Dar vienas itin šaunus šiuometinis siurprizas, "Creep" režisieriaus naujas darbas - "Trikampis". Siurprizo faktorius šiuo atveju itin svarbus, nes jis paruošia dirvą tokiam įspūdžiui, kokį gavau aš, tad jei domitės / pasikliaujate nuomone / ketinate žiūrėti - liaukitės skaityti dabar, įspūdžiai bus daug geresni.
Ir išties visai nežinojau ko gi čia laukti, pradžioje jau pagalvojau, kad kažkas perstatė Open water 2 ;) Tačiau viskas labai greit pasisuka mistikos link ir susivoki, jog žiūri kažką paslaptingesnio ir suktesnio, nei tiesiog, istoriją apie tai, kaip kažkam nenuskilo. O nenuskilo tai rimtai ir daug vietos paliekama interpretacijai: ar tai metafora? Ar tai galvosūkis? Ar filosofija? Liepiau baigt skaityt, nes dabar išpliurpsiu: filmas be gaileščio įtraukia mus į supainioto laiko ir ciklinio pragaro sūkurį. Manau ne veltui buvo duotas aiškus referencas į Sizifo mitą, kurio savotiška, šiuolaikiška versija ir būtų galima pavadinti šitą The Triangle. Bent jau mane tai pasikartojančio košmaro idėja visuomet masino ir baugino. Imi fantazuoti ar galima išeitis, kaip ji galėtų būti pasiekta ir kas būtų jei trūkus kantrybei tiesiog imti tyčiotis iš esamos situacijos? Paieškokit atsakymo kartu su Sizifu ir filmo heroje, labai rekomenduoju. Nepaisant tikrai idomaus filmo ir gan ryškiai pajustos žinutės, kažkaip jis paliko ir dar kažką man pamastyti, kažką ko dar negaliu tvirtai užčiuopt ar įvardint, tačiau jaučiu, kad man tai vertinga. Labai nudžiuginęs reginys. 9/10
2 comments:
Jo, ir man patiko ta nesibaigiančio košmaro idėja. Iš esmės pats filmas, vaidyba ir pastatymas gan vidutiniškas, bet istorija, idėja, tikrai bauginanti ir gera.
Hm.. Sudomino ir recenzija, ir draugės pasakymas, kad pagrindinė filmo idėja jai paskui sapnavos košmaruos :DD Reiks pažiūrėt ir man būtinai...
Post a Comment