☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2019/06/22

I AM MOTHER

Dar fantastikos iš Netflix.
Žmonija pagaliau išsinaikino. Požeminėje šventovėje, įrengtoje jos atkūrimui, robotas augina vaiką. Pamažu aiškėja įvairios detalės, kurios atskleis, kad viskas nėra taip, kaip mums atrodo. Kai kurie twistai kvailoki ir nuspėjami, kiti gi neblogai įvynioti ir po seanso dar reikia pasiskaityti žmonių teorijų, kad suprasti wtf, kas jau yra visai smagu.

Tačiau tai ką matome ekrane, nėra baisiai žavinga, užkietėję sci-fi nerdai turbūt išjungtų filmą, jo net nebaigę ir aš juos pilnai suprasčiau. Šis žanras gali daug, daug daugiau. Čia labiau padaryta taip, kad sueitų masėms ir nei estetinei, nei ilgalaikei filmo vertei tas gero nepriduoda, bet iš krūvos gerų atsiliepimų imdb, didžiąjai daliai netflixo publikos matyt suveikė.
Truputi dvelkia plastmase ir tas argumentas, kad "čia viskas taip ir turėjo būti!" to jausmo nenustelbia. Taigi žiūris neblogai, bet, kaip sakoma, "su žiupsneliu druskos".

Didžioji dalis veiksmo vienoje erdvėje intriguoja ir žadina vaizduotę, tas dalykas, bei ore tvyranti realios situacijos nežinomybė truputi priminė 10 Cloverfield lane. Buvo dar hintų į Terminatorių ir kitus gerai žinomus sci-fi panašiom temom.
Na ir pripažinsiu, tikrai ne viską iškart supratau ir yra apie ką po filmo pagalvoti. Tinka įdomiai praleisti vakarą, bet iki fantastikos šedevro kaip rusams iki demokratijos.
Tik treilerio siūlau nežiūrėti, jei nenorite per tris minutes pamatyti viso filmo.

7/10


BLACK MIRROR [Season 5]

Apie tai kas yra Black Mirror neberašysiu, jau pakankamai plačiai pasklidęs ir žinomas šitas reikalas. Naujas sezonas Netflixe, vėl tik trijų serijų, bet šį kart jau nuvylęs ir mane, o man įtikti nesunku. Lyg mačiau antraštę, kad kūrėjai šį kart norėjo mažiau tamsos ir kiek pozityvesnio approacho, taigi yra mažiau siaubo (tiksliau sakant jo beveik nėra), kas matomai nuvilia ekstymą mėgstančius fanus, tačiau tikroji bėda ne tame.
Epizodai labai skirtingi, tad apie kiekvieną atskirai:

1) "Smogiantys valytuvai" yra apie du vyrukus, kurie paslapčia mylisi žaisdami penkioliktą mortalą online. Juokinga ir truputi absurdiška serija, bet gerai pastatyta, todėl žiūrisi visai įdomiai ir turi savito žavesio, nors moralo ar filosofijos nedaug išskyrus pamastymus apie tai, ar neištikimybė tik virtualioje erdvėje - vis dar neištikimybė ir naivokus homoseksualumo principų pakvestionavimus. Silpnoka pradžia, bet būtų suėjus, jei ne tolimesnės, kaip diena ir naktis besiskiriančios, serijos. 7/10

2) "Feisbukiniai" turbūt antrą kart po pisamos kiaulės epizodo rodo dabartį, o ne ateitį ir mūsų santykį su technologijom šiandien, dėl to manau yra viena svarbiausių Black Mirror serijų ever. Tai yra cautionary tale apie mūsų priklausomybę telefonams, bet man labai patiko ne tiek pats banalokas moralas, kiek pastatymas.

Gražiai parodyta didelės kompanijos hierarchija ir nuostabiai įvestas žmogiškas CEO personažas, kuris atskleidžia, kad net būdamas tokio tinklo išradėju, galiausiai vis tiek pilnai nebevaldai savo kūdikio ir tai yra tokio masto organizacija, kad tavo paties darbuotojai tau gali pasakyti "ne", o apie žmones informaciją surenkama greičiau, nei bet kokios policijos pastangomis. Labiausiai patiko galas, kuomet svarbiausias kulminacijos momentas net neparodomas, nes tai nėra svarbu. Svarbu, kad visi gauna notificationą ir toliau lyg niekur nieko gyvena savo gyvenimus, kol "Zukerbergas" vėl užmerkia akis ir grįžta į meditaciją. Galingai. 10/10

3) "Aš, kitas aš ir Miley Cyrus" galėtų vadintis "Diena kai mirė Black mirror". Dar nesu matęs tokio dalyko, kai rodos nors kažkiek vientisas kūrinys per vieną žingsnelį iš dešimtuko krenta į vienetą. Viskas su šia serija yra taip negerai, taip kvaila ir lėkšta, jog tikrai sunku suvokti, kad tu vis dar žiūri tai, kas išdidžiai nešioja Black mirror vardą. Aš suprantu, kad tai turėjo būti komedija, tačiau ji nepavyko ir yra ne juokinga, o įžedžiančiai kvaila.

Personažai erzinančiai tūpi, nėra nieko su kuo galėtum nors kiek susitapatinti, įvesta "technologija" - jau tas iščiulptas ir nualintas sąmonės perkelimo į daiktą elementas, tačiau šį kart supaprastintas iki Miley Cyrus muzono ir nesunkiai nuhackinamas dviejų vaikų, tėvo sukurtais spąstais žiurkėms gaudyti (čia net nejuokauju). Vėliau rodoma "minčių vagystė" prodiuseriam siekiant dar išgauti "genialios" muzikos atrodo apgailėtinai net ir daug apie muzikos kurimą nenutuokiančiam žmogui, o pabaiga prilygsta kvailiausiai holivudo romantinei komedijai, kuomet sutrypiama viskas, ką Black Mirror reiškinys buvo iki šiol konstatavęs.

Į antrą pusę serijos aš dar mėginau atrasti kokį neužčiuopiamą klodą, "gal čia tokia ironija, gal čia mus vėl mausto, gal čia tuoj suprasime, kad mes kažkokios marionetės ar panašiai"... deja.
 Neapsakomo masto šūdas, tikras nuoširdus "pašol nx" visiems fanams į veidą ir labai gaila, kad tai turi būti vienas iš daugiausiai aptariamų dalykų šį sezoną. 1/10

Ar žiūrėsiu sekantį, kai jis pasirodys? Žinoma, tikiu, kad dar yra daug neištirtų, įdomių konceptų, kuriuos galima apvilkti šiuo pavadinimu ir, kad kūrėjai išklausę kritiką pasimokys iš savo klaidų, tačiau dabar deja jau neatmetu ir galimybės, kad gali būti tikrai nežiūrimas šūdas, tad tik laikas parodys. Pirmą kart bendrai sezoną vertinčiau penkentu, o tai per pus prasčiau, nei iki šiol būdavo. Ir tarp mūsų ir Black mirror dalykai jau niekada nebebus, kokie buvo. Booo!

5/10

2019/05/15

CLIMAX

Nežinau kito režisieriaus, kurio filmai mane taip fiziškai veiktų. Jei matėte Irreversible ar Enter the void, suprantate apie ką kalbu. Pykinimas, svaigstanti galva vien nuo vaizdų ekrane, ką jau kalbėti apie pasakojamas istorijas išryškinant itin dramatiškas smulkmenas. Climax man taipogi siejasi su paniką keliančiu nerimu ir nemaloniu gniutulu po krutine, kuris vis auga ir nepalieka iki pat pabaigos, kuomet kiečiausiomis ekstremalaus prancūziško kino tradicijomis sekant, groteskas nugali žmoniškumą. Ne toks filmas, kurį greitu metu norėtųsi žiūrėti antrą kart.

Taip, beveik fizinius jausmus sukelia ir tikrai pripažinsiu, nebuvau tam pasiruošęs. Išlepau, suminkštėjau, pamiršau net kad taip būna, tad buvau tiesiog nuogas prigautas ir suspardytas. Efektą galimai sustiprino tai, kad nieko apie filmą nežinojau ir nieko labai nesitikėjau, dėl to jei kam čia paskaičius pasirodys "nieko ten jau labai tokio", - atsiprašau. Tačiau tikrai sunku kažką pasakyti apie Climax, visiškai nieko nesuspoilinant. Bent jau išsijunkit šviesą ir pasigarsinkit kolonkes, leiskite būti skandinami.

Visu pirma jis labai spalvingas ir gražus vizualiai, kas nėra nauja Noe kūryboje, tačiau čia smagu, kad įtakos deklaruotos atvirai, tarp jų būtinai paminėtinos originali Suspiria ir Zulawskio Possession. Šokis, spalvos, beprotybė. Sumontuota taip meniškai, vietomis beveik peržengiant artsy fartsy ribas įvairiais pretenzingais navarotais, tokiais kaip pabaigos titrai pradžioje arba opening creditsai viduryje. Kai kurios šokių scenos atrodo kiek ištęstos, bet vėliau supranti, kad esi hipnotizuojamas ir estetiškai išliekama prie "kieto", o ne naivaus meniškumo.
Šis skoningas subtilumas, beje ir sudaro itin skausmingą ir šlykščią terpę baisiems dalykams pavaizduoti. Kai kažkas drėbiama tiesiai į veidą, tai greit ir nejautra ateina, o čia kančia puoselėjama ir kantriai, laipsniškai ugdoma, tad yra efektinga.

Šokių aikštelėje kažkas, kitiems nežinant, Sangrią neatsakingai "paskanina" ekstremaliai dideliu kiekiu LSD. Filmo pradžioje rašo, kad istorija tikra ir taip nutiko Prancūzijoje 1996-ais, tai nėra kažkokia gili mintis ar svarbi žmonijai istorija, tiesiog cautionary tale, apie tai, kad reikia būti atsargiems su svaigalais ir žiūrėti su kuo leidi laiką. Didelė dalis monologų/dialogų pradžioje yra improvizuoti ir daugiau skirti tam, kad parodyti, jog turime reikalą ne su pačiais intelektualiausiais žmonėm, o vėliau veiksme atsiradus psichodelikams tai padeda suprasti, kodėl jų sprendimai tokie nelogiški, elgesys agresyviai neprognozuojamas ir visa naktis turi neblėstantį negero atspalvį.

Tai tikro gyvenimo horroras, patirtis, kurios nelinkėtum jokiam žmogui. Įdomu tai, kad žmonės, kurie nėra bandę psichodelinių narkotikų turbūt matys filmą kitaip nei tie, kurie yra ir matyt vieni labiau empatizuos su skirtingais elementais, nei kiti. Tačiau nereikia daug nusimanyti psichologijoje ar chemijoje, kad matyti kai žmogui negera ir greitai pajausti tą bajerį, kai nerūpestingos linksmybės virsta pragarišku košmaru.
Noe filmai yra instant kultas ir šis - ne išimtis. Patikėkite, nelengvas seansas, bet beatodairiškai šalin nustumiantis pilkesnius, vienodesnius filmus-vidutinybes ir aiškiai užsitikrinantis savo neabejingų fanų būrį. Neblogas hintas - imdb vertinimai, abejingų nėra: dešimtukai ir vienetai.

8/10


2019/04/13

PET SEMATARY [2019]

Kaifas pasižiūrėti siaubiaką kino teatre po ilgesnės pertraukos, jaučiu net fizinį kino patirties poveikį, kas beje yra tikras dalykas, aš šiku tave ne!
Šį kart jau antroji, siaubo karaliaus Kingo novelės "Naminių gyvūnėlių kapinės", ekranizacija. Pirmoji išėjo vos du metai po to kai aš išvydau šį pasaulį ir savo laiku atitinkamai traumavo, tai gal jau ir visai tinkamas laikas remeikui, kurio nieks per daug nekvestionuos, pagalvojau pamatęs, kad pareina. Juk kai amerikonai perstatinėja patys save, - būna gaunasi ir visai neblogai, tiesiog jie nori naująjai kartai parodyti savo senas aistras, kas yra cool, bet tiesą pasakius šiuo atveju ypatingos remeiko reikšmės nepajutau.

Jaučiu tik kad uždirbs normaliai ir pora nereikšmingų smulkmenų pasikeitė siužete. Visa kita, - tas pats, tiesiog pakartota, perfilmuota iš naujo, o kam to gali reikt, nekalbant apie dolerius kūrėjams, tai jau nuoširdžiai nesupratau. Ypač turint omeny, kad didelę filmo dalį buvo einama gana teisingai idomia kryptimi, bet paskui tiesiog gaunam gan tradicinį slasherį, be didesnių pastangų išsiskirti. Žinoma, nerekomenduojama į tokį Kingišką filmą per rimtai žiūrėt, bet buvo vietų kur atrodė, kad jau čia labai serious shit ir tada labai staigiai atsiradęs blogietis tiesiog tapo evil ir ėmė švaistytis peiliu sukeldamas juodąją komediją, net palengvėjo, nes nebereikėjo įtempti smegenų žievės galvojimui. Visa įtampa krito, vos kulminacijai įsibėgėjus ir nors gerai praleidome laiką, bet ar šis perstatymas paliks kokią nors ilgalaikę reikšmę siaubo pasauliui? - Abejoju.

6/10


2019/04/10

UPGRADE

2018 sci-fi/action apie žmogaus ir technologijų sintezę, kažkas panašaus į Elono Musko įžvalgas Rogano laidoje su senojo Robokopo vaibu, kurį visi mylime ir kurio ilgimės. Ta old schoolo nuotaika, su visu savaime suprantamu naivumu, galutinai paperka, nors vaikiškas pagrindinio personažo elgesys neretai suerzina, bet tai turbūt vienintelis trūkumas, kurį sugalvoju.

Visa kita atmosferoje puiku: spalvos, muzonas, vaizdai. Siužetas truputi nuspėjamas, bet nuo to ne mažiau įtraukiantis ir vaizduotę vistiek audrina, lyg viena iš tų gerųjų Black Mirror serijų. Taip, silly, bet užtat kaip smagiai žiūrisi. Jei šiais laikais pasigendate 80's fantastinių/veiksmo filmų nuotaikos, kur prie kruvino smurto kartais galima ir pasijuokti - Upgrade kaip tik jums. Visiškai pranoko lūkesčius ir manau su laiku apaugs "kultinio" apibūdinimais.

9/10



2019/02/19

SUSPIRIA [2018]

Vat būna kartais nutinka tokia anomalija kai remeikas pasirodo geresnis nei originalas. Rečiau nei mėlynas mėnulis, bet nutinka ir štai turime naują Suspiria. Argento originalas matytas labai seniai ir viskas kas iš tiesų likę atmintyje tai itin ryškios, gražios spalvos, kažkokia krentanti liūstra ir nepamirštamas nuobodybės jausmas, tad kai sužinau apie tokių filmų perstatymus, pagalvoju, kad gal ir visai verta, o šiuo atveju tikrai neklydau. Naują Suspirią žiūrėjome šeštadieni, ant kosminio povestuvinio pachmo ir manau dar kuris laikas sapnuosiu tuos košmariškus, liguistus vaizdinius.

Čia skirtingai nei originale viskas išskirtinai blyšku ir pilka iki tam tikrų kulminacinių scenų, kurios neabejotinai yra duoklė, bet atrodo žymiai šviežiau ir stipriau. Tamsa, nerimas ir liguista nuotaika persmelkianti šitą filmą, paliko mane nemaloniai suglumusį. Paskutinį kartą taip jaučiausi po Hereditary. Vietomis šauta taip drąsiai, kad atrodo tuoj bus peržengta absurdo riba ir visa rimtis subliūkš, bet tai niekada neįvyksta. Tokiuose paribiniuose atvejuose ir glūdi tikrieji šedevrai.

Nepakartojamai talentinga Tilda Swindon net trijuose vaidmenyse, kurių vienas yra vyras, Tomo iš Radiohead kurtas garso takelis - tik kelios svarbios smulkmenos nusakyti šio deimanto nugludinimo ypatybėms. Ir nors žiūrint vietomis pasirodė kiek ištįsęs, dabar suprantu, kad kitaip nebūtų pavykę sukurti galutinio rezultato tokio unikalaus ir liguisto, kokį turime. Dabar kuo daugiau galvoju apie šitą filmą, tuo daugiau detalių suvokiu ir tuo labiau man jis patinka. Tiesa, pačiam Argento - nepatiko, jis sako kad kūrėjai pramissino pointą, bet gal pergimdytas tvarinys nevisada privalo aklai sekti pirmtako pėdom, ypač jei rado geresnį kelią? Pasiilgta kokybė: neabejotinai vienas geriausių praeitų metų filmų ir vienas geresnių siaubo filmų apskritai.

10/10


2019/01/22

BIRD BOX

The Happening pasimylėjo su A Quiet place ir susilaukė Bird Box, - vaiko, labiau vykusio už abu tėvus kartu sudėjus, kaip ir turėtų būti gamtoje. Kiek žinau tai knygos, kurią draugė man padovanojo dar prieš porą metų ir kurios kaip visiškas lochas taip dar ir neatsiverčiau, ekranizacija. Vaidina ne tik seniai matyta Sandra Bullock, bet ir pats Johnas Malkovichius ir jau ošia visas internetais memais apie šitą filmą. Na išties, nežinomybė įaudrina vaizduotę, baugina ir intriguoja, tad nieko keisto, kad žmonėms patinka ir įdomu. Man taip pat patiko, viso filmo metu jaučiau nesmagią įtampą ir nežinomybės siaubą, ėjo smagiai ir neprailgo, tikrai buvo daug geriau už aukščiau minėtus filmus panašia tema, tačiau aš deja mačiau ir čia nemažai neigiamų dalykų, kurie pagadino reikalą.

Labai jaučiasi kai pabijoma eiti iki galo, kaip pvz kokiame The Road. Net ir didžiausios grėsmės akivaizdoje vistiek juntamas kažkoks masėms reikalingo saldumo pėdsakas.
Jei jau apeliuojama į nežinomybę ar kažką nesuvokiamo, kam tuomet suteikti tam mums paprastai suvokiamą "kūną"? Lažinuosi, kad filmas būtų buvęs žymiai kraupesnis be tos šmėkščiojančios tamsos, lapų plazdenimo ir buko "suasmeninto" šnabždėjimo į ausį. Tiesiog pamatai kažką ir viskas, va čia tai būtų grėsmė. Daugelio personažų reakcija į vykstančia apokalipsę atrodė labai nenatūraliai rami. Super saldi pabaiga taip pat labai nusmukdė įspūdį. Nesu sadistas, kuriam butinai reikia, kad viskas būtų blogai, bet norėtusi bent jau proporcingai adekvačiai dėti taškus, o ne skubotai viską užteplepinti "ir tada jie gyveno ilgai ir laimingai". Nepaisant to tai tikrai smagus ir originalus siaubiakas su paprasta, bet veikiančia mintim, kuris manau daugeliui sueis be didesnių parkių.

8/10


BLACK MIRROR: BANDERSNATCH

Tikėjomės naujo sezono, tačiau gavome kai ką kitokio: vaizduotę audrinantis Black mirror eksperimentas su technologijomis - Netflixo filmas-žaidimas, kurio metu veikėjo likimą galite kontroliuoti patys nurodydami jam vienokį ar kitokį pasirinkimą ir iš to kylantys egzistencialistiniai klausimai. Na ar tikrai jūs valdžioje? Gal jus taip pat kažkas kontroliuoja? Gal likimo sukontroliuoti negalima nepriklausomai nuo daromų pasirinkimų? Puiki terpė tokiam žaidimui vystyti, tačiau ar tikrai ji pilnai pasiteisino?

Nuomonių bei atsiliepimų jau teko girdėti visokių. Aš savo ruožtu susifeilinau ir susigadinau tikrosios pirmos patirties malonumą tiesiog žiūrėdamas default timeline, kur reikiami pasirinkimai jau buvo padaryti už mane (hehe) tačiau to gailiuosi ir dėl to negaliu objektyviai vertinti. Jei dar nežiūrėjote ir turite galimybę, imkite nors free trial netflixo ir patirkite kaip priklauso, kitu atveju tai kaip žiūrėti kaip kažkas kitas žaidžia kompiuteriu. Girdėjau ir besidžiaugiančių tokiu eksperimentu ir peikiančių besikartojančias ar bereikalingas scenas. Pats, nors ir iš šalies, manau kad eksperimentas buvo reikalingas ir yra vykęs, patiko kaip sulaužoma ketvirtoji siena ir net pats netflixas kelis kart tampa ta artimos ateities technologija, apie kurią dažniausiai šis serialas ir yra. Ateitis jau čia arba greičiau nei atrodo!

Bet žiūrint į šį segmentą viso serialo sezonų/filmų kontekste, ko gero tai kol kas silpniausias momentas. Taip, buvo pavienių serijų, kurios buvo mažiau paveikios, nei Bandersnatch, bet kai jau atsiranda viso-sezono-iškart išleidimo kultūra, norisi tuos sezonus traktuoti kaip vientisą daiktą. Įdomiai sužaidė žiūrovais ir turimais įrankiais ir už tai manau pateks į istoriją, bet toliau sekantis galingas pilnas įprastinis sezonas nepamaišytų, kad ir po metų. Minčių taip pat iššaukia įdomių, bet čia pat jau matėme ir daug labiau provokuojančių. Žavinga, tačiau ne mind blowing.

8/10


2018/12/26

THE PREDATOR

Nedaug šiemet filmų žiūrėjau, bet dar metams nepasibaigus, jau turiu šūdiniausiojo titulo laureatą. Jei gerai suprantu, tai pirmų dviejų predatorių tęsinys? Nors kūrėjai, kaip dabar madinga, labai stengiasi viską supainioti, vadindami visus tęsinius, remeikus, prequelus ir tavo mamą vienodai, tačiau čia lyg ir ne remeikas, nes filme minima, kad "jie čia jau buvo anksčiau", tai kaip suprantu AVP, bei predatorS buvo praignoruoti ir čia lyg ir Gruobuonis 3. Kodėl tuomet taip jo ir nepavadinti? Bybys žino.

Kai buvau mažas, tėvai, nelabai suprasdami kas ten, parnešė iš video nuomos Predator vaizdajuostę. Kai pradėjome žiūrėti ir nuo medžio nukrito pirmas goravas pakaruoklis, buvau nuvytas nuo ekrano ir įsivaizduokite kaip man tada buvo smalsu ir kokią įtaką tas filmas po to padarė mano besiformuojančiai siaubo mėgėjo makaulei. 2010 versija taip pat buvo labai nebloga ir tuo momentu kai išėjo pamenu, kad suėjo kuo puikiausiai. Tai dabar kaip man jaustis, kai įsijungiu naują Predator filmą (nežinau kaip kitaip jį vadinti, dėl visiško neatsakingumo su pavadinimais) ir ekrane matau... tai.

Dabar tai pasirodo yra nebe siaubo ar veiksmo filmas, dabar tai - komedija ir tai dar galima būtų priimti, jei ji būtų nors kiek juokinga. Be to, kad tai kolkas šūdiniausias metų filmas, tai tuo pačiu ir viena nejuokingiausių komedijų, kokias esu matęs. Ir sakau taip ne dėl to, kad filmas turėjo būti rimtas, tačiau kažkas nepavyko. Filmas sąmoningai statytas ir patiektas kaip komedija, tačiau toks jausmas, kad kūrėjai net nesistengė laužti jokios kokybės. Visi, vos liežuvis taip apsiverčia juos pavadinti, juokeliai - yra tarsi trečioko rašyta nevykusi humoro improvizacija. Nėra nė vieno personažo, kuris atrodytų nors kiek tikras ar pajuntamas, tai tik krūva bukagalvių šaudančių nevykusius one-linerius non-stop, ne laiku ir ne vietoje.

Nėra nei vieno vykusio pokšto, o taip pat nė vienos įtemptos scenos ar bent kiek įdomaus veiksmo. Viskas yra žaliame fone nufilmuota nevykusio CGI tryda su tokiais scenarijaus sprendimais, kad man net sunku suvokti kaip kažkas galėjo tai paimti ir rimtai padaryti. Negana to filmą net sunku suvokti kaip vientisą darinį ir po valandos, kuri praeina kaip trys baisu pamatyti, kad filmas dar tik įpusėjo. Čia yra įkūnyta ką žmonės paprastai vadina nesąmone. Tikrai jaučiuosi palietęs dar neregėtą dugną ir po tokio Meg atrodo kaip normalus veiksmo filmas. Galima būtų ilgai, bet labai smagiai su spoileriais rašyti apie visas smulkmenas, kuriomis čia nugrybauta, tokias kaip pvz. tie kompiuteriniai medžiokliniai gruobuonių šunys (WTF NX), tačiau paprasčiau bus jei parašysiu kas su naujuoju Gruobuonimi yra gerai: nieko.

1/10


2018/12/16

MEG

Dar kvailesnis ir linksmesnis, nei tikėjusi. Taip pat nustebino, kad vaidina Stathamas. Teko net pasukti galvą, kada paskutinį kart žiūrėjau tokį sūrį, pirmas dalykas atėjęs į galvą - San Andreas, tačiau čia tikrai ne taip blogai. Meg yra labai kvailas ir visą laiką nuoširdžiai juokėmės, tačiau jis ir šiek tiek self aware, įmesta bajerių, kurie lyg sugriaudami "ketvirtąją sieną" laiks nuo laiko mirkteli žiūrovui ir nesijauti toks baisiai kvailas, žiūrėdamas tokią nesamonę. Bet iš tikro, ar daug yra tikrai rimtų, gerų filmų apie ryklius be Jaws? Open Water?

Stathamas yra kietas ir šiame filme jis kaunasi su priešistoriniu rykliu. Daugiau apie siužetą nelabai ir verta ką pasakoti, bet norėčiau išryškinti kelias smulkmenas: filmas turi kokias aštuonias pabaigas, kurios viena po kitos pasirodo esančios netikros. Dėl to, o ypač veiksmo įkarštyje esant Stathamui, įtampos jaučiama nulis, dėl to, kad esame tikri, kad veikėjui tikrai nieko nenutiks.

Galėsite sau leisti pasijausti aiškiaregiais: Jau senokai buvo taip, kad kažkam vykstant, garsiai pasakau kas tuoj bus ir būtent tai ir įvyksta.
Šukuosenytė: filme yra veikėja, kuri atrodo taip, lyg jos dizainas būtų buvęs kurtas playstation 1 žaidimui, tos pačios kartos kompiuteriu. Jos šukuosenos absurdiškumas, net sąmoningai verbalizuojamas filmo metu, vieno iš veikėjų ir žinoma ne kieno kito, o skausmingai rasistiškai forsuoto "comedy relief" juodaodžio.

Praleista tikrai gero mayhemo galimybė: link filmo pabaigos yra scena, kuomet pabaisa jau atplaukia prie paplūdimio poilsiautojų. Čia užkabinta tikrai gerai ir jau atrodė "o va dabar tai bus". Meg galėjo beveik užsikariauti kultinio statusą, jei šioje vietoje būtų dėję žiauriai daug absurdiško goro, su į kairę bei dešinę lekiančiom nekaltų žmonių galūnėm, iššokusiais akių obuoliais, kraujo fontanais ir t.t. Deja ši galimybė apmaudžiai pramazinta, matyt išsigandus reitingo, Stathamas greit visus išgelbėja ir linksmybės baigiasi net normaliai neprasidėjusios.

Tai tiek. O šiaip tai nieko daugiau, kaip filmas, kurį norisi nuolat garsiai komentuoti, tad pasikvieskite draugų, pasiimkite alaus ir tikrai visi skaniai pasijuoksite.

5/10


APOSTLE

Trys žodžiai, po kurių reikia tiesiog sėsti ir žiūrėti: Reido režisieriaus siaubiakas. Vargu ar galėjo būti blogai, na bet šedevru nepavadinčiau. Pakliudė tai, kad visko prikišta truputi per tirštai ir galiausiai lieka toks, nors ir skanios, bet picos su ananasais įspūdis.

Senovė, įsitempęs vyrukas vyksta į religinių fanatikų salą gelbėti savo pagrobtos sesers. Čia atvykęs jis neskuba jos vaduoti, bet skiria daugiau laiko ir pastangų infiltravimuisi į vietinę visuomenę, kur pradeda ryškėti įvairios meilės ir politikos peripetijos ir žinoma prasideda baisybės, kurios kaip ima aiškėti čia jau vyksta žymiai seniau.

Truputi stengtasi papushinti su skausmingomis kančios ir gore scenomis, bet nepasakyčiau, kad jų buvo bereikaingai per daug, kaip girdėjau kitus žmones šnekant. Tiesiog tai ne tas filmas, kur būtų išskirtinai baisu ar linksma, tai truputi užaštrintas agresyvumas puikiai sužaidžia jo naudai ir tinkamai kuria atšiaurios senovinės aplinkos paveikslą.

Šiaip prifarširuota gana skoningai ir nesunku greitai į filmą įsitraukti. Labai smagu matyti visokius Evil Dead referencus ir jokia logika, apart meilės siaubiakams, nepaaiškintus personažus bei įvykius. Bet galiausiai nors ir po visų kraujais nutaškyto siužeto karusėlės vingių palieka toks bardakėlio įspūdis ir manau, kad po kiek laiko šis neblogas filmas nuguls tarp kitų, panašių į jį. Vertas peržiūros, bet ponas Evansas tikrai gali geriau.

7/10


MANDY

Jau baisoka yra vat taip paimti ir žiūrėti filmą su Nicolas Cage, nes kažkada buvęs geras aktorius dabar garsėja vaidinimu bet kokiame šūde (girdėjau, kad dėl skolų, vargšas) ir išskirtinai absurdiškais performansais, tačiau vat kartais ima ir atsiranda štai toks filmas, kuris lyg tyčia sukurtas vaidinimo stiliui, kokį įvaldęs Keidžas ir regis niekas kitas geriau ir netiktų jo vieton.

Baikeriai iš pragaro, nuo LSD neišsiblaivančių hipių satanistų sekta ir Nicolas Cage mujuojantis savo paties išlietu keršto kardu, retkarčiais jį pakeisdamas grandininiu pjūklu - ko dar tu žmogau gali norėti? Animaciniai intarpai, puikus autoironiškas humoras? Prašom. O dar yra tokia Oskaro verta vieta, kur pagrindinis personažas, geras kelias minutes, su trusikais ir maikute ant kurios nupieštas tigras, rėkdamas iš skausmo ir sielvarto, tualete geria degtinę.

Pradžioje filmas atrodo kiek lėtokai vystomas, tačiau antroji pusė, kai jau supranti kame čia cinkelis ir įsijauti į tą keistą nuotaiką, yra tyras gėris. Unikali nuotaika ir parinktas koloritas verčia jaustis lyg pati kino juosta būtų buvus mirkyta blogiečių komūnos virtoje rūgštelėje. Pačios Mandy personažas silpnokai atskleistas, nors jos buvimas ekrane nuolat labai efektingas ir charizma stipriai jaučiama.
Nepaisant to, kad objektyvumas verčia rašyti kiek mažesnį balą, rekomenduoju kaip vieną geresnių metų filmų, kuriam didžiausias komplimentas būtų tas, kad nelabai randu net su kuo jį palyginti. Va tokiame kine Keidžui lemta vaidinti.

8/10

2018/11/25

NEON DEMON

Paviliojo Drive bei Bronson režisierius ir taip, jis turi stilių, akį gražiai derančioms spalvoms ir kompozicijai, tačiau šį kart likau nusivylęs gana tuščiu ir nelabai prasmingu lėto veiksmo siaubiaku apie bbž ką.
Jauna, neva itin graži, mergina atsikrausto į Los Andželą ir greitai kopia modelio karjeros laiptais. Nors sunkiai verčiasi ir gyvena motelyje, jai gerai sekasi ir dėl to jai pavydi kiti čia jau ilgesnį laiką besitrinantys modeliai. Sunkiai suvokiamas man tas kosminis modeliavimo meno pasaulis, bet tebūnie.

Pradžioje atrodo neblogai, bet ilgaainiui ima erzinti labai nenatūraliai, lyg scriptą skaitančios lėlės bendraujantys personažai, kas gal ir buvo stiliaus sprendimas, bet kas iš to. Veiksmas vystosi labai lėtai, keletoje stilingai šviesomis mirgančių scenų apskritai sunku suprasti kas vyksta ir ties viduriu, kai jau imi ilgėtis kažkokių scenarijaus posukių, o jų vis nėra, nejuokais ima imti miegas. Stilelis, vietos ir t.t. truputi ima priminti žymiai geresnį Starry eyes tačiau deja pasuka visai kitais keliais.

Kur buvęs, kur nebuvęs dar atsiranda Keanu Reevesas, kuris panašu, kad jau kaip Nicolas Cage ima vaidinti bet kokiame šūde ir skelia ko gero prasčiausią iš jo burnos kada nors išlindusį tekstuką su aliuzija į pedofiliją. Galiausiai kai jau ima kažkas keistis, filmas staiga baigiasi palikdamas neskanios pseudometaforos įspūdį, nors realiai tai nieko taip ir nesupratau ir stiliumi pasimėgauti iki galo negalėjau dėl viso to lėto, erzinančio šūdo, paslėpto mirgėjimais ir prastais dialogais.
Nevykusiai transliuota mintis ir neišvystytas potencialas, nervinantis filmas, kurio visa vertė belieka stiliuje pačiame savaime, o iš to išsineši labai nedaug. Geriau jau dar kartą žiūrėčiau Drive.

4/10


2018/09/22

ARIZONA

Net treilerį teko pasižiūrėti, kad prisiminti apie ką išvis šitas užmirštinas šūdo gabalas. Pradžioje atrodo visai neblogai, rodos bus kažkas idomaus, ar net juokingo, apviniota apie nekilnojamo turto krizę, tačiau nieks deja čia prie nieko neviniota, filmas tėra netvarkingas kratinys neįdomių palakstymų nuo labai necharizmatiško ir erzinančio žudiko personažo, kurio motyvacija, taip pat kaip ir visų kitų veikėjų čia yra visiškai neaiški. Tai vienas tų pavyzdžių, kuomet imi galvoti, kad gal filmas improvizuotas ir realiai filmuotas be jokio parašyto scenarijaus, nes tiesiog neįmanoma už nieko rišlaus užsikabinti.

Beviltiški bandymai būti komedija atsiskiedžia tragiškais siaubiakų elementais, nuotaikai apibūdinti nerandu kito žodžio kaip tiesiog "įkiri" ir kažkaip itin pikta dėl persisiunkiančios beprasmybės, kai ji nei smagi, nei įdomi. Bestuburiai personažai laksto po kelis apleistus namus ir kai supranti, kad visi šansai pavirsti į kažką tikrai originalaus jau praeityje, išjungti jau per vėlu, nes viskas ritasi į pabaigą ir dažiūrime tiesiog iš pykčio. Totalus brangaus gyvenimo laiko gaišimas.

2/10

2018/09/01

HEREDITARY

Jau beveik savaitė praėjo po peržiūros, o aš vis dar negaliu išmesti šio filmo iš savo minčių. Dar dieną po to vaikšiojau pajuodusiom akim, lyg su kokiu nelaimės debesėliu virš galvos. Prasta mintis buvo žiūrėti pagyringam prieš miegą. Tamsi laiptinė vakare, dingusi elektra, o reikia eiti į rusį, taip nejauku, bybį dėjau. Net dabar prisiminus kažkaip nefaina.

Atmosfera žiauriai nemaloni, gerklėje užstrigęs guzas trukdo įkvėpti, keistas pulsuojantis soundtrekas taikliai padeda patiekti šį nerimo, juodos nevilties ir tyros baimės atsimerkti, patiekalą. Gerai išnaudoti tie momentai, kai kažko nematai ir savo mintyse kuri baisiausius įsivaizduojamus variantus. Tai kas parodyta irgi padaryta labai skoningai ir su meile žanrui. Pradedant tais keistokais dienos transitionais į naktį ir baigiant tokiais neatskiriamais žanro elementais, kaip goru.

Sunku patikėti, kad tai režisieriaus pilnametražis debiutas. Arba tai yra nerealus jaunas talentas, arba jam tiesiog labai pasisekė. Bet kokiu atveju, jau dabar su nekantrumu laukiu ką jis darys toliau. Tikiuosi ne dešim tęsinių ir spin-offų, kaip dabar vyksta su visokiom Conjuringo Vienuolėm.
Gal ne visiem Hereditary atrodys baisus, gal kažkas prieštaraus, dėl lėtoko judesio, tačiau man visa tai nė motais, kiekvienas plaukelis ant mano kūno styrojo iš šiurpo ir be durnų jump scaresų čia puikiai apsieita.

Ko tikrai nieks nepaneigs, tai kad filmas labai gražiai nufilmuotas ir neša labai tamsią, bei nemalonią nuotaiką. Atmetus fantastinius elementus, galima sakyti, jog čia pasakojama niūri, vienos nelaimingos šeimos istorija. Šia prasme jį galima žiūrėti ir kaip dramą, aišku iki tam tikro lygio, tačiau ką noriu pasakyti, tai kad jo siaubas ateina ne iš nuspėjamų klišių ar gąsdinimo garso/vaizdo efektais, o iš tos empatijos personažams ir suvokimo, kaip žmonės turėtų jaustis išgyvendami tokius siaubingus dalykus.

Tik po seanso galvojau "na labai geras, devyni", bet truputi pagulėjus dabar manau drįsčiau sakyti, kad tai ko gero vienas tų esminių filmų, kuriuos galima dėti prie "geriausių visų laikų". Žinoma kalbant apie horror žanrą. Norėsiu žiūrėti dar ne kartą, bet nežinau kada būsiu tam emociškai pasirengęs. Iš pastarųjų tokių gerų į galvą šauna tik It Follows, The VVitch ir gal koks Babadook, bet jei reiktų iš jų išrinkt kiečiausia, manau Hereditary laimėtų. Tikrai šiuolaikinis horror šedevras. Daugiau pasakyti be spoilerių sunkoka, nors labai norisi apie jį kalbėt, tad tiesiog konstatuoju savo meilę ir rekomenduoju visiems, o tada galėsime padiskutuoti. Šį kart iš principo dedu tą retąjį

10/10

THE GOOD PLACE

Komedijinis serialas apie merginą, kuri sužino, kad yra mirusi ir atsiduria rojuje, tarp pačių geriausių pasaulio žmonių. Kabliukas tame, kad ji čia per klaida, nes žemėje buvo tikra padugnė ir dabar ji turi neišsiduoti, kol jos buvimas ne savo vietoje kelia visokius nesusipratimus. Serija - 20min., ideali trukmė kai reikia kažko lengvo prie maisto. Kolkas yra du sezonai, bet Rugsėjo gale prasideda trečias.

Humoras varijuoja nuo lėkštokų normal-corinių bajerių, iki labai gero ir riebaus juodo. Per seriją pakankamai kartų susižvengiu, kad noriai jungtis sekančią, net jei kartais ir atrodo, kad jau niekuo nenustebins, vis randama kaip smagiai pasukti įvykius. Taisyklės labai lanksčios, tad smagumas ilgai nesibaigia, o narpliojamos temos, nors ir juoko forma, pakankamai tamsios bei artimos, kad negėda supernatural mėgėjams parekomenduoti gero daikto.

8/10

MOTHER!

Turbūt pas daugelį prie geresnių 2017-ų metų siaubiakų nuguls Mother!,  košmariška Darreno Aronofsky [Pi, Requem for a dream, The Fountain, Black Swan] metafora, po seanso priversianti dar kurį laiką pagalvoti. Žymus vardai ne tik režisieriaus ir ne be reikalo, puikiai savo vaidmenis atlieka visi iki vieno - Jennifer Lawrence, Ed Harris, Michelle Pfeiffer, Javier Bardem, tikrai verta paminėti, nes ne koks vaikų darželis susirinkęs.

Metafora, - nes nėra būdo žiūrėti šį filmą bandant tiesiogiai kramtyti tai kas vyksta. Prasmės akivaizdžiai perkeltinės, tik žiūrovui jau spręsti ar alegorijos religinės, ar tai ekologinė žinutė apie motiną gamtą, ar tai kažkas apie sudėtingą kurybos procesą, ar visi šie dalykai viename. Gal dar kažkas apie ką net nepagalvojau?

Košmariška, - nes tai vienas tų filmų, kur rodos kas nors mėgino nufilmuoti blogą žmogaus sapną, su visa keista logika ir netikėtu dalykų virsmu kitais, kurie makes sense tai mums miegant, tai ko gero tiksliausiai apibūdina tai, kaip čia rutuliojasi veiksmas. Tįstanti, nemaloni, nervus drąskanti, košmariška metafora. Sudėtingos emocijos, įkalinimo ir bejėgiškumo neviltis, neužgesinama kažko negero artėjimo nuojauta, per visas dvi valandas, kol galiausiai kulminacija pakylėja mus iki beveik absurdo ir pulinys suplyšta. Manau dar ilgai žmonės minės šitą keistą, originalų ir labai pavykusį eksperimentą, nes, žinokite, yra dėl ko.

8/10

2018/07/30

A QUIET PLACE

Berods antras rimtesnis aktoriaus John Krasinski mėginimas režisūroje - siaubiakas su paprasta, bet paveikia idėja, kuriame jis, beje, atlieka ir vieną pagrindinių vaidmenų.
Apokaliptinis įvykis, po kurio išlikę žmonės negali išleisti nė garselio, kitaip juos pačiumpa nepaaiškintos būtybės, tad jie gyvena ant pirštų galiukų, kas yra tikrai sudėtinga su savim tampantis kelis mažamečius vaikus ar net naujagimį. Nuo tos įtampos net pats seanso metu imi krebždėti kuo tyliau.
Tikrai skamba neblogai ir galima buvo puikiai prasisukti su tokiu paprastu kabliuku, tačiau deja ne viskas šiame, nors ir smagiai žiūrimame filme, pavyko gerai.

Labiausiai man užkliuvo tai, kad antroji filmo pusė yra tikras jovalas. Visiškai neaiškus timeline'as, kokia tvarka ir kokiu laiko skirtumu vyksta dalykai. Kas rodos turėjo trukti vos porą minučių, neadekvačiai išsitempia kito šalia rodomo veiksmo atžvilgiu ir atvirkščiai: rodos tėvui vos nubėgus kelis šimtus metrų, pas mamą jau atsitiko pusės paros laiko vertės nuotykių. Na ir sunkoka susikaupti, dėl to pametama rimtis, kam visai nepadeda nelabai vykę vaikai aktoriai, pačių susikurtų taisyklių nesilaikymas ir nebaisiai įspūdingi kompiuteriniai monstrai. Nebloga mintis, bet skurdokai išvystyta, iš esmės nedaug skiriasi nuo to prastesnio Black mirror epizodo - Metalhead. Smagu kartelį pažiūrėti, tačiau tik tiek.

6/10

DEATH WISH (2018)

Išpažinties momentas: nesu matęs originalaus Death wish, nors ir puikiai žinau kas tai yra. Tiesa sakant, visų penkių nesu matęs ir anksčiau gėdydavausi tokių dalykų, bet dabar suprantu, kad čia yra zajabys, nes nieks nėra matęs visko, o mano malonumas man dar prieš akis! Paprastai vengiu taip daryti, kad remeiką žiūrėčiau prieš originalą, tačiau kartais būna išimčių ir čia taip nutiko dėl to, kad neabejoju Eli Roth talentu, jo meile liečiamiems žanrams, source materialo kokybe ir Briuso Viliso mordyte, tad pamatęs kas gaminama, iškart nekantriai laukiau.

Pagaliau žiūrima kokybė jau čia ir lūkesčiai pateisinti. Puiki, smagi keršto istorija, be nereikalingai persūdytos dramos, retenybė šiais laikais. Veikėjų motyvacija tokia aiški, paprasta ir tai yra žavinga.
Gražūs Čikagos vaizdai, skoningas kiekis goro ir tie trumpi meistriškos apdailos momentai, kuomet parodoma tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau ir ne mažiau.
Kuo toliau, tuo labiau man patinka Eli Roth ir kaip jis bręsta savo kūryboje, ypač po Green inferno ir Knock Knock, jei kas dar jų nematėte, labai rekomenduoju. Death wish puiki duoklė ir neabejotinai geras įrašas filmografijoje.

8/10

2018/06/22

DOWNSIZING

Brangioji, aš sumažinau vaikus idėja grįžo, bet šį kart daugiau kaip socialinio eksperimento fantazija. Mattas Damonas yra šioks toks kokybės ženklas, tikrai galiu paliudyti, gavosi nebloga drama ir tuo pačiu visai smagi romantinė komedija. Neslėpsiu, vaizduotę įaudrino taip, kad visai įsivaizduoju ir kokią trilogiją įvykstant, nors realiai to tikrai nereikia. Filmas gerai sužaidžia visokiom emocijom ir net momentais, kai tampa naivokas, visvien žiūrisi smagiai.

Norvegai išsprendžia populiacijos problemą revoliucingu medicinos metodu sumažindami žmones iki mažojo pirštuko dydžio. Procesas negrįžtamas, tačiau vilioja sunkiau besiverčiančius, nes šiandienos paskolos, tapus mini savęs versija, pavirsta tikrais turtais, mažo dydžio viskas kainuoja centus. I can see the appeal, bet blemba negalėjau nustoti galvoti, kaip lengva būtų surengti siaubingą teroristinį išpuolį prieš tokį mini miestą.

Tačiau dydis išsprendžia ne viską, širdies ir galvos problemos lieka tokios pačios, nepriklausomai nuo tavo ūgio, o ir naujoji utopija turi savo tamsiąją pusę.
Išvados gražios, nors pabaiga ir truputi silpnoka, likau labai patenkintas šiuo netikėtai smagiu seansu. Drąsiai rekomenduoju, kai norisi lengvesnio, tačiau kokybiško dalyko.

8/10