STARRY EYES

Ach kokia atgaiva, po ilgos pertraukos, su visokiom dramom, trileriais, fantastikom, serialais ir arthauzais, pagaliau vėl žiūrėti gerą, kietai sukaltą siaubiaką. Kažin ar tik man taip atrodo, nes apsileidau ir tikrai žiūriu mažiau tokio kino pastaruoju metu, ar tikrai 2014-ieji ne itin lepino mus gausybės ragu, gerų siaubo filmų? Gal visi geriausieji dar tik bus pamatyti? Rekomenduokite prašau ką nors, nes tikrai labai norisi kokybiško, šviežio horroro.

Starry Eyes (gražus pavadinimas beje) rodo Los Andželo padavėjos kovą, siekiant tapti žvaigžde. Šita formulė tikrai jau matyta ir girdėta, bet filmas prie pasakojimo prasišluoja tokį savotišką priėjimą, susidėliodamas gražią mozaiką iš tam tikrų elementų esančių klasikiniuose siaubiakuose ir kažko originalaus, bei šviežio, kas ankščiau nematyta. Įžanga gal kiek lėtoka ir vietom prailgstanti, tačiau tikrai sudominanti ir paklojanti puikų stalą, gan groteskiškai, išlaikytai kulminacijai.

Be didelių spoilerių, iš esmės tai filmas apie merginą, kuri pasiryžus parduoti savo sielą, kad tik taptų žymia Holivudo aktore. Jai sekasi ne kaip ir neviltis įtraukia jos trapų, isterišką, tačiau atkakliai užsispyrusį personažą. Mes stebim jos transformacija iš nekaltybe spindinčios aukos, į kažką tamsaus ir klampaus. Puikios vaidybos, režisūros ir visų kitų kino triukų pagalba šis pasikeitimas jaučiamas labai ryškiai ir organiškai. Pradžioje dėl neaiškių priežasčių kankinusi negera nuojauta, pamažu tampa gana ryškiai suprantamu, siurrealistišku siaubo paveikslu, kuris būdamas niūriai rimtas, gal kartkartėm, sveikintinai, net nebijo pašiepti pats save (tiems kas matė, - šneku apie finalines scenas ant skardžio, šalia žymiojo Hollywood ženklo, su skanduojančiais, besijuokiančiais seniais, pentagrama ir t.t. kai nori nenori tenka išspaust šypsena ir rodos privalu pareferinti Rosemary's Baby)

Veikėjos draugai, jos aplinka, iš pažiūros tik paprasti, kasdieniai žmogeliukai jai čia tampa akstinu labiau stengtis ir kovoti, o galiausiai atšiauria aplinka, kuri lyg puola sukeldama grėsmes. Jaučiasi merginos vidinė vienatvė, sumišimas ir desperacija. Gal ir nepritardami personažo veiksmams, mes suprantame kuo jie motyvuoti. Pamažu įneriam į tokį tamsų tranzą, su pilkais miesto kadrais, košmariškais sapnais ir visokiais horroriško montažo efektukais, prikoliukais, kaip alia mirksinti blykstė užtemusiame ekrane, praktiniais body horror fokusais tualete ir t.t. Psichologinė plyta slegia smarkiai.

Soundtrekas sintezatorinis labai neblogas irgi, kaip ir visam filme, jaučiama meilė klasikai ir kvepia old skūlu. Pagrindinė aktorė - šaunuolė. Sudaroma tamsi ir įsiurbianti nuotaikytė. Vienintelis ryškus trūkumas, kurį gal jau ir minėjau, filmas, nors ir būdamas tikrai kietas ir įdomus, kažkaip vis vien sugebėjo biški prailgti. Gal reikėjo palikti 15min trumpesnį ir būtų daugmaž idealu (šiaip jis nėra ilgas - normali trukmė, pusantros valandos.) Anyway filmo žinutė ir nuotaika perteikta puikiai, - ne viskas auksas kas auksu žiba, angelų mieste angelų tikrai nėra daug ir galu gale, "ką tu paaukotum už savo žemiškąsias svajas?" bla bla. Žodžiu puikiai. Tikrai kolkas prie šviežesnių, 2014-ųjų, gūsių,

8/10