IN A GLASS CAGE

87'ų gimimo, kaip ir aš, Ispanų filmas Tras El Cristal. Sunkus, niūrus, slegiantis, tikrai keistas pasirinkimas ansktyvo ryto peržiūrai, bet suveikęs, kaip dažnai nutinka su netradiciniais dalykais - idomiai. Šis filmas pasakoja istoriją paraližuoto pagyvenusio žmogaus, gulinčio dirbtiniame plautyje, kas nežino kaip tai atrodo, tai toks didžiulis stiklinis konteineris, kuris kvėpuoja už žmogų, taip jį savotiškai įkalindamas. Ligonis - ne iš šventųjų, jo praeitis labai negraži, tiesiog dvokianti žmogiškosios tamsos šlykštumu. Ir ši praeitis sugrįžta pas jį, dabar, kai jis įkalintas metaliniame karste, vėl patenkinti jo nesveikų pojūčių ir atkeršyti už jo darbelius. Filmas tikrai neįtiks kiekvieno skoniui, bet savo sultyse jis yra puikiai pagamintas ir turi tokių vietų, kurios ilgam nepasimirš, dėl savo meniškai išpildytų, žiūrovą "smauginačių" epizodų. Iš šiurpios dramos, akimirkomis jis pavirsdavo ir kiečiausiu horroru, prilygstančiu klasikai (negaliu susilaikyti nepagalvojęs apie Argento). Tikrai ne linksmas, labai skoningas, depresyvus pasivaikščiojimas po dvokiančius žmogaus vidinio pasaulio užkaborius. Kai kurios scenos tikrai vertos dešimtuko, na bet visumoje - 7,5/10.