☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2017/07/28

PRISONERS

Įtemptas ir slogus 2013-ųjų detektyvinis trileris, to paties režisieriaus, kuris pastatė Incendies, Arrival ir greit pasirodysiantį Blade Runner 2049. Kaip matote, pakankamai niūrus ir tamsus, kad tinka ir į šitą blogą, jis pasakoja apie dviejų mergaičių pagrobimą ir nenuilstančią tėvų, bei policijos kovą, jų beieškant. Priminė man tuos visų išliaupsintus, trivalandinius, komplikuotus Korėjos detektyvus, kaip I saw the devil, The Wailing ir t.t. Tik skirtumas toks, kad šitas mažiau užpisa. Palyginimui, momentais dar pagavau panašių vaibų kaip Snowtown ar net legendinio Silence of the lambs.

Ką galima pasakyti apie gerą detektyvą, juos reikia žiūrėti pačiam. Noriu tik išskirtinai pabrėžti kaip visada puikią, o čia itin realistišką, Gylenhalo vaidybą. Maladėc bachūras, tačiau visi aktoriai tikrai nepriekaištingai pasirodo. Dvi su pusė valandos gniuždančios (ne)vilties, išnervina ir prikausto tik gerąja prasme. Buvo momentų kai net nusijuokiau iš nemalonią įtampą sekančio nustebimo. Siužeto vingiai įdomūs ir originalūs, bet ne per daug mandri ir užpančioti, tai bonusas filmui, kad kas vyksta gali suprasti net ir toks durnelis, detektyvų-invalidas kaip aš. Vienkartinis seansas, bet labai geras. Kai norisi ilgesnio, rimto filmo.

8/10


2017/07/27

DRIVE

Kur aš buvau šešis metus, nežinau, bet labai džiaugiuosi pagaliau pažiūrėjęs šitą (beveik) tobulą, 80's dvasia alsuojantį, keršto - veiksmo grynuolį. Pasirodė jis 2011-ais, tai dar buvo tik tik prieš pat sprogstant visam tam "new retro" kultūros dalykui, taigi smagu, kad estetika čia išnaudota ne dėl to, kad dabar madinga ir "taip reikia", o dėl tikros meilės jai ir realaus kūrėjų supratimo, kas yra zjbs šitam žanre, kodėl dalykai būdavo, kokie būdavo ir kaip tas gaires tinkamai panaudoti šiais laikais.

Stiliaus čia daugiau nei gudraus siužeto, bet tuštumo jokio nesijaučia. Net ir paprastai išdėstoma istorija nenuvilia, su gerais aktoriais, kvapą gniaužiančiu veiksmu, naiviu romancu, nuostabia muzika ir staiga, netikėtai pažyrančiom aršaus smurto scenom. Pabaigoj pasigedau šiek tiek "fejerverkų" ir ne visą logiką surankiojau pasakojime, tai iki dešimtuko trūksta, bet šiaip tai buvo nuostabus reginys, įsirėšiantis atmintim ilgam, kaip vienas esminių elementų, dabar jau popsu tapusioj, amerikietiškos 80's estetikos atsigavimo kultūroj.

Popsas-ne-popsas, kas liečia kiną, žinokite man px, aš tikrai visada mieliau žiūrėsiu dar vieną kruviną, purviną robokopą, nei eilinę, milijoninę komiksų nesąmonę apie ilgaplaukį su plaktuku, žmogu kojinę su skydu ar moterį-stebuklą. Drive nuostabiai įkūnija jausmą, kurį myliu ir kurio ilgiuosi, bet jo vertė ne tik nostalgijoj. Kerinti kinematografija prirakina, net jei veikėjai ir paprasti, o vystosi lėčiau, nei dabar įprasta. Vaizdai, garsai - atmosfera, tobulam lygy, tai jei dar esi toks žioplelis kaip aš ir nematei, - laukia nuostabi patirtis. Jei matei ir jau žinai ką čia bandau pasakyti, padaryk dar nemačiusiam draugui paslaugą rekomendacija.

9/10


2017/06/14

LIFE

Kol visi lesa ir su šūdais mala Alien: Covenant, visai nedaug laiko pries tai pasirodė kitas, kuklesnis kosminis horroras, - Life. Be galo paprasta, bet puikiausiai veikianti formulė: kosminė stotis, nežemiška gyvybės forma, shit goes down. Be jokių filosofinių užmojų, filmas paprasčiausiai leidžiasi įtempto veiksmo trilerio keliu ir po vieną meta mums siaubingas veikėjų mirtis. Nėra daug nesąmonių (nors keletas tikrai yra), personažai elgiasi gan realistiškai, aktoriai ne iš kelmo spirti (vaidina ir Jake Gyllenhaal).


Pabaiga gal šiek tiek klišinė, kaip siaubiakui, tačiau filmas ir nemėgino būti niekuo kitu, kaip tik smočnu siaubiaku kosmose. Dar patiko tas dalykas, kad erdvė sąlyginai reali / artima: stotis skriejanti aplink žemę ir gyvybės semplas tiesiog iš marso. Nereikia nė jokių ten "MISIJA: AKROPOLIS 3947-ieji..." Dėl to paprastumo viskas tiesiog veikia ir nors stopudovai greit pasimirš, kažkaip daugiau sunkoka rasti prie ko prikibti.

8/10


2017/06/13

LEFTOVERS [Season 3]

Jau rašiau apie pirmuosius du šio serialo sezonus, tad šį kart gal neišsiplėsiu apie trečiąjį, o tiesiog norisi tarti kažkokį išvadų žodį, mat LEFTOVERS, mano dideliam širdies skausmui, baigėsi. Vos aštuonios serijos, paskutiniame sezone, didžiąja dalimi iš „Miracle“ miestelio nukelia mus į egzotiškąją Australiją, kur tarp didmiesčių dangoraižių ir dykūmos tuštybių, mums jau gerai pažįstami ir, rodos, tokie artimi herojai, toliau mėgina susidėlioti kažkokius atsakymus iš aplink vykstančio randominio chaoso.

Tai vienas gražiausių dalykų, koius esu matęs ir tikrai nesinori tikėti, kad jis baigėsi, nors giliai ir žinau, kad taip turbūt geriau ir vietoj trijų sezonų gavus dešimt, jausmai ko gero sunkiai išliktų tokie šilti. Tačiau vieno nenuslėpsiu – norisi dar. Ir serialui toks būdingas, ilgesio jausmas, nugula sielon kas kart pagalvojus apie viską ką čia matėme. Jaučiu po kelių metų reiks sėsti maratonui ir viską nuosekliai dar kart peržiūrėti šviežiomis smegenimis. Kolkas tiesiog negaliu pabrėžti kaip smarkiai rekomenduoju visiems, dar nespėjusiems pasižiūrėti.

Tai daugiasluoksnė skausminga ir savaip sušildanti patirtis, kupina prasmių ir dramatiškų pamokų. Tikrai nelengva žiūrėti, kas manau iš dalies paaiškina tai, kodėl šis serialas liko toks neįvertintas, nors fanų akimis tai tikras meninis šedevras. Iš kritikos nuolat girdžiu, kad jis depresovas ir daug dalykų lieka nepaaiškintų, tačiau, mano supratimu, tai ir yra viena iš pagrindinių šio serialo žinučių: parodyti kaip žmonės išgyvena ir elgiasi, kai aplink vyksta sunkiai paaiškinami dalykai. Ypač jautrioje aplinkoje, - kai kalbame apie artimųjų mirtį, ar kitokią jų netektį. Be to, tik aklas nematytų tūkstančių tonų labai, labai gero, skoningo absurdiško humoro, kurio čia tikrai pakankamai prikimšta į kiekvieną laisvą tarpelį, o taip pat nebijoma ir labai drastiškai staigiai keisti nuotaikas.

Mirtis dažnai tokia pat efektinga ir nepaaiškinama. Vieni gauna closure, kiti ne, tačiau visiems tenka kas rytą nubusti su tuo nepakeliamu jausmu krutinėje – tavo mylimo žmogaus nebėra. Gyvenimas vyksta toliau, rodos beprotystė gyvena visiškoje harmonijoje su visatos darna ir iš to mes mokomės būti stiprus ir toliau mylėti iki kol ateina ir mūsų pačių eilė. Ir iš čia kyla visos tos fantazijos – „o kas jeigu?“ Ir Leftovers leidžia mums bent trumpam užmesti akį į vieną iš tų „kas jeigu“ realybių. Vienas geriausių kolkas matytų TV serialų, dedu tobulybės štampą: must see
10/10.

2017/05/21

ALIEN: COVENANT

Blompkampo Alieno kolkas negavom, bet pats Ridley Scotas išgimdė Prometheus tęsinį, bei tuo pačiu, Svetimo priešistorę, oi laukiau aš nekantriai ir bėgau į kiną iškart vos tik jam pasirodžius. Dabar jau geriau galvoje viskas susigulėjo, tai įspėju, toliau gali sekti lengvi spoileriai.

Išėjau su dvilypiais jausmais. Iš vienos pusės, Ridley Scotas yra kinematografijos meistras, gerai žino ką daro ir kaip reikia dalykus nufilmuoti, tad vizualiai bei garsiškai filmas tikrai įspūdingas ir labai gražiai padarytas. Yra ta old-skūlinė dvasia išlaikyta ir kai užpuola padarai visokie, tikrai atrodo kietai ir grėsmingai. Tai iš tos pusės beveik be priekaištų, o tai jau didelė dalis gero efekto.

Iš kitos pusės nelabai patiko pasirinkta istorijos vystymo kryptis, ateivių prigimties atskleidimas, CGI vietomis atrodo keistokas, o didžiausias mano priekabis būtų paskutinis filmo segmentas kosminiame laive. Negi būtina tęsti tradicijas, vardan patenkintų fanų, net jei atrodo prastai, neįtikinančiai, nelimpa prie konteksto, ir papiktina tuos pačius fanus? Tas paskutinis epizodas atrodo dirbtinai prilipdytas ir nereikalingas, jis labiausiai ir sugadino man nuotaiką.

Kritikai internete neigiamos kritikos negaili ir daug kas sako, kad be Fassbenderio, kurio aš nesu baisiai didelis fanas, šiame filme nieko gero nėra. Su šūdais jie maišo viską: aktorių neišnaudojimą, Prometheus užgautų akordų netesybas, kvailus personažų poelgius ir disposable veikėjus, silpną Ripley kopiją, xenomorphų demistifikavimą, "dušo" sceną ir t.t.

Aš tai nebūčiau toks griežtas, mano galva tai visai neblogas Svetimo filmas frančizėje, nors visi tie trūkumai ir tiesa, bet gal tai daugiau dėl baisiai didelių lūkesčių? Juk tai siaubo filmas apie ateivį kosmose, ar tikrai visi be išimties tikisi superinės logikos ir vandenyno gylio filosofijos? Taip, kai kurie sprendimai kvailoki, nepatiko ir man, twistas lievas ir nuspėjamas, bet šiaip jau actionas smagus, tamsi atmosfera realiai juntama ir žiūrėti tikrai nėra gėda.

Ateityje norėtųsi kažko kitokio, gal būt laikas atsitraukti nuo sunkiai limpančios žmonių-protėvių temos ir grįžti prie bukesnio klaustrofobiško horroro. Gal būt pažvelgti į viską iš dar kitokios perspektyvos, ką manau Blompkampas labai sėkmingai padarytų. Nelabai norisi žiūrėti dar vieną tokį filmą, kur vėl kažkas nusileidžia į kažkokią planetą ir kažką randa, o tada Fassbenderis daug šneka. Tai pagyvensim pamatysim, bet aš iš kino šį kart išėjau su šypsena. Covenant tikrai turi trūkumų, bet sąžiningai - nėra šūdas ir fanai tikrai turėtų rast kuo pasidžiaugt. Šneku lyg būčiau vienas jų, nes taip ir yra.

7/10

2017/05/07

GET OUT

Neblogai užrekomenduotas šviežulys, dar vienas geras naujas siaubiakas. Sunku pasakyt ar taip keli geri iš eilės tikrai išėjo, kas teiktų malonių vilčių, ar tiesiog man dėl laiko stygiaus papuola į akį jau tik gerai prafiltruoti, išliaupsinti, kokybiški darbai. Kaip bebūtų, Get out yra tikrai geras siaubo trileris, turintis tiek ir skoningo juodo humoro, tiek ir nemalonaus grotesko bei siurrealizmo. Labai malonus ir lengvai žiūrimas kokteilis, nors iš pažiūros didelę filmo dalį, be plepalų, lyg nieko labai ir nevyksta.

Jei nespėjote dar susispoilinti siužeto su treileriu ir pasakojimais, tai aš tuojau pat paspoilinsiu, nors pats žiūrėjau nežinodamas nič nieko. Tai istorija apie juoduką, atvažiuojantį susipažinti su balta savo merginos šeimyna. Tiek šmaikščiai tiek ir nemaloniai išnaudotas tas rasinės įtampos elementas, kai jis ima pastebėti, kad visi tarnai juodaodžiai, o suvažiavusi minia svečių, - išskirtinai "balta". Tačiau vietoje lengviausiai nuspėjamo kelio, pasirenkamas, irgi nesunkiai numatytas, bet truputi subtilesnis ir košmariškesnis vignis.

Aiškiai juntama trilypė pasakojimo struktūra: pradžioje lengva dramelė ir komedija, vėliau tas jausmas, kad kažkas ne taip ir liguista įtampa ir galiausiai groteskiška kulminacija, kurios metu jau horroro pūliai lenda per visus kraštus. Patiko nedingstantis, pagrindinio veikėjo, sveiko proto komentaras, kuomet jis lyg ir garsiai pagalvoja ką nors, ką turbūt galvoja kiekvienas žiūrovas. Šito šiek tiek pasigendu siaubo filmuose. Čia tie geri bajeriukai laiku ir vietoje, sumaišius su kraupiais, netūpais pagąsdinimais ir pašiurpinimais + gana originali istorija ir rimtas pasitaškymas gale, palieka tikrai labai neblogą bendrą įspūdį, dėl kurio manau šito filmo vardą matysite ne vienoje metinėje suvestinėje.
Mačiusiems - geriausia scena :) reikalauju oskaro!

8/10

2017/04/22

LIGHTS OUT

Panašiai kaip nutiko su Mama, nerealiai geras trumpametražis siaubukas, pelnytai tampa pilnametražiu, tik šį kart ir originalą ir full feature, ačiū dievui, pastatė tas pats žmogus, taigi ir nuoširdumo, bei kokybės lygis išlaikytas.
Formulė ir vėl labai paprasta, tačiau veikia, nes gerai ir tinkamai panaudotos klasikinės priemonės. To rezultate turim vieną baisiausių matytų filmų per paskutinius kelis metus, drąsiai stojantį šalia Autopsy of Jane Doe, Insidious, Conjuring, Babadook ir kitų panašaus plauko įprastinių, veiksmingų horrorų.

Čia daugiausiai sužaista tamsos baime ir jump-scares'ais: išjungi šviesą, kažkas, blet, stovi. Įjungti, - nebėra, išjungi vėl, nes nesi tikras ar tikrai kažką matei... OMFG!
Nesaikingas jump-scare'ų naudojimas ko gero ir būtų pagrindinis šio filmo minusas, mano skoniui norėtųsi ir šiek tiek lėtesnio, sunkesnio, tįstančio siaubo. Tačiau čia tik stilius ir skonio reikalas, o gerai padaryti pokštelėjimai irgi yra gerai. Ypač kai ji, kaip tarkim pas Jamesą Vaną, tikrai kraupūs, o ne vien paremti dideliu garsu ir kokiu nors "oi tai tebuvo katė" apgavimu.

Dar patiko tai, kad, kaip sakoma, neviniojama į vatą. Veiksmas prasideda daugmaž iškart, įtampa nuolat laikoma na max, nėra kažkokios ištemptos paslapties, kuri po biški skleidžiasi vidury filmo veikėjams ką nors "paguglinus". Viskas yra daugmaž aišku nuo pat pradžių ir net kaip ir aišku ką reikia daryti, tačiau linksmieji siaubo kalneliai vėl ir vėl mus prigauna, neleisdami atsikvėpti, net ir paprasčiausiais, nuspėjamais metodais ir lūpos pačios nebyliai dėlioja "zjbs". Labai malonu kai galima ramia sąžine rekomenduoti visiems tradicinį siaubiaką. Geriausias efektas būtų garsiai, tamsoje ir ant pachmo, kad tikrai sustotų širdis.

8/10


2017/04/17

AUTOPSY OF JANE DOE

Nuostabi "pasakėlė iš rūsio" pachmielnam sekmadienio vakarui, kai viskas ir taip baisu, bet kažkaip ir biški juokinga.
Neturiu daug žodžių po šios praeitų metų siaubo filmo peržiūros, bet tie keli žodžiai, kuriuos turiu, yra labai geri. Širdis pasiilgusi buvo ir labai džiaugiasi gavus dozytę tokio tikro, paprasto ir puikaus horroro. Tokių visada norisi, tik kodėl jų tiek mažai? Klasikinės siaubiakų priemonės, gerai panaudotos klišės, suprantami ir tinkami motyvai kuria puikiai nejaukią, kraupią ir tuo pačiu smagią atmosferą. Šiaip jau beveik viskas ko aš noriu iš siaubiakų, o iki dešimtuko trūksta nebent gylio. Labai zjbs.

9/10


2017/04/15

THE VOID

The Void yra 2016 siaubiakas, labai stiprus savo vizualine puse. Spalvos, garsai, pažarstyti simboliai - tikras grobis horror estetikos mylėtojams. Čia galima užčiuopti ir The Thing ir Silent Hill ir Hellraiser ar net Event Horizon prieskonių, tačiau iki tobulos duoklės dar trūksta kažko organiško, kas jungtu šitų gerų dalykų makalynę į vientisą, naują kūrinį. Net nesakyčiau "minties", gal labiau - "stuburo".
Dabar šiek tiek sunkoka suprasti kas vyksta ir kodėl, o priimti to neaiškumo kaip žavingos paslapties nesinori, nes žiūrint aiškiai jaučiasi, kad į vaizdus darbo įdėta daug daugiau nei į istoriją ir su paaiškinimais nepersistengta. Na bet tai toli gražu nereiškia, kad čia kažkas labai jau blogo, tikrai siūlyčiau pamėginti pažiūrėti.

Iš tikro tai sunku nesidžiaugti, matant ekrane kokybiškai atgyjančius dalykus, įkvėptus aukščiau išvardintų šedevrų.
Patiko agresyvus startas, kai pradžioje lyg ir apsigauname, kad tempas bus įprastas, o tada iš karto nutinka/užpuola net trys skirtingos negandos. Seniai begirdėjau tokią paprastą ir gerą theme music. Gaila, kad ji suskambėjo tik pradžioje, norėtųsi bent kelis kartus per filmą ją išgirsti, bet tikriausiai nuspręsta, kad trukdys bendrai, niūriai nuotaikai. Na ir su nuotaika pavyko, nieko neprikiši.
Viskas čia badass ir kietai, tikrai gražių, tamsių dalykų, simbolių kabinta, ir aš ir kiti siaubo fanai manau tą puikiai mato. Tik vat gaila, kad tie visuals'ai nusveria visus kitus įprastinius elementus ir bendram įspūdy lieka neaišku kas ir kodėl čia nutiko. Per didelė laisvė interpretacijai, šiuo atveju, sufleruoja... tuštumą. Kūrėjai juda teisinga linkme, bet ateičiai jiem reiktų dar patobulinti ne tik spec. efektų "departamentą" ir tuo met galime iš jų sulaukti nepriekaištingo horroro.

7/10


SPLIT

Po kelių labai neblogų filmų [Sixth Sense, Unbreakable, Signs], ponas M. Naktis Šiamalanas pridarė prastesnių filmų [The Village, The happening] ir daug apverktino šūdo [The Last Airbender, After Earth, The Visit] ir dėl to tapo savotišku pajuokos objektu, tačiau regis pagaliau atsitiesia. Mano ir turbūt daugelio kitų žiūrovų nuostabai, Split pavyko kaip visai intelektualus ir gražiai žiūrimas trileris. Girdėjau, kad prie kinematografijos nagus prikišo It Follows kinematografas, tai žiūrint juntama, kad žmogus žino ką daro. Kampai, kompozicija ir transitionai labai gražūs. Soundtrekas irgi geras, ypač artėjant finalui.

Šiaip tai yra gana paprastas siaubiakas apie psychą pagrobiantį keletą mergų. Kabliukas čia tame, kad maniako kūne gyvena daug skirtingų asmenybių, kurios mainosi ir lenda lauk, vis kitaip įtakodamos jo ir aukų elgesį (plojimai pagrindiniam aktoriui). Nors ir neaišku nuo pat pradžių, kodėl jos tiesiog tryse nesupisa jam galvos, pamažu sluoksneliais atsiskleidžia personažų istorija, kuri daugmaž visus neaiškumus ir padengia. Faina, kad ne viskas parodoma tiesiog kaip faktas, yra nutylėtų dalykų, kuriuos žiūrovui leidžiama suprasti pačiam. Taip atsiranda tas geras jausmas, kad filmo autoriai nelaiko tavęs visišku debilu. Na ir aišku, koks gi Shiamalano filmas, be rimto twisto pabaigoje. Visai gerai, tikėkimės režisierius įsiklausė į kritiką ir šitas atsigavimas ne vienkartinis.

7/10


SOLARIS

Ilgai kabėjo ant sąžinės man šita milžiniška kino išsilavinimo spraga, bet kas matė nors vieną Tarkovskio filmą, žino, kad jie labai lėti ir jiems nuoširdžiai prisiruošti reikia laiko ir tinkamos nuotaikos, kitaip gali pasirodyti tiesiog nuobodu. Na tai pagaliau sulaukiau to didžiulio noro, pasižiūrėti legendinį Soliarį, nes remeiką su Clooney jau esu matęs daug ankščiau. Tai padaryti mane pastūmėjo įdomus video, kuriame gana detaliai išdėstoma, kaip Solaris galimai tiesiogiai įkvėpė žaidimo Silent Hill 2 siužetinę liniją. Sąsajos tikrai regimos, bet ne tame esmė.

Solaris tikrai yra nuostabus meno kūrinys, bet, kaip ir tikėtasi, siaubingai lėtas. Tas subtilumas žavi ir pakeri, bet turite būti tikrai gerai išsimiegoję, nes kitaip snausite jau po pirmo trečdalio, o filmas trunka beveik tris valandas. Tačiau skirtingai, nei filmuose, kurie yra lėti blogąja prasme, iš čia nieko nepavyktų išimti, nesugriovus bendro vaizdo, taigi tiesiog reikia suprasti, kad kaip ir knygos, ne visi filmai yra skirti grynai pramogai ir čia vienas tų atvejų. Lėtumą ir kuklumą atidėjus į šalį, Solaris tai unikalus ir sunkiai užmirštamas dalykas, bent jau mano galvon, manau, pasiliksiantis ilgam, panašiai kaip Kosmoso Odisėja.
Liūdnas, baugus, drąsus (ypač savo laikui ir šaliai) ir labai filosofiškas.

9/10

2017/03/12

PASSENGERS

Romantinė drama kosmose, su ta negražia čikita iš Hunger Games. Sci-fi ir jausmai, visada verta rizikuoti. Žiūrisi tikrai smagiai ir pirmoji filmo pusė net visai faina, nepaisant labai paprasto ir nuspėjamo veiksmo, tačiau paskutinis trečdalis atrodo dirbtinas ir tuščiaviduris, o galas tiesiog kaip išsileidęs balionėlis nuzvimbia šalin pirsteldamas apgailėtiną cyptelėjimą, nesusilaikau nesusijuokęs. Tai toks vat truputi geriau nei vidutiniškas, lengvas seansiukas pagyringam sekmadienio vakarui. Smagu, bet greit pasimirš.

6/10

2017/02/18

ARQ

Dar vienas Netflixo sci-fi, šį kart laiko-kilpos detektyvas/trileris. Protingai išnaudotas nedidelis biudžetas, filmas kukliai nufilmuotas vienoje chatoje, bet veiksmas visai gudriai sumestas taip, kad žiūrėti nepabostų ir jau vien iš dialogų galima prisimedžioti nuotrupų, padedančių susidaryti "bigger picture", apie tai kas vyksta lauke. Stebuklų tikėtis neverta ir pavyzdžiui Ipsanų Timecrimes panašia tema man paliko žymiai gilesnį įspūdį. ARQ gana vidutiniškas ir turbūt neturi ilgalaikės vertės, tačiau vieną kart pasižiūrėti lengvam vakarui visai tinka ir kokybės šūdu nevadinti pakanka.

6/10


2017/02/16

SPECTRAL

Specialiai Netflixui pastatytas, 2016-ų, sci-fi veiksmo filmas apie kareivius, susiduriančius su neaiškia, žudančia, paranormalia jėga. Pirmas trečdalis filmo su originalia grėsme tikrai intriguoja, tačiau negaliu nepastebėti antrąjam Svetimui (ALIENS) identiško siužetinio stuburo: kareiviai su tanketėmis įvažiuoja į "zoną", prietaisų pagalba stebima grėsmė, skerdynės, nepavykes extractionas, randama mergaitė... Na labai jau daug mielų sutapimų :) Vienintelis skirtumas tik aišku - priešas ir dėl to filmas laikosi geram aštuonetui.

Antrasis trečdalis pradeda atskleisti smulkmenas ir aiškiau rodyti "dalykus", tuomet kažkiek nelogikos ir naivumo jau kliūna kritiniam mąstymui ir išankstinis vertinimas krenta iki septintuko.
Finalinė filmo dalis atrodo skubota ir nejuokais ima panašėti į labai vaikišką kompiuterinį žaidimą, kurį stebint mintyse jau nuliūdęs rašau penketą. Tačiau pačioje pabaigoje atsikleidžiama dar šiek tiek pikantiškų detalių, kurios pakelia filmo balą nuo "meh šūdas" iki visai žiūrimo average seanso. Taigi jei norėsis įdomaus, kažkiek originalaus, tačiau ir geras tradicijas sekančio fantastinio veiksmo, galite mėginti. Tikrai visai fainai kartais tokį pasižiūrėti, o ir netradicinio "priešo" mintis verta poseansinių diskusijų.

6/10


2017/02/06

DARKEST DAY

Angliškas, 2015-ų, mažo biudžeto siaubiakas apie greitus zombius, arba tiesiog "užkrėstuosius".
Būna ir labai susiveržę diržus chebra pastato šedevrus, pvz Berlin Undead, būna kartais truputi bado akis, bet galima kentėt, na ir būna, kad žiūrėti beveik neįmanoma, kaip kad nutiko šį kart. Mėginta filmą sulipdyti kaip labai rimtą, bet tiesiog skauda žiūrėti į medinę vaidybą, klausyti apgailėtinai dirbtinų dialogų, sekti neįtikėtinai naivų ir tūpą siužetą, kuriame jokios logikos ar realumo, į kurį graudžiai apeliuota, beveik nerasta.

Kažkoks pientraukis nubunda papludimy, aplink apokalipsė. Jis atsiduria užskvotintam name su grupele paauglių, kurie ten tiesiog geria užsikalę langą ir kalbasi pačiais nenatūraliausiais įmanomais užrašytais dialogais. Karts nuo karto atbėga rėkiantis infekuotasis, tuomet jis greit nukaunamas pasitelkus super-staigius kameros judesius, nutinka viena kita laidos "okna" lygio dramelė, o negana to šią šutvę persekioja šimtas "elitinių" kareivių, kurių kiekvieną nesunkiai galima įveikti plikomis rankomis. Matyti, kad norai buvo geri ir kad tikrai chebra bandė, tačiau deja tik tiek gero ir galiu pasakyti.

Pradžioje dar mėginu pasidžiaugti mėgėjiškais bandymais išlaužti gerą atmosferą. Vėliau suprantu, kad didelė dalis vilties jau negrįžtamai prarasta, bet vis dar įdomu kaip gi čia viskas baigsis. Paskutinis trečdalis filmo jau lenda sausai ir skausmingai ir nebepadeda niekas, nei pagalvę įsikąsti, nei įsivaizduoti, kad tiesiog esi labai labai girtas ir žiūri kažkokį 28 days later fanų filmą. Ekrane mirga riebus vidurinis pirštas, o aš jau skrolinu delfi telefone ir tai atrodo žymiai įdomesnė ir prasmingesnė veikla, nei stebėti po pievą ratukais lakstančius Brigthon'o sudegusio teatro būrelio studentus. Tikrai negaiškite.

2/10


2017/01/27

SHIN GODZILLA

Vėl Amerikonai padarė Godzillos remeiką ir Japonai tokie: "Wtf is this? Ne ne ne, pala, ne taip turi būt" ir pisteli savo variantą. Kaip ir budinga Japonams, kiek keistokos nuotaikos ir netradicinio pateikimo, bet tuo savitu žavesiu jie ir paperka vakariečius. Kiek kitokie muzikiniai sprendimai, "greitas" montažas, kaip žirniai į sieną beriami dalykiniai dialogai ir be didelių ceremonijų milžiniškas gyvis jau ropoja Tokijo gatvėmis.

Man tai labiausiai patiko minimalus kompiuterinių efektų panaudojimas. Holivudas nerizikuoja, - jei reik parodyti kažką realiai neegzistuojančio - viskas įkalama su kompu ant žalio ekrano. Dažnas naujas blokbusteris dėl to paprasčiausiai tampa neiškenčiama, tuščia, CGI tryda. Japonai štai nebijo kvailai pasirodyti, eksperimentuoja su klasikiniais kino triukais - kostiumais, modeliais, perspektyva ir t.t. ir rezultatas tiesiog keri akis.

Visi momentai kol Godzilla yra ekrane atrodo neįtikėtinai, gniaužia kvapą ir tiesiog gražu žiūrėti kaip Japonai daro savo gerai išmoktą klasiką, tačiau žmonių personažai gana pilkoki ir valdžios burbėjimas apie tai, ką daryti ir ko nedaryti, greitai pasidaro nuobodus, o į antrą pusę filmo jau gana stipriai verčia žiovauti. Galas taipogi man pasirodė kiek neįspūdingas, nors vėl gi, gal ir zajabys netradciniai sprendimai.
Verdiktas toks, kad masėms ko gero nepatiks, bet Godzillos fanams, monster movie fanams ir praktinius efektus mėgstantiems žiūrovams tai tikras akių saldainis. Gaila tik mūsų kinų nepasiekia.

7/10


2017/01/12

THE OA

Serialai, serialai... auksinis serialų amžius dabar ir panašu, kad Netflixas su savo "visas sezonas iškart" politika jau pasiekia HBO kokybės ir populiarumo lygį. The OA pavadinčiau kažkuo tarp Stranger Things ir Leftovers, tik gal deja ne taip stipriai, kaip pastarieji. Kažkas naiviai, vaikiškai Styven Kingiško, susiduriančio su kažkuo subtiliu, tragišku ir skausmingai gražiu.

Paslaptis atskleidžiama istorijos pasakojimo stiliumi, kai turime realų "dabarties" veiksmą ir atpasakojamus praeities įvykius. Pasakojimas tampa įdomesnis už dabartį, su kuria ima persipinti ir tai verčia be pertraukos jungti dar ir dar vieną seriją. Per pirmas 4-5 serijas istorija įsibėgėja iki pilno tempo ir rodos, pasiekia savo viršūnę. Ketvirtos serijos gale mano burna prasižiojus ir akys žiba "wow".

Vėliau pasirenkamas kiek keistokas posukis ir daugelio žiurovų entuziazmas prigesinamas naiviai dramatiškom, kiek kvailokai atrodančiom scenom, tačiau tuo pat metu likusios trys serijos yra ir atitinkamai trumpesnės, tad žiūrint viską vienu ypu kažkaip galutinai neužpūčia susižavėjimo ugnelės.

Pastaruosius porą metų man labai įdomi ir aktuali atrodo tema apie paralelinius pasaulius, "multivisatas", kitokias realybes, nenutrūkstamą buvimą ir kitus psichodelinius dalykėlius. Čia visu šituo gėriu paremtas ne tik siužeto pamatas, bet ir visa estetika. Aš suprantu, kad sunku nesijuokti stebint ekspresyvius "magiškojo šokio" judesius, tačiau pamėginkite suvokti, kad tam, ką bandoma perteikti, nėra žodžių žmonių kalboje ir lieka tik kažkokie jausmo trupiniai, padrikos raidės ir kūno kalba.

Taip nepriimant visko tiesiogiai, už gryną pinigą, net kvailokas koncepcijas galima pasiversti gražiais simboliais ir pasimėgaut keista istorija iki pat pabaigos. Man tai pavyko, bet suprasiu ir tuos kam nepavyko.
Na, o kas be masyvių absurdų pačioje istorijoje, tai padaryta tikrai gražiai. Vaidyba, montažas, epiška įžanga netikėtai atsiskleidžianti po geros valandos pirmos serijos pradžioje, viskas labai subtiliai ir gražiai sulipdyta, bei patiekta. Be sveiko proto nebuvimo kažką dar gali erzinti personažai, neadekvatus jų elgesys ar pasirinkimai, bet pažiūrėjus tokius pusėtinus šūdus kaip Under the Dome arba Wayward Pines, OA tikrai stovi gana aukštai iškėlęs galvą. Antras sezonas gal ir nereikalingas, bet pirmas tikrai gražus ir visai rekomenduočiau pamėginti nebijantiems šiek tiek naivios, psichodelinės beprotystės.

8/10


2017/01/07

SPLINTER

Nedidelio biudžeto, bet tikrai neblogas ir žiūrimas, nuoširdus sci-fi/horroras apie žmonių kūnus apsėdantį parazitą. Kažkas panašaus į The Thing arba Slither, tik biški kukliau.

Nors viskas gana paprasta, patiko ir personažai ir siužetas. Nuotaika neblogai sukurta turimom priemonėm ir įtampa visai juntama. Labai tik nervino prastai padarytos veiksmo scenos, kuomet kratoma kamera, kad nepastebėtum lievų efektų, bet dėl to sunku suprasti ir kas vyksta, negalima normaliai apžiūrėti padaro. Bet ačiū dievui nepersimesta ant kompiuterinių efektų! Tuo tikrai galima pasidžiaugti ir shaky-cam'ą atleisti.

Dar šiek tiek nelogiški veikėjų veiksmai truputi erzino, bet iš esmės reikalo nepagadino. Puikus, teisingos trukmės seansas lengvam vakarui.

7/10


2016/12/26

LET US PREY

2014-ų, Škotų / Airių siaubo filmas, apie keistą vyriškį, pasirodantį policijos nuovadoje ir susukantį visiems galveles. Pradžia atrodo efektinga ir nuteikia labai gerai, tačiau filmui įsibėgėjus viskas darosi vis naiviau, vis sunkiau patikėti tuo, kas vyksta ir dėl to dėmesys galiausiai pametamas, o finalas jau atrodo tiesiog kvailas. Gaila sugadinto potencialo, nes jaučiasi, kad intencijos buvo teisingos ir daryta nuoširdžiai, kad ir turint nedidelį biudžetą.

Iš esmės susimauta su personažų įsteigimu. Jų pasikeitimas yra per greitas ir sunkiai tikėtinas. Scenarijaus gal ir būta neblogo, tačiau į ekraną jis ištransliuotas labai silpnai ir per daug chaotiškai. "O Wow, visai geras, primena Kingo Storm of the century", virsta į "pala pala, nejau jūs rimtai" ir "lol kas čia dabar per nesąmonė, nieko nebesuprantu". Tada bandyta viską gelbėt nelabai reikalingu ir, deja, nejuokingu goru, kuris taip pat nėra įdomus, kai ant personažų jau nusispjaut. Gera pradžia (tik) pusė darbo, o iš vakarų europos filmų paprastai jau tikimasi Holivudo kokybės.

4/10


2016/12/25

NOCTURNAL ANIMALS

Šviežia, tamsi drama apie "sėkmingą", tačiau nelabai laiminga moterį, kurios buvęs vyras atsiunčia jai savo knygos rankraštį. Kai ji ima jį skaityti, filmo veiksmas persikelia į fiktyvų pasaulį, kuriame vyksta niūrus trileris apie smurtą, netektį, sielvartą ir kerštą. Veiksmas efektingai peršoka iš knygos pasaulio į tikrąjį, o kartais esame nukeliami ir į tikrojo pasaulio būtajį laiką, taip rasdami sąsajas su tuo, kas parašyta ir tuo, kas iš tiesų įvyko arba vyksta.

Naktiniai gyvūnai - tamsus ir slegiantis filmas, tad kalėdinės nuotaikos tikrai nepadės susidaryti, tačiau turint omenyje visą jo emocinį svorį, jis yra tikrai labai geras. Profesionaliai sulipdyti esminiai, klasikiniai kino elementai. Paprastas, bet efektingas garso takelis, su tradiciška "main theme", stiprūs aktoriai su savo nepriekaišingom vaidybom, įdomiai, bet ne per painiai išmėtytas laiko linijos pateikimas. Sudaromas rimto, literatūriško, labai tvirto stuburo kino darbo įspūdis. Be to, paliekama ir apie ką pagalvoti pasirodžius pabaigos titrams.

8/10