Turiu pasakyti, kad laukiau šito filmo ir dėjau vilčių, nors į perstatymus kažkaip visada savaime žiūriu skeptiškai. Džiugu, kad šį kart viltys pasiteisino, nes šis Last house on the left perdirbinys tikrai vykęs ir šiaip savaime geras siaubo filmas. Senasis taip pat paliko gilų įspūdį ir sunkiai išdyla iš atminties nors tada gal ir atrodė kiek nevykęs. Tačiau manau, kad lyginti šiuos du filmus neteisinga ir neverta, nes tai būtų panašu į tarkim, arklio ir automobilio lyginimą. Gana pasakyti, kad 2009-ųjų "Paskutinis namas kairėje" yra sąžiningas perdirbinys, kuris tikrai užtvirtina gerą originalo vardą ir įspūdį. '72-ieji tebūnie savo vietoj ir jų daugiau nejudinsime. Na, o šiemetinė versija rimta, nemaloni, kupina įtampos ir žiaurumo. Būtent to tikėjausi ir šiuos dalykus filmas turi patiektus šiuolaikine kokybe. Gal ir neišsiskiria labai originalumu iš kitų panašaus plauko trilerių, bet turi savo akimirkų, o ir Weso Craveno sugalvotas siužetas čia gerai atrestauruotas. Kiek jis įmanomas realiame gyvenime? Prie siaubo filmų dažnai kimbama šiuo klausymu. Man tai nėra labai svarbu ir mėgautis baisybėmis netrukdo, na, o kad žmogus nėra labai taikus ir tobulas padaras tai niekam ne paslaptis ir kūrėjai pamėgino tą parodyt kaip tik sugalvojo. Last house on the left neprespjauna pastarųjų "žmonės elgiasi su kitais žmonėmis nežmoniškai" filmų iš Prancūzijos ar Britanijos, bet savo vietoje yra tikrai neprastas siaubiakas, kuris prigauna ir laiko užgniaužtą kvapą iki pat galo. Siaubų mėgėjai turėtų kaifuoti, o kažkas iš normalių žmonių ras ir ko įsižeisti. Taigi manau tikrai vertas 8/10 ir trumpai tariant - geras remeikas.
1 comment:
Visom 4iom pritariu. Gera juosta vakaro praleidimui
Post a Comment