THE MACHINE

Dar karštas sci-fi jau gerai pažįstamom, bet vis dar aktualiom temom: dirbtinis intelektas, sąmoningas robotas. Kas yra siela ir kas esu „aš“? Kiek daiktas turi būti gyvas, kad jis skaitytusi gyvybe? Tikrai ne kartą jau kelti klausimai šitam žanre, taigi idėjine prasme nieko šitas filmas nesudrebins, bet šiaip, kaip kukliai, tai labai fainai, mielai padarytas ir neblogai visai žiūrisi. Labiausiai įstrigo tokia retro sintezatorinė muzika soundtreke, su „šviežiu“ vaizdu skamba labai gaivalingai ir kuria puikią nuotaiką. Gražūs efektukai, gražūs robotukai. Paprastas, neblogas fantastinis filmukas pasižiūrėti ir greitai pamiršti, bet jei kas netyčia primintų – geru žodžiu paminėti.

7/10

BANSHEE CHAPTER

Gana originalus ir tikrai nejaukių vietelių turintis 2013-ų siaubiakas apie eksperimentinius haliucinogenus. Režisieriaus debiutas, tikrai neprastas, porą kartų privertė kruptelti, nors tiesą pasakius dažniausiai galima nujausti, kada artėja “gasdinimo” momentas, tačiau bendro malonumo ir nuotaikos tas negadina. Ta nuotaika čia viską labai ir veža, net sunkoka pasakyti ką tiksliai primena (kažką gero) tokia nejauki niūruma, su paslapties  ir keisto girtumo šmėklom. Ir tema tokia maloni su tais narktotikais, nedažnai kas ją gerai eksplotuoja ir pateikimas fainas, personažai gana įdomūs ir žmogiški. Kol kas geriausia ką mačiau apie vaistukus turbūt vis dar lieka Altered States…

Smagu, kad pseudodokumentikos elementas įpintas tik kaip prieskonis bendram vaizdui pagardinti, dažniau reikėtų daryti būtent taip, o ne sukarti visko ant “tai nutiko iš tikro” pasakėlės, kuria nieks neikada netikėjo ir netikės.  Žodžiu tikrai neblogai, reikės “laikyti akį ant” būsimų režisieriaus darbų. Rekomenduoju tiems, kam patinka visokie LSD horrorai, negeri tripai su kitom dimensijom, taip pat nepaaiškinamos, abstrakčios tamsos / blogio horroras, nesukištas į labai aiškius žanrinius rėmelius.

7/10

THE SEASONING HOUSE

Nu prisiskaičiau internete pagyrų, koks čia tamsus ir giliamintiškas, meniškas siaubo filmas, tačiau deja nusivyliau. Mano galva tai tik dar vienas feministinis, 'rape and revenge' tipo siaubiakas ir toli gražu ne pats geriausias.
Kažkoks karas, kažkoks skvotnamis, kuriame pagrobtos merginos tarnauja kaip sekso vergės pasismaginti norintiems kareiviams. Čia taip saldžiai viskas sutirštinta iki beveik absurdiško lygio: visi vyrai bejausmiai prievartautojai gyvuliai, merginos nuolat tik verkia ir rėkia, o viskas kas vyksta tai nuolatinė prievarta ir purvas.

Suprantama, kad tai nebūtų gražus vaizdas, tačiau toks paveikslo sudramatizavimas jau kelia tik kvailą šypsnį. Praradus tą kontaktą su realumu kažkaip apmirė ir pojūčiai, pasidarė neįdomu ir nuobodoka. Antroji - keršto dalis irgi kažkokia antiklimaksiška nors ir laukta (visada smagu matyt kaip kenčia niekšas). Galiausiai pagaliau pasibaigia ir lieka kažkoks beprasmiškam smurtui išmestas laikas. Aš tikrai labai gražiu žodžiu neminėsiu šito filmo, nors techniškai čia lyg viskas ir normaliai padaryta, bet man jis pasirodė tiesiog šlykštus, pseudointelektualus ir galu gale - bevertis. Ir pagyrų tų nelabai suprantu, tikrai nieko ypatingo, sorry.

4/10

THE DYATLOV PASS INCIDENT

Vajė, tokia gera koncepcija paimta ir toks baisus promochas. Kas nėra apie "Diatlovo incidentą" girdėjęs, - tai toks tikras nutikimas, kuomet nepaaiškinamom aplinkybėm, Rusijos kalnuose, žuvo visa ekspedicija mokslininkų. Prašome pasiskaityti. Toks tamsus sumanymas galėjo atnešti puikų, originalų, gal net kultinį siaubo filmą, jei tik jį būtų gaminę kažkas, kas nusimano žanre. Negaliu patikėt, kad šitą šlamštą apskritai pastatė patyręs režisierius, sukūręs Die Hard 2, Deep Blue Sea ir net "Skalalazą" su Stalone! :D

Labai blogas filmas visomis prasmėmis ir ne "gerai-blogas", bet iš tiesų - blogas. Absurdišką prunkštimą sukeliančios klišės, apgailėtina vaidyba, vaikiški dialogai, nuspėjamos scenos, grynas amerikietiškas debilizmas. Ir pats jauti kaip kvailėji žiūrėdamas. Labai sunku net sugalvoti kas gerai su šituo filmu. Jaučiuosi susitepęs ir dabar turėsiu eiti į dušą, o kaip blogai turėtų jaustis tie, kurie šita istorija nuoširdžiai domisi ir galbūt net nekantriai laukė šito filmo... Liūdna ir gėdinga. Nuo pat pradžių trenkia išmatomis ir viltys, kad prasidėjus baubams situacija pasitaisys ištykšta į uždarytą tualeto dangtį. Išžiūrima iki galo, bet labai prastas vaizdelis.

2/10

THE RAID 2

Pirmojo super-boevyko The Raid kažkaip neaprašinėjau, nes tai buvo ryškiai veiksmo filmas, nors ir labai niūrus ir kupinas smurto, pagalvojau, kad nereikėtų jo čia kišti. Tačiau dabar, kai su draugais nuėjome į tęsinio premjerą, supratau, kad čia užtektinai kraujo ir exploitationo elementų, kad drąsiai galima būtų kažką brūkštelt, taigi Reidas 2! Fuck yeah!

Režisierius Gareth Evans turi staigiai augantį ištikimų fanų kalną ir rodos aš taip pat būsiu jo dalis. Filmų jis padaręs dar nėra daug, tačiau pasižiūrėkit kokie jie! Jei pirmojo The Raid neužtektų, po to dar turėjome nerealų jo siaubo segmentą antrojoje V/H/S dalyje. Iškart prišlapiavau kelnaites, kai pamačiau, kad Reidas turės tęsinį, o dabar jau žinome, kad bus ir visa trilogija, kuri neabejotinai taps veiksmo filmų kultu.

Nuoširdžiai nustebau, kad filmą atveš ir į Lietuvos kinus ir naiviai įsivaizdavau, kad salė luš nuo lankytojų. Ironiška, kad atvažiavę daugiau nei valandą ankščiau, kad tik gauti bilietus iš pradžių salėje sėdėjome vienui vieni. Tik vėliau prisijungė dar keletas gerą kiną mėgstančių sielų, tačiau salė vistiek buvo daugmaž tuščia. Neramu, kad tiekėjas ims ir sugalvos atšaukti seansus, kaip nutiko su Machete Kills dėl visiško Lietuvos kino lankytojų neaktyvumo. Ną ką darysi, maža šalis ir daug debilų su prastu skonių, bet vis tiek labai ačiū tiems, kas atvežė ir parodė mums antrąjį Reidą, nes nors nuo pirmos dalies nuotaika gana smarkiai skiriasi, visi lūkesčiai ne tik pateisinti, bet daug kuo ir pralenkti.

Antroji dalis turi daugiau juodo humoro elementų ir jau tokio grynai „smurto dėl smurto“ pojūčio. Pirmojoje dalyje tas žostkas smurtas pridavė kraupaus realumo visai tai muštynių choreografijai, na o šitoj vietom matosi, kad kraujo pripilta vien tam, kad jo būtų kuo daugiau. Nesakau, kad nesmagu, tik kartais gal ne visai tiek reikalinga... Ką aš čia kalbu... Labai reikalinga ir išganinga. Šiaip The Raid yra kietas ir visi suprantame, kad dramos tikėtis kvaila.

Į kiną ėjome vien bachūrai ir tikrai geras sprendimas buvo moteris palikti namie. Tai grynai berniukiškas filmas su berniukiškom paniatkėm. Tai yra totalus snukiadaužis, tiesiogine to žodžio prasme, be jokių išlygų ir kompromisų. Tai brutalus veiksmo filmas, kuriame  istorija/scenarijus dalyvauja tik kaip antraplanis dalykas, padedantis parodyti daug išradingų muštynių ir grubaus smurto. Tai ir yra tikrasis exploitation mieli kolegos, - nepriekaištingas ir išradingas Reido dantų barškinimas trunkantis net dvi su puse valandos, kurios  nė kiek neprailgsta!

Veiksmas iš daugiabučio persikelia į platesnius Džakartos klodus: kalėjimą, gatves, metro… Automobilių gaudynių scena itin stipri, bet iš tiesų visi kovų epizodai labai įsimintini ir savaip prikolni. Jei tik pradedi parintis, kad nesupranti kas vyksta siužetinėje linijoje, tuoj pati esi atmušamas grubiu actiono epizodu ir greit prisimeni ko čia atėjai. Smagu ir kvapą gniaužia. Jei tik visi tęsiniai tokie būtų. Pisiu dešimtuką, nes nematau daug priežasčių kodėl ne. Eikit į kiną kol dar rodo. Dešimtmečio boevykas bus šita trilogija, pamatysit.

10/10

THE WALKING DEAD [Season 4]

Štai jau turime ir pilną ketvirtąjį sezoną mūsų niūrius pirmadienius šviesinančio, nesilpnėjančio, vis dar kupino dramos ir smagios įtampos, zombinio serialo. Tikrai nebeturiu daug ką pasakyti apie jį, bet pagalvojau, kad jau rečiau kažką parašau pastaruoju metu (vis dar žiūrime serialą Breaking Bad + pilna visokių kitokių reikaliukų) tai gal nors kažkokį simbolinį įrašą paliksiu.

Didžiausias trūkumas man, kaip jau sakiau ankščiau – zombiai. Erzinantys, vienodi, šniokščiantys ir kriokiantys. Labai pilki ir be fantazijos. Ne tokie zombiai mus šiurpina labiausiai, toli gražu. Tačiau drama, intrigos, nuotykiai ir nuotaikėlė tikrai nuo kokybiškiausios lentynos, tai bendrą vaizdą vis dar atperka.

Kas labai patiko šiame sezone, - tai antroji jo dalis išėjusi šį pavasarį. Pagaliau pasibaigus kalėjimo „etapui“ personažai atitrūksta nuo veiksmo vienoje vietoje, kuris buvo nejuokais įgrįsęs (tai ferma, tai kalėjimas). Antroji sezono dalis yra tikras survival horror, kaip mėgstamiausiuose kompiuteriniuose žaidimuose, kai veikėjai nuolat nesaugūs, blaškosi po apokalipsės nusiaubtas vietoves ieškodami kur nusnausti ar ką suvalgyti. Jiems reikia „atrakinti“ vis naujas patalpas, aptikti vis naujų prikolų, visokių nemalonių vaizdelių ir vietelių, sutikti kokių nors frykų. Tokia klajojančių-survaivorių koncepciją man ko gero priimtiniausia, nors ir suprantu, kad ilgai taip būti negalės.

Na, bet ne kokia pabaiga su prižadėtuoju rojumi – stotimi Terminus vis tiek intriguoja, rudenį vėl smalsiai sėsim prie ekranų. O dabar labai neverkime, yra pilna kitų puikių serialų, kurių dar nematėme!

THE MONKEY'S PAW (2013)

Su užimtu pavasariu visus! Kažkas miršta, kažkas bunda, kažkas naujo vyksta ir keičiasi, o kažkas išlieka.
Šiandien dirbu po pietų tai pagaliau vėl radau valandžiukę siaubo filmui. Šiaip užsikabinom žiūrėti Breaking Bad serialą tai tas dabar daug laiko suryja, o dar tik antras sezonas įpusėjo, plius Walking Dead eina, tai nesunku pastebėt, kad šiom dienom, tarp darbų ir linksmybių, rečiau išpuola siaubo filmas. Bet gal ir gerai visko po truputį, bangom. Įvairiapusiškam dvasiniam ir intelektualiniam brendimui... :)

Beždžionėlės Leteną pažymėjau su metais, nes kaip matau imdb, tai "tik" trylikta šio/kažkokio knygos/apsakymo versija. Bet 13 -  simbolinis skaičius, gal dėl to aš ant jos pagaliau užpuoliau?
Istorija paprasta: tarp žmonių keliauja sudžiovinta mažytė beždžionėlės letena, kuri ironiškai išpildo norus, kitaip sakant, neša nelaimes. Tokiam Vudu stuffui fantazija leidžia daug ir iš tokio sumanymo galima beveik bet ką išraityti. Šiemetinis Monkey's Paw išvartė tokį gerai '80-ųjų videkiniais siaubiakais atsiduodantį smagų b-movie.

Pradžioje šiek tiek sunkiai eina, nes atrodo taip 'netikra', kol supranti, kad čia taip turi būt. Supranti, kad šitą filmą reikia žiūrėti kaip sūrišką, senovinį b-klasės šlamštuką, kokius visada mylime ir gerbiame. Tuomet jis pasidaro tikrai kietas ir išlaiko tą nuostabią, smagią nuotaiką apie valandą. Galop vėl biški pabosta ir prailgsta, bet bendro smagaus įspūdžio tas vistiek negadina. Nuomonę palieka veikiau gerą ir nuotaiką - smagesnę nei prieš tai. O beje rytas idomus buvo, suvalgiau bananą ir nei iš šio nei iš to, jį išvėmiau. Dabar suvalgiau krūvą sumuštinių, ir nieko! Vudu bulšit, ne kitaip!
Dėkui, kas rekomendavo, kas mėgsta '80s horror atmosferą, tam rekomenduočiau ir aš, bet objektyviai vertinant... - it's OK.

5/10

THE RETURNED

Nelabai teisinga sakyti, kad tai naujas požiūris į zombių žanrą, nes iš esmės čia outbreakas, bet anyway - tikrai maloniai nustebinęs, naujas, filmas. Paviliojo taglainas: "nei zombiai, nei žmonės", maniau, kad bus kažkas panašaus į They Came Back... Tačiau čia dar nauju kampu pažiūrėta į visą reikalą. Įsivaizduokite, kad 28 Days Later "įniršio" virusas laiku sustabdomas ir atrandami vaistai, duodantis žmogui dar parą iki suzombėjimo.

Kasdieninės injekcijos labai brangios ir jų vis sunkiau gauti, nes jos gaminamos iš "kritusių" zombių stuburo, o gydant - šie retėja. Užkrėstieji visuomenei kelia pavojų todėl kyla nepasitikėjimas ir visokie kitokie socialiniai negerumai. Prasideda melai, dramos ir žūtbūtinė, bei asmeniška kova dėl savo ir savo artimųjų išgyvenimo.
Su gera drama iškeliami ir kitokie įdomūs socialiai ir etiniai aspektai, kurie priverčia pamastyt "ką gi aš daryčiau?".

Nepaisant to, kad idėja gera, pats pastatymas irgi cool. Gražūs, bet tamsūs Toronto vaizdai, niūri ir įtempta atmosfera. Šauniai persipina sci-fi, dramos, trilerio ir siaubo žanrai. Vienintelis dalykas, kuris man vis nedavė ramybės - jei taip lengva užsikrėsti per kraują, ar gi ne logiška, kad infekcija plistų ir lytiškai? Vistiek ten visokie mikro įtrukimai ir t.t. gal yra. Nežinau, aš nelabai mokslininkas, na bet tarkime, kad veikėjai darė tai labai atsargiai ir su prezervatyvu :)
Šiaip tai daug geriau nei tikėjausi, aplodismentai.

9/10

YOU'RE NEXT

Irgi gana naujas invazijos-į-namus tipo siaubiakas, tik šį kart - tikrai geras, žudikai su motyvu, ne šiaip maniakai ir po peržiūros nepalieka kartaus skausmo dėl beprasmiško žmonijos žiaurumo. Įveltas kažkoks subtilus komedijos elementukas, dėl kurio į galą žudynės pasidaro tikrai smagios ir prasidėjus titrams lieka tokia faina šypsenėlė, be depresono. Dabar pačekinau, kad ir režisierių, Adamą Wingardą, pasirodo jau pažįstu, Home Sick, A Horrible Way to Die, V/H/S ir V/H/S2, ABCs of death... Gal reik imt ir viską jo pasižiūrėt? nes kolkas labai kokybiški dalykai papuolė, o matau jis turi dar ne vieną nematytą filmą...

Apie šitą daugiau nėr ką šnekėt, nes leistis į smulkmenas bus tik spoilinimas. Žinot visi kaip atrodo home invasion filmai, kaukėti psychai, atokioj vietovėj, sugadina gražiai šeimynai vakarą. Tai va. Būna stiprūs tokie filmai, būna prastesni, na, o šitas tikrai šaunus ir skirtinas prie smagesnių. Man buvo fun, tikiuosi bus ir jums geras laikas.

8/10

DADDY'S LITTLE GIRL

Vėl australai pokštelna neblogą siaubiaką apie mylintį tėvą, kuris netenka mažos dukrelės ir imasi baisaus keršto. Pradžioje nesupratau dar ar čia bus kažkokia įkaitų drama, ar vaiduoklinis siaubas, tačiau nuo vidurio paaiškėjo, kad čia bus vienas tų filmų kur kažką bejėgį žiauriai kankina, o žiūrovas turi viską stebėti. Atsiprašau žinoma už spoilerį, bet kažkaip galvoju jūs turite teisę žinoti, kad filmukas nebus lengvas prieš sėsdami jį žiūrėti... Iš kitos pusės, filmas nėra vien bukas žiaurumo demonstravimas.

Gera vaidyba suformuoja gan aiškiai juntamą dramą ir nuo to siaubams prasidėjus kyla daug minčių. Tarkime ar visada bausmė lygi nusikaltimui, ar kartais nežmoniškas žiaurumas gali būti suprastas ar pateisintas? Prieš įstatymą visi lygūs, tačiau ar įstatymas visada pakankamai lankstus žmogiškoms situacijoms? Ar duodamas atitinkamą atpildą nevirsti tokiu pat niekšu kaip ir tikrasis blogietis? Ir panašiai.
Šeimos drama virsta trileriu, vėliau detektyvu, galiausiai tamsiu siaubiaku. Ir viskas su tuo australietišku akcentuku. Gal ir paprasta, bet smarkokoka.

7/10

RAZE

Naujas eksploiteišionas su Zoe Bell, kaskadininke man pažįstama iš Tarantino Death Proof. Ji čia vaidina ir yra viena iš prodiuserių, tai kažkaip susiviliojau, bet deja veltui. Filmas yra tragedija visomis prasmėmis. Raze tai filmas apie moterų muštynes iki mirties, tačiau gerai atrodo tik iš šito sakinio. Iš tokio filmo tikimės ciniškos senovinių turnyrinių boevykų atmosferos, alia Mortal Kombat ar American Samurai, deja čia nutarta tas moteris grobti iš gatvės ir verst jas muštis grasinant, jog kitaip nukentės jų artimieji. Jos aišku labai emocionalios, muštis nenori, bet vistiek privalo. Tai kažkaip padaro šitą boevyką nevykusiai šlykščiu.

Čia nėra nieko apart grupelės neįdomių moteriškos lyties personažų su ašarom talžančių viena kitą. Veiksmas neįtraukia, kovos neįdomios, visa ta super-evil korporacija padaryta perdaug naiviai ir kelia tik nuvargusį šypsnį. Iš filmo negavau nieko, nei pramogos, nei kokios žinutės, tiesiog susinervinau ir sugaišau savo laiką. Neapsigaukit, čia nėra vienas iš tų kietų 'moterys-kalėjime' filmų, taip pat tai nėra vienas tų zjbs muštinių filmų apie mirtinus turnyrus. Galbūt jis galėjo toks būti, tačiau susimauta daugmaž visur kur buvo įmanoma. Vardinti minusų smulkmenomis būtų galima į valias, bet aš noriu kuo greičiau pamiršti šitą filmą, tad tiesiog sustoju dabar. Prastas, nepavykęs, vengtinas ir blogąja prasme šlykštus kakas. Gėda.

1/10

DEAD SUSHI

Japoniško absurdo ir jo eksporto specialistas Noboru Iguchi [RoboGeisha, Machine Girl] pristato Sushį, kuris kanda atgal! Buvau jau pasiilgęs tokio nuoširdaus, neįpareigojančio, neįmanomybės ribas tampančio, Japoniškos kvailystės šventimo. Gerai atpalaiduoja, nors dažnai, tiesa, tokių filmų tik treilerį užtenka pažiūrėt, o patys jie nebūna tokie jau geri... Bet vistiek kažkas traukia pasižiūrėti pačiam - kiek dar toli galima nueiti, ką dar galima sugalvoti?

Ne išimtis, prie tinkamos nuotaikos Dead Sushi ir man šiandien suėjo visai smagiai. Nors ir nėra tobula, kaip pirmi susidūrimai su šitu... eee... 'žanru', bet vistiek, bent jau taip trenkta ar unikalu, kaip galima tikėtis. Malonu pasakyti, kad ne visi filmo siurprizai pateikti ne mažiau išprotėjusiame treileryje. Čia dar yra malonių netikėtumų, pavyzdžiui tarkim - Giant Sushi Battleship!
Tačiau pradžioje pasižiūrėkite treilerį, ar jum priimtini tokie dalykai. Jei nežinote su kuo prasidedat, įspūdžiai per tokio stiliaus komediją gali būti... savotiški!

6/10

+1

Plius vienas yra naujas fantastinis filmas, režisuotas to paties bičo, kuris padarė visai neblogą Last house on the left remeiką. Originalus sumanymas: keisto nutikimo metu, dideliame vakarėlyje atsiranda visų antrininkai, po vieną kopiją kiekvieno žmogaus. Šie "dopelgengeriai" yra tie patys žmonės ir panašu tiesiog iššoka per kažkokią laiko skylę, tarkime viskas vyksta keliomis minutėmis ankščiau, tik dar kartą. Kartojasi veiksmai, nuotaikos, net muzika (?), taip pat jie vieni kitus mato ir turi kažkaip reaguoti. Su tokia smagia idėja fantazija iškart įaudrinta ir nors prasideda gana šauniai, skaudu žiūrėti kaip viskas vėliau tragiškai sumauta.

Negelbėjo nei kraujas, nei papai (nu gerai, papai gal biški gelbėjo haha) ir gavosi vistiek kažkokia tūpa pusiau komedija vaikams. Čia vaidina toks vaikaveidis iš The Purge ir regis ta pati formulė jį pasekė ir šitam filme: "puiki idėja - šūdinas pastatymas". Nežinau kodėl su ryškiai suaugusiems skirtom smulkmenom nutarta eiti paauglių komedijos taku. Filmas feilina tiek kaip siaubiakas, tiek kaip fantastika, kai nutikus tokiam įdomiam reiškiniui herojai vistiek rūpinasi kaip čia geriau papisti pyragą ar susitaikyti su merga. Toks elgesys įmanomas tik blogai prastame filme ir paduotas girtiems amerikos paaugliams į rankas visas sumanymas eina šuniui ant uodegos.

Galiausiai turime tiesiog blogą, erzinantį filmą, kurio link pyktis kyla dar labiau, nes žinome, jog su tokia idėja buvo galima padaryti super daiktą. +1 tėra nesusipratimas iškilęs dėl nesugebėjimo suvaldyti savo pasakojimą, jei pirma pusė filmo dar žiūrisi tikrai neblogai, antrojoje jau dažnai prunkšite kaip arkliai ar tiesiog numosite ranka. O taip gaila, nes matyti nuoširdžios pastangos ir entuziazmas. Deja, sci-fi rimtas žanras, tad jei nori rimtai atrodyti, reikia ir gerų smegenų, beiGI logikos.
Verta parašyti ketvirtuką, nes kaip jau sakiau, dalis filmo žiūrisi visai neblogai, tačiau iš esmės tai liūdnas nesusipratimas, procese pražudęs puikią įdėją. Bandykite dar kartą.

4/10

HELL

Po štai tokiu, pro akis lengvai praslystančiu, pavadinimu slepiasi visai neblogas, 2011-ųjų, postapokaliptinis vokiečių siaubiakas/trileris. Šį kart civilizuotai visuomenei sugriauti užtenka visai nedaug - žemėje pasidaro truputi per karšta. Nereikia nei zombių, nei atominių bombų, saulė nukepina medžius, nebėra vandens, diena lauke išbūti nelabai įmanoma ir civilizacija, bei žmogiškumas staigiai virsta tik mielais prisiminimais. Puiki idėja, gal iš dalies neblogas ir išpildymas, bent jau pirmoje filmo pusėje...

Niūri atmosfera šiek tiek primena The Road, gražus ambientinis soundtrekas įtraukia ir užburia. Tačiau vien atmosfera nepavyksta filmo padaryti žiauriai geru, kažko vistiek pritrūksta, regis į pabaigą baigėsi klijai ir kas liko - sulipdyta dažais. Momentais pagavau mintis nuklystant šalin ar net užsimanydavau snūstelti... Toks jausmas, kad labai geras potencialas iki galo neišpildytas, kažkas lyg nepabaigta, nepasakyta iki galo... Na nežinau, gal čia mano itin ankstyvos šios savaitės pamainos kaltos. Šiaip verta pabandyti patiems susidaryti nuomonę, jei mėgstate dramatiškus post-apokaliptinius filmus.

6/10

ROBOCOP (2014)

Po Total Recall remeiko, kažkaip nieko gero nesitikėjau, kai išgirdau, kad pagaliau tikrai perstatinės Robokopą. Nuėjau taip pat su nekokia išankstine nuomone, galvojau "nu nu, parodykit ką pridirbot", reitingas 'nuo 13 metų, tėveliams leidus', bet vistiek buvo kažkaip smalsu. Gal dėl tų menkų lūkesčių, o gal dėl to, kad tikrai neblogas tas remeikas, apturėjau visai gerą laiką. Sakykit ką norit, bet filmas tikrai turi gero veiksmo, stipresnių emocijų, kaip boevykas kabina net ir keletą filosofinių klausimų, kas yra tikrai šaunu. Taip pat atiduoda duoklę ir originalui tam tikromis užuominomis ar elementais.

To žostko Verhoviniško smurto gal trūko vietomis, bet tarkime matyti Merfį "išardytą" tikrai buvo kažkiek nemalonu/kraupoka, tad sakykime kiek cenzas leido - smurto pakako. Labiausiai nepatiko galas, kažkoks antiklimaksiškas pirstelėjimas ir prastas pankrokas titruose, bet visa kita tikrai smagiai padaryta, kad kine pasižiūrėti pagirioms. Amerikonų autoironiškas patriotizmas, visokie krūti robotų judėjimo garsai, net ir tas juodas jo kostiumas neatrodė labai blogai. Sakyti, kad senam neprilygsta gal net nereikia, tai nelabai lyginami dalykai. Yra naujas Robokopas ir senas Robokopas. Jei nesitikėsite daug, galite visai nudžiugti nuėję į kiną. Kažin ar dabar pasipils ir tęsiniai?

7/10

OUR ROBOCOP REMAKE

Į mūsų kinus jau atpupsėjo naujasis, modernusis, robokopas, tačiau kas dar nespėjo nueiti (kaip aš), arba nė neketina eiti, nes gaila pinigų, ar yra skeptiškai nusiteikęs, gali paskanauti šituo nepriklausomų kūrėjų sulipdytų reikalu, kurį galima būtų pavadinti - antiremeiku. Pasipiktinę tokiu atgrubnagišku klasikos žadinimu, įvairūs režisieriai, mėgėjai ir animatoriai sujungė jėgas ir paremti entuziastingų žmonių pinigėliais iš trumpų, unikalių scenų, perinterpretavo ir pervaidino visą originalų filmą, taip sukurdami tokį namudinę, parodijinę, žaismingą, frankenšteino pabaisos Robokopo versiją.

Paimkite '87-ų Verhoveno originalą, sukapokite jį į 60 scenų, kiekvieną tų scenų duokite jaunam, drąsiam, ne itin turtingam, tačiau šmaikščiam kūrėjui ir žiūrėkite kas bus. Viską surinkę, kaip puzlę sudėliojame scenas į vietas ir turime - Our Robocop Remake. Kaip ir galima tikėtis, kai kurie segmentai smagesni už kitus, kai kurie daugiau meniški ar įdomūs vien savo padarymu. Technika koreliuoja įdomiausia, nuo stop-animacijos iki tikrai profesionalaus kino, nuo šokio meno iki dailioškės lygio video-eksperimentų ir panašiai. Puikiai žiūrisi ir visai neprailgsta šitas beveik dvi valandas trunkantis sumuštininis eksperimentas, nevengiantis pašiepti tiek "modernų" remeiką, tiek ir "source materialą".

Svarbiausia viskas padaryta su nuoširdžia meile ir užsidegimu. Minusas gal tik toks, kad kompiliacija skirta grynai užkietėjusiems robokopo fanams. Jei nemokate originalaus Verhoveno filmo mintinai, veikiausiai jums čia pasirodys "kažkaip be ryšio". Aš kadangi labai mėgstu, myliu ir kiekvieną scenelę atpasakočiau nubudęs vidury nakties - apturėjau gerą kvyktelėjimą. Jei kas dvejojate siūlau pasižiūrėti vieną esminių segmentų - sceną su prievartautojais. O šiaip visas filmas guli vimeo, tik imk ir žiūrėk. Žemiau treileris. Antiremeikas internete. Remeikas kinuose. O originalas - dvd spintelėje, vis laukia tos 58-os, girtos, peržiūros su draugais. http://www.ourrobocopremake.com/ Have fun!

8/10

The HUNGER GAMES: CATCHING FIRE

Mirtinos žaidynės vaikams vėl ekrane su tęsiniu, tom pačiom mordom ir neabejotinos trilogijos pažadu. Knygų neskaičiau, tad nežinau kas ten kaip iš tikro turi būt ir kiek ištikimas šitas reikalas savo šaltiniui. Įspūdžiai mano maždaug tokie patys kaip po pirmojo, smagu, idomu, baigėsi, šūdelis. Tik čia dar pabaiga - siaubingas cliffhangeris, kaip kokiam įkiriam seriale, kai jau tik pasidaro tikrai idomu ir nustoji galvoti koks šitas filmas supistai ištęstsas, jis ima ir pasibaigia. Tikrai norisi mest stiklinę į ekraną.

Tačiau nepaisant to, kam patiko pirmas, turėtų patikt ir šitas. Aš niekad nenešiosiu šito filmo maikės, tačiau galiu pripažint, kad pats veiksmas visai įdomus ir intriguojantis. Nors personažai klišiniai, drama per daug naivi ir fantastika ganėtinai vaikiška, vistiek kažkaip užkabina tie lakstymai vienam paskui kitą. Paskaičiau dabar savo pirmosios dalies recenziją ir suprantu, kad nieko daugiau nenoriu čia pridurti. More of the same... for the same.

6/10

REAL

Mano mylimiausias Japonų režisierius Kiyoshi Kurosawa sugrįžo su nauja fantastine drama ir aš negaliu patikėti sutapimu: pagrindinė siužeto linija žiauriai panaši į vos vakar žiūrėtą lietuvišką Aurorą. Garbės žodis, atrodo, kad Kurosawa pasižiūrėjo pats ir nutarė daryti Japonišką versiją! Nežinau koks šansas, kad taip ir buvo, bet, kad man pačiam taip sutapo tai žiauriai įdomiai gavosi. Toks tarsi palyginimas kaip panašią istoriją pasakotų kitoj pasaulio pusėj...

Čia irgi turime pacientę komoje ir žmogų aparatūros pagalba pasijungiantį į jos (pa)sąmonę. Skirtumas toks, kad čia abu dėmenys pažįstami, jie jau buvo pora ir dabar bandys viens kitą iš čia (iš ten) ištraukt. Kas link fantazijų ir siurrealizmo tai Kurosawa eina daug toliau (jis gali sau tai leisti) ir čia tas sapnų pasaulis man daug artimesnis, bei teikiantis daugiau pasitenkinimo. Pamatysite kraupių, originaliai padarytų vaiduoklių, besikeičiančių erdvių, eižėjantį miestą ir net... dinozaurą! Nejuokauju.

Kartais buvo labai stipru, kartais uždrožta per toli į šoną, tačiau jo stilius - nepriekaištingas. Aišku aš kalbu ne objektyviai, mat esu įsimylėjęs šitą režisierių per jo darbus, bet nežinau ar čia tikrai blogai. Man viskas ką jis padaro atrodo žavu ir reikšminga, tad ir čia godžiai siurbiau jo unikalius fintus, kurie man jau tapę jo vizitine kortele. Kas su tuo tylos išnaudojimu, Kurosawiška kadrų kompozicija, ar kraupaus judesio parodymų tai jam lygių nėra ir Real parodo dar kitokių, naujų vizualinių sprendimų, kurie atrodo švieži, bet tuo pat metu, fanui, ir tokie pažįstami bei suprantami. Kas matęs bent kelis jo filmus turėtų suprast ką turiu omeny. Sunku nupasakoti šitą stilių tekstu.

Estetika yra visiškai super, tačiau būčiau neteisus jei sakyčiau, kad viskas gerai su šituo filmu. Jis taip pat kiek per ilgas, kartais gal per daug pretenzingas ir "iš to rašto išėjęs iš krašto". Man skaudu tai pripažinti, bet taip yra. Kita vertus gal ir nieko čia tokio jei drąsus kino pasaulis nukelia mus į nerealius, sunkiai suvokiamus klodus ar kartais tiesiog žaismingai nusipeza. Kiekvieno mūsų viduje yra vaikas ir jį pagaliuku pabaksnoti kartais labai į naudą. Aš pasiėmiau iš šio filmo viską kas geriausia, o kas nebuvo taip gerai, manau greit pamiršiu. Japoniška Auroros versija turi savo pliusų ir minusų, bei tikrai yra tokia pat verta dėmesio... Bet jei visgi su Kiyoshi Kurosawa kūryba nesate pažįstami, nuo šito pradėti nesiūlyčiau.

7/10

VANISHING WAVES

Lietuviško kino viltimi vadinamas Vanishing Waves arba Aurora, tai meniška ir atmosferinė režisierės Kristinos Buožytės sci-fi drama. Kristina dabar, beje, kuria segmentą ABCs of death tęsiniui, JEIGU KĄ, o tuo metu kiti Lietuvių kūrėjai dirba prie pilnametražio siaubo filmo Rūsys, tad panašu pagaliau mūsų kinui irgi ateina geresni laikai. Turėsim kažką, ko negėda parodyt ir užsieniečiui, nes nors ir neturim pinigų, vistiek visad rusena viltis, kad mūsų žmonėms yra įdomu ir norisi daugiau nei tik pamatyti kaip Rudokas sako: "papai" ir "nachuy".

Ir nereikia manyti, kad jei lietuviai neturi pinigų tai jie viską nusipirataus ir taip neįvertins triūso. Gal ir parsisiūs iš linkomanijos pasižiūrėt, kas čia per dalykas, bet tik dėl to, kad modernus lietuviškas kinas mums tiek svetimas ir naujas dalykas, kad mes nė nežinome kaip į jį reiktų reaguoti. Lietuvos kino vartotojai, - kaip dykumos smėlis niekad nematęs vandens, numesk bent lašą ir sugers jį godžiai ir smalsiai. Žmonėms tikrai įdomu, jie tikrai eina ir eis į kiną žiūrėti rimtos lietuviškos produkcijos, aš, asmeniškai nusipirksiu ir dvd, kad paremti kūrėjus, nors mes ir ubagai, - mūsų sielos didingos ir jų prastom komedijom neužkimši... man taip norisi tikėti.

Su tokiu pat keistu sutrikimu, vien dėl to, kad tai kone pirmoji ir unikali patirtis, pagaliau pamačiau ir aš Aurorą, tituluojamą pirmu lietuvišku sci-fi. Visą filmą negalėjau suprasti ar man įdomu/patinka dėl to, kad čia tikrai geras filmas ar dėl to, kad jis - lietuviškas. Mastydamas apie antrą variantą vis bandžiau užčiuopti čia kažką išskirtinai lietuviško, už ko galėčiau užsikabinti ir savo teoriją pagrįsti ir nesugebėjau. Tikiuosi tai reiškia, kad mes sugebam (ir sugebėsim ateityje) perlipti per savo gardą, išlįsti iš savo uolos ir galiausiai pasižiūrėti į save iš šalies, taip pat kaip žiūrime kitus europiečių, azijiečių ar amerikiečių filmus. Daug minčių užplūsta apie tai, kad čia "mūsų" produktas ir apie tai koks jis yra, kaip jis veikia, bet pabandykim baigt apie tai kalbėt (nes nuo to ir reiktų pradėt) ir pašnekam apie filmus, kaip tiesiog šnekam apie visus kitus filmus.

"Dingstančios bangos" pasakoja istoriją apie eksperimentą, kuriuo metu bičas pasijungia į komoj gulinčios moteriškės smegenis. Panašiai kaip Altered States, tokiame juodame vandens pripildytame karste. Kažkaip norisi man lyginti su Altered States ar Cele, nes pagal panašią formulę vyksta dalykai, sensas kartojasi, žiūrovas atakuojamas atmosferiškais garsais ir vaizdiniais. Geras, nesiliaujantis ambientinis garso takelis - labai svarbus elementas kuriantis nuotaiką, vaizdiniai gražūs padaryti tiek geru kameros darbu, praktiniais efektais ir aktorių pastangom, plius paskaninti kompiuterine grafika, tikrai gražu žiūrėt. Su kiekvienu seansu pagrindinis veikėjas Lukas užmezga vis gylesnį ryšį su "šaltiniu", o nuo kitų mokslininkų savo pasąmoninį romaną slepia, taip suklastodamas tyrimų rezultatus. Į naująją sapnų meilę jis žiūri rimtai, bet apie siužetines smulkmenas daug pasakoti nenoriu, nes gal yra kas dar nematė ir nenoriu gadinti jiems reikalo.

Galiu pasakyti ir kas nepatiko. Nors suprantu, kad filmas lėtas, atmosferinis ir tam tikroms nuotaikoms sukurti reikia įsibėgėjimo, vis dėl to jis man pasirodė per daug ištęstas ir kai kurios scenos paliktos per ilgos, tarkime scena kur nuogas Lukas vejasi Aurorą nakty per pievas, norisi sušukti "gerai, jau supratom!", gal kiek nepamatuota... Kokias dvidešimt minučių nukarpius gal filmas atrodytų mažiau arthauziškas ir būtų lengviau vartojamas, bet čia tik vartotojiškas skundas. Jei kūrėjai mano, kad visi to "meno" sequencai būtini - lai jie būna. Tiesiog  jei jau jie tokie esminiai, gal jie turėtų būti įvairesni, labiau nežemiški ar siurrealistiški, mažiau verstų žiovauti.
Dar pabaiga man pasirodė kiek antiklimaksiška ir tas šokinėjimas nuo lietuvių prie anglų kalbos erzino. Suprantu, kad tarp mokslininkų tokioj aplinkoj tikrai būtų užsieniečių, bet kažkaip sunkiai sekės savo lokatoriais gaudyt kažkokį kitą akcentėlį, apart lietuviško ;)

Mano priekabiai tikrai ne agresyvūs ir manau nuginčyjami, tad jei per kokį stebuklą šitą recenzijytę paskaitys žmonės prisidėję prie filmo - tikrai nereiktų į juos skaudžiai reaguoti. Sąžiningai sakau ką galvoju, Vanishing Waves yra neblogas, vietomis net ir stiprokas, gražus filmas. Gal tokiems kaip aš norėtųsi daugiau, aršiau, ekstremaliau, keisčiau, bet reikia suprasti, kad prie mūsų nepatyrusios publikos irgi reikia mokėti prieiti. Jei iškart tėkštelsi per riebiai, filmas ko gero bus finansinė katastrofa, žmonės išsigąs, išvadins "nesamone" ir galėsi visą likusį meną susikišti sau į šikną kartu su dešimttūkstantinėm skolom. Lietuvių žiūrovas šiuo metu kaip nekalta panelė, kuriai reikia gražių sms, gėlių, vyno ir teatro prieš įsitempiant į lovą. Tad taip apdairiai ir gudriai, tačiau per daug nenuolaidžiaujant Aurora ir suvinioja mus.

Geriausias lietuviškas filmas? Tikiuosi tik kolkas ir neilgam! Tikiuosi turėsim vis daugiau modernios, kokybiškos produkcijos savo malonumui ir eksportui. Tikiuosi, kad tobulėjant technikai ir žmonėms įgaunant patirties ir išminties, galėsime sau leisti ir daugiau drąsesnių eksperimentų, įvairesnių žanrų pavyzdžių sukurti. Aurora jau turbūt yra ir visada liks vienas iš pionierių, už ką žinoma bus nuolat geru žodžiu atsiliepiama, bet apskritai, jei visiškai nešališkai statyčiau šitą filmą tarp visko kito ką gyvenime mačiau, kalčiau jam kokius 6 ar 7 iš dešimt. Gražūs visualsai, geras soundtrekas, sunkus aktorių triūsas, klampi atmosfera. Tik istorija man gal ne tokia įdomi ar aktuali, su veikėjais tapatintis per daug nesinorėjo ir nesigavo, tad su ta "nuotaika" ir išvilktas visas reikalas.

7/10

DON'T LOOK NOW

Senas (1973) siaubiakas su Donaldu Sutherlandu, filmuotas Venecijoje. Prasidėjo gana stipriai ir pradžioj dar vilko visai įdomiai, vėliau sekė valanda ilgo, nuobodaus detektyvo, per kurį reikėjo laikyt degtukus įsistačius akyse, kad neužmigt. Gale vėl biški pabudau, bet iš esmės tai tikrai ištįsęs laikas, kaip ilgas rudas šūdas, o trukmė visiškai normali, net 2h nesiekia.

Prie originalumo aišku neprikibsi, Sutherlandas irgi visada įdomiai žiūrisi. Yra graži sekso scena, dar patiko Venecija ir senos šlykščios bobos, ypač toji akla ekstrasensė, bet šiaip per daug žiovavau, kad pasakyčiau jog man čia geras filmas. Gal klasika tai klasika, bet man tiesiog buvo neįdomu ir visai apsidžiaugiau pamatęs pabaigos titrus. Mokyklinį išlaikytų, bet univere reiktų kartoti kursą.

4/10