☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2009/07/31

ACOLYTES

Visą laiką kol žiūrėjau nesupratau kaip man reaguot į šitą filmą ir dabar net pamiegojęs, vistiek nesuprantu. Kas gi čia nutiko? Turiu omeny net ne siužetą, o apskritai filmą. Žiūrint, jau gan pradžioje kilo tokia dvejonė: arba čia viskas labai debiliška, arba labai keista. Dabar kažkaip galvoju, kad both. Bet tą debiliškumą, galima atleisti už keistumą. Scenarijus iš pirmo žvilgsnio lyg ir primityvokas, vaikai randa lavoną ir nutaria patys pamokyti žudiką, kvailoka tiesa? Bet tas keistumas... Sunkiai apibūdinamas, tokio atrodo tikrai dar nesutikau jokiam filme. Ir kai viena scena atrodo nevykusi, kita staiga ima ir ištaiso visą padėtį. Ypač idomu, kad nėra klasikinės vienas blogietis - o visi kiti geriečiai formulės. Blogiečių net keletas, niekad nežinai, kuris tikrasis, vaidmenys mainosi, dalyvauja žmogiškasis faktorius. Tas buvo gerai, bet praėjus valandai filmo, pasidarė nuobodu ir man iš tikro neberūpėjo kas nutiks su personažais ir kuo baigsis ši keistai patiekta istorija. Nesakau, kad nepatiko, savotiškas tikrai filmas, bet ne toks ką kažkam rekomenduočiau ir mano asmeninis įspūdis - vidutiniškas. + per daug bereikalingų "staigių" scares'ų, kurie negasdina, o daugiau erzina. P.s.: Filmas lyg ir australų, bet title screenas buvo vokiškas, kaip ir savaitės dienos. Vokiškos kopijos ripas? Ar dar vienas keistumo pasireiškimas? :) 5/10

THE THREE... EXTREMES

Trys Azijos siaubo filmai sulipdyti į vieną, šaunų sumuštinį. Visi trys skirtinga tema ir skirtinga nuotaika, iš skirtingų režisierių ir net skirtingų Azijos šalių, tačiau keistai tinka vienas prie kito ir gaunasi puiki kompiliacija.
Pirmasis - gerai pažystamo hyperproduktyvaus Japonų režisieriaus Takashi Miike filmas "Dėžutė". Labai estetiškas, lėtas, siurrealistiškas ir tamsus. Užburia ir sukelią šiurpią rimtį, kurią netrukus išsklaido antrasis - Honk Kongo "virtinukai" :) Apie virtinukus, kuriuos reikia valgyt norint išlikti amžinai jaunai. Kažkaip pastebėjau, kad kai siaubo filmas siejasi su maistu, niekaip nepavyksta apeiti juodojo humoro. Kas gi tokio juokingo tame valgyme? O trečiasis - Labiau jau maniakinis filmas iš Korėjos - "Cut", kurio keturiasdešimt įtemptų minučių praleisite vienoje patalpoje su keliom desperatiškom, nelabai stabilios psichikos personom. Šis taipogi kiek šokiruojantis ir turintis juodo humoro. Taigi kaip jau sakiau, filmai tikrai skirtingi, bet kartu žiūrisi kuo puikiausiai. Trys... Kraštutinumai, prie Azijos puikiųjų. 9/10

TREEVENGE

Superinis goravas, kalėdinis horror shortas turintis daug geriausių siaubo klaiskos elementų. Trukmė 15 minučių. Labai rekomenduoju nuostabios dienos pradžiai :)
Visą galite pažiūrėti štai čia ir dabar (padalintas į dvi dalis)

2009/07/22

THE OMEGA MAN

'71-ųjų post apokaliptinis The Omega Man, kaip supratau yra filmas įkvėpęs nesenai pasirodžiusį I am Legend, kuris praėjus kiek laiko po peržiūros trenkia mėšlu, kaip reikiant. The Omega Man vizija daug geresnė ir panaši tik pradžioje - vyrukas likęs vienas pasaulyje bastosi gatvėmis ir ieško pramogų, bei stengiasi išgyventi. Naktimis jis taipogi turi slėptis, tik čia gatvėse bėgioja ne apgailėtinai atrodantys zombiai, o mutantai žmonės, kurie dabar įsitikinę, kad dėl visko kaltas mokslas ir sukurę naują religiją, kuri siekia grįžti prie primityvaus gyvenimo - kai dar nebuvo jokių "naikinančių" išradimų. Išgyvenęs "normalusis" jiems aišku nepatinka, todėl jie neišvengiamai konfliktuoja. Filmas tikrai labai įdomus, o kaip savo metui - ir labai gerai atrodantis. Ir nors kaip jau daugkart sakyta - idėja ne nauja, Omega man tikrai šio žanro klasika ir išskirtinis filmas apie paskutines žemės dienas. Naująjai versijai - I Am legend iki originalo toloka, ir pamačius originalą, I am legend'ą norisi nuleisti į užmaršties tualetą. Tiesa, imdb matau, kad ir šis filmas yra dar senesio filmo - Last man on earth versija... Gal šiuo atveju tuomet nereikia būti labai griežtam tiems perstatymams :) 8/10

2009/07/11

TRON

TRON matyt irgi savotiška klasika, bet susipažinau su ja tik dabar. Tron tai '82-ų fantastinė vizija apie kompiuterių pasaulį, kuri beveik visa praktiškai ir vyksta kompiuteryje. Filmas siūlo mums idėją, kad programos jaučia ir supranta save, kaip ir žmonės, todėl joms nepatinka kai joms įsakinėja žaisti mirtinus žaidimus ir panašiai. Tokia idėja primena man '97-ųjų Nirvana, kurį beje visiem labai rekomenduoju, tačiau Tron mažiau dramatizuoja šiuo aspektu ir nėra toks rimtas filmas (mintį, kad filmas gan vaikiškas kiša jau pradžios titruose pasirodantis užrašas "Walt Disney pictures", bet iš Walt Disney kompanijos teko matyti ir rimto kino, todėl nebūsim siaurapročiai ir pamirštam šitą faktą). Trumpai - Tron yra filmas apie tai, kaip tikras žmogus įtraukiamas į kompiuterinį pasaulį ir visa eiga yra jo nuotykiai jame. Istorija man visai nepasirodė ypatinga ir net privertė žiovauti, tačiau kas ypatinga šitame filme - tai stilius. Unikalus, garantuoju - nepamirštamas, 64 bitų sega pasaulis :) kuris šiandien mum gal ir atrodo juokingai, bet šitame filme puikiai limpa kaip nepakartojama stilistinė priemonė. Susidaro toks keistas įspūdis, kad nesuprasi ką žiūri, ar vaidybinį filmą ar seną, kompiuterinę animaciją. Taigi Tron, kaip pačiam filmui 6/10, bet stiliui - dešimtukas ...tai kas moka skaičiuot vidurkį? :)
8/10 už stilių, išskirtinumą ir neužmirštamumą.

2009/07/08

POLTERGEIST

Kažkaip pasiilgęs jau buvau senų gerų, truputi vaikiškų, paprastų-bet-todėl-ir-fainų amerikietiškų siaubiakų, todėl šįvakar puikiausiai sulindo '82-ųjų Poltergeistas, mintimis ir pinigais gimdytas Spielbergo, o režisuotas Tobe Hooperio, kuris pastatė legendinį Texas Chainsaw Massacre. Komanda kieta tai ir rezultatas jaučiasi. Poltergeist padarytas pagal tas pačias daug kartų matytas formules, kaip ir kiti tie paprasti old skūliniai štatų siaubekai, tačiau čia viskas gan patirštinta, paskaninta, todėl žiūrisi dar smagiau. Iš tikro jaučiuosi, kaip sužiūrėjęs du panašius filmus, sukištus į vieną, todėl pilvas dabar prikimštas kaip reikiant. Na, o apie siužetą kalbėt nėra reikalo. Visi žino kas tas poltergeistas. Čia jis pasirodo spalvingai ir įvairiai, ne šiaip tik vazas pastumdo, todėl vakaro pramoga šauni visom prasmėm. Buvo gerų bajeriukų, biški šiurpuliukų, pora debiliškų nesamonių ir daug nuotykių. Na, viskas ko reikia paprastam ir genialiam siaubiakui. 8/10

IN A GLASS CAGE

87'ų gimimo, kaip ir aš, Ispanų filmas Tras El Cristal. Sunkus, niūrus, slegiantis, tikrai keistas pasirinkimas ansktyvo ryto peržiūrai, bet suveikęs, kaip dažnai nutinka su netradiciniais dalykais - idomiai. Šis filmas pasakoja istoriją paraližuoto pagyvenusio žmogaus, gulinčio dirbtiniame plautyje, kas nežino kaip tai atrodo, tai toks didžiulis stiklinis konteineris, kuris kvėpuoja už žmogų, taip jį savotiškai įkalindamas. Ligonis - ne iš šventųjų, jo praeitis labai negraži, tiesiog dvokianti žmogiškosios tamsos šlykštumu. Ir ši praeitis sugrįžta pas jį, dabar, kai jis įkalintas metaliniame karste, vėl patenkinti jo nesveikų pojūčių ir atkeršyti už jo darbelius. Filmas tikrai neįtiks kiekvieno skoniui, bet savo sultyse jis yra puikiai pagamintas ir turi tokių vietų, kurios ilgam nepasimirš, dėl savo meniškai išpildytų, žiūrovą "smauginačių" epizodų. Iš šiurpios dramos, akimirkomis jis pavirsdavo ir kiečiausiu horroru, prilygstančiu klasikai (negaliu susilaikyti nepagalvojęs apie Argento). Tikrai ne linksmas, labai skoningas, depresyvus pasivaikščiojimas po dvokiančius žmogaus vidinio pasaulio užkaborius. Kai kurios scenos tikrai vertos dešimtuko, na bet visumoje - 7,5/10.

2009/07/06

HEAVY METAL

Originalus ir kietas animacinis filmas suaugusiems dar iš 1981'ųjų. Pavadinimas išties pasako daug, jei nors kiek jaučiate taip pat vadinamo muzikinio stiliaus koncepciją :) Labai vizualiai patrauklus filmas iš ties atrodo kaip judantys heavy metal diskų viršeliai, jau be to, kad skamba ir pati muzika, filmas tiesiog prifarširuotas nuogų moterų, drakonų, kraujo ir panašių linksmybių. Apie Heavy Metal manau irgi galiu pasakyti, kad nieko panašaus dar nesu matęs, nors vietomis, nenoromis ir lyginau su Japonijos anime. Tačiau nemanau, kad derėtų daryti tokį gretinimą, nes heavy metal, savotiškas ir unikalus dalykas. Istorija nors ir chaotiška, sukapota epizodais, visas veiksmas sukasi apie žalią sferą, kuri susuka žmonėms galveles ir kūnus. Šokinėjame per laiką ir fantasy pasaulius, tačiau viskas vis sugrįžta prie to žalio rutulio. Nesu didelis fantasy gerbėjas, bet negaliu likti abejingas kai ekrane maskatuoja tiek gražių papukų, kardais kapojamos galvos ir groja šaunus rokas :) Keistai geras tripas, kuris jau vien dėl savo originalumo pasiliks atmintyje. Dar įdomus dalykas, kad pamenu būdavo sąsiuviniai su šituo filmuku, čia pat Lietuvoj parsiduodavo. Pats turėjau kai mokyklą lankiau. Ir per tą patį Videokauką lyg ir rodė šitą. Tikrai galėtų pakartoti :) mielai visiems rekomenduočiau. Beje, kaip suprantu yra ir tęsinys, Heavy Metal 2000, kaži ar irgi toks pat fainas? Taip pat ruošiamas ir perstatymas. Kam? Ar jie sugebės atgaivinti 80-ųjų Heavį? :) Pamatysim 2012-aisiais kai atskris žalias Nibiru skritulys ir visiem bus ambytė.

2009/07/02

WATCHMEN

Šviežia komikso adaptacija, apie kurią dabar daug kas kalba, nes pasirodė dvd-rip, o ir įvertinimai internete aukšti, tad nutariau pažiūrėti ir aš ką gi siūlo šis Watchmen. Turiu pripažinti tikrai idomus filmas, gerai padarytas, keistai atrodantis. Keistai dėl to, jog komiksai ir visokie super-dydvirių reikaliukai dažniausiai siejasi su vaikais, sakoma "šis filmas - vaikiškas" ar panašiai, bet Watchmen žengia drąsų žingsnį ir pritaiko ši spalvotą komiksų pasaulį tik saugusiųjų auditorijai - filme gausu smurto, kraujas tirštas ir raudonas, laistomas kairėn-dešinėn gan piktdžiugiškai. Man tai žinoma privalumas ir sprendžiant iš filmo pasisekimo - kitiems irgi. Todėl man labai liūdna, kad daugelis naujų "rimtų" filmų dabar išleidžiami su "leidus tėvams" reitingu, kaip pavyzdžiui nutiko su naujuoju Terminatoriaus filmu. Kūrėjai matyt renkasi tokį kelią dėl pelno, bet manau kraujo nebuvimas filme tam daro mažai įtakos. Puikiausi filmai kino istorijoje taškėsi kraujais ir taškosi, nuo to jie mažiau žinomi ar mažiau pelningi nepasidarė, o prastas filmas - prastas bet kokio "reitingo" atveju. Watchmen - tikrai neblogas filmas, savotiškas, išsiskiriantis iš kitų superhero filmų ir stiprus smurtas, bei sekso scenos čia suveikia teigiamai, priduodamį spalvingai pasakai aštrų exploitationo prieskonį. Patys herojai kartais atrodo gan cheesy, todėl žiūrisi dar idomiau, galvojant, kad filmas - tik suaugusiems ("nejau aš visai suvaikėjau?"). Bet nereikia gėdytis pažiūrėti Watchmen, filmas gan epic, trys valandos, žanras sakyčiau beveik fantasy, na bet ką apie tai kalbėt - komiksas yra komiksas. Tamsūs, prikimę vieno veikėjų monologai čia primena Sin City stilistiką, bet aš ne pirmas, kuris tai pastebi. Šiaip jau nelyginčiau šio filmo su niekuo... Na gal su kokiu League of the extraordinary gentlemen, bet šiaip Watchmen savitas ir ant savo paties kojų tvirtai stovintis nuotykių filmas, su kuriuo tos trys valandos tikrai neturi reikalo prailgti. Man džiugu, kad ir į tokį žanrą dar mokama žiūrėti rimtai ir nors apakintas nelikau, - tikrai neprastas palakstymas po fantazijų realybę. 8/10

2009/07/01

SEUL CONTRE TOUS

I STAND ALONE, stipraus Prancūzų režisieriaus Gaspar Noe filmas, chronologiškai ir konceptualiai stojantis tarp CARNE ir IRREVERSIBLE. Tikrai ne mažiau vertas dėmesio nei anie du paminėti ir gan stipriai smogęs man į vidurius šią karštą vasaros popietę. Iš esmės tai yra Carne istorijos tęsinys, šį kart jau pilnametražis. Tą patį diedą, čia atlikusį pagrindinį vaidmenį, matysite ir Irreversible pradžioj, todėl kaip Carne komentaruose jau minėjo Human Garbage - gaunasi savotiška trilogija. Žiūrėjau ją netaisyklinga tvarka, bet viskas tvarkoje, šie filmai stiprūs kiekvienas atskirai ir veikia po vieną - kuo puikiausiai. Seul Contre Tous toks pat tamsus, sunkus, slegiantis nihilizmo ir egzistencializmo mišinys, kartais pertraukiamas smarkių audiovizualinių smūgių ar minčių, pasirodančių ekrane, teksto pavidalu. Kiek imanoma subtiliau, žmogiškas purvas visgi iškeliamas iki maksimumo ir tai, be abejonės, atmes jautresnį (ir durnesnį) žiūrovą. Pagrindinis veikėjas, su kurio vidumi ir mintimis turime susigyventi šią valandą su pusę - padugnė, vargšas, senas, pasimetęs žmogus, neturintis ko prarasti ir nežinantis kodėl jį velnias apskritai dar nešioja šitoj žemėj. Nupiešti tokio žmogaus paveikslą nelengva ir nukeliu skrybelę prieš režisierių, kaip gerai jam tai sekasi. Norisi apsidairyti ir badyti pirštais: "aš žinau tokių žmonių, aš juos pažįstu. Gal tai net mano artimieji, o gal ir aš toks?" Keista šito padugnės monologuose, kurie "sveiko proto" žmogui turėtų kelti vien šleikštulį, kartais aptikti minčių, kuriuos sutampa su manosiomis ir pritarti veikėjui - "o čia tu tikrai teisus!" Manau nereikia sakyt, kad pamurkdyti į šio žmogaus vidų, mes mokomės apie tamsią žmogaus prigimtį ir t.t. Žinoma, taip ir yra, bet maždaug tą patį galima pasakyti apie kiekvieną nors kiek panašų filmą ir šitame, taip pat yra kažkas daugiau. Noe - velniškai geras režisierius ir jo kūriniai negali nepaliesti. Nepaisant to ar sugebėsi juose rasti kažkokį grožį, kaip nutinka man, ar būsi tik pasišlykštėjęs, jo filmų pamiršti nepavyks ilgai ir juos pamatyti gero kino mėgėjui stipriai rekomenduoju. Keistas, piktas triukšmas arba staigi ir keista meilė gyvenimui. Beje, kaip ir Irreversible, I stand alone gan stipriai veikia ir pačius žiūrovo pojūčius. Čia nėra tiek ryškių kino triukų, kiek 2002-ųjų šedevre, kaip pvz visiškai palaida kamera ar staigūs akinantys blyksniai, bet labai savytas režisieriaus stilius juntamas stipriai ir sunku likti jam abejingu. Man šitas kino-purvo gumulas yra aukso vertės, tačiau lengvo ir malonaus laiko praleisti su juo nelinkiu. 9,5/10