☠ Horror / Sci-fi / Exploitation / Weird / Gore / Etc ☠

2013/02/24

BLACK METAL VEINS

Liūdna ir paveiki dokumentika apie narkomanus, valstijų heroinščikus ir crackheadus. Aštrumui įmestas tas metalo prieskonis, tipo jie prie to, kad tarčiokai dar paklauso black metalo, bet iš tiesų ne apie metalą čia filmas, o apie tragiškus nuo priklausomybės kenčiančių žmonių likimus ir jų graudžią, net gi kraupią kasdienybę.

Filmas puikiai tiktų narkotikų prevencijai mokyklose patransliuoti, iš pat ryto jį pasižiūrėjęs tikrai niūrią gaidą užtraukiau ant gana saulėto sekmadienio, bet efektas yra geras, jis ne tik verčia susimastyti, ką žmonės daro su savo gyvenimu, bet ir kelia norą kiek geresniu tapti pačiam, gyventi švariai ir saugiai... proto ribose aišku. Trumpiau sakant filmas šokiruoja ir pamoko, savo misiją vykdo gerai, už tai yra pagirtinas ir rekomenduotinas.

Jausmų paletė spalvinga, personažais ir šlykštėjausi, ir juos keikiau ir jų gailėjau ir tam tikrais momentais, gal net jais žavėjausi. "Autoriaus" pasakojimo čia nedaug, iš esmės tai režisierius su kamera tiesiog tūsina su savo apgailėtinais draugeliais heroinščikais ir juos visą laiką filmuoja. Šie leidžiasi narkotikus, pasakoja savo liūdnas istorijas, pasakoja apie tai, kaip jaučiasi ir kas su jais vyksta. Laiks nuo laiko įterpiamas koks faktas, tarkime, kad šis veikėjas po mėnesio mirė ir panašiai, na, nelabai malonu, tačiau paveiku.

Vietom kai jie ten shootina ir kažką veblena, filmas intensyviai iškarpytas, pasirinkta tokia 'atakuojanti' montažo technika, kuomet tarp sakinių žiūrovui neduodama atsikvėpti, fone visąlaik aidi kažkoks drone / dark ambient takelis, gerai limpa prie bendro vaizdo. Narkomanai degraduoja, spuogų daugėja, elgesys vis labiau varo neviltin. Stipri dokumentika, stiprių nervų žiūrovams. Neseniai dar žiūrėjau Belgų dramą Ex Drummer, irgi nelegvas seansas, tad gerai susišaukė kažkaip, rekomenduoju abu tiem, kas pasiilgę to žmonijos purvo.

8/10

O kas nori kažko gražesnio, siūlau Vokiečių dramą Soul Kitchen. Filmuota Hamburge, nerealus miestas, šį mėnesį teko ten pabuvoti. Gyvenimas yra tai, kas nutinka, kol jį planuoji.
Truputi imu ilgėtis tikro, paprasto horroro, papuola vis kažkokios sunkios dramos ar pan, gal reiks greitu metu prie jo sugrįžti. Beje, ar žinote, kad šiuo metu eina naujas Black Mirror sezonas?

2013/02/16

WRONG

Absurdas tęsiasi ir Rubber režisierius vis dar galvoja, kad yra Davidas Lynchas, tačiau taip nėra. Naujas jo filmukas Wrong, vėl gi yra įnoringas menas, labai trokštantis būti kažkuo mandru, tiesa turiu pripažinti, šį kart jau daug geriau viskas einasi ir bent pirma valanda filmo tikrai yra labai smagi ir originali. Gaisrininkas šika prie degančio namo, išmuša septinta valanda šešiasdešimt minučių. Pagrindinis veikėjas nubunda ir supranta, kad dingo jo mylimas šuo. Viskas yra 'wrong'.

Nuo čia mus seka virtinė tikrai šmaikščių, neadekvačių ir idiotiškų dialogų. Kartais atrodo, kad tai kažkas ką gyvenime norėtume pasakyti, tačiau nutylime, o kartais atrodo, kad šnekama bet kas, bilia tik, kad šnekėti bet ką. Ir nors labai norėčiau, šito jausmo vistiek nepavyksta atsikratyti visą filmą. Kokia idėja - užčiuopti negaliu, gal esu per durnas, sukeltos emocijos šį kart tikrai įvairios ir gal net daugiau pozityvios (po Rubber buvau labai suerzintas).

Galiausiai prieiname finalą ir sunku pasakyti ar čia kažkokia gerai apgalvota, haliucinogenais užturbinta schema ar čia tiesiog lengvai išsisukta viską sumetus į krūvą bet kaip, vien tam, kad būtų 'crazy'. Smagi nesamonė, tačiau vistiek tuščia ir beprasmė man atrodo. Kad parodyčiau jog taip nesakau vien dėl to, kad esu apsisnargialvęs snobas, palyginimui siūlyčiau Holy Motors. Na, o šito eksperimento vėl gi nerekomenduočiau. Jei jau darai beprotystę, daryk iki galo, arba įdėk kažkokį jausmą, pamatų vieton. Žiūrėti į krūvą nesamonių, vien dėl to, kad būtų nesamonė aš nenoriu ir neturiu kada norėti.

5/10

2013/02/15

THE ADJUSTMENT BUREAU

Paskutinis paminėtinas filmukas iš mano autobusinio nuotykio, tai šita, taip pat nesena sci-fi dramelė su Mattu Damonu. Iš esmės tai filmas apie meilę ir apie tai, kaip žmogaus ryžtas, noras ir aistra gali kalnus nuversti. Mattas Damonas vaidina sėkmingą Niu Jorko politiką, kuris netikėtai vyrų tualete sutinka iš karto jam į akį krintančią moteriškę. Nuo tada pradeda dėtis visokie maži keisti dalykėliai ir mes sužinome, kad jiems kartu būti nelemta, dėl to, kad... taip nelemta.

Likimas yra užrašytas ir jei mėgini jam priešintis, turėsi stoti prieš visą padalinį nežmogiškų būtybių, kurios turės užtikrinti, kad dievo planų tu nejauksi, sukeliant kuo mažiau neramumų kasdienybės pasaulyje. Prasideda toks katės pelės žaidimas, su greit keičiamomis taisyklėmis, - o kas jeigu aš taip, o kas jeigu anaip. Galiausiai žinutė paprasta, bet trileriukas visai žiūrimas ir tenka pripažinti, kad iš visų to autobuso meniu, šitas ko gero labiausiai patiko. Galima pasiūlyti jei norisi kokio gražaus, neapsunkinančio romantiško nuotykio su fantastikos elementu, jei nereikalausite per daug logikos.

7/10

IN TIME

Šito sci-fi 'grynuolio' treilerį teko matyti ir ankščiau, tuomet nusižvengiau ir pamiršau, kad toks yra, deja dabar susiklosčiuosimis salygomis, teko jį prisiminti. Aišku tik įsitikinau, kad treileris nemelavo,  Justinas Timberleikas nėra geras aktorius ir mėgtini iš jo padaryti bad-ass personažą buvo tikrai bloga mintis. Visą laik atrodo, kad jis užsimes savo skribelytę ir tuoj užplėš kokią pyderastišką gaidelę. Grubiai ir nepagrįstai jo kompanijon įmesta seksuali moteriškė niekuo negelbsti, veikiau gal net trukdo.

Ateitis, (*gulp*) žmonės tegyvena 25-is metus. 26-i būna paskutiniai, tačiau juos galima pratęsti kiek nori, jei tik turi pinigų, reiškias niekada nesensti. Pinigai - tai laikas (labai įžvalgu), visuomenė suskirstyta į labai kontrastingus sluoksnius, turtingieji - gyvenantys visą amžinybę ir vargšai, mėginantys ištraukti bent iki kitos dienos ar dar bent pusvalandį. Turtingieji atsiriboję atskiram saugiam rajone, - naująjame Grynviče, rajonai atskirti pasienio punktais, - laiko zonomis :) Gal ir smagi idėja, bet išpildyta tikrai ne kaip.

Net jei ir apsimestume, kad Timberleikas nebado mums akių, veiksmas išjuoktinas. Moteriškas personažas leidžiasi su juo į kelionę praktiškai be jokios priežasties, visą gyvenimą praleidusi turtingųjų sluoksnyje ji užsimano kelti revoliuciją per keletą minučių, vien sužinojusi, kad pasaulyje būna ir neteisybė. Matyt ją labai paveikė Timberleiko feromonai, bet mum per ekraną jų nesijaučia, dvelkia nebent bullshitu. Kad Timberleikui būtų dėl ko ant valdžios pykti, pradžioje labai dramatiškai miršta jo mama (LOL), vėliau jis sužino TIESĄ. Ta teisa skamba štai taip (laikykitės): valdžia jums meluoja, o turtingieji yra daugiausiai nesąžiningi žmonės. To pakankta įsiutinti Džastina, jis leidžiasi į misiją nugriauti šitą korumpuotą sistemą.

Tą padaryti irgi beje nėra labai sunku, revoliucijai tiesiog užtenka paimti sunkvežimį ir įvažiuoti į banką kiaurai sieną. Atsiprašau, kad paspoilinau biški, bet nežinau kaip kitaip perteikti siužeto infantilumą. Nesuprantu ką tokiam debilų feste veikia Cilian Murphy, matyt nelabai suprato kas čia bus galutiniam rezultate. Tokie filmai iš esmės daro gėdą mokslinei fantastikai, bet manau uždirbs nemažai pinigų iš didžiosios dalies holivudinio kino žiūrovų, kurie kaip ir šiaip didžioji dalis žmonių populiacijos yra tiesiog kvaili. Taigi filmas labai blogas, bet manęs savo blogumu nenustebino, nebent naivumu. Galu gale vėl gi, jei visiškai išjungti smegenis - iki galo išžiūrimas ir gal net visai įdomus šūdas. Tad būsiu sąžiningas - 3/10, tačiau suaugusiam žmogui, jokioj sveiko proto būsenoj nerekomenduoju.



2013/02/14

PERCY JACKSON & THE OLYMPIANS: The Lightning Thief

Važiavau į Vokietiją ir atgal su kompanijos Simple Express autobusu. Dabar jie turi išmaniuosius kompiuterius, įmontuotus į sėdynę priešais, kad neprailgtų kelias per Lenkiją, kuris vistiek yra ilgas, kaip rakštis šiknoj. Čia gali kažkiek pasinaudoti internetu, pažaisti žaidimukus na ir turbūt rimčiausia pramoga - pasižiūrėti filmų. Asortimentas neįspūdingas, bet tai suprantama, filmukai turi būti licenziniai ir apskritai džiugu, kad jau yra galimybė rinktis. Dardant autobuse kažko labai intelektualaus ir nesinori.

Kelyje spėjau pasižiūrėt penkis filmus, tai šitas, apie kurį jau rašau, We bought a zoo, ekstremaliai saldi dramytė su Mattu Deimonu, Mr. Poppers Penguins, labai nejuokinga komedija su senstančiu Džimu Keriu ir In Time, bei The Adjustment Bureau, apie kuriuos teks padaryti atskirus postus, nes jie irgi visai tinka į blogo kontekstą. Tad labai trumpai, - Percy Jacksonas žaibo vagis yra labai blogas filmukas, kuris puikiai suėjo dardant autobuse. Jame yra nulis smegenų, bet tai kažkas tokio, ko norisi septynioliką valandų kretant per Lenkiją, nepajudinant šiknos, sukaladėjusiom kojom.

Tokias salygas namie susikurti gal ir nebus lengva, bet galite pavyzdžiui pamėginti tris dienas gerti ir nieko nevalgyti, o tada įsijungę pasižiūrėti. Idėja tokia, kad šalia mūsų pasaulio visgi egzistuoja ir Olimpas, mitinių graikų dievų realybė. Dievai ir pusdieviai čia ne graikai, o amerikonai, ant šios idėjos ir pastatytas visas filmas, jokio siužeto jam nereikia. Paauglys sužino, kad yra Poseidono sūnus ir leidžiasi į kelionę su Afroditės dukra (velniškai primenančia man jauną Lynda Hamilton) ir dar keliais frykais, surasti, kas nupiso žaibą iki kol neprasidėjo titanų karas, sunaikinsiantis žmonių pasaulį. Čia pakeliui nutinka daug visokių nesamonių, bet tai jau nesvarbu, nes žiūrime tiesiog kaip į pasaką, per daug nesukdami sau galvos.

Ko gero tai yra filmas vaikams, nes išjungus protelį jis eina visai smagiai. Logikos ieškoti čia nereikia, istorijos posūkiai laužti iš piršto, taigi gali nutikti bet kas. Veikėjai susitinka visokių butybių ir turi jas nukauti. Įspūdingiausia jų - be abejo ir geriausia filmo dalis,  tai Medūzą suvaidinusi Uma Turman. Kas nežino, Medūza, tai tokia gyvatėmis vietoje plaukų pasidabinusi deivė, kurios žvilgsnis paverčia auką akmeniu. Šis personažas ir visa ta dalis su ja ir įsiminė labiausiai. Visa kita yra beprasmis jovalas, kuris žiūrisi tik ypatingomis fizinėmis / psichologinėmis salygomis, dėl to plačiau pristačiau, kokiomis sąlygomis ir kodėl aš žiūrėjau šitą reikalą. Objektyviai tai kokie 3/10, bet išžiūrima nesamonė. Tiks tv3 rodyt antrąją kalėdų dieną, su dideliais pristatymais 'premjera' ir pan.



2013/02/01

DEATHWATCH

Sujungiamos dvi aršios ir mylimos temos: karas ir siaubas. Karas jau pats savaime yra tyras siaubas, tačiau čia įjungiamas tikras horroro 'mode'as' karo kontekste, kažkas panašaus kaip Outposte. Dievaži tikrai nepagalvočiau, kad čia Silent Hill: Revelation režisieriaus filmas. Ironiška gana, kad kątik išdėjau tą nelaimę į šuns dienas ir sakiau, kad nieko bendro nenoriu turėti su šitais kūrėjais ir visai nežinodamas, su didžiausiu malonumu, praryjau kitą, debiutinį, senesnį, 2002-ųjų jo filmą.

Ir prieš save kiek susigėdau ir tik dar labiau norisi paklausti "kodėl, seni?", nes Deathwatch - tikrai jėgovas filmas. 1917, Fronto purvas, nesiliaujantis lietus, pūvantys lavonai. Būrelis britų kareivių užima vokiečių įtvirtinimus ir nusprendžia juose apsistoti, tačiau tenai gyvena kažkas blogo, kažkokia piktoji dvasia, košmaras, terorizuojantis vargšus kareivukus psichologiškai ir galiausiai apsėdantis juos pačius, priverčiantis atsukti ginklą į draugą.

Su kukliu biudžetu, bet labai stipriai padaryta. Skauda tiek nuo to karo, tiek nuo šalčio, lietaus ir nuovargio, tiek ir nuo nelabojo apsėdusio šitą nelemtą vietą. Galima būtų išskirti kažkokį subžanrą: "vietos teroras", kuomet pagrindinis blogietis yra pati veiksmo vieta, panašiai kaip kokioj Sferoj. Labai vykęs ir įtraukiantis miksas, gaila, kad su SH taip susimovė vyrutis, sunku man išreikšti jam pagarbą, nors už Deathwatch būtų verta. Tamsus, šlapias ir įsimenantis berniukiškas siaubas. Good stuff

8/10



GIRL HELL 1999

Red room režisierius Daisuke Yamanouchi toliau išlaiko Japonijos, kaip nesveikiausios šalies reputaciją, dar vienas seansas, kurio viso metu galvojau - ką aš čia žiūriu, po galais? Kaip ekranizuotas nesveikas komiksas, kupinas absurdiško smurto, seksualinės prievartos ir kitų įvairaus garbanoto plauko nešvankybių. Toks unikalus Japonijos eksportas tik mums - europos iškrypėliams.

Pagrindinė veikėja - jauna, daili mokinukė, aplink ją trinasi pervertai noryntis pauostyti jos kelnaites ir paskanauti šlapimo. Gyvena ji su tėvu, kuris be perstojo prievartauja namuose įkalinta, avarijos subjaurotą, bintuotą seserį. Laisvesniu laiku lanko beprotę palapinėje po tiltu gyvenančią bobą, kuri krūtimi maitina plastmasinę lėlę. Jos draugė - prostitutė, pardavinėjanti servetėles, kuriomis nusivalo makštį, žodžiu nė vieno normalaus veikėjo čia kaip ir nėra, o mes stebime tam tikrą jų gyvenimo momentą.

Siužetas tai daugmaž kratinys visokių gašlių ir nesveikų išmislų, nieko daugiau, prievartavimai, išskyros, kraujas - grynas exploiteišionas. Du jaunuoliai šnekasi apie prievartavimo subtilybes, vėliau nusprendžia merginą pakirkinti. Šiai tiesiog ne tas galvoje, nes jai matyt labiau rūpestį kelia jos šeimyninis gyvenimas, o vaikinukai užsirūstine imasi 'keršto'. Jei norit pamatyt kaip du vyrai vienu metu prievartauja sutvarstytą, žaizdotą moterį ir kaip iš purvinos krūties, per lėlės galvyte varva pienas - čia valanda jums. Kam to reikia? Nežinau tikrai, matyt man, jei žiūriu ir džiaugiuosi.

7/10



PARANORMAL ACTIVITY 4

Toliau sėkmingai kepami Paranormal Activity [1, 2, 3] tęsiniai, dar daugiau to paties, kam dar nenusibodo. Man asmeniškai tai jau nusibodo. Lauki lauki kažko visą filmą, žiūri į tuos kambarius tais pačiais rakursais, galiausiai ir klimaksas nebeatperka tos kančios. Nebenoriu daugiau dalių, užtenka, buvo smagu, dėkui. Gana.

3/10