☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2017/01/12

THE OA

Serialai, serialai... auksinis serialų amžius dabar ir panašu, kad Netflixas su savo "visas sezonas iškart" politika jau pasiekia HBO kokybės ir populiarumo lygį. The OA pavadinčiau kažkuo tarp Stranger Things ir Leftovers, tik gal deja ne taip stipriai, kaip pastarieji. Kažkas naiviai, vaikiškai Styven Kingiško, susiduriančio su kažkuo subtiliu, tragišku ir skausmingai gražiu.

Paslaptis atskleidžiama istorijos pasakojimo stiliumi, kai turime realų "dabarties" veiksmą ir atpasakojamus praeities įvykius. Pasakojimas tampa įdomesnis už dabartį, su kuria ima persipinti ir tai verčia be pertraukos jungti dar ir dar vieną seriją. Per pirmas 4-5 serijas istorija įsibėgėja iki pilno tempo ir rodos, pasiekia savo viršūnę. Ketvirtos serijos gale mano burna prasižiojus ir akys žiba "wow".

Vėliau pasirenkamas kiek keistokas posukis ir daugelio žiurovų entuziazmas prigesinamas naiviai dramatiškom, kiek kvailokai atrodančiom scenom, tačiau tuo pat metu likusios trys serijos yra ir atitinkamai trumpesnės, tad žiūrint viską vienu ypu kažkaip galutinai neužpūčia susižavėjimo ugnelės.

Pastaruosius porą metų man labai įdomi ir aktuali atrodo tema apie paralelinius pasaulius, "multivisatas", kitokias realybes, nenutrūkstamą buvimą ir kitus psichodelinius dalykėlius. Čia visu šituo gėriu paremtas ne tik siužeto pamatas, bet ir visa estetika. Aš suprantu, kad sunku nesijuokti stebint ekspresyvius "magiškojo šokio" judesius, tačiau pamėginkite suvokti, kad tam, ką bandoma perteikti, nėra žodžių žmonių kalboje ir lieka tik kažkokie jausmo trupiniai, padrikos raidės ir kūno kalba.

Taip nepriimant visko tiesiogiai, už gryną pinigą, net kvailokas koncepcijas galima pasiversti gražiais simboliais ir pasimėgaut keista istorija iki pat pabaigos. Man tai pavyko, bet suprasiu ir tuos kam nepavyko.
Na, o kas be masyvių absurdų pačioje istorijoje, tai padaryta tikrai gražiai. Vaidyba, montažas, epiška įžanga netikėtai atsiskleidžianti po geros valandos pirmos serijos pradžioje, viskas labai subtiliai ir gražiai sulipdyta, bei patiekta. Be sveiko proto nebuvimo kažką dar gali erzinti personažai, neadekvatus jų elgesys ar pasirinkimai, bet pažiūrėjus tokius pusėtinus šūdus kaip Under the Dome arba Wayward Pines, OA tikrai stovi gana aukštai iškėlęs galvą. Antras sezonas gal ir nereikalingas, bet pirmas tikrai gražus ir visai rekomenduočiau pamėginti nebijantiems šiek tiek naivios, psichodelinės beprotystės.

8/10


2017/01/07

SPLINTER

Nedidelio biudžeto, bet tikrai neblogas ir žiūrimas, nuoširdus sci-fi/horroras apie žmonių kūnus apsėdantį parazitą. Kažkas panašaus į The Thing arba Slither, tik biški kukliau.

Nors viskas gana paprasta, patiko ir personažai ir siužetas. Nuotaika neblogai sukurta turimom priemonėm ir įtampa visai juntama. Labai tik nervino prastai padarytos veiksmo scenos, kuomet kratoma kamera, kad nepastebėtum lievų efektų, bet dėl to sunku suprasti ir kas vyksta, negalima normaliai apžiūrėti padaro. Bet ačiū dievui nepersimesta ant kompiuterinių efektų! Tuo tikrai galima pasidžiaugti ir shaky-cam'ą atleisti.

Dar šiek tiek nelogiški veikėjų veiksmai truputi erzino, bet iš esmės reikalo nepagadino. Puikus, teisingos trukmės seansas lengvam vakarui.

7/10


2016/12/26

LET US PREY

2014-ų, Škotų / Airių siaubo filmas, apie keistą vyriškį, pasirodantį policijos nuovadoje ir susukantį visiems galveles. Pradžia atrodo efektinga ir nuteikia labai gerai, tačiau filmui įsibėgėjus viskas darosi vis naiviau, vis sunkiau patikėti tuo, kas vyksta ir dėl to dėmesys galiausiai pametamas, o finalas jau atrodo tiesiog kvailas. Gaila sugadinto potencialo, nes jaučiasi, kad intencijos buvo teisingos ir daryta nuoširdžiai, kad ir turint nedidelį biudžetą.

Iš esmės susimauta su personažų įsteigimu. Jų pasikeitimas yra per greitas ir sunkiai tikėtinas. Scenarijaus gal ir būta neblogo, tačiau į ekraną jis ištransliuotas labai silpnai ir per daug chaotiškai. "O Wow, visai geras, primena Kingo Storm of the century", virsta į "pala pala, nejau jūs rimtai" ir "lol kas čia dabar per nesąmonė, nieko nebesuprantu". Tada bandyta viską gelbėt nelabai reikalingu ir, deja, nejuokingu goru, kuris taip pat nėra įdomus, kai ant personažų jau nusispjaut. Gera pradžia (tik) pusė darbo, o iš vakarų europos filmų paprastai jau tikimasi Holivudo kokybės.

4/10


2016/12/25

NOCTURNAL ANIMALS

Šviežia, tamsi drama apie "sėkmingą", tačiau nelabai laiminga moterį, kurios buvęs vyras atsiunčia jai savo knygos rankraštį. Kai ji ima jį skaityti, filmo veiksmas persikelia į fiktyvų pasaulį, kuriame vyksta niūrus trileris apie smurtą, netektį, sielvartą ir kerštą. Veiksmas efektingai peršoka iš knygos pasaulio į tikrąjį, o kartais esame nukeliami ir į tikrojo pasaulio būtajį laiką, taip rasdami sąsajas su tuo, kas parašyta ir tuo, kas iš tiesų įvyko arba vyksta.

Naktiniai gyvūnai - tamsus ir slegiantis filmas, tad kalėdinės nuotaikos tikrai nepadės susidaryti, tačiau turint omenyje visą jo emocinį svorį, jis yra tikrai labai geras. Profesionaliai sulipdyti esminiai, klasikiniai kino elementai. Paprastas, bet efektingas garso takelis, su tradiciška "main theme", stiprūs aktoriai su savo nepriekaišingom vaidybom, įdomiai, bet ne per painiai išmėtytas laiko linijos pateikimas. Sudaromas rimto, literatūriško, labai tvirto stuburo kino darbo įspūdis. Be to, paliekama ir apie ką pagalvoti pasirodžius pabaigos titrams.

8/10


2016/12/18

HOUSEBOUND

Visai prikolnas, 2014-ų, Naujosios Zelandijos siaubiakas apie nuolat susiraukusią merginą, įkalinamą namų areštu name, kuriame neva vaidenasi. Yra labai gerų bajerių, bet veiksmas vystosi gana lėtai ir filmas skaudžiai prailgsta. Šiaip tai neblogas miksas komedijos, detektyvinės dramytės ir siaubo. Smagu matyti, kad kažkas vis mėgina užgauti tinkamas natas, o ne vien perkepinėja kitų išvemtas idėjas, tačiau iki tikrai geros pramogos dar reikėtų įmest malkų į ugnį. Vidutiniškas seanas, kurį gelbsti tik vietom aukštai šaunantis neblogas humoras, bet tikrai ne kažkas ką norėtųsi žiūrėt dar kartą.

6/10


NERVE

Šiemetinis trileris jaunimui, kuriame eksplotuojama modernių technologijų tema. Mobiliakai, social media, internetuose slypinčios galimybės, pagundos ir pavojai. Panašiai, kaip kokioj Black Mirror serijoj, tik naiviau ir vaikiškiau. Bijau, kad garbaus amžiaus žmonės išvis nesuprastų kas čia vyksta. Konkrečiau Nerve, tai - "drąsos/tiesos" žaidimas, be "tiesos" kurio metu reikia ryžtis įvykdyti vis ekstremalėjančius online publikos iššūkius.

Reik pripažint, labai smagiai žiūrisi nors filmas ir kvailas. Montažas, veiksmas, įtampa, viskas labai lengvai ir gerai sueina, nors rimtai jo priimti neišeina. Panašus variantas kaip su žymiuoju Drugelio efektu, toks guilty pleasure: smagu, nors ir tūpa.
Nuostabiai nufilmuotas Niu Jorkas ir jo apylinkės, bet "šiuolaikiškas" garso takelis tragiškas ir verčia vemti. Rezultate tik plika pramoga. Įdomiai, gerai ir greitai prabėgantis laikas, tačiau jau po kelių dienų garantuotai užsimirš. Greitas maistas.

6/10


YOGA HOSERS

Sunkoka nespoilinant nupasakoti šio filmo siužetą. Dvi parduotuvėje dirbančios merginos pažadina užšaldytus, nedasyvsčiusius kanados nacių partijos lyderio klonus, kurie kaip mažos hitleriškos sasyskos puola žmones šūkaudami vokiškas nesamones. Tuo metu vyksta kažkoks mobiliakų ir instagramo fetišas, jogos treniruotės su žydroku jogos mokytojų ir keistokais jo monologais. Įvykius sekančio ir į juos įsisukančio detektyvo juokeliai taip pat specifiniai ir sunkiai paaiškinami. Vienu momentu atrodo du jaunuoliai iš vakarėlio ketina paaukoti merginas šėtonui? Tikrai žinokit nelabai supratau ką čia pažiūrėjau ir kodėl toks filmas išvis yra, bet porą kart susižvengiau.
 
Aš labai mėgstu Keviną Smithą ir visi jo filmai man daugiau mažiau patiko. Dogma, Red State, Tusk visi tikrai verti jūsų dėmesio. Stengiuosi nekvestinuoti jo savotiško humoro jausmo ir tiesiog mėgaujuosi autentiškais reginiais, tačiau šį kart jau ir man buvo sunku susekti filmo dvasią ir prasmę. Įpusėjus jau nebesistengiau ieškoti esmės ar logikos, stengiausi džiaugtis tuo, kad tai kažkas kitokio ir unikalaus, bet galiausiai nebepadėjo ir tai. Apėmė nuobodulys, miegas, o jei reiktų filmą reziumuoti vienu žodžiu - veikiausiai pasirinkčiau žodį nesąmonė. Dar gal reiktų paminėti, kad kanadietiška, nes pasididžiavimas tuo faktu, kad veiksmas vyksta kanadoje užima tikrai nemažą dalį šitų pezalų. Nesakysiu, kad man visai nepatiko, bet stengiuosi būti objektyvus.

4/10


HONEYMOON

Pagarbių plojimų vertas režisūrinis debiutas. Du anglų aktoriai (mergina, ryžoji - "you know nothing Jon Snow" iš Game of Thrones) vaidina amerikonų jaunavedžių porelę medaus mėnesio išvažiuojančią į nuošalią trobelę, kurioje, žinoma, ima dėtis keisti dalykai. Smagiai žiūrisi jų tarpusavo santykiai, galima patikėti vykstančia "chemija", kartu juokiuosi iš romantiškų juokučių, gražu žiūrėti kaip tiedu mylisi. Jaučiu simpatijas veikėjams ir kartu, jų pečius užgriūvančių, neįvardintų, nemalonių dalykų svorį.

Nemaloni paslaptis ir griūvančios laimės nuojauta tempiasi per visą filmą, iki pat daug neatskleidžiančio, tačiau siaubiakų mylėtojo širdį glostančio, finalo. Soundtrekas paprastas, bet labai geras. Šiek tiek užkniso ištempti panikos ir baimės dialogai "kas gi tau yra?", "kas po velniais darosi?", tačiau bendrai paėmus tas pats dalykas žiūrėjosi žymiai maloniau, nei kokiam pretenzingam Antichriste. Honeymoon - kuklus, mažabiudžetis, ramiai besivystantis siaubiakas, išvilktas vos dviem gerais aktoriais, tačiau sukuria tikrai nemalonią ir įsimintiną atmosferą.

7/10


2016/12/16

WESTWORLD

Dar neteko matyti 1973-iųjų originalo, bet pasidaviau haipui ir sėdom sužiūrėti naujo HBO TV serialo, pirmojo sezono. Dešimt serijų po valandą.
Ateitis. Pramogų parkas laukinių vakarų tematika, kuriame knibžda kyborgai. Turtingi žmonės gali čia atvažiuoti tuos robotus padaužyti, papisti ir pašaudyti, bet ribos tarp žaidimo ir realybės pasidaro blankios ir kyla klasikinių klausimų apie dirbtinio intelekto sąmoningumą.

Bežiūrint kilo begalės techninių neaiškumų, į daugelį jų jokio atsakymo negavau, tad buvo sunkoka priimti viziją už gryną pinigą. Taip pat veiksmas pasirodė baisiai ištęstas ir per didžiąją dalį serijų labai rimtai teko kovoti su puolančiu miegu. Užuot atskleidus kortas po truputi, beveik viskas paliekama pabaigai, o to uždelsto siurprizo efektas tėra nenaturalumas. Taip pat meluočiau, jei sakyčiau, kad twistai labai nustebino. Viskas jau atrodo kelis kart matyta panašiuose filmuose, tad tas perspaustas mėginimas nustebinti gana paprastom idėjom pasirodė kiek naivus. Taip pat ir nelabai simpatiški, "pervaidinti" personažai.

Patiko spėlioti kokie sprendimai sąmoningi, o kokie užkoduoti, patiko aišku ir visas tas veikėjų reveal'as, bet buvo jau sunku pajausti simpatijas, nes prieš tai gerai atbukino šaudymais-gaudymais, kurie, žinant, kad viskas čia tik žaidimas, nelabai žiūrovui turėtų rūpėti.
Internetas sprogsta liaupsais, o aš net nežinau kaip jaustis. Man nepatiko ir antro sezono žiūrėjimą įsivaizduoju kaip kančią. Būtų buvę žyyymiai geriau, jei vietoj šitos ištemptos dešros, būtų sulipdytas vienas, epic, trijų valandų filmas. Ir "mes turim Hopkinsą" tada gal ir atrodytų kaip kažkoks koziris. Dabar tai reikėjo damušti, bet labiau iš susierzinimo, kad jau pradėta, negu iš nuoširdaus susižavėjimo. Fanai, nesupykit, tikrai žiūrimas dalykas, bet toli gražu ne šedevras.

6/10

2016/12/04

SWISS ARMY MAN

Vyrukui, bebandant pasikarti negyvenamoj saloj, jūra į krantą išmeta bezdantį Hario Poterio lavoną. Jau po kelių minučių bezdalai panaudojami, kaip reaktyvinis variklis ir žiūrovai nebyliai lūpomis dėlioja "wtf?". Vėliau daugiafunkcinis lavonas jau dalinai atgyja, ima bendrauti ir reikšti mintis, kartu su pagrindiniu veikėju keliaudamas "namo" ir pezėdamas apie gyvenimą.
Labai prieštaringus jausmus man sukėlė šis filmas. Iš vienos pusės, norėtųsi jį pagirti, už nenuginčyjamą originalumą, drąsą, ir keistoką, bet paveikų humorą. Iš kitos pusės, negaliu per save perlipti ir prisiversti ignoruoti tą šleikščiai saldų, atseit-intelektualų, paaugliškai romantišką istorijos pasakojimo ir montažo stilių.

Taip, šiais remeikų ir perstatymų laikais smagu matyti kažką tikrai šviežio ir savito, tačiau tai neturi ir negali būti vienintelis koziris. Bent jau aš filmus žiūriu daugiausiai per emocinio patyrimo prizmę ir daugybė faktorių šiame keistame, bei juokingame filmuke man tiesiog kėlė šleikštulį, o tos pritemptos kartojamos "metaforos" apie bezdalus ir smaukymą gana greit prarado prasmę ir bet kokį žavesį. Aš visada už inovatoriškumą ir keistumą, kol po juo yra tikras, tvirtas pagrindas, sudarantis kūrinio sielą. Čia po visų tų HD slow motion bezdalų ir teliko tik bezdalai. Šveicariškas žmogeliukas buvo linksmai keistas, bet potencialą prarado pirminių įdėjų netraukdamas į gilesnius klodus, galiausiai tiesiog ėmė erzinti ir baisiai prailgo, liūdnai primindamas tą hipsterišką nesąmonę apie padangą žudikę.

3/10

SNAKES ON A PLANE

Visada galvojau, kad Snakes on a Plane tai kažkoks labai durnas, pigus filmas su absurdišku siužetu, iš tos serijos kaip Sharknado. Dabar suprantu, kad juoką, savo laiku, žmonėms labiau gal sukėlė tas tiesioginis pavadinimas, tiesiai šviesiai paaiškinantis ką čia pamatysite. Ar pamenate Big Ass Spider? O iš tiesų, tai visai smagus veiksmo trileris ar net siaubiakas (jei bijote gyvačių) ir tikrai ne ką durnesnis nei kokia nors Anaconda. Gera dozė juodo humoro ir labai smagios goravos scenos, kuriose gyvatės puola, ryja, kandžioja ir visaip kitaip žaloja keleivius tikrai pranoko mano menkus lūkesčius.

Ir siužetas nėra toks jau kosminis. Į reisą virš vandenyno teroristai prikiša gyvačių. Ar realybėje galima tai padaryti? Ko gero ne, bet jei kažkaip pavyktų, tai tikrai sukeltu nemažai įdomių problemų ore, hehe. Aišku, nereikia tikėtis ir kažko baisiai rimto. Nelogiškumų ir svetimos gėdos momentų tikrai yra, tačiau lengvam atpalaiduojančiam vakarui su stikline alkoholio tai tikrai nebijočiau rekomenduoti. Jau vien ko verta te scena, kai Samuel L. Jacksonas ta savo Pulp Fictioniška maniera pareiškia "I've had it with these motherfucking snakes on this motherfucking plane!". Lovable šūdelis.

7/10


2016/11/20

NO ESCAPE

No Escape tai gerai išnervinantis ir nemalonus amerikiečių emigrantų šeimos nuotykis azijoje. Kokioje šalyje jie randasi, niekad tiksliai neįvardijama, bet žinome, kad šalis turi bendrą sieną su Vietnamu ir čia, vos naujakuriams atvykus, staiga prasideda nemalonus kariukas su riaušėm, teroristais ir t.t. Aplinka negailestinga, reikia išnešti sveiką kailį, maži vaikai ant kupros ir tokia štai paprasta formule pastatomas tikrai kvapą gniaužiantis, aštrus trileris.

Truputi keistoka matyti Orkaitę Wilsoną ne kvailoje komedijoje, o įtempto siužeto trileryje, bet žiūrisi visai normaliai, taigi gal ir nėra jis prastas aktorius. Patogus Brosnano personažas man pasirodė kaip šioks toks holivudnas cheat'as, palengvinantis nelaimingos šeimos situaciją, bet ką darysi. Kelios ne itin realistiškos scenos šiek tiek prigesino įtampos ugnelę, bet nepaisant to, trileris tikrai vertas laiko. Ypač turin omeny tai, kad nesu matęs daug filmų šia tema (riaušės, modernus pilietinis karas etc).

7/10


2016/11/16

ARRIVAL

Šviežias kinuose garuoja naujas jausmingas sci-fi savo dvasia šiek tiek priminęs man Nolano šedevrą Interstellar. Aišku šitas ne toks epic ir pompastiškas, bet turi panašų krislelį meilės kosmoso platybėse. Šį kart į žemę atvyksta ateiviai ir žmonės bando išsiaiškinti ko jie čia nori. Tam į pagalbą kareiviai pasikviečia lingvistę, įvairių kalbų ir kultūrų specialistę, kuri mėgina vertėjauti iš ateivių kalbos, į anglų. Ties šio neįprasto proceso įdomybėmis ir koncentruojamasi didžiąją dalį filmo, bet kaip jau galite ir nuspėti, šaltu mokslu viskas neužsibaigia. Taip pat čia yra ir visokių socialinių ir politinių įžvalgų, bei žmogiškos dramos.

Filmas gana ramaus tempo, tad daug efektų ar sprogimų nesitikėkite. Tačiau kas padaryta nežemiško, tai jau atrodo tikrai gerai, nors ir subtiliai, bet taip skoningai, kad vien dėl to verta nedvejoti dėl ėjimo į kiną. Pirmasis "įžengimas" į "laivą" - some intense shit. Sveika dozė įtampos ir nežinios, sveikas kiekis protingų mokslinių išmislų, verčiančių susimastyti ir apie žmonijos kultūras. Taip pat gerai parinkta normytė dramos, jausmams suvirpinti, tad filmas visapusiškai pamaitina žanro mylėtojus, o ir pagalvoti po to dar yra apie ką. Taigi neabejotinai rekomenduoju šį kiek ramesnį, bet labai taiklų ir vizualiai įspūdingą seansą. Nesigailėsite kine palikę savo sunkiai uždirbtus eurus.

8/10

2016/10/26

BLACK MIRROR [Season 3]

Vienas džiugiausių ir esminių metų įvykių siaubo / sci-fi "bendruomenėje", jei leisite taip išsireikšti. Ekranuose sprogęs naujas Black mirror sezonas, šį kart netflixe, visos šešios serijos iš karto, tad nekantriausi galėjo suėsti per dieną (nors mano galva tai gero daikto iššvaistymas), o gurmanai galėjo mėgautis pamažėle, skanaudami po vieną. Kam kaip patinka, - geriausias lankstus variantas, dabar net ir su tokiu, iš prigimties nelanksčiu dalyku, kaip TV serialai, kurie pastaraisiais metais, be jokių abejonių, savo kokybe ir pasauliniu populiarumu pralenkia net brangiausius kino filmus. Nesunkiai galima būtų daug čia prirašyti nupasakojant ir aptariant kiekvieną segmentą, tačiau sąmoningai to nedarysiu. Tegu visas atradimo ir pažinimo malonumas lieka žiūrovui, o aš tiesiog primigtynai rekomenduosiu dar nemačiusiems.

Black Mirror yra šedevras ir tokiu išlieka dar vieną sezoną. Manau jis turėtų būti išverstas į visas kalbas ir rodomas viso pasaulio mokyklose, senelių namuose ir per visus TV kanalus. Vėl gauname skaudžią ir įtraukiančią dozę beveik idealaus sci-fi, horroro, dramos, politinės satyros, bei socialinės kritikos. Tikrai ne prasčiau, nei praeituose sezonuose. Juodasis veidrodis mus skoningai ir ironiškai mokina mylėti vienas kitą, būti atsargesniems su technologijomis, niekuomet nepamiršti žmogiškumo ir moralės pagrindų. Saviironiškas visuomenės veidrodis. Kiekviena serija galėtų būti atskiras, kultinis, ant savo kojų tvirtai stovintis filmas, bet tai, kad visa tai surinkta į tokią kompiliaciją, o dar beveik viskas išplaukę iš vieno žmogaus smegeninės man yra tiesiog neįtikėtina. Mažiau kalbų daugiau peržiūrų.

10/10


2016/10/21

THE WAILING

Dar vienas naujas Korėjos filmas, susilaukiantis daug gerų atsiliepimų internete. Tai lėtai viniojama, tamsi siaubo istorija, papasakojama kaip detektyvas. Panašiai kaip ir su kultiniu I Saw The Devil, kurį visi liaupsina, aš susiduriu su kažkokia dėmesio stokos problema, žiūrėdamas tuos "gilius", ilgus, trijų valandų, detektyvinius pasakojimus. Paprasčiausiai nemėgstu detektyvų, todėl negaliu perlipti per save ir sakyti, kad man labai patiko, nors su pačiu filmu savaime, tikrai nėra nieko blogo. Jei jum patinka niūrios, lėtai atskleidžiamos paslaptys, tikrai mėginkite. Pasakojimas tikrai originalus ir ne lėkštas. Mano skoniui tai pasirodė tiesiog per ilgas ir buvo kiek nuobodoka.

6/10


2016/10/19

DON'T BREATHE

Don't Breathe yra naujas, gana paprastas, bet labai įtemptas ir įtraukiantis, Evil Dead remeiko režisieriaus, siaubo trileris.
Apleistame Detroito rajone, jaunimo būrelis įsilaužia į namą, kuriame tikisi rasti riebesnę krūvelę pinigų. Žiūrovai neblogai supažindami su personažais, dėl to veikėjų motyvacija aiški ir nesunku juos palaikyti, bei už juos sirgti nutikus nemaloniems netikėtumams, kurių čia, kaip visi suprantate, bus ne vienas ir ne du.

Trileris geras, bet tiesą sakant, nelabai daug ką yra ir papasakoti. Kas dėl įtampos - tikrai visą laiką laikiausi įsikibęs kaldros krašto, bet efektas vienkartinis, abejoju ar filmas užstrigs atmintyje ilgesniam laikui. Patiko, jog gerai išnaudotas vieno iš veikėjų negalios elementas, panašiai kaip ne per seniausiai žiūrėtame Hush. Jei turite nors menkiausią norą šį vakarą nusikramtyti nagus - neabejotinai griebkite. Gyvenimo aukštyn kojom neapvers, bet solidi pramoga užtikrinta.

8/10

TRAIN TO BUSAN

Va taip vieną dieną ima ir atsiperka pusėtino šlamšto peržiūrinėjimas, įvairių rekomendacijų rinkimas ir nuolatos rusenanti viltis, kad mylimas žanras nustebins dar ir dar kartą. Taip šiandien Traukinys į Busaną įvažiavo man į širdį, prasiskverbdamas kiaurai sergančius kaulus. Tikiuosi šis filmas privers mane ir vėl daugiau domėtis Azijos kinu, nes pastaruosius kelis metus, jau smarkiai nuo jo atitrūkau ir, rodos, visai nieko nebežinau. Per tą laiką, kol holivudas kepa savo pačių remeikų remeikus ir debiliškus komiksų superherojų filmus, ko gero atsirado daug daugiau tokio išgryninto gėrio? Meldžiu, rekomenduokite.

Zombių žanras kine, pastaruoju metu, susilaukia tikrai daug dėmesio. Nemaža dalis tų filmų atrodo prastokai, bet fanai visvien turėtų džiaugtis, turėdami ką explorinti. Kartais ima ir pasirodo štai toks grynakraujis, primindamas mum, kaip iš tiesų atrodo gerai padarytas dalykas. Kai net paprasta ir jau daug kur matyta apokalipsė, gali būti nepriekaištingai pavaizduota, vien pasirinkus įdomesnį, ar dar nematytą, rakursą. Traukinys! Auksinė niša kurėjams ir praktiškai neribotos galimybės: kaip atrodys tas pats dalykas, žmonėms atsidūrusiems skirtingose, kasdienio gyvenimo situacijose? Ar tiesiog netradicinėse vietose, kaip tarkime lėktuve, laive arba dangoraižyje?

Gal ir drąsiai čia brūkštelsiu, bet dabar, kiek galvoju, ko gero tai vienas geriausių zombinių filmų, kokius kada nors mačiau. Požanrio fanatams, reikėtų pabrėžti, jog tai "greitieji" zombiai, kokius matėme 28 Days Later, [REC] ir t.t. Train to Busan ir kokybe nenusileidžia pastariesiems dviems, nebent kažkam gal patrukdys gabaliukas melodramos antroje filmo pusėje. Man tai visai tiko, o nenuilstanti, sukaustanti įtampa, gera vaidyba, realistiškas grėsmės pavaizdavimas ir skoningai panaudoti efektai visiškai papirko. Iš esmės kaip ir nerandu prie ko rimtai prikibti, gal nebent soundtrekas skurdokas, bet to nepaisant, nejuokais kvepia šedevru. Kraują stingdantis siaubo trileris apie norą gyventi ir išgyventi. Tikiuosi sulauksime tęsinio ir dar daug tokios kokybės siaubiakų iš Korėjos.

10/10

2016/10/18

31

Aš myliu ir gerbiu Rob Zombie. Man nesvetima jo muzika ir labai patinka jo, kaip režisieriaus, stilius. Visada su pasididžiavimu sakau, kad Devils Rejects, antras tarp mano mylimiausių visų laikų filmų. Tačiau tai nereiškia, kad viskas, prie ko jis prisiliečia yra aukso vertės ir tikrai neprivaloma tylėti, jei jis padaro šūdą. Naujasis jo filmas "31" nuvylė visais įmanomais aspektais. Tai labai nevykęs bandymas eiti klasikinių exploitationų ir slasherių vėžėmis, be jokio realaus siužeto ar originalių idėjų. Sunku rasti gerų žodžių po šio beprasmiško, nuobodaus ir erzinančio nesusipratimo.

Grupelė keliautojų, su režisieriaus žmona priešaky (taip, ir vėl) papuola į nagus kažkokiem išsičiūsčiusiem sadistam, organizuojantiems absurdišką gaudynių-žudynių, išgyvenimo žaidimą, panašų į The Running Man. Gal skambėtų neblogai, bet turiu nuvilti, nes susimauta beveik visur, net paprasčiausiuose dalykuose. "Maniakai" erzinantys, tiek jų, tiek aukų vaidyba perspausta ir bloga, vietoje žavingų Tarantiniškų dialogų čia likę tik bereikalingi nešvankybių šūkčiojimai. Veikėjai tiek neįdomūs, o scenarijus tiek skystas, kad labai greitai pasidaro baisiai nyku ir neidomu. Geriausios filmo vietos, - keli epizodai iš įžangos, kai realiai dar nieko nevyksta, o visa kita, - beprasmiškai išmestas laikas. Nepatariu kankintis, bet viliuosi, kad ateityje Rob Zombis atsigaus.

2/10


SWAMP THING

Wesas Cravenas laikomas kultiniu siaubo režisieriumi, nes jis pastatė tokius revoliucingus filmus kaip Last house on the left, Hills have eyes, Scream ir žinoma Nightmare on Elm Street, kurie paliko ryškius įspaudus modernioje siaubo kultūroje, tačiau ne visi jo filmai buvo tokie vykę. Štai puikus pavyzdys, kiek naivesnis ir linksmesnis, o gal ir apskritai ne toks žinomas - Pelkių Dalykas. Tikrai nesakau, kad jis blogas, atvirkščiai, jis gana mielas ir originalus, tačiau tiesiog smarkiai "cheesy" ir tas be abejonės atbaido didžiąją dalį "rimtos" publikos.

Tai pagal komiksą sulipdyta istorija, apie mokslininką, po nelaimingo nutikimo mutuojantį į pelkių pabaisą ir besikaunantį su piktadariais. Tam tikra prasme ir superherojinis filmas, jei taip norite. Šiek tiek primena The Toxic Avenger, tik humoras žymiai subtilesnis ir galutinis produktas daug nuobodesnis. Į pagrindinį herojų žiūrėti be šypsenos sunku, tačiau pagirčiau tai, kad jo rodoma daug ir atvirai, bent jau nemėginta jo slėpti prastais spec. efektais. Kad ir koks "cheesy/campy" prasme kvailas šis filmas bebūtų, jį tikrai ilgai atsiminsiu ir su niekuo nesupainiosiu - kas turbūt ir yra didžiausias jo pliusas.

5/10


2016/10/07

PHANTASM: RAVAGER

Penkta, ir ko gero jau, paskutinioji Phantasm'o dalis. Taip pat paskutinis Tall Man'ą vaidinančio aktoriaus pasirodymas ekrane - Angus Scrimm (RIP). Senis atrodo tikrai kraupiai, kaip tiesiai iš šermenų, tai čia jam ir tinka taip būti. Šiek tiek keista matyti visus tuos pačius personažus iš 1979-ų, bet tuo pačiu ir labai miela, bei nuoširdu. Vaikas jau senstantis diedas, senstantis diedas, jau senis, o baisusis senis - išvis lavonas.

Filmo kokybė šiek tiek nukentėjusi dėl biudžeto, daug kas atrodo išskirtinai pigiai ar net juokingai, tačiau užmojai vis dar drąsūs ir galiausiai tas išradingumas ir nuoširdumas vis vien nugali. Niekad aš iki galo nesupratau to Phantasmo iš tikro, bet tas ir žavi. Šis tęsinys tęsia pasakojimą su tais pačiais elementais, tačiau platesnių klodų neatveria. Jei norite dar vieno Phantasm filmo nostalgiškam padūsavimui ir visai nebijote "sūrio" - enjoy. Jei nematėte dar nė vieno, gal geriau apsiribokite pirmais dviem.

7/10