AVATAR

Tikrai laukiau šio filmo pasirodant, nes režisierius J. Cameronas mano akyse, tikras dievukas ir nemačiau nė vieno jo filmo, kuris būtų prastas. O pvz Terminatorius 2, apskritai man yra filmų filmas ir be abejonės patenka į mėgstamiausių visų laikų top 5. Taigi kai išgirdau gandą, kad Cameronas palieka "Titanikus" ir grįžta prie to "ką geriausiai moka" - fantastika / veiksmas, buvau labai nudžiugęs ir į ateinantį darbą dėjau daug vilčių. Laikas bėga greit ir jau šiandien kine pasižiūrėjau naują Camerono "šedevrą" Avatar ("Įsikūnijimas"). Internete matau, kad dabar tai pats žiūrimiausias filmas, todėl manau kad reklamos ar pasakojimo apie jį tikrai nereikia, tad tik trumpai pasakysiu kad mano lūkeščius pilnai pateisino. Vizualiai nuostabus, šviežias, įtraukiantis ir užburiantis epinis fantastinis veiksmo ir nuotikių blockbusteris, nors kurį laiką būsiantis mūsų kartos "kultu". Nesiimsiu su kažkuo lyginti, nes nematau prasmės ir gal tas madingas pg-13 reitingas truputi nuskriaudė produktą, bet šiaip man labai patiko, nuostabi ir brangi, efektais prikimšta holivudinė pramoga ir ačiū dievui (ar tiesiog Cameronui :) ne visiškai tūpa, kaip pastaruoju metu mus pasiekiantys panašaus populiarumo filmai, alia transformeriai. Žanras gyvas ir paveikus 120% tik reikia žinot ką darai. Paprastai, kietai ir krūtai, o šito reikia visados. Eikit į kiną. 9/10

the NEVERENDING STORY

Pamenu šį gražų ir seną fantasy filmą iš gilios vaikystės, nuo tada kai pamačiau jį per teliką, atmintyje buvo telikę tik migloti fragmentai ir unikali nuotaika, kuri smarkiai įstrigo mano viduje, todėl tikrai džiaugiuos galėdamas atnaujinti pažintį iš naujo ir už tai turiu dėkoti skudurynams, kuriuose kartais galima rasti tokių dvd už centus. "Begalinė istorija" - '84-ų fantasy pasaka vaikams. Šiaip jau fantasy nemėgstu ir nelabai tą žanrą išmanau, bet šitą pavadinčiau išimtimi, nes man jis tikrai patiko, yra mielas ir gražus, išradingas ir talpinantis paprastą, bet nuostabią mintį - neleiskime žūti savo žaismingumui ir fantazijai, nes be jos mes - niekas! Yra ir horroravų elementų, kurie mažam aišku atrodė labai ryškūs ir baugūs, kaip ir kiekvienoj geroj pasakoj manau nebūna viskas nuo pradžių iki galo nuostabu ir gerai. Tiesa, dabar vis girdisi kalbų, kad vaikų gasdinti negalima, reikia, kad jie augtų debiliškam rožiniam pasauly, kur viskas visada idealu, na bet aš džiaugiuos, kad iš manęs dar nebuvo atimta galimybė formuotis kaip asmenybei. O (begalinė) istorija pateikta paprastai: vaikis ima skaityti stebuklingą knygą ir visus joje aprašytų herojų nuotykius mes patiriame drauge su juo. Veiksmas vyksta "Fantazijoje", pasaulyje, kuriame gyvena žmonių vaizduotės vaisiai. Šį pasaulį puola "Niekis", tai fantazijos ėduonis, o šito berniuko questas bus tą niekį įveikti. Labai gražus filmas padaręs didelį impactą vaikui ir turintis pasakiško žavesio ir šiai dienai. 8/10

OFFSPRING

Keistas, naujas režisieriaus van den Houteno, pastačiusio Girl Next Door, darbas. Sakau keistas, nes po peržiūros apniuko tikrai keisti jausmai: Filmas sunkiai žiūrimas, toks kur šikną paskausta besėdint, bet tuo pat metu ir keistai, debiliškai žavingas/smagus. Kažkuo priminė man I drink your blood and I eat your skin. Toks pat, pusiau pavykęs acid tripas ir būdamas mažo biudžeto - gan drąsių užmojų. Gaila Girl next door, ne tik kitoks, tačiau ir daug geresnis filmas, na o Offspring manau tiks tik išprotėjusiems, bepročių ir horroro maniakams, nes jis smarkiai atsiduoda absurdu, beprotybe, mėsa ir šlamštu. Man tai kažkaip keistai patiko, bet žiūrint iš atokiau, average žmogui tikrai pabūgčiau rekomenduoti. Unikalus, plėšrus ir nučiuožęs šūdas! 6/10

A PERFECT GETAWAY

Dar vienas naujas filmas, šių, 2009-ųjų, metų, kurie jau tuoj bus praeiti. Prieš žiūrėdamas nežinojau nič nieko, o toks žiūrėjimas visad pateikia malonių, arba nelabai, siurprizų. "Tobulas pabėgimas", tikrai niekuo neįpatingas, bet tikrai smagiai susivartojo, kaip pramoga, kuri išlaiko dėmesį ir yra tiek smagi, kiek ir erzinanti. Paprastai šnekant - neblogas trileriokas su twistu. Veiksmas gan lėtas, ilgai kuriama įtampa, žiūrovas tai šen tai ten pavedžiojamas už nosies. Kas gerai, kad leidžiama gan nuodugniai pažinti personažus, dėl to jie iš tiesų ima mums rupėti ir tuomet kai baisu jiems - baisu ir mums. Nemažai panašių filmų praleidžia šitą dalį, todėl tik norisi, kad visi greičiau išmirtų. Tačiau kai viskas pagaliau išaiškėja ir įtampos burbulas sprogsta, prasideda visai smagus, juodu humoru paskanintas "raidas", tik kad labai jau trumpas. Taigi žiūrėti visai smagu, tačiau nieko naujo ir nepamatome. Kitas dalykas tai tas jau minėtas ir turiu pabrėžti, gan debiliškas, twistas. Kažkaip dabar pasidarė madinga, kad Twistas siaubo filme - būtinas atributas ir kūrėjai skiria tam daug dėmesio, dėl ko kenčia visko kito kokybė. Tik sėdi ir lauki kol tave apgaus, o tada galėsi sakyti "WOW, matai kaip čia!". Šiuo atveju tas čia tik ga(i)dina reikalą, nes jei imi galvot, kada visas šis paslaptingumas pasidaro papraščiausiu atsilikėliškumu, tai jau nieko gero. Žiūrimas dalykas, bet tikrai ne must see. 7/10

THE TRIANGLE

Dar vienas itin šaunus šiuometinis siurprizas, "Creep" režisieriaus naujas darbas - "Trikampis". Siurprizo faktorius šiuo atveju itin svarbus, nes jis paruošia dirvą tokiam įspūdžiui, kokį gavau aš, tad jei domitės / pasikliaujate nuomone / ketinate žiūrėti - liaukitės skaityti dabar, įspūdžiai bus daug geresni.
Ir išties visai nežinojau ko gi čia laukti, pradžioje jau pagalvojau, kad kažkas perstatė Open water 2 ;) Tačiau viskas labai greit pasisuka mistikos link ir susivoki, jog žiūri kažką paslaptingesnio ir suktesnio, nei tiesiog, istoriją apie tai, kaip kažkam nenuskilo. O nenuskilo tai rimtai ir daug vietos paliekama interpretacijai: ar tai metafora? Ar tai galvosūkis? Ar filosofija? Liepiau baigt skaityt, nes dabar išpliurpsiu: filmas be gaileščio įtraukia mus į supainioto laiko ir ciklinio pragaro sūkurį. Manau ne veltui buvo duotas aiškus referencas į Sizifo mitą, kurio savotiška, šiuolaikiška versija ir būtų galima pavadinti šitą The Triangle. Bent jau mane tai pasikartojančio košmaro idėja visuomet masino ir baugino. Imi fantazuoti ar galima išeitis, kaip ji galėtų būti pasiekta ir kas būtų jei trūkus kantrybei tiesiog imti tyčiotis iš esamos situacijos? Paieškokit atsakymo kartu su Sizifu ir filmo heroje, labai rekomenduoju. Nepaisant tikrai idomaus filmo ir gan ryškiai pajustos žinutės, kažkaip jis paliko ir dar kažką man pamastyti, kažką ko dar negaliu tvirtai užčiuopt ar įvardint, tačiau jaučiu, kad man tai vertinga. Labai nudžiuginęs reginys. 9/10

HALLOWEEN 2 (2009)

Mano mylimas Rob Zombie vėl apsireiškia kino pasaulyje su nauja Halloween dalimi, - savo paties remeiko tęsiniu. Kiekvienas naujas Rob Zombie darbas man - įvikis, nes jo The Devils Rejects, turbūt geriausias filmas kokį mačiau apskritai, tačiau naujas Halloween, kaip ir pastarasis, tiesą pasakius ir vėl nieko ypatingo. Jaučiasi, kad Zombis myli šitą temą ir į visą tą old skūlinį reikalą žvelgia tikrai rimtai, gal net per rimtai. Filmas slegiantis, pilkas, tačiau ir ganėtinai zanūdnas, keistoki įspūdžiai paliko po peržiūros. Negalėčiau pasakyt, kad kažkas man nepatiko, bet kažkaip nepulčiau jo visiems rekomenduoti. Žudynės brutalios, smurto scenos stiprios, yra nemalonaus goro, tačiau pačiai istorijai bendrai trūksta kažkokių "klijų", kurie tvirtai ją sulipdytu į vientisą daiktą, panašus pojutis pamenu buvo apniukęs ir po pirmojo Helouvino. Truputuka atsitiktinės žudynės, atsitiktinėmis aplinkybėmis. Tačiau nusivilimu to tikrai nevadinčiau, gal geriau tiktu žodis "keista", juolab, kad išlaikytos visos slasher žanro fyškės ir būtinos detalės. Naujas Helouvinas - tamsus, niūrus slasheris, tačiau, gaila, nieko revoliucingo. Nepaisant to - man patiko, bet, pasikartosiu, norėčiau, kad Rob Zombis geriau kurtu savo siaubo pasakaites ir savo psichus, o ne vėl ir vėl kurstytu šitą silpnai rusenančią seno kulto ugnelę. Anyhow, Jo stiliuj aš neabejingas. 7/10

2012

Na ką, neatsispyriau ir aš popkorninei pagundai pasižiūrėt naują holivudo saldainį, pastatytą "pasaulio griovėjo" Rolando Emmericho, kuris jau griovė miestus filmuose "Nepriklausomybės diena", "Godzilla", "Diena po rytojaus" etc. Kas matė nors vieną iš tų filmų, gali numanyt ir ką pamatys čia. Taip pat ir aš, gavau ko tikėjausi, efektų prigrūstą ir įtraukiančią holivudinę nesamonę. Nereikėtų žiūrėti 2012, kaip rimto filmo, nes iš tikro nieko be to griovimo ir efektų čia gero ir nėra. Drama, veikėjai, siužetas, viskas kaip ir priklauso grynam holivudiniam mėšlui - šūdas :) Bet praleistas laikas labai smagus, nors ir beprasmis. Man tai be galo smagu žiūrėti kaip griūna pasaulis ir viskas sprogsta ir dūžta, dėl to ir susižiūrėjo labai fainai. 2012 - geras sprogimų šou, be smegenų ir geras filmas, dėl to, kad yra geras savo srityje, noriu pasakyti, kad jis pilnai suteikia tai ką žada - brangią ir kvailą pramogą. Daugiau nėra čia ką ir kalbėti, laukiam 2012-ųjų metų, pažiūrėsim kiek pataikė ;)

DREAD

Taipogi šių metų vaisius, kaip suprantu pastatytas pagal Hellraiserio tėčio Clive Barkerio novelę, jo draugelio, A. DiBlasi kuris jau dirbęs drauge prie The Plague ir Midnight meat train. Na tikrai toks fainas siaubekas, ne iš tokių, kuriuos pulčiau kažkam rekomenduot ar laikyčiau savo favoritais, bet sakyčiau labai decent ir susižiūri su dideliu "malonumu". Istorija sijoja baimės, grožio, traumų, pamišimo, perlaužimo "ribas", pasakodama apie jaunuolių sumastytą projektą univerui, ištirti žmonių siaubą, kaip jie sako "paliesti pabaisą". Kas juos iš tiesų baugina? Vienas jų itin įsijaučia į šį projektą ir ima jį interpretuot savaip ir viskas aišku ritasi blogyn (o mum - linksmyn). Išties, kaip sako - nieko tokio groundbreaking, bet tikrai neprastas filmas, turintis stirpių momentų, kurie vietomis nedaug tenusileidžia ir tam visų numylėtam ir nučiulptam "Pjūklui". 7/10

BLACK DYNAMITE

Labai malonus siurprizas, nors gal ne toks jau ir siurprizas, kadangi prieš žiūrėdamas filmą jau prisiklausiau krūvos liaupsų. Na tai žinojau ko tikėtis ir tą gavau beveik visu šimtu procentu tobula duoklė blacksploitationui visam gražume, idealiai pavykęs bandymas atkartoti kultinį 70-80ų exploitation kiną. Nežinodamas užmušk-nepasakytum kad filmas šių metų: atitaikyta viskas - atmosfera, mados, vaizdas, garsai, net įmesta keletas dirbtinių "kadrų sujungimų", na vienu žodžiu tikra atgaiva ir tikras auksas. Ir nors man 10uko nesiekė, galvojau bus smagiau, still nepraleistinas dalykas, su nepriekaištingai išpildytu užmanymu. Labai gerai.

AUKŠTADVARIO ZOMBIAI

Gaivaus Lietuviško kino vėjuko Pastetobrolija.lt pastatytas puikus minutės trukmės lietuviškas zombinis shortas/pseudo-treileris, alsuojantis gaivalinga 80's Itališkų zombinių filmų dvasia. Negalima pražiopsoti, o kūrėjams linkiu ir toliau taip varyti ir paruošti ilgesnių kebabų šioje dvasioje! That's the way to go!

THE HORRIBLY SLOW MURDERER WITH THE EXTREMELY INEFFICIENT WEAPON

Labai smagus juodo humoro shortas, kurį nieko nedelsiant siūlau ir pasižiūrėti. Čia ir dabar :)

TWIN PEAKS

Pagaliau peržiūrėjau visą kultinį serialą Twin Peaks ir nors nesu didelis serialų mėgėjas, taip pat apie juos praktiškai nerašau, šį kartą nutariau padaryti išimtį ir trumpai aptarti dėl to, kad jis turi nemažai siaubo ir psichodelikos prieskonių ir prie jo kūrimo dirbo D. Lynčas, kurį labai mėgstu ir daugelį jo filmų jau esu aptaręs, tame tarpe ir Twin peaks filmą: fire walk with me. Iš esmės filmas yra serialo priešistorė, tačiau išėjęs serialui pasibaigus. Serialas prasideda tuo, kad vieną rytą mažame Twin Peakso miestelyje randamas vietinės gražuolės Lauros Palmer lavonas. Filmas gi vaizduoja paskutinę Lauros Palmer gyvenimo savaitę ir taip pat atskleidžia kone visas detales, kurios kūrė intrigas bent jau pusę serialo, todėl daugelis griežtai pataria nežiūrėti filmo, prieš tai nemačius serialo. Aš visgi padariau taip, kaip negalima, tačiau visai dėl to nesigailiu ir tikrai šiuo atžvilgiu nebūčiau toks griežtas. Jau vien dėl to, kad mano manymu - filmas atskirai daug galingesnis už visą serialą sudėjus. Na, bet kartu jie irgi - puikus komplektas ir paliko mano mintyse gražų, savotišką ir baugų twin peaks paveikslą. Patį serialą manau būtų galima skirti į dvi dalis: Lauros Palmer bylos detektyvas ir įvykiai po jo. Žiūrint abu sezonus rodosi, kad originaliai buvo sumastyta tik Lauros Palmer istorija, tačiau vėliau, pamačius, kad serialas neša gerus pinigėlius, nutarta istoriją plėtoti, taip sukūrus ir naujų intrigų, jau po to, kai buvo išsiaiškintas Lauros žudikas. Serialas šaunus ir tikrai nesakau, kad blogai jog gyvenimas tesėsi ir po Lauros detektyvo, tačiau negaliu nugalėti įspūdžio, kad nemažai serijų buvo dirbtinai ištęstos. Ypač link pabaigos, kai kurios serijos ne juokais vertė žiovauti ir jų "tuščias pripūtimas" rimtai erzino. Tačiau paskutinė serija, beje, labai "Lynčiška", viską sudėjo į savo vietas ir paliko tokį "išbaigtumo" jausmą, kuris pagaliau suteikė pilnavertį estetinį pasitenkinimą ir leido apsiraminti žinojime, jog visas su šou praleistas laikas - ne veltui. Taigi buvo tikrai nuobodokų serijų, tačiau vis dėl to, paveikslas artimesnis tam iš vaikystės atneštam baugiam jausmui, kurį iškart sukeldavo tik išgirsta muzikinė tema, sukurta Angelo Badalamenti, kai mama žiūrėdavo serialą per teliką, o aš dar buvau per mažas, kad jį suprasčiau. O nuostabią muziką reikia pabrėžti dar ir dar kartą, nes aš ir taip jaučiau, o dabar ir tvirtai įsitikinau, kad muzika sudaro 50, jei ne daugiau, procentų visos šio serialo nuotaikos ir ji yra didžioji kaltininkė kulto, kurį serialas sukūrė. Taigi serialas tikrai puikus ir "paskaičiavus" tas zanūdnas vietas, jam visam, kaip atskiram kūriniui rašyčiau 7 ar 8 iš 10, tuo tarpu kai filmui Fire walk with me, duočiau cielą 10-uką. Jei traukia ši tema - siūlau pažiūrėt viską tvarkingai, tačiau jei norite bent pajausti, kas gi yra tas Twin Peaksas, tačiau tingite ir gailite laiko žiūrėti viską nuosekliai, aš rekomenduočiau filmą - Fire walk with me, kuris mano galva daug dvasingesnis, pilnesnis ir išties neįvertintas. Pažįstu tikrai nemažai žmonių, kurie vadinasi Lyncho gerbėjais, ir žino apie Twin Peaksą, tačiau nė nenutuokia apie to filmo egzistavimą. Gėda!
Vietoje treilerio jums - nuostabūs opening creditsai, su ta baugia, neįkainojama muzikine tema, kuri visai mano kartai baugiai, tačiau ramiai primena kažką šleikščiai romantiško atsinešto iš tamsių vaikystės vakarų ;)

THE DISAPPEARED

Labai neblogas, praeitų metų britų gamybos siaubiakas, išties užkabino savo kokybe ir išlaikė dėmesį iki pat pabaigos. Žvelgiant apskritai - nėra labai išskirtinis: ir siužeto detalės kažkur regėtos ir scaresai lyg nenauji, beje pora jų buvo tikrai neblogų. Tačiau geras pastatymas ir pateikimas visada daro įspūdį, kad ir begale kartų atgimstančioje siaubo istorijoje. Pagrindinis herojus - Paauglys Matthew, kuris besitūsindamas su chebra, praganė savo mažąjį broliuką. Dabar šis dingęs be žinios, o Matthew ir jo tėvas negali ramiai gyventi, girdi balsus, blogai miega ir vienas kitą kaltina. Istorijai tęsiantis išsirutulioja ir keletas twistų, tačiau nepaisant gan paprastos filmo prigimites, kaip jau minėjau jį žiūrėti - vienas malonumas. Šaunus, naujas aukštos klasės siaubiakas. Nieko groundbreaking, tačiau tikrai vertas pamatyti. 8/10

MOON

Taip pat ganėtinai netikėtas ir negirdėtas filmas, iki kol su juo tiesiogiai nesusidūriau, šiemetinė sci-fi drama - Moon / Mėnulis. Kosminę fantastiką, mes gal labiau pratę įsivaizduoti kaip daug veiksmo, su ateiviais ir panašiai, ypač po tokių katik išėjusių filmų, kaip Pandorum, tai ir lauki kažko tokio, tačiau Moon labai ramus, daugiau filosofinis ir knisantis "giliau" patį žmogų, nei eksplotuojantis fantastinius išradimus. Kai kuriais aspektais drįsčiau palyginti su 2001: Kosmine Odisėja ar amerikietiška Soliario versija. Filmas liūdnas, nykus, ramus, tačiau ir labai žavingas, savotiška meditacija su savęs-apmastymais ir skaudžiai iškylančiais etiniais klausimais. Jau spėjau užsukt į imdb ir paskaitynėt kritikos. Tiesą sakant ir pats šį kartą turėčiau techninių klausimų :) Tačiau labai nemėgstu kibimo prie kiekvienos smulkmenos, o Moon - nuostabus, žavingas filmas, primenantis mum, kad fantastika - labai intelektualus žanras. Nepatiks jei ieškote veiksmo ir efektų fiestos. 9/10

THE BUTCHER

Šį kartą, pasitelkdami pseudo-snuff žanrą, mūsų (ne)žmogiškumo ribas bando Korėjiečiai, su 2008-ųjų THE BUTCHER. Na, truputi žinodamas kas čia per reikalas, buvau nusiteikęs ne pačioms maloniausioms emocijoms, bet filmas vistiek sugebėjo mane pergrudrauti ir sugadinti nuotaiką kuo puikiausiai. Manau taip nutiko dėl to, kad kūrėjai pasitelkė tokią "lėto-kopimo" taktiką: pradžioje atrodo ne taip jau ir smarkiai, na pagautos aukos, besišnekučiuojantys maniakai, pamažu pripranti ir imi manyti, kad jau "įveikei" šį filmą, tačiau vėliau jis gan netikėtai užsipuola itin brutaliom, tikroviškom ir nesveikai iškrypėliškom scenom, kurios, na, tiesiog negali nepaveikti. Ir niekas joms tavęs neparuoš, iš tiesų išgyventi šitą filmą - tikras iššūkis. Labai vykęs kūrėjų siekis šokiruoti, įmetant mus veidu tiesiai į mūsų supuvusios "kultūros" dugną - snuff filmo filmavimo "aikštelę", kur aukai prie galvos pritaisyta kamera dar ir suteiks tau progą, pasijusti jos vietoje. Ir vėlgi: kam gi reikia žiūrėti tokius filmus? Aš klausiu savęs to paties! Štai jums mūsų kultūringos, nuostabios, moralios ir religingos visuomenės atspindys mėsos veidrodyje. Ekstremaliai stiprus vaistas.

RABID GRANNIES

1988-ų metų Belgų filmas, išleistas Tromos. Užrašas pradžioje Troma Team Release iškart nuteikia kvailystėms ir ko gi dar tikėtis iš pavadinimo - "Pasiutusios močiutės". Bet iš tiesų filmas nėra toks jau labai trenktas. Aišku kvailas, juokingas ir visaip kitaip vertas savo vardo, bet man pasirodė šiek tiek nuobodokas, toli nuo geriausių Tromos relyzų. O šiaip, jei nekišti čia tromos, tai sakyčiau jog Rabid Grannies - kukli duoklė Evil dead. Labai panašus konceptas, aišku išpildytas tiek kiek pavyko, bet esminės scenarijaus detalės tikrai sutampa. Na, o man labiausiai patiko stebėti tą apraudotiną giminės balių, į kurį suvažiuoja visokie vieni kitų nekenčiantys ir dėl palikimo veidmainiaujantys nevykėliai, taikli žmogiška satyra :) Tarp dovanų bobulkos jubiliejui yra ir keršto tikslais atsiūsta satanova dėžutė, kuri ir užverda košytę. Reikėjo mažiau plepalų ir daugiau goro! Na, bet ką gi, yra kaip yra :)

STRANGE CIRCUS

Labai sujaukta 2005-ų siaubo-drama iš Japonijos. Šį kartą jokių vaiduoklių, filmas pasakoja nelabai pavyzdingos šeimynėlės istoriją, paslaptingai persipinančią su trenktos rašytojos biografija. Viskas prasideda nuo gašlūno tėvo, kuris ima tvirkinti dukrą. Pradžioje atrodo gan suprantama ir nuoseklu, tačiau kuo toliau įvykiai klostosi, tuo viskas darosi painiau ir mes imame svarstyti: tai kas čia visgi sapnas, o kas realybė? Kas tik kūryba, o kas - autobiografija? Filmas labai gražiai, estetiškai pagamytas ir dėl to žiūrisi maloniai, nors iš esmės yra labai atgrasus, o kai kurios scenos, net dantis privertė sukasti. Beje, režisierius pastatęs kultinį Suicide Club. Piktas mindfuckas, paslėptas rožės žiedlapiuose. Gan stiprus, įspūdingas ir rekomenduotinas reginys, tik ne lengvam paspoksojimui, o be to, turėjęs ir erzinančių vietų. 8/10

NAKED LUNCH

Dar vienas paslaptingas ir suktas D. cronenbergo kliedesys, nunešęs mane į pusiau miego būseną. Su tik jam būdingu žaviu nuobodumu, slegiančiu pilkumu ir nemaloniais, Kamiu egzistencializmu atsiduodančiais organikos ir daiktų junginiais. Pripažįstu, kad nesugebėjau šito filmo pažiūrėti šviesiu protu dėl savo ligos, bet ta apsnūdimo stadija, kurioje buvau, kažkaip puikiausiai man lipo, suteikiant "Nuogiems priešpiečiams" leidimą sujaukti mano mintis. Išžiūrėti jį man buvo nelengva, jis slegiantis, labai lėto veiksmo, nuotaika man priminė tokius filmus kaip Spider, Crash ar Kafka, pastarasis, tiesa, ne Cronenbergo. Vabale stūksanti, kalbanti šiknaskylė asociacijas nuskraidino ir iki Kurto Voneguto knygų. Tačiau pripažįstant visą filmo siurrealistinę galią, kažkaip visvien nepatiko man jį žiūrėti ir dėl savo keistos būsenos negaliu atrinkti, ar dėl to, kad jis intencionaliai toks nemalonus ir storai suviniotas, ar dėl to, kad jis iš tiesų nekoks. Su šituo sutrikimu, abejone ir keistu gripo apsnūdimu ir susilaikysiu nuo kažkokio vertinimo. Šiaip jau man Cronenbergo stilius patinka ir reik žinot kur kiši nagus, o kokios nuotaikos čia dalykėlis ir ar jums norisi kišt prie jo snapą gal jau bus aišku ir iš tiek. Dar vienas, manau, labai svarbus dalykas - nė neįsivaizduoju, kas tai per knyga, kurios ekranizacija čionais mačiau. Turiu smarkų įtarimą, kad jei knygą būčiau skaitęs, žiūrėjimas ir įspūdžiai būtų 180 laipsnių kitokie. Dabar jis telieka varginančiu ir nemaloniu sapnu, iš kurio dar nežinau ar pabudau.

THE MAD MAGICIAN

Nespalvotas 1954-ųjų "Pamišęs magas" pasakoja apie iliuzionistą, kuris neiškentęs šlykščių jį supančių žmonių spaudimo tampa žudiku. Tiesą sakant, aš jį visai pateisinu, šlykštūs, valdingi viršininkai, turtų besivaikanti, širdį sudaužiusi, buvusi žmona, mielai pats visus pasmaugčiau. Magija irgi dalykas žavingas ir patrauklus man asmeniškai, tos temos visada nors kiek įdomios, tačiau apskritai filmas gaunasi toks kaip ir detektyvas, o detektyvų aš nelabai mėgstu, tad sulindo ir tiek. 6/10

HEADHUNTER

Nesugalvoju daug filmų apie afrikietiškus demonus, o čia vienas jų, tad vien jau tema gan įdomi. 1989-ų filmas, nelabai žinomas, mažo biudžeto, tačiau mano lūkeščius tai tikrai pranoko. Būna daug labiau pervertinto šūdo panašioje terpėje, o šitas mano galva visai šaunus ir gaila, kad mažokai dėmesio susilaukia. Siužetas tai ganėtinai cheesy, tipo afrikos demonas atlėkęs į niu jorką kapoja random žmonėm galvas, po to imasi kapot galvas tiems, kurie juo susidomi. Kai kurių scenų ir pastatymas cheesy, tačiau vietomis buvau ir labai maloniai nustebintas - vaidyba kartkartėm pasirodė labai jėgova ir šiaip tokių smagių horror dalykėlių pasitaikė. Visumoj toks gan vidutiniškas siaubiakas/detektyvas, bet kažkuo jis mane patraukė. Turi tokį raw horror feelingą, kurį pajaus užkietėję horroro mylėtojai ir supras apie ką aš ;) 7/10
IMDB

GALAXY QUEST

Labai smagi ir kupina veiksmo 1999-ųjų fantastinė komedija. Savotiška sci-fi parodija, nors tikrai nesu didelis scifi žinovas, bet man pasirodė, kad labiausiai akmenimis apmėtytas "star trek" serialas, tačiau tuo pat metu tai ir pati tikriausia duoklė su nuoširdžia meile žanrui :) Filmas toks grynai holivudinis, paprastas, įtiks kiekvieno skoniui ir humoro jausmui, bajeriukai tikrai geri, iš poros net balsu pražvygau, o ir šiaip visą laiką iki pabaigos titrų išbuvau excited ir entertained. Šaunūs nuotykiai kosmose, su gerais efektais, daug veiksmo, juoko ir *vykusiais* holivudiniais fintais. Garantuotai smagiai praleistas laikas. Rekomenduoju visiems, ypač tiems, kas nors tiek kiek aš nuotuokia science fictione ir nėra visiškas suraukto veido riteris ;) 9/10

SALOME & THE FORBIDDEN

Įdomus reginys - žymaus horroro režisieriaus, Clive'o Barker'io, išgersėjusio su Hellraiser, pogrindiniai, "jaunystės" kino darbai, viename dvd - 1973-ių Salome ir 1975-1978-ų The Forbidden. Linksmai, šiuos du senus shortus, su dar visai jaunu "Pinheadu", Dougu Bradliu, man pristato gan komiškos, hyper-vampyrės, nuogais papais iš kokios tai video serijos Redemption. Kažkaip pagalvojau, kad ir Lietuvoj regis dar nebuvo tokios laidos (apart Videokauko Maskoliūno), kur piktą kiną pristatinėtų kokie frykai, alia pasakaitės iš rūsio, galėtų būt koks zombis ar kruvinas klounas, manau susilauktų atgarsio :) Tiesa, siaubo su papais dabar jau pilnas telikas (olialia), tad be jų galėtume ir apsieiti. Abu trumpametražiai filmai nespalvoti ir nebylūs, daugiau toks eksperimentinis vizualinis menas, su užmestu ambientiniu garso takeliu ant viršaus. Manau garsas irgi uždėtas ne tada, kai šie filmai buvo daryti. (Beje dėl nebilaus kino, tai čia kažkada susimasčiau, - jeigu Kinijoje gyvena nebylis, tai jis irgi yra nebylusis kinas?). Salome. Nesistengiau per daug gilintis, veikiau pasidaviau liūliuojamas kinestetinio apžavo ir tiesiog pragyvenau užsipuolusius vaizdus. Vėliau pats Barkeris papasakos, kad šis filmas įkvėptas religinių/biblijinių motyvų. Forbidden jau ilgesnis, tačiau irgi toks pat eksperimentinis filmukas. Man pasirodė jau rišlesnis ir vizualiai patrauklesnis, bet tobulėjant, tai natūralu. Gražiai sužaista su šešėlių negatyvais ir šiaip vaizdinių sprendimų/efektų yra gan genialių. Čia po truputi ima lysti ir Hellraiserio stilistika, pamatinės idėjos: kubizmas, heroglifai, vinys, kančia, odos nuėmimas. Visai mielai žiūrisi man šitie dalykai, tačiau deja, visai nesu kompetetingas spresti apie ar vertinti tą video meną. Gale prisegtas įdomus ir informatyvus interviu su pačiu Barkeriu ir draugeliais kur jie ir papasakoja kas kaip kur ir kodėl. Ryškiausia išvada man po šitos peržiūros - eilinis pyktis ant savęs, kad nerandu laiko / noro / ballsų ir pats susukt kokį kino eksperimentą. Tikiuos šis pyktis vieną dieną privers mane pabandyt kažką tokio padaryt ^_^

THE INVISIBLE MAN

Praeitą žiemą teko atlikti pedagoginę praktiką ir padirbėti etikos mokytoju. Per vieną pamoką devintokams kažkaip išlindo kalba apie filmus ir vienas mokinys paklausė manęs ar esu matęs filmą "Aš esu legenda". Kažkaip aš pasiteiravau ar čia senas, ar naujas filmas, o jis man atsakė "o tai čia jau senas... praeitų metų". Tuomet aš pasakiau, kad man seni filmai tai iki '60-ų ar panašiai ir susilaukiau audringo, nuoširdaus visos klasės juoko gūsio :) Taigi dabar apie filmą, kuris iš tiesų yra senas, 1933-ųjų "Nematomas žmogus". Be to, kad tai ir šiaip kietas išmislas ir visai kietai padarytas, turiu pasakyt, kad aš apakęs, kaip tuo metu padaryti nematomo žmogaus efektai. Po galais, jis atrodo realiau, nei šiuolaikinis kompiuterinis hollow man'as Kevinas Kiauliena! Nežinau kaip tai buvo pasiekta (reiks pasiskaityt), tačiau vizualiai šis nespalvotas kinas nuostabus. Gilus old-skūlas išties nėra mano tema, bet labai gera laiks nuo laiko atsigaivinti tokiais filmais, kurie sujungus fantastiką ir savo laikmetį taip pat įgyją tam tikrą, labai savotišką skonį, kuris įkvėpė daugelį mūsų mėgstamų šių dienų kūrėjų. The Invisible man - šmaikšti siaubo/fantastikos kino klasika, verta dėmesio ne vien dėl stulbinančios, ypač savo laikui, vizualinės pusės, bet ir apskritai įdomios progos pažvelgti, kaip pasikeitė požiūris į išmislą per, jau beveik, šimtmetį. Gud staf. 8/10 Šį kartą, vietoj treilerio, fainas James'o nintendo nerdo video reviu:

FROM BEYOND

Jau senokai gražus šito filmo plakatas buvo užkliuvęs už akių, bet niekad nebuvau nutaręs pasigilint. Šiandien atsitiktinai įsijungus filmą teko garbė pažinti Re-animatoriaus kūrėjų pastatytą From beyond, taip pat pagal legendinio H.P. Lovecrafto kūrinį. Be to, kad nagus čia prikišę Gordonas ir Yuzna, net vieną pagrindinių vaidmenų vaidina pats Daktaras Westas - Jeffrey Combsas :) Tikrai nieko nežinojau apie filmą prieš peržiūrą, todėl visi siurprizai buvo labai malonūs: mokslinė fikcija, kandus humoras, keistas seksualumas, afigėni efektai, saldus gorelis ir šlykštūs monstrai. Nors ir nesu Lovecrafto žinovas, bet jaučiasi jo (įkvėptų) kūrinių savotiškumas. Kažkaip automatiškai lyginant su Reanimatorium, čia visai kitoks filmas, labai savotiškos nuotaikos ir toks, kokį iškart atskirsi iš daugelio kitų. Savo keistu šlykštumu man net priminė kokį Basket case... Labai geras dalykas, bet manau suprantamas tik tikriems horroro fanams, o mane paliekąs svajingai susimastyti - kiek dar tokių gerų-keistų filmų slepiasi tarp siaubo klasikos? Žinau, kad daaaaug ir dėl to labai gera :) Beje, taip man nutiko, kad bežiūrint kompaktas užstrigo ir teko filmo pabaigą žiūrėti youtube, tad tiems, kas (dėl kažkokių priežasčių) nesisiunčia filmų, norėčiau pasakyti, kad visas filmas sukarpytas į 9 dalis mėtosi youtubėje, visai nebloga kokybe. 8/10

MADHOUSE

Pradžioje šis 2004-ų filmas šiek tiek patrenkia amerikonišku mėšlu, tačiau vėliau visai užkabina. Ekrane dar pasirodo ir mano mylimas Lancas Henriksenas, kas labai taiso reikalus ir nors tas amerikoniško šūdo kvapelis laiks nuo laiko prasiveržia, ypač drauge su kai kuriais garso ir vaizdo efektais, tačiau turiu pripažinti, kad tikėjausi prastesnio filmo. Visai maloniai žiūrėjosi jis man, beveik visą laik buvau įsitraukęs ir susidomėjęs. Pora epizodų buvo tikrai geruliai. Vis dėl to pabaiga man buvo itin nuvilianti ir labai jau tikėta, šiuolaikinei holivudo produkcijai, tad įspūdis liko vidutiniškas. Tiesą sakant pusę filmo meldžiausi, kad tik čia viskas nebūtų taip, kaip aš manau, o kai gale suvokiau, kad taip ir yra, pasijutau kaip skuduru per veidą gavęs :) Na, bet vistiek. Jaunas, perspektyvus daktarėlis atvyksta į kažkokį paslaptingą durnyną, kur dedasi keisti dalykėliai. Jame yra toks tamsus, apmusijęs rūsys, kur laikomi visiški psychai. Daktarėlį ten laiks nuo laiko patraukia, o dar jį traukia graži kolegė ir tarp jų mezgasi romanas. Kažkas šitoj ligoninėj pradeda žudynes, o pagrindinis herojus būdamas dideliu geriečiu aišku imasi daryti tvarką. Kaip jau sakiau, tikrai nėra blogas filmas, toli gražu ne toks, kurį galima įvardint, kaip "šūdas", tačiau kaip tik toks "visai nieko", kokio ir buvo galima tikėtis jau vien iš opening creditsų. 6/10

REANIMATOR ACADEMY

Ką gi, pasigavau gripą (tikiuosi kiaulių!) ir biuletenio proga išsidrėbiau pažiūrėt porą filmų. Pirmasis šiandien papuolė gan undergroundinis, bebiudžetis, 92-ų tiesiai-į-video trešiukas "Reanimator academy". Oi kaip senai man reikėjo tokio filmo :) Toks absurdas - pats geriausias vaistas, nuostabiai susižiūrėjo su 39 temperatūra ir nežinau ar yra dar tinkamesnė stadija, žiūrėti tokį filmą. Siaubo mėgėjui išgirdus pavadinimą natūraliai atsistoja klausimas - ar čia susiję su legendiniu re-animatorium? Ką gi, ir taip, ir ne :) Duoklė ir influencas akivaizdus ir neslepiamas, tačiau iš esmės tai čia visai kitoks filmas, kurio istorija neturi nieko bendro. Eeee... ta prasme istorija įžūliai panaši, tačiau išpildymas visai kitoks. Nuostabiai padarytas namų gamybos šitkoras, kuris gal ir neprivertė klykt iš širdies, tačiau smailo neleido nusiimt visą laiką. Keletas scenų apskritai - aukso vertės. Gėris ir atgaiva. 8/10 Gal treileris bus iškalbingesnis už mane

9

Šviežia animacija, tamsi fantasy pasaka, truputi keistoku pavadinimu - 9. Nors galima sakyt, kad "tokie multikai skirti vaikams", visgi 9 man pasirodė kaip ir visai rimtas post-apokaliptinio žanro dalyvis. Karas sunaikino viską, liko tik piktos mašinos siautėjančios šiukšlių krūvose ir maži stebuklingi žmogeliukai, pagaminti gudraus mokslininko. Šie žmogeliukai, baisūs geriečiai, labai jau teigiami personažai, primigtynai "simpatiški". Mašinos savo ruožtu, baisios, didelės ir šlykščios. Manau kai kuriems vaikams gali pasirodyti ir per baisu. Visą filmą šie maži žmogeliukai bėgioja nuo tų padarų, kaunasi su jais ir išgyvena savo dramytes. Didžiąją filmo dalį sudaro veiksmas, o tam labai paranki terpė - animacinis pasaulis, nes čia gali nutikti bet kas. Viskas padaryta labai gražiai, gan tamsiai ir idomiai, tačiau be efektų ir nuotykių daugiau čia ne kaži kas ir slypi. Taigi 9 - gera pramoga bėgiojant po pasaulio savartyną, tačiau pasibaigus filmui, pasibaigia ir jo apžavas. Smagu, tačiau nieko daugiau. O kita vertus - juk nieks nieko stebuklingo man ir nežadėjo ;) 7/10

PROGENY

Labai siaubui nusipelniusio režisieriaus Brian'o Yuzna 1998-ųjų siaubiakas ateivių teroro tematika. Šiaip man Yuzna yra jėga, kiek mačiau jo filmų dar nė vienas nebuvo šūdas, o dauguma išvis superiniai, todėl ir į šį dėjau daug vilčių. Iškart žinojau apie ką jis, kažkaip siužetas lyg ir nebandomas dangstyt nuo pat pat pradžios, bet vistiek buvo idomu ir žiūrėjau išsižiojęs. Taigi pikti ateiviai moteriškei įsodina embrioną. Jos vyras daktaras gan greit ima suprast kame reikalas ir visaip mėgina ištaisyt padėtį. Moteriškė gi užsispiria, kad jos vaikas jai fainas, koks jis bebūtų ir pamažu kraustosi iš proto. Šiaip jau senokai ieškau iš kur grupės Pig Destroyer dainos Treblinka semplas, kur moteris šaukia "I want an abortion, and I want it now. You dont understand, it's one of them!" etc. Semplas tikrai stiprus, įspūdingas, tačiau nieks nežino iš kokio gi filmo jis paimtas. Prisipažinsiu, tikėjaus, kad jau atradau jį, bet deja - ne. :) [Jei tamsta žinote, tai netilėkit]. O šiaip Progeny super filmas savo temoj. Nieko labai pretenzingo ir kaip jau sakiau, - be didelių siurprizų, tačiau išlaikoma labai sick nuotaika ir įvikiams rutuliojantis tikrai nemalonus guzas gerklėje atsiranda, dėl gerai sukurtos įtampos, nesveikos kūrėjų fantazijos, efektų ir t.t. Keista, kad filmas gan retas, kažkaip jaučiu, kad kai kurie Yuznos darbai lieka labai neįvertinti. Man tai čia - kultinis reikalas. 8/10
Štai gan stipriai spoilinantis treileris, tad jei tau jėga tokie filmai, kaip Intruders ar fire in the sky siulyčiau suleist savo nagus į šitą, daugiau nesispolinant.

SURROGATES

Hm na kas gi čia nutiko, kad geri sci-fi pasipylė iš gausybės rago :) Taigi dar vienas šių metų, maloniai nustebinęs, brangus, fantastinis veiksmo filmas. Idėja taip pat ne nauja, tačiau visad žadinanti fantaziją - žmones pakeičia robotai, kurie už juos dirba ir gyvena. Žmonės saugiai valdo juos iš savo namų, taip sakant gyvena per juos. Naujasis gyvenimo būdas visiems labai palengvino reikalus, tipo dingo priežastys nusikalsti ir neapkesti, tačiau natūraliai tas patinka ne visiems. Ir nesunku nuspėti, kaip dažnai panašiuose filmuose nutinka, pagrindinis veikėjas veikiau palaiko žmogiškumą ir naturalumą. Pagrindinį vaidmenį čia gavo Briusas Willisas, tas diedas tai visur atrodo kietai, kur beįlįstų ir taisyklė - dėl jo gražios galvytės filmai su juo dažniausiai nebūna visai prasti. Surrogates nėra stebuklas, bet tikrai labai geras scifi/action filmas, kuris prabėgo labai greit, net per greit. Norėjosi dar. Aš aišku negalėjau nepastebėt ir socialinės žinutės, pankovos, revoliucingos scenos visad masina ir slapčia jau lauki kada taip ir bus realybėje, o pasibaigus filmui gromantiškai atsidusti ir eini toliau gyvent savo rutinos. Anyway Surrogates tikrai jėgovas, vertas dėmesio, nepigus, holivudo filmėcas, su well executed story ir gerais efektais. Malonu. 8/10

PANDORUM

Reikia pradėti nuo "OHO!". Išties netikėtai nudžiugino mane šįvakar šita brangi, dar šviežia, šiemetinė fantastikos bombytė. Užbėgdamas viskam kitam už akių iš karto pareiškiu, kad čia toks filmas, kokių su didžiausiu ilgesiu nuolat laukia fantastikos / veiksmo / siaubo mylėtojai. Tai rečiau pasitaikantys kosminiai filmai, nes, kad tokius padaryt, reik ne tik sėdėt ant maišo pinigų, o ir žinot kaip deramai jį panaudot (holivudui antras punktas dažniausiai negalioja). Tad kol laukiu pasirodant Camerono "Avatar" štai man kibiras šalto vandens į snukelį, niekad man dar negirdėto režisieriaus Christiano Alvarto - Pandorum. Nors aišku lyginant su klasika visad kyla kertelė ir prieštaros, visgi šviežiai po peržiūros jaučiu, kad čia turim kažką, prilygstantį "Svetimui", "Event horizon" ir kitiems panašios prigimties filmams. Nežinau, gal praėjus kuriam laikui imsiu matyti trūkumus, kaip, kad man kartais nutinka (Terminatorius 4, Doomsday ir t.t. man dabar jau neatrodo tokie nuostabūs kaip tik po to apžavo momento), tačiau dabar jaučiuos labai gerai ir noriu nuoširdžiai paliaupsinti to priežastį ir ja pasidalinti!
Siužetas, iš esmės, nieko naujo - žemė baigėsi. Žmonės futuristinėje Nojaus arkoje lekia apsigyventi į naujai atrastą, panašią planetą. Kas čia nauja - afigėnas išpildymas. Geras scenarijus, geri efektai, gera vaidyba, etc. Pojūtis ir džiugus žinojimas, kad kažkas mano berniukiškas fantazijas sugebėjo puikiai pritaikyt ekranui ir padovanojo mums ne tik gerą pramogą su daug kieto veiksmo (tiek tai galima pasakyt ir apie Transformerius), bet ir kažką rimtesnio ir tuopat, galingesnio. Laive, kaip ir priklauso žanrui, kažkas žinoma -ne taip- ir rutuliojantis filmo veiksmui, mes, kartu su veikėjais, aiškinamės kas čia, kaip ir kodėl. Pamažu dėliojasi tamsus paveikslas ir net nepastebi kaip kulminacijos link, užgniaužtu kvapu, prabėga tos dvi valandos. Filme aišku galima įžvelgt daug visokių įtakų ir elementų, kas labai nori prie visko prikibt irgi ras sau peno, bet mano galva Pandorum labai gaivus ir gan originalus šviežio sci-fi/horror oro gūsis, kuris jei jau labai nesužavės, tai bent jau garantuotai padės pukiai praleist laiką prie ekrano. 9/10

JU-ON: OLD LADY IN WHITE

Viena iš poros naujų Japoniškos "pagiežos" serialo dalių, - "Balta senė". Nieko labai naujo ar ypatingo, bet fanų nuvilti neturėtų. Asmeniškai aš radau net keletą naujų idomesnių detalių prie jau gan pabodusios istorijos. Gal mažiau koncentruotasi į visokius šliaužimus, gurgimus ir sėlinimus, o tas išėjo visai į naudą. Istorija sukalta gerai, estetika išlaikyta. Trumpai kalbant: dar viena Ju-on dalis. Nei daugiau, nei mažiau. Yra dar viena nauja dalis - "Juoda mergaitė". Šiaip ta formulė gan įgrįstanti, bet labai patogi filmo trukmė - 60min kaip ir šio) išties vilioja... ;)
Štai abiejų naujų dalių treileris

SUBSPECIES 2: BLOODSTONE

Ilgai gulėjo šitas filmas pas mane laukdamas ypatingos nuotaikos peržiūrai. Šiandien kažkaip vėl pajutau tą jaukų sūrinio, seno gero horroro ilgesį ir jaukiai susisukęs kaldron pažiūrėjau Subspecies tęsinį. Na tiesą sakant, ne kaži ką daugiau galiu pridurt prie įspūdžių apie pirmąjį filmą. Tęsinys lygiai toks pat, cheesy, jaukus ir fainas. Gera užragauti gotiškos romantikos retkarčiais, nors tai ir nėra man labai artima tema. Trumpai-drūtai: abu pirmi subspecies filmai kala į vienus vartus vienodai. Čia stuffas klasikinio vampyrizmo mėgėjams: karstai, kuolai ir t.t. Regiu, kad esti ir dar pora tesinių, bet kolkas jie manęs netraukia. O šiaip jau nors ir juokingi visi tie vampyrai (jeigu tik nori), o filmas kuklus ir neišsišokantis, kažkaip negalėčiau jokio blogo žodžio apie jį pasakyti. Į sveikatėlę, sudžiuvę kraugeriai! 7/10

ORPHAN

Visai naujas filmas užkliuvo už akies ir iš tiesų džiaugiuos, kad šįvakar pasilinksmint nutariau su "Našlaite". Labai daug nesitikėjau, bet laiką praleidau tikrai puikiai. Pradžioje galvojau, kad bus tikras "balls!" su krūva amerikanskų nesamonių ir po keletos tikrai durnų momentų jau buvau benurašąs šitą filmą, tačiau po biški jis mane įtraukė ir dabar jau tikrai džiaugiuos, kad išvydau iki galo. Nors pradžia ir nežada nieko gero, esmė atrodo numatoma ir staiga kiek nuvilia: "gyvenime įsitvirtinusi" šeima įsivaikina devynmetę našlaitę, su kuria, iškart matosi, kad kažkas negerai. Nučiulpta formulė (o kaipgi horrore be to) ir labai lengva paslysti mėšlo krūvon su tais vaikais, tačiau po eilės tikrai erzinančių momentų ėmiau jausti, kad tai visai nebloga duoklė Omenams, Kerėms, Kukurūzų vaikams etc., o viršum to kuriamas naujas, visai originalus trileris. Ir rezultatas tikrai prigauna, tampo nervus, kaip ir priklauso geram trileriui, užgniaužia kvapą iki pat galo ir visai smagiai nudžiugina. Nesidrovėkit jaunosios Mertišės, satanašlaitės, mergaitės su kuria jau-iš-posterio-matau-kad-kažkas-tikrai-ne-taip ir puikiai praleisit laiką. Gal ir nelabai protingas filmas, bet tikrai puikiai pasisekęs, gerai pastatytas ir trilerinę pramogą suteikti turėtų for sure, net ir ne siaubo fanatams. Nice. 7,5/10
http://www.youtube.com/watch?v=P8OjaV3gyOI

ALTERED STATES

Kraupoka ir prikaustanti Amerikietiška 1980-ųjų fantastinė vizija. Režisierius Ken Rusell, apie kurį deja nieko nežinau, tačiau po to, ką katik pamačiau, būtinai reiks pasidomėti daugiau. Tikėjausi gero filmo, nes man jį rekomendavo gerbiamas, gerą skonį turintis žmogus (Ačiū!), o be to, negalėjau jo nesieti su savo mylima grupe - Agoraphobic Nosebleed. Nors niekur tiesioginės sąsajos įrodymų nemačiau, bet kaip fanas, jaučiu, kad filmas tiesiogiai įtakojo jų kūrybą. Ką norėjau pasakyti, kad Altered States net pranoko mano lūkesčius ir dabar jaučiuos gavęs ne tik gerą kino seansą, bet ir neblogai kresteltas viduje. Keistas, drasus, bet labai prasmingas vakaras, kuris dėl šio filmo man tikrai kurį laiką nepasimirš. Altered States tai siurrealistinis, narkotinis tripas po žmogaus pasąmonę ir prigimtį, religinius kliedesius, filosofinį niekį ir esmą. Tamsus, išskirtinis, unikalus filmas, su puikia vaidyba, tobulais spec. efektais ir nepakartojama, nepamirštama vizualine perfekcija. Žiūrėdamas galvojau, kad 8 - tinkamas įvertinimas recenzijai, ne visi momentai kvepia tobulybe, bet pagal tai kaip jaučiuos dabar ir pagal tai, kaip išliaupsinau, tvirtas 9/10 :) "...Another drug turns harmless people into wild beasts."

GIALLO

Nesu didelis Giallo žanro specialistas ar gerbėjas, bet negalėjau atsilaikyti prieš tokį gražų derinį, naują filmą, taip ir pavadinta žanro vardu - Giallo, o šalia besipuikuojantį užrašą, jog režisierius, pats, kultinis - Dario Argento. Tiem kas nežino, trumpai - Giallo, Italų kalboje reiškia "Geltona", tai filmų žanras gavęs savo pavadinimą nuo geltonos spalvos plakatų, ant kurių savo laiku būdavo spausdinamos filmų reklamos. Kiek žinau, giallo dažniausiai yra filmai apie serijinius žudikus, kuriuose persipina detektyvas, trileris, slasheris, gal dar kiek nuogybės. Kaip jau sakiau, nesu to dalyko žinovas, todėl užteks apie tai ir greitai prie paties filmo. "Geltona" šiuo atveju čia įpinta ir į siužetą, kuris be abejo yra apie serijinį žudiką-maniaką ir jo paieškas. Kaip detektyve ar siaubiake, stebuklų jokių nėra, viskas paprasta ir lengvai suprantama. Man tas patiko, nes didelis detektyvų gerbėjas taip pat nesu. Sužiūrėjau Giallo, kaip paprastą, gerą ir tikrai idomų, nors ne stebuklingą trilerį. Norisi paminėti geru žodžiu, - tikrai neblogai, bet ne toks filmas, kokį žiūrėčiau dar kartą. Idomiau man būtų išgirsti ką apie jį mano tikri giallo žanro fanai. 7/10

ANTICHRIST

Apie šį filmą iškart išgirdau tokių frazių, kaip "reikia pamatyti", "filmas sukrėtęs kanų kino festivalį" ir panašiai. Ko tikėtis - neįsivaizdavau, pavadinimas paprastas ir skanus, režisierius, keistuolis ir gerbiamas menininkas, Lars Von Trier [Dogvilis, Šokėja tamsoje]. Filmas yra labai lėtas ir tamsus, visame jame karaliauja tik du aktoriai, didžioji dalis muzikos, tai tamsus, žemo dažnio drone ir dėl jos, žiūrovą nuolat baugina "kažko negero" nuojauta. Deja, kad ir koks stylingas, ar gerai pastatytas filmas tai bebūtų, jis palieka labai prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės norisi gilintis, mėginti suprasti ir galvoti, kad viskas čia labai gilu ir prasminga, tačiau iš kitos pusės, kuri mano galvoje turi persvarą, čia yra tas jau apkalbėtas menas. Menas dėl meno, menas, nes kreizi, menas, nes ore, pravda, šmc, studentai, stilelis, von trieras, bla bla bla. Suprantu, kad kai kuriuos filmus reikia suprasti, bet šis man turbūt pasirodė per daug pretenzingas, nes užuot jautęs, kad kažkas man kažkur "beldžia", daugiau jaučiau, kad čia būtinai REIKIA, kadžką suprasti, nes REIKIA suprasti, bo kitaip nieko nesuprasi. Tai savaiminis blokas. Pasidarė nebeidomu, nuobodu, o visi nauji "netikėti" posūkiai tik kėlė kvailą šypsnį. O to siužeto ten irgi ne per daugiausiai - psichiatras ir jo mergina po šeimyninės tragedijos išvyksta į mišką medžioti savo baimių. Visą filmą jie nelabai rišliai šnekasi, laiks nuo laiko žvėriškai pasidulkindami. Tikriausiai ten daug visokio simbolizmo ir tai vienas iš tų filmų, kuriuos reikia žiūrėti 58446 kartų, kad suprasti, bet manęs šis žavesys nepasiekė. Pretenzingas, madingas ir šiuolaikiškas MENAS, kurio nemėgstu. 4/10. Vienas už netikėtą goriuką, kuris matyt ten taip ir pribloškė kanus, vienas už tamsą ir drone, vienas už prabilusią lapę ir vienas už tas pretenzijas, kurias suprasti esu per kvailas. Tikrai nemėgstu dėt filmų į šuns dienas, tačiau po šito jaučiuosi mažumėlę apvogtas.

ILSA, SHE WOLF OF THE SS

Kas per personažas yra Ilsa ir kas per dalykas tie Ilsos filmai, žinau jau seniai, tačiau prisipažinsiu, iki šiol buvau nematęs nė vieno Ilsos filmo. Šiandien nutariau plėsti kino mėgėjo išsilavinimą ir pagaliau pažiūrėjau pirmąjį filmą apie Ilsą - SS vilkę :) Ilsa yra sadistė nacė komendantė, kuri barškina savo kalinius ir juos kankina. Šiaip jau žinojau viską apie ką šis filmas, todėl nieks manęs nenustebino, žinojau ko tikėtis, todėl tegaliu tik užtvirtinti. Ilsa yra tai, kas tai yra - pats tikriausiais exploitationas, neslepiantis nieko daugiau negu jau pasakyta ir prikalbėta apie šį filmą. Tai naciai, smurtas, kankinimaim nuogybė, seksas. O jau paaaapai. Senai nemačiau tiek papų. Sakyčiau 80 procentų filmo sudaro papai :D Tikrai gan kvailas ir "sūringas" filmas, su nepakartojama aštunto dešimtemčio "video šlikštynių" dvasia. O tokiems debilams kaip aš iki pilnos laimės to ir tereikia. Jėgelė. 7/10

ONE HOUR PHOTO

Labai neblogas 2002-ųjų trileriokas su tikrai geru, abejingų nepaliekančiu aktorium - Robinu Williamsu. Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad būtent šio aktoriaus talentu (ar net sakykime - veidu) ir grįstas šio filmo pamatas. Jo rolė atlikta labai stipriai ir didžiąja dalimi ji išlaiko visą trileriui reikalingą įtampą. Siužetas gan paprastas ir jau apžiūrėjęs dvd dėžutę iškart jį nuspėjau, todėl nebus labai blogai, kad truputi išduosiu, juolab, kad nepaisant to paprastumo, filmas tikrai nustebina, pateikdamas daug daugiau nei žada viršelis. Dar visai nesenai juostinę fotografiją masiškai pradėjo keisti skaitmeninė. Visi nešdavom ryškinti juostas ir laukdavom "kokos gi nuotraukos gausis". Pripažinkite, dažnas pagalvojome ir apie tai, kaip tas žmogus, kuris ryškina mūsų nuotraukas į jas reaguoja, ypač jei dar mėgstate pafotkinti ką nors pikantiško. R. Williamso personažas šiame filme, dirba būtent šį darbą ir į jį žiūri itin rimtai. Taip pat jis žiūri ir į jūsų nuotraukas >:) Trilerio siužetą iš čia išvesti tikrai nėra sunku, bet filmui pasibaigus supratau, kad jis net gilesnis ir suktesnis nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Tikrai gerai prikaustęs, nors ir lėto veiksmo trileris, geresnis už tuos, apie, kuriuos sakome "ai nieko toks, pažiūrėt galima". 7/10

DRAG ME TO HELL

O taip! O taip!!!
Šiemetinis, dar ką tik vasara ir mūsų kino teatruose rodytas, legendinio siaubeko "Evil Dead" režisieriaus, Sam Raimi, naujas darbas. Man Evil Dead yra nemirštantis kultas, vienas geriausių siaubo filmų kino istorijoje, todėl naturaliai iš šito filmo taip pat tikėjausi kažko ypatingo, juolab, kad visi iki šiol girdėti atsiliepimai buvo vien geri. Nors ir buvau suabejojęs Raimi karjera po jo Spider-Man filmų, (nesakau, kad jie kažkuo blogi, tiesiog per toli nuo to kas buvo geriausia piktuosiuose numirėliuose:) tačiau ką tik įsitikinau, kad Raimi dar gali būti geriausias ir puikiai valdo savo paties sukurtą horroro stilistiką. Drag me to hell, mano dideliam džiugesiui yra pats puikiausias horroras, kokio tik galėjau šį vakarą tikėtis: originalus, kraupus, juokingas, paprastas ir drauge ypatingas. Tikras deimantas tikram siaubo mylėtojui. Didelė jo dalis, žinant statistinio šių laikų populiariojo kino žiūrovo išlepimą yra tikrai drąsūs ėjimai, bet su dideliu džiugesiu aš sakau, kad jie pavykę kuo puikiausiai ir suteikia unikalų skonį ne tik pačiam filmui, bet užtvirtina jau minėtą režisieriaus stilių, dėl kurio mes taip mylime Evil dead trilogiją. Daug kas sakė man prieš žiūrint, tą patį ir aš dabar pasakysiu: Drag me to hell turi daugybę Evil Dead detalių ir yra persunktas to paties, paprasto-ir-genialaus, žavesio. Esi Evil Dead fanas? Griebk šitą dabar pat, nieko daugiau nelaukęs. Drag me to hell tikrai nieko nekopijuoja, nesistengia kažkam prilygti ar išrasti dviračio, tai paprasčiausiai yra idealus siaubo filmas, su visais geriausiais žanro atributais. Ko vertas vien tas jausmas, kai gali šiktelti iš siaubo ir imti žvengti vos per kelias sekundes. Šitas filmas prilipdė mane prie ekrano ir iki pat pabaigos negalėjau juo atsidžiaugti, lygiai kaip ir negaliu dabar :) Labai tikiuosi, kad Sam Raimi ir toliau eis šiuo keliu. Internete matau, kad planuojamas Evil Dead perstatymas. Man, kaip fanui, žinoma, labiau patiktu tiesiog 4 dalis, bet velniai nematė, po šio vakaro seanso nekantriai lauksiu ką padarys išradingo režisieriaus rankos, perlipdant jo paties stebuklą. Nuvilk mane pragaran, nebenoriu daugiau liaupsinti, kad nieko vėliau nenuvilti, bet privalau pasakyti, kad dalykas čia labai geras ir talpina savyje viską, kas geriausia horrore. Siūlau susidaryti savo nuomonę, bet nuo manęs tebūnie 10/10, nepaisant to, kad tobulybei ribų nėra. Taip ir toliau!

The HAUNTED WORLD OF EL SUPERBEASTO

Mano nekantriai lauktas ir pagaliau atsiradęs kaip iš giedro dangaus smagus Rob Zombie multikas apie El Superbeasto, veikėją iš jo paties kurto komikso. Rob Zombie darbu kino pasaulyje labai žaviuosi, todėl buvo labai idomu kaip jam pavyks ir animacijos pasaulyje pasireikšti. Apakęs tiesą sakant nelikau, bet tikrai gerai praleidau laiką. El Superbeasto yra pašėlęs, greit prabėgantis filmukas suaugusiems, kurio visas savaiminis tikslas yra smurtas ir seksas. Siužeto subtilybėmis Rob Zombis galvos nesuka ir jokių gylesnių minčių čia pasiūlyti neketina. Viskas ko čia reikia - to per akis: veiksmas, papai, kraujas. Ne stebuklas, bet puikiai žiūrisi. Beje, malonu matyti ir animacijos pasaulyje atgimusius, mėgstamiausio filmo - devils rejects personažus :) Rob Zombie lieka ištikimas savo stiliuj, nykštukai viršun. Labai laukiu Tyranosaurus-Rex. 8/10

GROTESQUE

Linksmai skambančiu pavadinimu - Gurotesuku, šiemetinis siaubo derlius iš Japonijos. Ganėtinai kvailas, bet kino-iškrypėliams smagiai susižiūrėti turintis dalykas, kurį kai kurie žmonės mėgsta vadinti torture-porn. Šiuo atveju toks apibūdinimas, manau, visai tinkamas. Realiai čia nėra jokios gilesnės prasmės, o visas filmo veiksmas yra maniakas kankinantis savo aukas. Goras geras, išmislai tikrai sadistiški, bet visa kita suręsta itin kvailai. Daug kam žinoma tai trūkumas, o man vat kažkaip patinka tokie sūriniai dalykėliai. Tikrai absurdiška, ne itin maloni ir kvailą juoką sukelianti video-šlikštynė žiūrovams, kurie veikiau renkasi nenormalius filmus. 7/10

FRAILTY

Labai pusėtinas trileris apie tėtušį, kuriam vieną dieną pasirodo dievas ir liepia žudyti žmones, nes tai esą demonai. Didžioji dalis filmo vyksta apie tai kaip jis tą daryti verbuoja ir du savo vaikus. Kaip be jokio action'o, filmas tikrai neblogai padarytas, bet įtampa, kurią siekta sukelti čia virsta kažkuo itin erzinančiu, "supintas" siužetas tampa nuspėjamas, o pati idėja gan banali ir skurdžiai išpildyta. Pagaliau pasirodžius pabaigos titrams aš labai apsidžiaugiau, nes jaučiau, kad paskutinis pusvalandis tiesiog bando mano kantrybę. Jei nedėti vilčių ir žiūrėti tik laikui prastumti, filmas tikrai nėra blogas, jis tvarkingas, kuklus, per daug nesistengia kopti į siaubo aukštumas, tačiau nors pirma pusė buvo visai idomi, vėliau tiesiog negalėjau atsiginti jausmo, kad kūrėjai per gerai apie save galvoja ir turėčiau galvoti, kad čia žiūriu sukčiausią, neįtikinamiausią ir baisiai šokiruojantį šedevrą. Mano galva - niekuo per daug neišsiskiriantis, nuobodokas trileris, tik vos puse pėdos lenkiantis vidutinybę. Panašiom temom yra daug geresnių filmų. 5/10

INGLOURIOUS BASTERDS

NešloVyngi NiĖkšai, šviežias Tarantino darbas ir nors jokio horroro čia nėra, noriu tik trumpai jį aptarti ir dėl to, kad buvau kine, o kasdien ten nevaikštau ir man tai reikšmingas laiko praleidimas ir dėl to, kad Tarantino visiems mums kažkuo nusipelnęs režisierius (kita vertus, gal nereikia to ir sakyti? :). Ypač už praėjusį savo filmą Death Proof, kuris dvigubame-filme grindhouse visai plačiąjai kino kultūrai priminė kas iš tiesų yra jėga ir turėjo siaubo prieskonių. Inglourious Basterds, (nesusipratusiem, dar kart primenu, kad filmo pavadinime esančios klaidos - tyčinės) yra įkvėptas kelių senų filmų, kurių pamatyti dar neteko tad jokių lyginimų ir referencų nedarysių. Labai trumpai Nešlovingi niekšai yra būrelis šaltakraujų žydų kareivių, kurių slapta ir vienintelė misija - žudyti nacius. Kuo daugiau ir kuo žiauriau - tuo geriau. Skamba gan exploitationiškai, bet iš tiesų veiksmo filme nėra labai daug ir nors juodo humoro nepagailėta (kas mums labai patinka), šitas filmas man pasirodė daugiau trileris, lyginant su kitais Tarantino filmais, jame daugiau prikaustančios ir kvapą gniaužiančios įtampos. Scenarijus irgi toli gražu nesisuka vien apie žudynes, tačiau nieko išplepėt daugiau neketinu. Žinoma kaip Tarantinui būdinga- filme apstu plepalų. Veikėjai kalba daug, lėtai, labai nuosekliai ir ne visada dalykus susijusius su siužetu, bet kiekvienas Tarantino fanas žino, kame viso to žavesys. Na, o sulaukus kulminacijos visas laukimas, kaip visad atsiperka puikiai ir pasitenkinimo džiaugsmu trykšta kiekvienas mokantis grožėtis kinematografine estetika. Tiesą sakant šio filmo kulminacija tikras šedevras, kurio nepamiršiu ilgą laiką. Mano akimis Inglourious Basterds nėra geriausias Tarantino darbas, bet dar vienas puikus filmas į jo auksinę kolekciją, primenantis man, kodėl kinas, kaip reiškinys yra nuostabus ir nepakeičiamas. 9/10
Siūlau pasižiūrėti gan iškalbingą treilerį, didele raiška ;)