Kelios scenos galėjo būt trumpesnės, bet iš esmės filmas gana nenuspėjamas ir kuo toliau įsisiautėja veiksmas - tuo smagiau. Keletas eilinių vaikigalių papuola į rankas kaimo religinių fanatikų sektai, kurie už savo įsitikinimus pasiruošę ne tik priešams galvas nukapot, bet ir savo paguldyt. Įsikišus teisėsaugai atokios koplyčios kiemas tampa karo lauku, man baisiai primenančiu Devils Rejects įvadinę sceną.
Smagu, kad personažai nukepami be atrankos ir be gailesčio. Filmo eigoje pagrindinio personažo vardas atitenka, bent keliems veikėjams. Logiška įvykių seka ima ir nupuola prie absurdiškos ir atvirkščiai, nuo ko filmas gerėja tiesiog sekundėm. Fanatikai užtektinai šlykštus, kad jų nekestume, tačiau užtektinai niekšiški, kad ir žavėtumėmės jų beprotybe.
Savo gana beprasmišku veiksmu ir išvadom filmas puikiai perteikia viso to religinio onanizmo beprasmiškumą. Piktdžiugiškas ir smagus, ne klišinis dalykas. Kažkuo labai primena dokumentinį filmą Jesus Camp... Ir gal net sakyčiau yra kiek Tarantiniškas. Idomu ar užkietėjusius krikščionis ir homofobus jis įžeis? Man tai žvengti iš religijos turbūt nenusibos kol gyvas būsiu.
8/10
No comments:
Post a Comment