, tad manau verta skirti laiko ir tokiam rimtesniam filmukui. Kraupoka, kad pasaulyje yra tokių baisių ir nesveikų žmonių, lėtiniu būdu naikinančių gyvenimus.Va jum sąrašiukas tikrų įvykių, pasibjaurėti, o dar pagalvokite, kiek tokių atvejų likę neatsikleistų... Eina nachuy.

9/10

2016/07/07

THEY LOOK LIKE PEOPLE

Tarp gausybės rago, įvairaus plauko ir visokios kokybės naujų siaubiakų, yra tokių štai grynuolių, kuriuos pamatyti tiesiog būtina.
Ramus, lėto veiksmo, tačiau užburiantis ir prikaustantis, kaip niūri pelkė įsiurbiantis. Daugybė gražių žodžių ant liežuvio galo dabar sukiojasi, bet gal nereikia perliaupsinti, po to kaltinsit, kad užhaipinau be reikalo... tiesiog dar nepraeina to keisto, daugiasluoksnio, kraupaus sapno kerai. Baugus, smagus, žavingas, paliekantis unikalią nuotaiką ir daug apie ką pagalvoti ir padiskutuoti.
Vienas tų atvejų, kai visai nenoriu aprašinėti siužeto ir gadinti jums atradimo džiaugsmą. Pasakysiu tik tiek, kad biški priminė Take Shelter. Kas matė ir pamena, supras kodėl taip sakau. Neabejotinai žiūrėti.

9/10


2016/07/04

GREEN ROOM

Blue Ruin režisierius toliau pasakoja beprasmiško smurto istorijas ir net nežinodamas, jog tai jo filmas, pats įžvelgiau daugybę panašumų. Dabar, kai žinau, kad spėjimas pasitvirtino, jaučiuos baisiai savimi patenkintas ir labai daug nusimanantis. Tai dar viena, į šlykštų siaubiaką virstanti, išgyvenimo drama, kuri neblogai supisa nuotaiką ir kuriam laikui turėtų likt atminty, it koks negeras sapnas. Šį kart ypatinga dar ir tuo, kad paliečia pogrindinės muzikos subkultūrų reikalus, o šitą dalyką aš taip pat neblogai suprantu ir jaučiu. Taigi dėl to buvo dar įdomiau, nors bendrai paėmus filmas ir neturi kažkokio rimtesnio moralo.

Nelabai sėkminga, turuojanti, pankroko grupelė nesukrapšto pinigų grįžti namo. Po nenusisekusio koncerto kažkokioje kavinėje, jiems pasiūloma sugroti prieš kiek didesnę publiką. Jie perspėjami, kad klubo savininkai "kažkiek" dešiniuoja, "bet jei nepolitikuosite - viskas turėtų būti gerai". Tačiau nuvykusi grupė pamato, kad ten tiesiog full blown naciai: konfederatų vėliavos, svastikos, kerzai su atitinkamais raišteliais ir t.t. Išgėrę alaus ir kiek įsidrasinę, jie nelabai laiku ar vietoje parodo savo protestą, ar tiesiog pašmaikštauja, sugrodami garsųjį Nazi punks fuck off koverį, kas iškart sukuria antipatijas tarp jų ir vietinių. Negana to, kad stiuacija ir taip nejauki, staiga jie pamato, ko nederėtų ir papuola į dusinančią survival dramą, tiesiogine prasme, tarp gyvenimo-ir-mirties.

Čia filmas ir tekšteli savo kozirį: grubų, brutalų, beprasmišką, skausmingą smurtą, kuris geba šokiruot, net ir daug siaubiakų mačiusį žmogų. Ant tų baisybių ir važiuojama, skauda tiek veikėjam, tiek žiūrovam ir mes tiesiog skaičiuojame kūnus, spėliodami kas gi išgyvens (jeigu išgyvens) ir kaip jiems tai pavyks. Ne visuomet pavykdavo suprasti, kai kurių veikėjų motyvaciją, tačiau bendrai smegenų čia daug nereikia. Vyksta kova už būvį. Kūrėjai stengėsi prislėgti ir šokiruoti, tas pavyko. Jeigu norisi kažko purvino ir niūraus, - Green room tikrai neturėtų nuvilti. Aš, aklai sėsdamas prie ekrano, įsivaizdavau gal kad bus kažkas smagaus, dėl to likau nudegęs liežuvį.

7/10

2016/06/26

HE NEVER DIED

Henry Rollinsas šiame filme vaidina vampyrą. 
He Never Died turi tiek dramos, tiek komedijos elementų (norėčiau pastebėti, kad nors bajeriai geri - tikrai nevadinčiau jo "siaubo-komedija", kaip rašo internete), bet svarbiausia - tikrai unikalią nuotaiką, šiek tiek kvepiančią Sin City, ar kažkuo panašaus. Džiazovas saksofonas, tamsūs skersgatviai, kaip gi tai vadinama... Noir?

Istorija, pati savaime, gal ir nėra labai originali, tačiau pateikimas gana įdomus, nes per smulkmenas ir dialogus viskas parodoma kiek kitaip nei įprasta. Būtent tas kitaip ir išryškins He Never Died, kaip vieną įdomesnių, pastarųjų metų, vampyrinių filmų. Neblogai! Daugiau nebalbatuojant apie siužeto detales neturiu ką ir pridurti. Jei mėgstat Rollinsą arba/ir vampyrus - GO. Jei bijote kiek netradicinio požiūrio į žanrą, gal šiam vakarui norėsite kažko kito. Pvz Twilight LOL.

7/10