☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2016/09/15

THE CONJURING 2

Ko gero ganėtinai durna mintis buvo žiūrėti Conjuring tęsinį vienam ir dar prieš miegą, ypač žinant pastarųjų Jameso Vano siaubiakų stilių, o už lango dar ir pilnatis. Nemeluosiu, trystelėjau į kelnes ne kartą ir ausis norėjosi dengtis ir šviesą įsijungt, tačiau buvo smagu tarytum karusėlėse. Taip jau moka Vanas tuos jump-scares'us kokybiškai padaryt, kad jo siaubiakai - garantuota pramoga.

Ir šitas po teisybei nelabai skiriasi nuo Conjuring ir Insidious, net veidai vėl pažįstami ir mintis panaši. Apie siužetą neverta nė burnos aušinti, patiko anie patiks ir šitas. Aš savo ruožtu pasakysiu, kad man Conjuring 2 patiko labiau nei pirmas, bet ne taip, kaip Insidious. Gal ir paviršutiniška, bet tikrai smagu ir plaukai ant odos šiaušiasi.
Palinkėsiu tau saldžių sapnų,
Pasižiūrėk po lova, aš ant lubų.

8/10


2016/09/11

THE LOBSTER

Keista ne visada lygu zajabys, bet kartais tikrai taip būna. Meluočiau, jei aiškinčiau, kad kažką čia gilaus supratau ar perpratau kažkokią galimai užslėptą žinutę, šitame keistame, metaforiškame sci-fi (?), tačiau ką tikrai pagavau tai gerą vaibą iš šito filmo. Jis turi kažkoikį teisingą jausmą todėl ir rodomas absurdas žiūrisi puikiai. O dar aktoriai kokie geri: mano akių meilė Rachel Weisz ir keistoką humorą bei geras dramas puikiai perteikiantis John C. Reilly čia žiūrisi itin fainei.

Kiek supratau tai čia toks ironiškas komentaras apie šiuolaikinę santykių būklę? Esame pasaulyje, kur žmogus be poros yra netoleruojamas ir galiausiai paverčiamas į gyvūną. Vadovaujamasi tik ligoto sapno logika, tad smegenį teks atpalaiduoti, kitaip galite susierzinti, nesuprasdami, kas čia per hipsteriška nesamonė. Man irgi nepatinka tas filmas apie padangą žudikę, o kito to paties režisieriaus filmo Dogtooth deja iki galo net neištvėriau, bet Lobsterį aš kažkaip pajutau gana arti. Gal dėl tos rankos tosteryje... Labiau patinka, nei nepatinka.

7/10


2016/08/07

INDEPENDENCE DAY: RESURGENCE

20 metų praėjo nuo tada, kai tėvai nusivedė į kino teatrą pasižiūrėti Nepriklausomybės Dienos, kuri tuomet visiškai nurovė mano jauną stogelį. Tęsinys pasirodo tik po šitiekos laiko ir deja toks jausmas, kad jau pavėluotai, nes vaikai užaugo, o juokeliai liko tokie pat tūpi. Patiko, kad bliūdas žymiai didesnis (virš viso atlanto!), patiko Londono destrukcijos gravitacijos jėga scena, tačiau ji truko labai neilgai, vos spėjau pradėt džiaugtis ir *pist* baigėsi. Didmiesčių griuvimas, buvo esminis Nepriklausomybės Dienos elementas ir čia man jo pasirodė mažokai.

Gana greit viskam įvykus prasideda žvaigždžių karai: PEW PEW PEW, skraidymai ir šaudymai lazeriukais. Krūva, neaišku kam reikalingų personažų ir scenų, per prievartą grūdami personažai iš '96-ųjų filmo, prastoki bajeriai, žaliam kambary nufilmuotas veiksmas ir pabaigai idiotiškas dar vieno tęsinio announcmentas. Žiūrisi, bet jovalas. Gal ir visai net įdomu, jei išjungi smegeninę ir atsikemši skarbą, juk būkim sau atviri, pirmasis filmas irgi nebuvo intelekto viršūnė... tiesiog gera, durna pramoga. Tačiau be šviežumo ir dvasios neveikia ir tai. Reikalingi elementai lyg ir yra, bet be šarmo ir be gyvybės. Taigi labai vidutiniškas žiuralas, tik iš bėdos.

4/10


2016/07/31

STRANGER THINGS [Season 1]

Turbūt jau daug gero girdėjote ir skaitėte apie ką tik netflixe sprogusį fantastinį-siaubo serialą Keistesni dalykai. Be platesnio nagrinėjimo, aš taip pat prisidėsiu prie pagirų krūvos, nes visas aštuonias serijas tiesiog surijome nekramtę. Tiesą sakant dar iš nieko neteko girdėti, kad visai nepatiko. Kartais masės būna kvaila avių banda, bet šį kart, manau, žmonės tiesiog yra išsiilgę tokio paprasto ir gero dalyko.

Šitas serialas turi viską, dėl ko vaikystėje mėgdavau Kingo pasakaites, tik skirtumas tas, kad Kingas jau išsemtas ir nupezęs, o čia šūdo labai minimaliai. Apksritai labai nedaug priekaištų radau ir net nelabai noriu į juos gilintis. Serialas padarytas puikiai, '80's atmosfera ir muzonas - nepriekaištingi, siužetas įdomus ir gudriai sumanytas, vaidyba gera ir net vaikai neerzina, kas yra itin retas atvejis.
Stranger Things neabejotinai apaugs "kulto statuso" vijokliais, tad jei dar nežiūrėjote, patariu pasidaryti sau paslaugą ir nebegaišti.

9/10


2016/07/09

ROOM

Pamenate Austrijos tėtį nr.1? Tai va šis filmas įtraukia mus į tokio tipo nusikaltimo įkarštį ir pradedame iš karto nuo ten. Vėliau daugiausiai dealinama su pasekmėmis, bet pateikimas "vaiko akimis" emocingas ir įdomus, tad prikausto ne ką mažiau, nei trilerio momentai. Vienintelis trūkumas gal tik tas, kad į galą veiksmas šiek tiek suletėja, tačiau turint omeny psichologinį įvykių svorį, gal ir gerai, kai bent pabaigoje jau pargriuvęs žiūrovas netalžomas beisbolo lazda ir galima truputi įkvėpti.

Žinoma, čia labiau drama ir gal šiek tiek trileris, nei siaubo filmas, tačiau gvildenamos temos sunkumas ir idėjos niūrumas ramia sąžine leidžia man jį paminėti, jau vien tam, kad atkreipti gerbiamo skaitytojo dėmesį. Įspūdį palieka gana gilų, tad manau verta skirti laiko ir tokiam rimtesniam filmukui. Kraupoka, kad pasaulyje yra tokių baisių ir nesveikų žmonių, lėtiniu būdu naikinančių gyvenimus.Va jum sąrašiukas tikrų įvykių, pasibjaurėti, o dar pagalvokite, kiek tokių atvejų likę neatsikleistų... Eina nachuy.

9/10

2016/07/07

THEY LOOK LIKE PEOPLE

Tarp gausybės rago, įvairaus plauko ir visokios kokybės naujų siaubiakų, yra tokių štai grynuolių, kuriuos pamatyti tiesiog būtina.
Ramus, lėto veiksmo, tačiau užburiantis ir prikaustantis, kaip niūri pelkė įsiurbiantis. Daugybė gražių žodžių ant liežuvio galo dabar sukiojasi, bet gal nereikia perliaupsinti, po to kaltinsit, kad užhaipinau be reikalo... tiesiog dar nepraeina to keisto, daugiasluoksnio, kraupaus sapno kerai. Baugus, smagus, žavingas, paliekantis unikalią nuotaiką ir daug apie ką pagalvoti ir padiskutuoti.
Vienas tų atvejų, kai visai nenoriu aprašinėti siužeto ir gadinti jums atradimo džiaugsmą. Pasakysiu tik tiek, kad biški priminė Take Shelter. Kas matė ir pamena, supras kodėl taip sakau. Neabejotinai žiūrėti.

9/10


2016/07/04

GREEN ROOM

Blue Ruin režisierius toliau pasakoja beprasmiško smurto istorijas ir net nežinodamas, jog tai jo filmas, pats įžvelgiau daugybę panašumų. Dabar, kai žinau, kad spėjimas pasitvirtino, jaučiuos baisiai savimi patenkintas ir labai daug nusimanantis. Tai dar viena, į šlykštų siaubiaką virstanti, išgyvenimo drama, kuri neblogai supisa nuotaiką ir kuriam laikui turėtų likt atminty, it koks negeras sapnas. Šį kart ypatinga dar ir tuo, kad paliečia pogrindinės muzikos subkultūrų reikalus, o šitą dalyką aš taip pat neblogai suprantu ir jaučiu. Taigi dėl to buvo dar įdomiau, nors bendrai paėmus filmas ir neturi kažkokio rimtesnio moralo.

Nelabai sėkminga, turuojanti, pankroko grupelė nesukrapšto pinigų grįžti namo. Po nenusisekusio koncerto kažkokioje kavinėje, jiems pasiūloma sugroti prieš kiek didesnę publiką. Jie perspėjami, kad klubo savininkai "kažkiek" dešiniuoja, "bet jei nepolitikuosite - viskas turėtų būti gerai". Tačiau nuvykusi grupė pamato, kad ten tiesiog full blown naciai: konfederatų vėliavos, svastikos, kerzai su atitinkamais raišteliais ir t.t. Išgėrę alaus ir kiek įsidrasinę, jie nelabai laiku ar vietoje parodo savo protestą, ar tiesiog pašmaikštauja, sugrodami garsųjį Nazi punks fuck off koverį, kas iškart sukuria antipatijas tarp jų ir vietinių. Negana to, kad stiuacija ir taip nejauki, staiga jie pamato, ko nederėtų ir papuola į dusinančią survival dramą, tiesiogine prasme, tarp gyvenimo-ir-mirties.

Čia filmas ir tekšteli savo kozirį: grubų, brutalų, beprasmišką, skausmingą smurtą, kuris geba šokiruot, net ir daug siaubiakų mačiusį žmogų. Ant tų baisybių ir važiuojama, skauda tiek veikėjam, tiek žiūrovam ir mes tiesiog skaičiuojame kūnus, spėliodami kas gi išgyvens (jeigu išgyvens) ir kaip jiems tai pavyks. Ne visuomet pavykdavo suprasti, kai kurių veikėjų motyvaciją, tačiau bendrai smegenų čia daug nereikia. Vyksta kova už būvį. Kūrėjai stengėsi prislėgti ir šokiruoti, tas pavyko. Jeigu norisi kažko purvino ir niūraus, - Green room tikrai neturėtų nuvilti. Aš, aklai sėsdamas prie ekrano, įsivaizdavau gal kad bus kažkas smagaus, dėl to likau nudegęs liežuvį.

7/10

2016/06/26

HE NEVER DIED

Henry Rollinsas šiame filme vaidina vampyrą. 
He Never Died turi tiek dramos, tiek komedijos elementų (norėčiau pastebėti, kad nors bajeriai geri - tikrai nevadinčiau jo "siaubo-komedija", kaip rašo internete), bet svarbiausia - tikrai unikalią nuotaiką, šiek tiek kvepiančią Sin City, ar kažkuo panašaus. Džiazovas saksofonas, tamsūs skersgatviai, kaip gi tai vadinama... Noir?

Istorija, pati savaime, gal ir nėra labai originali, tačiau pateikimas gana įdomus, nes per smulkmenas ir dialogus viskas parodoma kiek kitaip nei įprasta. Būtent tas kitaip ir išryškins He Never Died, kaip vieną įdomesnių, pastarųjų metų, vampyrinių filmų. Neblogai! Daugiau nebalbatuojant apie siužeto detales neturiu ką ir pridurti. Jei mėgstat Rollinsą arba/ir vampyrus - GO. Jei bijote kiek netradicinio požiūrio į žanrą, gal šiam vakarui norėsite kažko kito. Pvz Twilight LOL.

7/10


2016/06/18

LADY TERMINATOR

Esu ganėtinai sutrikęs, net sunku įvardinti kaip jaučiuosi po šito seanso. Labai keistas dalykas, lygtai chebra pasižiūrėjo pirmą Terminatorių ir sako "o, čia geras, davai pavarom labai panašiai, bet tipo kitaip, tai ir pas mus bus geras tada" ir mėgina atkartoti tą filmą su minimaliu biudžetu ir pakeista istorija. Keletas Terminatoriaus scenų bandyta atkurti kadras į kadrą: yra "tech-noir" scena, šaudynės policijos nuovadoje, akies išsioperavimo scena, išlindimas iš ugnies ir t.t. Bet skausmingai tinsta klausimas - nachuy to reikia??

Jau nuo pat pradžių matosi, kad bus kažkas ypatingo, kai opening titruose "assistant" sugalvojama sutrumpint į ASS ir žiūriu į "ass director" ir "ass camera man" užrašus ekrane. Tuomet padėstomas siužetas, kurį sveikam protui atpasakoti tikrai keblu: kažkokia super-nimfa ieško vyro, kuris galėtų ją patenkinti, o jei nelaimėliui nepasiseka, jinai su pyzdoje esančiu ešeriu (!) nukanda partneriui bybį, taip jį nužudydama. Tuomet tarpdury pasirodo žavus eržilas, kuris lyg ir jau patenkina ponios troškimus, tačiau staiga klastingai ištraukia jos piktąjį ešerį ir paverčia jį magišku durklu, ko pasekoje sekso ištroškusi ragana prisiekia po šimto metų atkeršyti jo proanūkei ir pasislepia jūros dugne.

Fast forward, šie laikai ir piktoji jūros ponia įsikūnija į jauną antropologę, vien tam, kad imtų persekiot, jei gerai supratau, tą proanūkę? Dabar ji jau kaip Švarcas, su raudonu pirmo asmens vaizdu ir rokeriška koža. Tuomet pilasi veiksmas, neįtikėtinai blogi ir, kartais, visai neprasti spec. efektai ir tos atkartotos Terminatoriaus scenos. Norisi juoktis ir verkti vienu metu.
Jei manote, kad skamba įdomiai, tai žinokit aptasakojau tikrai gana tiksliai. Aš pratęs prie šūdų ir išskirtingai nekokybiškų filmų, bet čia prie neapsakomai debiliškų dialogų ir isteriško juoko priepolį keliančio įgarsinimo yra visai gražios kompozicijos kadrų ir saldžių papų. Itin greita scenų kaitą, viskas nuo A iki Z pavadintina so-bad-it's-good, keistas malonumas žiūrint, tad labai sunku jį tiesiog nurašyti kaip visišką nesamonę.

Kiekvieną epizodą galima būtų nagrinėti kaip didžiausią lobį, jei negaila gaišt savo laiko, šitaip ieškant aukso išmatose, bet paskaityti neužteks, reikia patirti. Neilgas filmas, bet galiausiai nuo nesamonių ir medinio humoro perkrovos jau nelabai besuprantu kas čia vyksta ir kodėl. Dūsdamas, bei žiopčiodamas iš nuostabos, kaip Makalius radęs pigų ryanair skrydį į Romą, mėginu griebtis už neatpasakojamų veiksmo scenų ir spec. efektų. Viso to nesusipratimo gale dar įpistas kažkoks alia-filosofinis naratyvas, galutinai nužudo. Labai įdomu dar tas, kad panašu čia viskas daryta rimtai... Tiesiog unikalu, negali būt dar labiau blogai ir gerai vienu metu. Siūlau pasikviesti draugų, uždegti porą gramų žolės ir visiems kartu mirti iš juoko.


2016/06/12

KNOCK KNOCK

Iškart sakau, apie šio filmo smulkmenas plepėti norėčiau daug ir smagiai, bet sąmoningai plačiau nerašysiu, nes bet koks detalių atskleidimas sugadins didelį malonumą. Viskas ką užtenka žinoti, tai, kad tai naujas Eli Rotho filmas su Keanu Reevesu ir tai yra "home invasion" padarytas kitaip. Klasikinio siaubiako griaučiai šių laikų kontekste, įtampa ir juodas humoras - beveik tobulai. Nerealiai puikiai praleidome laiką su šiuo filmu, esu labai patenkintas seansu, tad neabejotinai rekomenduoju ir jums. Man labai patinka tai, kaip Eli Rothas bręsta ir panašu, kad tampu rimtu jo kūrybos fanu. Seriously, atsiloškit ir mėgaukitės, nežiūrėkite net treilerio.

9/10


2016/06/10

THE GREEN INFERNO

Kelis metus laukiau šito filmo, nuo pat tada, kai išgirdau apie idėją, kad Eli Rothas (Hostel, Cabin Fever) daro duoklę seniesiems kanibalų/džiunglių siaubiakams (žiūrėkit Cannibal Holocaust, Cannibal Ferox ir t.t.) Taip laukiau, laukiau, kad net nesupratau, kada gi jis pagaliau pasirodė. 2013? Sunku patikėti. Atrodo Amerikos kinuose šmestelėjo ir mūsų, aišku, nepasiekė jokie atgarsiai. Matyt dar išleidimo data buvo atidėta vėlesniam laikui... Taigi sėdėjau ir laukiau kažko, kaip durnelis ir tik dabar susizgribau, kad jau seniai yra galimybė pamatyti šį filmą, tad nekantraudamas iškart čiupau.

Tikrai nenuvylė. Nors pradžia kiek lėtoka, veiksmas netrunka įsibėgėti, ir kai jau prieiname prie reikalo, tai Eli Rothas rodo viską ką moka. Kankinimai, goras ir siaubas permirkes smagiu, skoningu, juodu humoru. Kitaip ir negalėjau įsivaizduoti, išpildyta puikiai. Situacija groteskiška, kanibalai stilingi, veikėjai įsimintini ir visi savaip žavūs. Didelis like'as pagrindinio vaidmens atlikėjai, aktorei Lorenza Izzo. Išraiškingas veidelis padeda gerai pajausti situaciją ir nesunku ją pamilti, bei sirgti už jos išlikimą. Taipogi puikiai tinka, tam baltos naivios mergaitės stereotipui, kurį čia ryškiai buvo norima pabrėžti. Gal šitam vaidmeny truputuką panaši į Maggie iš The Walking Dead?

Šauniai sulindo Žaliasis Pragaras, pažvengiau, paprakaitavau suspaudęs kumščius. Buvo ir kuo pasibaisėti ir pasišlykštėti. Tai labai kokybiškas ir "žinantis ką daro", exploitation filmas. Nei daugiau, nei mažiau. Groteskiška komedija, kruvinas siaubiakas ir smagus trileris viename. Na ir žinoma, kaip kūrėjai matyt ir norėjo, tiesiog tobulas "homage" seniesiems kanibalų filmams. Davatkas papiktins, gorerius pradžiugins, bet betkokiu atveju, pas mus jis turėtų susilaukti daugiau dėmesio. Tikrai susimedžiokit, mielieji horroro žiūrovai, rekomenduoju su didžiausiom simpatijom. Ir jei patiks, draugam parekomenduokit.
O aš sekančiam seansui jau nusižiūrėjęs ir kitą Eli Rotho filmą!

9/10

2016/05/29

HARDCORE HENRY

Vykęs, trumpas rusų kūrybos eksperimentas virto originaliu, pilnametražiu, veiksmo filmu, nufilmuotu iš pirmojo asmens perspektyvos. Nieko panašaus dar neteko matyti, o tokiame lygyje ko gero ir nebuvo padaryta nieko panašaus. Įsivaizduokite nerealaus, steroidų pripompuoto veiksmo filmą, kaip kokį Crank, su fantastikos elementais, kurio pagrindinis personažas esate jūs pats. Jums prie galvos pritaisyta GoPro kamera, nuolat esate įvykių centre ir veiksmo sukuryje, lyg kokiame, pirmojo asmens šaudyklės žanro, kompiuteriniame žaidime. O kad galimybės būtų platesnės - jūs kyborgas! Taigi krentate iš aukščiau, mušatės smarkiau, "pakeliat" daugiau skriaudos ir rezultate gauname žymiai įspudingesnių vaizdų.

Nesismulkinama nė kiek ir linksmybės prasideda nuo pat pradžios. Šaudom, krentam, mušamės, lekia kulkos, skrieja šukės, tykšta kraujas. Patinka, kad veiksmas vyksta Maskvoje, kur pačiam teko lankytis prieš kelias savaites. Pagrindinis personažas Henris, neturi didelės priešistorės ar išskirtinių charakterio bruožų, bet to lyg ir nereikia, nes filmo formatas suponuoja, kad bet kas esantis žiūrovo krėsle, galėtų būti Henris. Tikrasis "vaidmuo" atitenka Sharlto Copley, tam pačiam kietam vyrukui iš District 9, Elysium ir t.t. Kartais gal per naivia maniera jis bendrauja su tuo Henriu ir pasijauti tikrai, kaip per kokio žaidimo treiningo lygius. Siužetas perdaug nejaudina, nes puikiai suprantame, jog esmė ne tame, tad jei kyla kažkokių neaiškumų (o jų - nedaug), greit nusiraminu: "neieškok šiknoj smegenų". Netrūksta komedijos elementų ir yra tikrai gerų bajerių, net jei dialogas ir minimalus, bet užtenka to, kad tiesiog prikolnai sutraiškoma kieno nors galva arba kas nors juokingai sprogsta. Tomo ir Džerio humoras... tik kruvinesnis.

Jaučiu rusai užkliudė aukso gyslą čia ir dabar sulauksime dar ne vieno puikaus tęsinio. Na, o aš savo ruožtu, norėjau pasižiūrėti šį filmą kino teatre, bet deja, kai jau susiruošiau eiti, sužinojau, kad seansai nutraukti. "Nieks nebėjo tai nutarėme užleisti vietą populiaresniems filmams." Tai reiškia, lietuviškom komedijom apie mentus su chalatais. Liūdnoka, nors jau nestebina, nes tas pats buvo su Machetes ir Reido tęsiniais. Taigi sakau ateičiai. Jeigu jau kažką norite pažiūrėti - eikite iškart kai pradeda rodyt, nes po kelių dienų galit ir nebeturėt tos progos.
Šiaip tai nuostabus boevykas ir geras exploitationas. Laikas prabėga super linksmai ir norisi seansą pakartoti. Gal reikės kažkada taip ir padaryt. Tikrai siūlau visiems veiksmo filmų ir kompiuterinių žaidimų fanams, bet patiko net ir mano žmonai, kurios nepavadinčiau nei ta, nei ta. Taigi matyt tikrai puikumėlis, laukiau neveltui ir įspūdžiai džiugina labiau nei tikėjausi.

9/10

2016/05/26

MY BOYFRIEND'S BACK

Kai norisi devintam dešimtmečiui būdingo cheesy linksmumo prie alaus ir žavingai kvailos amerikos suburbijos, jungiamės - Grįžo mano vaikinas. Labai naivi ir atpalaiduojančiai tūpa, 1993-iųjų siaubo komedija, apie vyruką, kuris taip norėjo eiti į išleistuves su mokyklos gražuole, kad jam nesutrukdė net jo paties mirtis. Štai ir visas siužetas, tiesą sakant.
Kažkas panašaus turbūt buvo mėginta daryti su siaubingu nesusipratimu Warm bodies? Na, aš jau geriau balsuočiau už šito stilių. Šiek tiek gal turi Re-animatoriaus ar Dellamorte Dellamore elementų, tačiau bendrai paėmus, nė per nago juodimą nėra taip stipru.

Nemažai pokštų yra gana vaikiški ir erzina, kiti visai vykę ir keletą kartų net smagiai susijuokiu balsu. Gerai jei mėgstate tą romantiškai naivią '90's estetiką, bet tiks tik tada kai norisi kažko itin lengvo ir neįpareigojančio, nes pabaigon jau darosi laaabai kvaila. Visai dėl nieko nesukant sau galvos, filmas prabėga greit ir maloniai, jausmai šilti, tačiau, deja, kaip daugelis lengvų dalykų, greit ir pasimirš...
Nostalgiškas, mielas, bet trumpalaikis prikoliukas.

6/10


2016/05/12

THE BOY

Walking Dead žvaigždė Lauren Cohan naujame siaubo filme apie lėlę. Jau mažas įsitikinau, kad lėlės gali būti labai baisios, kai apsišikęs žiūrėjau siaubiaką Child's Play apie lėlytę vardu Čekis. Paskui James Wan neblogai jobtelėjo šiurpinančiu Dead Silence visiems mums primindamas šitą dalyką. Lėlinis horroras The Boy taip pat veikia gana gerai, atmosfera slogi ir kraupoka, be to yra kokybiškų, gerai padarytų jump-scaresų, kas džiugina, nes šiais laikais iššokantys gąsdinimai daugiausiai būna pigūs ir nevykę.

Lįst gilyn į siužeto vingrybes ko gero smarkiai ir nereikia, nieko labai šūstro čia nėra. Amerikietė panelė atvyksta į senovinį anglijos namą, prižiūrėti vaiko, tačiau "vaikas" pasirodo tėra pačiuožusių tėvelių numylėta lėlė. Užtenka tiek žinoti ir galima mėgautis, nes turbūt net ir nelabai nuovokiam žiūrovui aišku, kad lėlytė vienaip ar kitaip, atgis. Žemės su dangum nesumaišė, tačiau vieną kartą vakare su čipsais paspoksoti visai apsimoka.

7/10



BLUE VELVET

Tikrai myliu Lynčą, nepaisant kartais per daug kaprizingos psichodelikos, man jo filmai visuomet atrodė stilingi, gražūs ir prasmingi. Ypač mėgstu pabrėžti tiesiog tobulą dramą The Straight Story, kuri parodo, kad šitas režisierius tikrai gali pastatyti ką tik užsimano ir visa ta psichodelika yra kruopščiai iš anksto sumanyta, o ne tik įmesta dėl "kreizi" stiliaus.

Nors Blue Velvet laikomas vienu garsiausių ir geriausių Lyncho filmų, niekad nebuvau jo normaliai matęs. Kelis kart mėginau žiūrėti kai rodė per TV, bet vis užmigdavau nes buvo nuobodu, o taip pat, ko gero, ir smegenėlės dar buvo nepribrendę iki tokių dalykų. Dabar, žmonos įkalbėtas,  pagaliau pažiūrėjau normaliai ir galiu pasakyti, kad puikiai suprantu dėl ko šitas filmas turi "kulto statusą".

Nepriekaištingas, tolygiai išlaikytas, vientisas stilius, ant košmaro ir komedijos ribų sviruojanti "šiza", įtraukianti ir tamsi detektyvinė, erotinė istorija apie geismą, baimę ir prisirišimą. Uždrausto vaisiaus troškimą, paslapties patrauklumą. Man tai, toli gražu, nebus geriausias Lyncho filmas, tačiau nesunkiai galiu suprasti kodėl kai kuriems žmonėms jis galėtų juo būti. Nepamirštami personažai, o ką jau kalbėti apie tobulą pagrindinį soundtreko gabalą, kuris turbūt įsimins iki gyvenimo galo. Antron pusėn buvo pasidarę kiek nuobodoka, bet šiaip - laikui atspari puikuma!

8/10

2016/05/05

10 CLOVERFIELD LANE

Patyliukais, nelodamos ir nesiafišuodamos, gudrios kino galvos, išpūpsėjo puikų ir netikėtą, Cloverfieldo tęsinuką. Kas smagiausia, tai kad vietoj įprastinio "dar daugiau to paties" varianto, gauname visiškai naują priėjimą prie naujos (o gal ir tos pačios, - nesakysiu) istorijos. Nebenaudojamas pseudodokumentikos stilius, kaip buvo pirmame filme, o daugmaž visas veiksmas rutuliojasi požeminiame bunkeryje. Kas iš tiesų nutikę - nežino nei veikėjai, nei žiūrovas. Taip pat neaišku ar grėsmė tikra, ar tik veikėjų galvose, ir kur saugiau - išorėje ar viduje? Šie klausimai pakankamai suintriguoja ir patiesia pamatus kokybiškam, bei įtemptam siaubo trileriui.

Kaip trileris filmas ir klostosi didžiąją dalį laiko. Efektas puikus, nes nuolat prigaudavau save svarstant "na kaip gi čia dabar bus?". Skeptikams iškart galiu pasakyti, kad kulminacija yra ir ji dosni, tad nereikėtų galvoti, kad kitoks priėjimas prie istorijos tėra sukčiavimas. Sakyčiau atvirkščiai - kuriama įdomi visata, kurios ribos labai miglotos ir galimas daiktas jog susilauksime dar ne vieno įdomaus filmo, kurio veiksmas vyksta "aplinkui". Na ir išgyvenimo drama bunkeryje savo ruožtu puiki, su posūkiais, intrigom, bei neslūgstančia įtampa. Gerai parinkti aktoriai, nepriekaištinga vaidyba, tvirtai sulipdyta juosta. Teminė muzika taip pat patraukė ausį. Sąžiningai nelabai ir sugalvoju prie ko prisikabinti, retai šiom dienom sulaukiame tokių gerų tęsinių, o ypač tokių, kurie puikiai gali žiūrėtis ir nemačius pirmtako. Gal ir ne tobulas, bet labai, labai geras. Nedvejoję žiūrėkit.

9/10

2016/05/03

THE FOREST

Šiemetinis produktas su Natalie Dormer iš Game of thrones. Deja žymus veidukai ne visada reiškia kokybę...
Jauna mergina atvyksta į Japoniją ieškoti savo dvynės sesers, tariamai dingusios žymiajame Japonijos "savižudybių miške". Įžanga atrodo neblogai, spindintys Tokijaus vaizdai traukia akį, bet neilgam. Lyg yla iš maišo, labai greitai išlenda filmo pigumas, kai jau pirmomis minutėmis žiūrovams į veidus pasipila nuspėjami, idiotiški jump-scares'ai, dažnai net neturintys nieko bendro su istorija ar siužetu ir įmesti grynai tam, kad durnoji publikos dalis neužsimirštų, jog atėjo žiūrėti siaubiako.

Greit nelieka jokių klausimų ir apie autentiškumą, matyti jog Japonijoj filmuoti vaizdai greit pasibaigė (ko gero ir su filmo biudžetu), o likusį 90% filmo laiko žiūrėsime į du nelabai tinkančius aktorius, slankiojančius po kažkokį random mišką. Šen bei ten, kas kokias penkias minutes, vis pasigirs tolimas "aukos" klyksmas ar išlįs kokia baisi, jokiam veikėjui nepriklausanti ir niekaip su istorija nesusijusi, kompiuterinė galva. Vien tik tam, kad nepamirštumėte - jūs žiūrite siaubiaką.

Daugybė nuobodaus ir beprasmiško klaidžiojimo miške, veikėjams tai susipykstant, tai susitaikant, be įtikinamos priežasties, užpilama dar viena virtine erzinančių jump-scares'ų, bei nuspėjamų siužeto posūkių.
Aš tikrai pratęs prie visokio šūdo ir dažnai galiu atleisti vieną kitą klišinį epizodą, tačiau kai tartum instinktyviai imi ir nupasakoji filmą pusvalandžiu į priekį, o tada viskas taip ir nutinka, įskaitant net ir smulkmenas, tai jau arba kyla įtarimas, kad aš turiu ekstrasensorinių galių, arba filmas papraščiausiai yra banalus, be jokios fantazijos išspaustas, šūdas. Susierzinimas išlaiko iki pabaigos, tačiau ties viduriu jau apima juoko priepuolis, o gale lieka tik nervas dėl išmesto laiko. Taigi pasimokykite iš manęs ir geriau šiam vakarui pasirinkite intelektualesnį siaubiaką, nes The Forest yra pigus, banalus, nuspėjamas, beprasmiškas, niekutis vaikams.

2/10

2016/05/02

THE VVITCH

Ragana, velnias, prakeiksmai... Visad sakiau, - labai turtingi tokia tamsia tautosaka esame ir mes, lietuviai, tačiau kažkodėl labiau koncentruojamės į apgailėtinas kriminalines komedijas apie girtus mentus su chalatais.
Čia rodomas religingos ir prietaringos kaimo šeimynos nuopolis ir negandos ankstyvosios amerikos miškuose. Netoliese tūno blogis, vieną tragediją seka kita, kol pagautas pagreitis leidžia šiai nejaukiai tamsai viską užvaldyti.

Gardi šviežiena. Seniai bematęs naują siaubiaką, kuris būtų toks niūrus ir kraupus. Iš gilios vaikystės čia atgyja visos baisios kaimo pasakaitės, tik visai neatrodo vaikiškai. Lėtas, tįstantis horroras, be pigių jump scaresų, tikrai košmariškas, black metal jausmą turintis kinas.
Primygtinai rekomenduoju visiems, kas nebijo meniškų, rimtesnių ar lėtesnių siaubo filmų, o taip pat ir skaityti subtitrų, nes suprasti ką vapa veikėjai senovine "thy" ir "thee" anglų kalbos forma, kartais kiek kebloka. Nepaisant to - gerklę gniaužiantis atradimas, ilgaainiui manau, įgausiantis kulto statusą.

9/10

2016/05/01

HUSH

Absentia režisieriaus darbas. Nuliovas, labai įtemptas, home invasion trileris, kurio originalusis dėmuo yra tas, kad auka ir pagrindinė veikėja - kurčnebylė. Jai, kartu su žiūrovais, tenka ne tik gintis nuo namus puolančio psichopato žudiko, tačiau dar ir ekstremalioje situacijoje kovoti su negalios keliamais trukdžiais. Gana realistiškas siaubiakas, mano manymu buvo tik pora nelogiškų vietelių, tačiau nepaisant to, filmas pilnai išlaiko "nervą" iki pat pabaigos. Gerai praleistas laikas, tik po jo norisi dar kažko, mažiau niūraus, nuotaikai atitaisyti.

7/10

ON THE BEACH

Gana liūdnas, tačiau smagiai žiūrimas, nespalvotas, 59'ų apokaliptinis filmas, su stipria antibranduoline žinute. Meilė, ilgesys, netekties skausmas, stipri neišvengiamos pražūties baimė. Žmogiški dalykai persipinę pasaulinės katastrofos, sukeltos atominio karo, akivaizdoje, kuomet skaičiuojamos paskutinės dienos, o didžioji dalis žemės rutulio - jau tuščia, kraupi dykynė.

Seni filmai nėra mano stipri pusė, tačiau retkarčiais gerai užragauti to bespalvio subtilumo ir čia jis suveikia puikiai, nors daug kas ir paliekama vaizduotei. Graži muzika, šauni vaidyba ir slogi atmosfera. Užburia, įtraukia ir palieka skauduliuką, - neabejotinai rekomenduotina klasika apokaliptinių istorijų mėgėjams.

7/10