TOTAL RECALL (2012)

Viską Prisiminti su Arnoldu Švarcnegeriu yra kultas, klasika ir šiaip šventas reikalas. To kas veikia, taisyti nereikia, todėl pasigirdus kalboms apie šį perstatymą, dažnas iškart jį nurašė į šuns dienas. Taip nutinka su kone kiekvienu remeiku, kurie tokie populiarūs šiais laikais, tačiau nebūtinai jie visi būna blogi. Kai kurie atiduoda atitinkamą duoklę originalui, kiti jį visiškai perkuria, koks itin geras gal net perspjauna, nors tai nutinka retai,  bet faktas, kad ne visada būna taip tragiškai blogai, kaip skeptikai paišo dar nė filmo nematę. Su ta pakilia gaidele ir ryžausi prisiminti vaikystės šedevrą... gal nebus taip blogai...

Treileris smarkiai smirdėjo šūdais, į plakatą net dabar rašydamas negaliu žiūrėt, bet vistiek tikėjausi kažko nors dalele teisingo, ar įspūdingo. Juk naujos technologijos, brangūs efektai, nors pramoga turėtų būti šiokia tokia, ne?
Filmas primena ne brangų, naujovišką remeiką, o veikiau kliedesius stipriai sintetiniais narkotikais apsvaiginto žmogaus, bandančio prisiminti originalų filmą, aiškiai šnekančio apie kažkokį visai kitą filmą, bet iš baimės nusišnekėti įmetančio tam tikrų detalių iš originalo. Nors siužetinės gairės neva atkartotos, iš tikro abu Total Recall turi labai mažai bendro.

Filmas galėtų puikiausiai vadintis kaip nors kitaip, tarkime Neįtikėtini Collino Farelio ir jo ūsiukų nuotykiai žemės centre ir jo kokybė tikrai nė kiek nenukentėtų (jei manyti, kad šioje vietoje yra kam nukentėti.) O taip pat būtų galima išvengti daugybės užkietėjusių fanų kritikos strėlių ir beprasmiškų palyginimų apskritai. Aišku niekinti šventą vardą visada yra rimta priežastis, beveik visada ta priežastis - pinigai. Tokie rinkos dėsniai, visi nori skaniau valgyt, šioje vietoje kūrėjų ir nekaltinsiu, BET.

Su tokiu biudžetu ir tokiais užmojais galima pastatyi bent jau pusėtiną reginį. Ne kartą mačiau kaip tai padaroma ir puikiai žinau, kad tai įmanoma. Tad kodėl net iš šitos pusėtinos idejos reikėjo padaryti totalų mėšlą? Pasiteisinimo nėra jokio. Matyt kūrėjams nelabai rūpėjo, rodosi, kad jie labai skubėjo greičiau užbaigti šitą filmą iki deadlaino, tep lep, su neDArašytu scenarijum, nebaigtais "processinti" efektais, ir t.t. Režisierius dirbo su ketvirtuoju Kietu riešutėliu, visai geras beovykas, tad tikėčiausi nors kokio kvapą pristabdančio actiono, tačiau turime tik miegą keliančią makalynę, su neišpildytom idėjom, sumautais konceptais, prasta išvaizda ir vaidinti nemokančiomis aktorėmis, nesugadinamomis šukuosenomis.

Čia toks esminis pasipiktinimas, nes nors ir labai noriu tiesiog išpilti bačką pamazgų ant šito niekalo, vistiek reikėtų kažkaip savo nuomonę pagrįsti, tad gal reiktų grybštelti ir šiek tiek smulkmenų. Pirmiausia tai 'šviesos linijų' efektai. Žinot kai filmuojamas ryškus šviesos šaltinis nukreiptas į kamerą jis ant ekrano sudaro tokią savotišką šviesos blyksnio liniją. Tai va, šitam filme tokią pamatysite bent kas dešimt sekundžių, nemeluoju. Jausmas panašus kaip žiūrint Lietuvišką tragediją Stiklainis uogienės, kur pusę filmo mum rodoma tik pusė ekrano, dėl to jausmas lyg stebėtum kitų žmonių gyvenimus, kaip iškrypėlis, besimasturbuojantis iš už kampo.

Po to aišku visa krūva sci-fi nesamonių. Net man, nieko apie fiziką neišmanančiam žmogui, aišku, kad tas tunelis per žemės centrą, atrodytų švelniai tariant... kitaip. Dabar ne tik, kad ten nesijaučia, nei greičio, nei jėgos, nei kažkokių ekstremalių temperatūrų pokyčių, o gi veikėjai dar ir drįsta išlipti ant to lifto stogo ir pasimušti. Robotų invazija - penkiasdešimt skardinių, kurias nušauti lengviau nei žmogų. Įmagnetinti dvipusiai greitkeliai, kuriais lekianti mašina, galėtų lėkti ir paprasta gatve. Neskoningi kabantys miestai, kaip kava apipiltas anime komiksas belekaip pakabintas virš senojo Londono. Į ranką įsiūvami mobiliakai, kuriais gali naudotis tik radęs gabalą stiklo ir stebint pusei gatvės. Na tokių smulkmenų galima daug iškrapštyt nuosekliai analizuojant ir aš paprastai tokių dalykų nepastebiu, nesuprantu arba bent jau stengiuos prie jų nekibti.

Filmas vėl padarytas vaikams, nė lašo kraujo, nė žiupsnelio taip reikalingo smurto. Kai pirmą kart žiūrėjau Total Recall su Švarcnegeriu, mama pamatė tą sceną, kur jis prisidengia praeiviu, kaip skydu nuo kulkų ir toliau man žiūrėti uždraudė. Tada buvo ganėtinai liūdna, tačiau dabar visada man šypseną sukelia tas atsiminimas. Aišku tada filmą žiūrėjau dar daug kartų ir dabar jis visai nebeatrodo toks žiaurus, tačiau turiu pripažinti, kad Verhoevenas smurta nutapo kažkaip itin riebiai. Prisiminkite kaip žostka buvo rūgštis išpilta ant žmogaus Robocope arba visos tos nutrauktos galūnės Starship trooperiuose. Čia - geriausiu atveju sutrenkta galvytė, net makiažas nenubėga, tuo tarpu kai vaizduojant tokį veiksmą, ten būtų tikrų tikriausia mėsmalė.

Tarkime visą tai nesvarbu, žiūrėkime į filmą kaip į Transformerius, besmegenę pramogą, puotą primityviausiams jutimams, tačiau net šis paskutinis šiaudas nieko negelbsti. Pramogos nėra jokios, veiksmas chaotiškas, labai sunku suprasti kas vyksta, dėl to labiausiai kalti 100% sintetiniai kompiuteriniai efektai, elementarus skaitmeninis balaganas. Jau ne tas žodis, kad sunku įsijausti į veikėjo situaciją, kai per skaitmeninę trydą tau sunku apskritai suvokti kas vyksta ekrane. Iš pradžių tai siutina, vėliau kelia juoka, po to tiesiog ima neberūpėti ir užsimanai miego, lauki kol šita nesamonė pasibaigs. Garso efektai - ne ką geresni, kažkoks dubstepas, skaitmeniniai trūkčiojimai ir robotų perdimas, - dažnas atvejis bloguose šiuolaikiniuose fantastiniuose filmuose.

Kas lieka iš viso to? Nieko, nulis. Šis filmas neturi savyje nieko gero, nieko originalaus, nieko veikiančio ir nieko verto dėmesio. Negana to, kad pats iš savęs jis nieko mum padovanoti neturi, jis dar drįsta vadintis klasikinio Viską prisiminti vardu. Dėl to, blogiau už šūdą, kuris pats iš savęs nesukelia jokių emocijų, jis tampa dar blogesniu šūdu, manančiu, kad yra geresnis už kitus šūdus. Tai toks niekingas šūdinas mėšlo padaras, šikantis ant altoriaus ir už tai dar susirenkantis krūvą pinigų. Labai rimta priežastis kodėl į perstatymus investuoti nederėtų, tuomet jie nesukeltų tokio ažiotažo ir negaišintų mūsų laiko, negadintų nervų. Galu gale, kaip Farelio dramatiški ūsiukai galėtų, kada atstoti Švarcnegerio "Consider that a divorce"?
Labai seniai kažkokį filmą buvau taip įvertinęs, bet - kuolas. :(

1/10