SNOWPIERCER

Korėjietis režisierius Joon-ho Bong, pastatęs The Host ir Memories of Murder dabar pagimdė siurrealistinį anglakalbį kūdikį Snowpiercer, regis dar neseniai rodytą ir mūsų kino teatruose. Prisipažinsiu, tikėjausi rimto, tamsaus mokslinės fantastikos trilerio, bet visai ne taip reiktų šitą filmą žiūrėti. Tai yra groteskiška pasaka su stipriu siurrealistiniu ir literatūriniu pojūčiu, nieko panašaus į tai, ką kramtytų sveikas protas. Na nebent aišku norite šnekėti apie politines ir socialines metaforas ir jų interpretavimą.

Dėl to nusiteikimo pirmą pusę filmo buvau tiesiog sumišęs ir nesupratau kodėl čia viskas taip yra. Kai jau įkirtau stilių (labai padėjo ta akiniuota boba ir vagonas-mokykla) supratau, kad negalima čia nieko už gryną pinigą priimti, nes atrodys kaip paprasčiausia nesamonė. Šitas filmas turėtų būt žiūrimas kaip sapnas, kai supranti, kad taip būti negali, tačiau turi štai tokią situaciją ir ji labai ryškiai nuspalvinta emociškai. Įjungus tą sapno mode'ą filmas tampa tikrai žavingas, nors iki pat galo visvien kelia kažkokių prieštaringų jausmų.

Manau lengviau žiūrėtųsi jei vaidintų Korėjiečiai ir reiktų skaityti titrus. Gal kiek rasistiškai skamba, bet sakau tik iš gerosios pusės, mes jau pripratę prie Azijos keistenybių, tad mažiau laiko reiktų save įtikinėti su tuo keistumo virškinimu. Iš kitos pusės tai smagu, kad filmas imasi tokio neįprasto, labiau animacijai ar net knygoms būdingo pasakojimo būdo. Gal ne visiems jis patiks ir prilips, bet pripažinti reikia, kad įspūdis gana originalus ir mažai su kuo palygintinas. Sėdžiu dabar su vyno taure išmetęs tokią protingą Užkalnio mordą, bet tikrai nesugalvoju kito panašaus filmo. Gal koks City of Lost Children? Bbž, labai seniai žiūrėjau...

Siužetukas toks, kad žemė užšalo ir vieninteliai išgyvenusieji yra nesustojančio traukinio keleiviai. Toks dalykas vargiai įmanomas ir tikslas to traukinio nelabai aiškus, bet apie tai jau sakiau, ne tame esmė. Keleiviai susiskirstę socialinėmis klasėmis, kaip ir visuomenėj - šiknoj vargšaj, prieky - turtingieji. Tarpiniai vagonai yra kažkoks veidrodis įvairių  mūsų visuomenės sluoksnių. Kažkas dirba, kažkas tūsina ir t.t. Šiaip nesinori labai šiknoj ieškot smegenų, tikrai buvo vietų kurios atrodė kvailos ir mažai rišosi su bet kokia logika, bet toks tas kino menas. Čia nėra realybės kopijavimas ir neturėtų būti. Klausimas tik - ar tau tai priimtina ir ar turi tam nuotaikos. Mane kiek erzino, bet buvo įdomu ir galu gale paliko tikrai savotišką įspūdį. Dėl to rekomenduoju tiems, kas nebijo biški keisčiau.

Ar kaip kažkokia Orveliška socialinė metafora ar kaip tiesiog pramoga, filmas visvien suveikia, net ir nepaisant savo chaotiško ir iškreipto stiliaus. Beje vizualiai filmas tikrai gražus ir turtingas. Nenoriu baisiai čia advokatauti ir vaizduoti didelio kino menininko, bet tik sakau kaip jaučiuosi dabar po peržiūros. Pilnai suprantu žmones, kuriem šis filmas nepatinka. Čia kaip alyvuogės, skanu, ypač su vynu, bet patinka ne visiems. Taigi skonio reikalas, spręskit ar norite leistis į groteskišką apokaliptinę pasaką patys. Mano vertinimas šį kart keistai sutampa su imdb. Kramtyti ne visąlaik buvo faina, bet nurijus skonis liko smagus.

7/10