NEEDFUL THINGS

1993-iais metais pasirodžiusi Styveno Kingo knygos ekranizacija - "Reikalingi daiktai". Vėlgi daug nėra ką pasakoti, su Kingo kūryba daugiau-mažiau pažįstamas kiekvienas ir nors ir šūdo Kingas yra prirašęs, bet dauguma jo filmų yra geri, idomūs ir savotiški. Šis - ne tik ne išimtis, bet sakyčiau itin gerai pastatytas, tiesa su knyga negaliu lygint, bo neskaičiau. Bet su filmu labai smagiai praleidau laiką, puikiai įtraukia, visąlaik išlaiko dėmesį buvo ir įtemptų vietelių, o buvo ir iš ko nuoširdžiai pažvengti. Ir ta Kingiška atmosfera labai gerai jaučiasi. Istorija truputi panaši į Storm of the century, - į ramų miestuką atvyksta paslaptingas naujakurys ir įkuria parduotuvėlę "Reikalingi daiktai", kurioje gali gaut visko ko trokšti, tačiau po to turi gražint skolą įvairiais darbeliais. Didelių paslapčių čia nieks nekuria, viskas daugmaž aišku nuo pat pradžių, kaip būdinga Kingui - truputi vaikiška, bet žiūrėt visvien labai smagu ir malonu. 9/10

ELI, ELI, LEMA SABACHTHANI?

Gan sunkiai ištariamas šio 2005-ųjų Japonų filmo pavadinimas reiškia kažką panašaus į "Dieve mano, dieve mano, kodėl gi mane apleidai". Čia neva fantastinis filmas, pradžioje mes trumpai informuojami, kad dabar - 2015-ieji ir žemėje siaučia virusas, priverčiantis savo aukas nusižudyti. Labai, labai lėtai istorija pradeda judėti nuo dviejų noizerių link kelių prašalaičių, kurių viena serganti jauna mergina. Pasirodo, kad noizas (noise muzika) turi gydomųjų galių! Ir regis tik jis gali įveikti paslaptingą virusą. Sutikite, skamba idomiai, ir mane taip pat pradžioje suintrigavo šis neįprastas scenarijus, jau vien dėl to, kad pats domiuosi noise muzika ir kultūra, tačiau filmas - tikra šikna. Vos iškenčiau šitą priekvailį, lėtą, nuobodų, niekaip nepasibaigiantį mėšlą. Šitas filmas sugebėjo mane užmigdyti, nors žiūrėjau jį anksti ryte! Man patinka gražūs, lėti, meditaciniai kadrai, kaip pvz Kyioshi Kurosawos filmuose, na bet Eli, Eli juda lėtai kaip sena nupezus senė. Ir kam? Jei pretenduotų į labai menišką, šitas filmas yra gan tuščias ir nepagrįstas. Eksperimentas žinoma mielas, tačiau nepavykęs. Truputi atgydavau tose vietose, kur buvo susitelkiama į "noizą", bet, kad ir tas žiuauriai prastas ir visiškai neidomus. Yra gražių kadrų, unikalių scenų, tačiau šiaip laikau filmą prastu. Regis kūrėjai patys nesuprato, kad jų idėja - idomi (nors ir juokingoka) ir neišpildė jos, kaip derėjo. 4/10

SHEITAN

Ir vėl prancūzai skelia dešimtukui!!! Po pastarųjų europos ir skandinavijos filmų pradedu jau pamiršt kas išvis yra tas holivudas ir labai džiaugiuosi, nes dabar patys kokybiškiausi ir nepamirštami seansai plaukia toli gražu ne iš amerikos! Sheitan - 2006-ųjų Prancūzų kūryba, ne toks plėšrus reikalas, kaip tie "žmonių elgimaisi su kitais žmonėm nežmoniškai", bet pačios aukščiausios rūšies, garantuoju. Sheitan daugiau šmaikštus, prikolnas, neabejotinai gerai praleistas laikas. Šokčioju ant kėdutės, meldžiu, kad šitas filmas niekada nesibaigtų. Nuostabi pramoga prasideda naktiniame klube su grupele nelabai protingų jaunuolių, kurie nusikabinę keletą patrauklių panelių patraukia linksmintis. Priekvailės linskmybės darosi vis keistesnės, o filmas - originalesnis. Nors jame radau įvairių elementų, sunku jį kažkam prilyginti sakant "šitas tai toks kaip <...>". Taigi Sheitan - be galo smagus, išprotėjęs ir unikalus "pasivažinėjimas", su neužmirštamais personažais, nepakartojamom situacijom, smagiu juodu humoru ir vizualine bei garsine tobulybe. Va taip ir reikia varyti!

AUGUST UNDERGROUND'S PENANCE

Trečioji August underground dalis apie kurią nežinau jau ką daugiau bepridurti, ko dar nepasakiau apie pirmąsias dvi [Skaityti čia ir čia]. Vėlgi pusantros valandos žiūrime puspročių maniakų "namų vaizdelius". Kažkaip dabar prisiminus visą trilogiją drauge, šita dalis man atrodo fainiausiai, nors turbūt tai dėl viso bendro įspūdžio. Iš tikro visos dalys vertos viena kitos, visa trilogija sugula į vieną, "purviną", nemalonią patirtį, kuri pažini ne kiekvienam. August Underground nieko neteigia, nesmerkia ir nenori "pasakyti". Jis tiesiog parodo ligotų žudikų asmenybių tusovkės ir gyvenimo akimirkas. Taigi nuo savęs nieko daugiau ir nenoriu pridurti.

CRUEL RESTAURANT

Japonų statytas praeitų metų filmas "Žiaurus restoranas". Pavadinimas daugmaž atskleidžia apie ką jis ir su savo žmogienos koldūnais primena man filmus Untold Story ir Ebola syndrome. Kaip ir anie, turi tokį absurdiško, durno tik-Azijos-filmams-būdingo humoro. Turi ir goro bei nuogybių, na bet šitame tai nėra išryškinta taip aštriai kaip pvz ta kvapą atimanti žudynių scena matyta Untold story. Čia visi tie kraujai ir papukai žiūrisi gan linksmai ir visumoj filmas gaunasi kaip išradinga, nerūpestinga juodoji komedija. Nieko labai ypatingo, bet puikiai atpalaiduoja. Verta pažiūrėt po sunkios darbo dienos bent jau tam, kad sužinot žiauriaus restorano koldūnų recepto subtilybes.

eXistenZ

Labai jau keistas filmas, tačiau nieko keisto, nes keistuolio režisieriaus - Davido Cronenbergo, kuris regis negali pastatyti filmo, kuris nebūtu nors kiek keistas :) Jau teko susipažinti su nemažai jo filmų - Crash, The Fly, The dead zone, Videodrome, Scanners, The brood, o dabar 1999-ųjų eXistenZ. eXistenZ - tai pusiau organinis, pusiau kompiuterinis žaidimas, kuris sujaukia jūsų protą. Jungiamas tiesiai į kūną su gan šlykščiai atrodančia (gyva?) konsole aparatas primena man vaizdajuostę lendančią į pilvą videodrome. Filmo nuotaika labai keista, atrodo šis žaidimas vis svyruoja ant absurdo ribos ir tai sukelia kažkokio sapno jausmą. Žinote, sapnuose būna biški kvailokų detalių, kurios sapnuojant visai neatrodo kvailos. Čia irgi lyg lauki kol visi aktoriai ims juoktis ir padės savo keistus žaislus į šalį, tačiau keista rimtis išlaikoma ir taip imama žaisti ir žiūrovo smegenimis. Kas gi tikra, o kas netikra? Kur dar žaidimas, o kur jau ne? Kiek plotmių turi mūsų pačių egzistencijos "žaidimas" ir kada metas baigti žaisti? Kur riba tarp mūsų žaidimo ir mūsų kasdienės realybės? Po filmo lieka keistas, gal kiek nemalonus, nerealumo pojūtis ir vakarienė atrodo... idomiai. Savotiškas cyberpunkinis siurrealizmas, keistenybių ištroškusiems.

IRREVERSIBLE

Šį filmą pastebėjau jau ankščiau kai man vis jį siūlydavo imdb rekomendacijos, tačiau pažiūrėti teko tik šiandien, kai vienas matęs draugas pasakė man, kad privalau tai padaryti ir taip priminė, kad esu jį praleidęs. Filmas, 2002-ųjų, prancūzų, režisierius : Gaspar Noe, su kuriuo turėjau trumpą, bet ryškią pažintį - Carne. Nuo pat tada kai žiūrėjau Carne guli ir nematytas - I stand alone, bet dabar jau peržiūros neišvengs, nes Irreversible yra kino šedevras. Hm, nuo ko gi čia pradėti...
Gal nuo formos? Visiškai palaida kamera, padrikai lakstanti po ekraną, neleidžianti mums daug ko pamatyti, bet tuo pačiu sudaranti unikalų pykinančio, nesvarumo, svaigulio jausmą. Filmo laikas bėga atgal, vadinasi pamatome istorijos pabaigą ir tuomet po truputi lipame į jos pradžią, susidarydami vis pilnesnį jos vaizdą ir neišvengiamai koreguodami savo įspūdį apie tai, kas jau pamatyta. Tokią laiko tėkmę pamenu filme Memento, tik kažkaip atsimenu, kad tas nepatiko, o čia yra nuostabu. Dėl to kas pamatyta... Kaip sako vienas internetinis pokštas: "kas pamatyta, nebegali būti pamatyta - atgal". Taip ir gyvenime - kas padaryta, - padaryta. Šiame filme pamačiau vieną brutaliausių žmogžudysčių ir vieną nemaloniausių seksualinės prievartos scenų, kokias man yra tekę matyti ekrane. Tai nėra siaubo filmas, tai drama, tačiau kai kurie jo epizodai buvo gan siaubingi ir ne kiekvienas galės juos ištverti nenusukęs akių. Tačiau nepaisant tos žarnas drebinančios jo tamsos, filmas vertingas ne dėl šoko faktoriaus. Nors ir pažįstu žmonių, kurie bukaprotiškai žavisi brutalybėmis vien dėl jų pačių, ten yra šis tas daugiau. O čia vietos filosofinei interpretacijai išties daug ir man ji labai vertinga. Nebenoriu išduoti nieko daugiau apie tai, kas vyksta šiame filme, bet privalau paantrinti man jį rekomendavusiems žmonėms. Jį pamatyti būtina, seansas - nepamirštamas, patirtis - neišdildoma ir jei išdrįsite perbristi šiek tiek dvokiančio gyvenimo purvo atvaizdavimo, kuris manau čia yra vienas pagrindinių aspektų, patirtis visumoje - nuostabi. Pasaulis ir laikas negrįžtamai sukasi ir nuo to dabar net šiek tiek fiziškai negera. 10/10

HOUSE 3: The horror show

Trečiasis HOUSE [1; 2] filmas, kurio pavyko net originalų dvd įkirsti (pasigyriau). Visi trys House filmai yra labai kieti (ketvirtojo seansas - dar priešaky) ir kas man labai patinka, kad jie nėra susiję. Visi jie kaip atskiri filmai, su kitokiu priėjimu prie istorijos, kitokia nuotaika ir t.t. Praktiškai nesusiję filmai, kuriuos riša tik bendras pavadinimas. Na ir žinoma šioks toks namo vaidmuo istorijoje. Pirmi du House buvo gan juokingi, šitas gi - nė kiek, visiškai rimtas siaubekas, vietomis net smarkiai nemalonus ir truputi baugokas. Šis trečiosios dalies skirtingumas nuo pirmų dviejų priminė man Return of the living dead 3 atvejį, nors patį filmą labiau galima prilyginti Nightmare on elm street filmams apie sapnuose siautėjantį legendinį Fredį Kriugerį. Tiesą sakant house 3 sudarė man tokį įspūdį, kad tai galėtų būti viena iš Nightmare on elm street dalių veikiau nei House. Ir jei taip būtų - ji būtų visai neprasta :) Dabar imdb užmačiau tokį komentarą, kad čia prasčiausia House dalis. Na gi visiškai nesutinku. Mano akyse šitas House serialo vaizdas vis gerėja ir su malonumu looking forwardinu į ketvirtąją dalį. Duota 4/10 wtf? Sakyčiau 9/10 :) Na bet juk mūsų - "siaubo estetų" skonis iškrypes. Istorija kietai sukalta, nuolat išlaikomas dėmesys, siautėja ne šiaip kažkoks blogis, o yra blogiukas su veidu, beje labai įspūdingu (pamenu tą bičą iš kažkur. Bet iš kur???) ir vaidina mano mylimas Lance'as Henriksen'as. Ar gi gali būti blogai? Tik ne true old skūlinio horroro aistruoliams!

S.DARKO

Manau visi kas matė Donnie Darko (2001) sutiks, jog tai ypatingas filmas. Ir buvo tikrai keista išgirsti apie tesinio kūrimą. Rizikingas ėjimas visomis prasmėmis. Ir štai jau yra Samantos Darko dvd-ripas ir visi galime pamatyti kaip gi pasisekė antrosios dalies kūrėjams. Aš tiesą sakant tikėjausi tokio nelabai su originalu susijusio šlamštuko, matyt įtaką išankstinei nuomonei sudarė spjaudymaisi apie tesinio idėją internete. Na bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tesinys yra visai neprastas, geriau nei tikėjausi. Mėginta išlaikyti pirmosios dalies estetiką, kinematografinius triukus, kai kuriose vietose su ta estetika gal ir perspausta, na bet tebunie: tie "lėti"/muzikiniai filmo epizodai veikia tikrai hipnotizuojančiai, užburiančiai. Ir nors manau, kad pirmai daliai nė iš tolo neprilygsta, visgi S.Darko - puikus filmas. Sakyčiau nuostabus, jei ne tas automatinis lyginimas su Donnie Darko ir dėl tos priežasties smarkiai keliama reikalavimų kertelė. Na, o istorija pasakoja apie Donnio sesę - Samantą, kuri (turbūt kaip visi Darko šeimos nariai :)) irgi yra ypatinga. filmas vėl messina su "kelionės laiku filosofija" tik šį kartą gal kiek primityviau/suprantamiau nei pirmąjame filme ir šįkart, kaip jau išduoda užrašas ant plakato, bus daugiau mastoma apie tai kas būtų, jei būtų. Daugiau ir nebespoilinsiu, S.Darko - geras tesinys, daug labiau vykęs nei galėjo būti, sekant tokį keistą ir unikalų filmą. Ir nors iki originalo toli, nors ir bandyta sąmoningai pakopijuoti jo elementus ir kai kas pavyko, kai kas - nelabai, tačiau kaip atskiras filmas - S.Darko tikrai yra žavingas ir vertas dėmesio.

THE TERMINATORS

Kol laukiu kine pasirodant naujojo Terminator: Salvation, į kurį beje dedu daug vilčių, tikiuos, kad jis smarkiai pralenks trečiąjį, kuris buvo gan prastas, į mano akis papuola šių metų mažabiudžetis trashas - The terminators. Nusiteikiau labai prastam filmui, todėl ir gavau ko tikėjausi ir net vargais-negalais pavyko pažiūrėti iki pabaigos, ko negalėčiau pasakyti apie terminatoriaus serialą the Sarah Conor chronicles, kurio vos pirmos serijos iškenčiau tik 15 minučių :) Anyway, smalsiai suirzusius terminatoriaus fanus (kaip aš) galiu nuraminti, kad iš tikro šitas filmas mažai ką bendro turi su originalia terminator istorija. Veikiau panašu į atsiminimus girto žmogaus, pasakojančio apie terminatorių, užrašytus ant lapo ir keletą kart kopijuotus su pasibaigusiais dažais švietimo aparate :) Kūrėjai matyt mėgino susukt mažo biudžeto terminatoriaus filmą, bet gavosi tikrai ne kas. Daugiau pigi kosminė vizija. Visgi kaip kinas-mėšlas, turiu omeny bad-cinema, tai visai išžiūrima nesamonė, tad jei jus traukia būtent išskirtinai prastas kinas, gali ir visai idomu būt pasižiūrėti. Ypač su dėže alaus ir užrašų knygute "ko nereikėtų daryti, norint sukurti filmą" :) Na bet labai nelazdavosiu, manau neigiamų atsiliepimų apie šitą terminators - pilnas internetas. Man buvo idomu. Smalsumas patenkintas, gavau ko ir norėjau :) buvo pora ir tikrai neblogų vietų, kaip kad maloniai ištyškę kraujai žmonių sušaudymo scenose. Galėjo daugiau tokio stuffo prigrūst užuot mėginę konstruot dialogus. Neturėtų šitas filmas būti laikomas rimtu ar vienu iš terminator serijos filmų apskritai. Tačiau kaip trečiarūšis kino-šlamštas tai gal ir visai nieko.
Iš tikrųjų viską kas gero yra šitam filme praktiškai galite pamatyti šiame treileryje

AUGUST UNDERGROUND'S MORDUM

August Underground kūrėjai Toetag pictures ir toliau bando žiūrovo kantrybę savo itin ekstremaliu, eksperimentiniu kinu. Mordum - nešlovingojo pseudo-snuffo August underground tęsinys išėjęs 2003-aisiais. Mačius pirmąjį filmą jau aišku ko tikėtis, bet čia toks dalykas, kurį galima žiūrėti ir pavieniui (aišku jeigu išvis norite žiūrėti tokius dalykus). Be jokio paruošimo jūs tiesiog imate stebėti padugnių, maniakų siautėjimą, įrašytą video juostoje. Jausmas būtent toks, kaip užsileisti atsitiktinę vaizdajuostę, paimta iš žudiko-maniako video kolekcijos spintelės. Žiūrovo pojūčiai dirginami taip aršiai, kad vietomis kyla keistų minčių "o gal vis dėl to tai kas rodoma - tikra?" Mes tikimės, kad ne :) Tačiau filmas pukiai atskleidžia tai, ko būtų galima laukti iš žmogaus padermės. Nemalonių vaizdinių pojutis iš tiesų juntamas. Aš šokiruotas ne tik psichologiškai, bet po tokio seanso, pats jautiesi tarsi fiziškai muštas. Kam reikalingas toks kinas? Tegul į šį klausimą atsako tie, kurie negali jo pakesti. Kraštutiniškas August underground kinas avėdamas aštriomis, peiliais kaustytomis pačiūžomis negailestingai vaikšto žiūrovo jautrumu. Pažiūrėk šitą filmą jei nori pusantros valandos pažvelgti į tuščią ir nužmogintą pasaulį iš iškrypusio, pusžmogio maniako perspektyvos. Neužglaistyta, šlykšti, tuščia ir beribė įvairaus plauko prievarta, beatodairiškas smurtas ir keista plotmė susimastymui.
Toliau laukia ir trečioji A.U. dalis - Penance. Bet iškarto dar vieno tokio filmo negaliu suvirškinti. Pertraukėlė :)

HOUSE 2: The second story

Vos metai po pirmojo HOUSE išėjęs, kaip skelbia užrašas ant dvd tapo dar keistesnis, aš sakyčiau, trenktesnis. Šitame filme gali nutikti bet kas ir tai atrodo labai smagu. Nemažai pasijuokiau, gavosi puiki pasakaitė (iš rūsio) prieš miegą. Į paslaptingąjį "namą", atsikrausto jauna porelė. Greit paaiškėja, kad čia kadais gyveno jaunuolio pro-prosenelis, kuris iš tolimų dikumų parsivežė stebuklingą kaukolę, suteikiančią amžiną gyvenimą ir turinčią dar kažkokių galių. Jie su draugeliu nuvarę tą senioką išsikasa ir pradeda su juo gerti ir panašiai :) Vėliau prasideda visiškai nepaaiškinamų (paaiškinimai čia ir nereikalingi), bet labai durnų ir smagių dalykų virtinė. Toks jausmas, kad tikrai regime kažkieno šią akimirką kuriamą pasaką. Labai smagus ir mielas filmas atsipalaiduoti ir pasijuokti. Būtinai reik pažiūrėt ir likusias dvi House "quadrilogijos" dalis. 8/10

THE CHILDREN

Kažkodėl daug vilčių dėjau į šitą praeitų metų filmą ir jaučiu dėl to karčiai nusvilau. Prasidėjęs vizualiai patraukliai jis užkabina ir lauki kažkokio tikro, paprasto-bet-genialaus horror pragaro, bet vis laukiam laukiam ir kai galu gale kažkas nutinka pasidaro liūdna ir norisi klausti "jeigu tai viskas ką norėjai parodyti, tai kam gi tuomet tokios pretenzijos"? Kam mėginti sudaryti tokią rimtą nuotaiką ir kam visi tie "psichodeliniai-blyksėjimai"? Filmas pretenduojantis į labai rimtą ir galingą atmosferinį siaubeką "nusibaigia" kaip puskvailis, iracionalus holivudinis mėšlas (nors filmas ir Uk). Aktoriai prasti, scenarijus prastas, vaikai paversti kažkokiom stebuklingom, mistinėm, nepagaunamom, ką-nori-darančiom būtybėm. Filmas mane suerzino ir pagaliau labai troškau, kad visi veikėjai kuo greičiau išmirtų ir galėčiau eit į parduotuvę alaus. Vizualiai gal ir gražu, bet kas iš to. Kelios neblogos gore vietelės šito silpnaprotiško mėšlo negelbsti. Jei nesistengtu šitas filmas būti toks "rimto veido", jam būtų buvę labai į naudą. Jei norit pažiūrėt į piktus vaikus, geriau atsiminkite kokį The Brood.
3/10

SILVER BULLET

85'ais išėjusi Styveno Kingo knygos The cycle of the Werewolf ekranizacija. Knygos skaityti neteko, bet ir screenplay'ų parašė pats Kingas tai manau, kad toli nenugrybauta. Iš tiesų daug ir nėra ką pasakyti: vilkolakiai. Gan paprasta siaubo istorija su klasikiniu siaubo personažu. Turi tik Kingui būdingos dvasios ir šiaip be didelių pretenzijų gan šauniai padaryta. Nieko išskirtinio ar ypatingo, bet neblogas filmas. Čia žmogus - vilkas ima terorizuoti ramų miestelį, o pirmasis jį demaskavęs ir dėl to į bėdą papulsiantis žmogus - vaikis sėdintis invalido vežymėlyje. Jam padeda prietranka "šaunus" jo dėdė ir sesuo.

ZODIAC

Pirmoji ir kokybiška mano pažintis su The Zodiac Killer'iu, 2007-ųjų David'o Fincher'io filme ZODIAC. Kad Fincheris kokybiškas holivudo režisierius jau galėjau įsitikinti iš tokių jo filmų kaip Fight Club, Panic Room, Se7en ar Alien3. Zodiac irgi kokybiškai suręstas filmas, pateikiamas tiksliom datom surinktom pagal (neva) tikras bylas. Kaip supratau, Zodiakas - iš tiesų egzistavęs žudikas ir šis ilgas filmas (2 su puse valandos, kurios su pauzelėmis virto trimis), tai detektyvinė istorija apie tai, kaip policija ir keistai pasišventęs karikatūristas seka jo pėdomis, mina jam ant kulnų. Šitas filmas - detektyvas, tikėjausi daugiau siaubo iš jo, pačių žmogžudysčių scenų yra tikrai nedaug ir jos neįpatingos, na bet matyt mėginta kuo tiksliau atvaizduoti tikrus įvykius todėl kažkiek "paskaninimų" buvo išvengta. Kam patinka narpliot bylas ir žavėtis serial killerių nepagaunumu - tai tikrai geras filmas, su juo viskas tvarkoje. Tiesiog mūsų skoniai kiek prasilenkia ir man būtų visai patikę jei jis būtų valandėle trumpesnis. Geras detektyvinis filmas, bet ne toks kokį norėčiau žiūrėti dar kartą. Man jis labiau priminė tokius daugelio mėgstamus filmus kaip Lucky Number Slevin ar The departed, kurie smulkiai pasakoja kokią nors iš tam tikrų etapų sudėliotą istoriją, besisukančią apie vieną ašį. Tokie filmai labai gerbiami, iš daugelio susilaukia aukštų įvertinimų, na ir jie iš esmės tikrai yra geri, tačiau man asmeniškai iš jų pramogos mažoka. Niekad perdaug nesižavėjau detektyvais, tad nesispjaudau, bet ir džiaugsmu netrykštu.

RE-CYCLE a.k.a. GWAI WIK

Garsiųjų Honk Kongo režisierių Brolių Pangų darbas, pasirodęs 2006-aisiais. Broliai Pangai turi galimybių į savo filmą sukišti holivudinį biudžetą ir užtektinai drąsos vystyti gan netradicinį siužetą. Sakau netradicinį, nes filmas keistas, išskirtinis, turi daug sumaišytų elementų, kurių kai kurie atrodo dar niekada nematyti. Nežinau ar holivude kas išdrįstu imtis tokių rizikingų vaizdinių įpakavimo į siaubo-istoriją ir ar jiems gaėtų pavykti taip, kaip pavyko Azijos kino kūrėjams. Paprasčiau - Pangai imasi įgyvendinti drąsias idėjas ir manau jiems pavyksta. Tai mano asmeninė nuomonė. Kitas žiūrovas gal sakys, kad nereikalingai daug čia visko prikimšta ir iš dalies taip pat bus teisus. "Prikimšta" galima sakyti todėl, kad filmas tarsi persirita tris etapus: 1) Gan standartinis J-horror vaiduoklių siaubas 2) Kompiuterinių žaidimų serijos Silent Hill interpretacija 3) Nuotikiai ir kulminacija magiškame fantasy pasaulyje. Mišinys tikrai idomus ir keistas jausmas apima stebint kaip filmas slenka šiomis pakopomis. Man pačiam idomiausia ir vertingiausia čia - Silent Hill interpretacija. Sakau interpretacija, todėl, kad tiesioginė žaidimo įtaka čia lyg net ir nemėginta slėpti. Kai kurios scenos akivaizdžiai paimtos iš 3, 4 Silent hill. Net muzikiniai sprendimai, vaizdinė kompozicija, nuotaika ir visos detalės atitinka. Drįstu teigti, kad šitame filme kai kurios Silent Hill žaidimų detalės atkurtos daug tiksliau, nei pačiame Silent Hill filme. Pasakojimas irgi pateiktas Silent Hill estetika, jei norit vadinkit Urban Decay, arba suvisuotinta asmenine tragedija; rašytoja išgyvena asmeninę krizę patekdama į paslaptingą, realiai matyt neegzistuojantį, demonišką fantasy pasaulį, kur turi įveikti jos laukiančius pavojus ir taip susitvarkyti savo asmenines problemas, suprasti kodėl ji čia (ir suprasti save). Man kaip Silent Hill žaidimo fanui, būtent šiuo aspektu tai auksinis filmas ir būtent už šį SH'iškumą jį labiausiai ir vertinu. Manau, kad žaidimo fanai privalo jį pamatyti. Viena vieta net kiek juokingai siejasi su kompiuteriniais žaidimais apskritai: veikėja turi perbėgti ore kabančių akmeninių luitų eilutę, tarsi koks Mario :)
Na ghost terror etapas nelabai revoliucingas, išskyrus tuos iš SH4: The Room paimtus vaiduoklius, kurie čia atrodo taip, lyg niekur kine dar nemačiau. Masiškai krenta nuo stogų, vėliau tiesiog kybo šalia tavęs, artėja, bet tau nuo to jau darosi blogai. Na, o fantasy dalį man sunkoka vertinti, nes nesu stiprus šitame žanre ir nelabai jį mėgstu. Tiesą sakant man ta kulminacija Fantasy-pasaulyje pasirodė naivoka ir perspausta, visgi labai idomiai išrutuliota. Rezultatas - gan intensyvi, brangiai kainuojanti mišrainė, kuri sukels šiurpią haliucinacinę kelionę po tragišką vienos moteriškės (kurią beje vaidina pagrindinė Pangų filmo The Eye aktorė) Silent Hill'inį pasaulį. 9/10 už vykusią duoklę, geriausiam visų laikų survival horror žanro kompiuteriniui žaidimui.

THE RUINS

Šįryt ankščiau pabudęs nutariau praleisti laisvą laiką su filmu. Pasiėmiau iškeptą dvd su 2008-ųjų The Ruins "Griūvėsiai". Apie filmą nieko nežinojau tad sėdau žiūrėt gan apatiškas. Ruins (pasirodo knygos ekranizacija) prasidėjo kaip gan įprastas amerikanskas siaubo filmas: grupelė jaunų, žavingų amerikiečių, atostogauja egzotiškam žemyne, linksminasi. Kadangi iškart žinome, kad įvyks kažkas negero - prisistato dar vienas turistas svetimšalis ir pasiūlo jiems drauge keliaut apžiūrėt senų griūvėsių. Taip, žinau, kad skamba banaliai, bet čia toks atvejis, kur šita klasikinė siaubo filmų klišė primena mums, kodėl siaubas - pats geriausias žanras! Jie aišku nukeliauja tan, įsivelia į nemalonumus, bet tie nemalonumai, kurie pradžioje pasirodo grėsmingi išties yra tik cukraus pudra palyginus su tuo living nightmare, kuris jų laukia! Mes žinoma kažką numanome, bet veikėjai - nelabai ir pamažu beprotybė įsisupa, nunešdama personažus į fate worse than death :) Ir kai ties viduriu jau atrodo, kad nieko gero nebepamatysime, staiga nutinka dar kažkas ir dar kažkas ir taip filmas kuo toliau - tuo darosi idomesnis. Išbuvau prirakintas prie ekrano ir pritrėkštas prie fotelio visą filmo laiką, stebėdamas šitą puikų tikro horroro parako prikimštą naują produktą. Manau vienas prie geresnių praeitų metų gamybos horror. Po tokių filmų atsidusus visada norisi garsiai pasiklausyti gero death metal!!! Tegyvuoja Horroras!!!
P.s.: yra viena nereali vieta kur įvikiams jau labai subjurus vienas veikėjas tokiu rimtu veidu sušunka "To negali būti, juk keturi amerikiečiai negali tiesiog taip dingti be žinios!" Pradėjau juoktis piktu juoku, kaip smagiai savi-ironiška:) Vienu žodžiu - jėga 9/10

THE VANGUARD

Savotiškas, išskirtinis ir labai mielas vaizdiškai, Britų, 2008-ųjų "Vanguard" man pasirodė tikrai kietas ir patrauklus, nors imdb žiūriu vertinamas labai prieštaringai ir regis daugiau neigiamai. Na čia vienas tų atvejų, kuomet mano skonis bus išskirtinis, nes man tai čia tikrai jėga. Kai baigsiu rašyt šitą postą, butinai smulkiau paskaitysiu kas gi ten kitiem taip jau nepatiko. Gal žmonės labai rimtai žiūri į šitą filmą, man tai čia tiesiog -jėga-, toks daug proto pastangų nereikalaujantis veiksmas, su visai rimtom pretenzijom. Nėra labai didelio biudžeto ir atrodo išties gerai, be to ir sprendimai gan originalūs ir sakyčiau vykę (ypač vizualine prasme). Istorija post-apokaliptinė: žmonės pripompuoti kažkokių chemikalų pavirto super-energingais zombiais. Veiksmas daugiausiai vyksta miškuose, kuriuose susitinka juose gyvenantis kietas laukinis barzdočius, kareivis, pasiūstas jį nužudyti ir dar keletas įdomių veikėjų. Gal kartais ir nelabai aišku ar šitą filmą rimtai reikia žiūrėti ar su šypsena, bet pagaliau susidaro toks labai skanus ir savitas įspūdis, dėl kurio šis filmas įstrigs atminty ilgesniam laikui. Gal kas pamišę dėl gerai apgalvotos mokslinės-fantastikos ar panašių dalykų ir turi dėl ko jį maišyt su purvais, bet aš Vanguard matau kaip puikų, gražiai atrodantį šių dienų exploitationą iš perspektyvių kūrėjų. Nėra jis tobulas, bet aš tikrai smagiai, berniokiškai palaksčiau ryškiaspalviais miškais tarp zombių, su kirvukais rankose. 8/10

JU-REI

2004-ųjų Kerštingas-vaiduoklis iš Japonijos Ju-rei, taip pat žinomas kaip the Uncanny, mažo biudžeto, bet visai kietas filmas sukurtas to paties režisieriaus, kuris pastatė Noroi. Daug išskirtinai įpatingo, palyginus su kitu tokiu j-horroru nėra, tiesą sakant filmas labai panašus į Ju-on. Estetika panaši, vaizdai panašūs, garseliai panašūs, net pateikimas - filmas suskirstytas chapteriais. Nesakau, kad tai visiškas rip-offas, galingai tie vaiduokliai įsirėžę į jų folklorą, tad gal ir detalės dėl to sutampa, na bet vietomis labai jau panašu, todėl kam Ju-on prie širdies - šitas irgi turi praeiti. Kaip su mažu biudžetu tai gerai padirbėta, ištęstos scenos savotiškai veikia, minimaliomis salygomis išpildyta viskas tikrai kietai, reik žinot ką darai ir būt drasiam, kad taip pavaryt. Fintai paprasti, daug kur jau matyti, bet vistiek paveikūs. Nešvaistomas laikas beprasmėm introdukcijom, einama iškart prie reikalo - paprastų paprasčiausio horroro, susidūrimas su vaiduokliais nemalonus ir net nelabai aišku dėl ko viskas vyksta. Tiesiog norėta tamsiai pavaryti ir pabauginti publiką. didžiąja dalimi manau, kad tai vykęs filmas ir kokiam vaikui būtų nepakeliamai baisu. Nors nelabai originalus, bet kaip vaiduoklinis j-horroras, geriau už tuos, kuriuos vadiname vidutiniškais. 7/10

PHANTOM OF THE MALL: Eric's Revenge

Miestelyje atidaromas naujas prekybos centras, bet jame (kažkur pasislėpęs) gyvena piktasis Erikas - per gaisrą sužalotas ir savo tėvų bei namų netekęs jaunuolis, kuriam dabar pavažiavo stogas. Jis įsimylėjęs vieną merginą ir saugo ją nuo visokių negandų, tuo tarpu kol ši rezga romaną su kitu, o aplink vyksta visokios intrigėlės. Vidutiniškas, smarkiai kvailokas, bet visai maloniai susižiūrėjęs '89-ų trešiukas. Turiu paminėti porą labai gerai atrodžiusių kaskadinių fintų, bet šiaip toks neįpareigojantis filmukas, per kurį galite valgyti, pusę jo laiko žiūrėdami į lėkštę ir jei nueisite į tualetą paspaudę pause - daug neprarasit. Paprastai, sūriškai ir bukokai; ko iš tiesų ir tikėjausi!