"Pontipulas" tai nedidelis apsnigtas miestelis Kanadoje, kurio keliukais, siaučiant pūgai, ankstyvą rytą į darbą skuba suirzęs, charizmatiškas radijo laidos vedėjas Grantas Mazzy. Pakeliui sustojus, į jo mašinos stiklą atsitrenkia keista moteris, tačiau nespėjus išsiaiškinti ko ji nori, ši dingsta sniego rūke.
Grantas atvyksta į darbo vietą, rūsyje įrengtą radijo stotį, pasiruošęs produktyviai pliurpti dar vieną dieną, čia jam talkina dvi žavios moteriškės. Nuo pat ankstyvo ryto ėmesi darbo, kaip įprasta, staiga jie pradeda gauti pranešimus apie tai, kad lauke vyksta kažkas labai negero ir keisto. Niekas nepatvirtinta, įvairios nuotrūpos, niekas neaišku, skamba beprotiškai. Veikėjai sužino, kad yra čia ikalinti. Jų misija bus - pranešti žmonėms kas vyksta, kas yra labai sunku, kai pats nieko deramai nesupranti.
Nors ir galima čiuopt savotiško humoro, žiūrint apima kraupoka panika, izoliacijos ir beprotybės pojutis. Nuostabu, kaip filmas sugeba sukurt siaubingą apokaliptinę nuotaiką be jokių ypatingų specialiųjų efektų, su vos pora veikėjų ir daugiausia visokiais garsais. Mum taip pat gana sunku suprasti kas vyksta, rodos kai jau imi nuspėti, siužetas vėl pasisuka netikėta linkme. Posūkiai labai drasūs ir išradingi, kažkas ko tikrai dar neteko matyti/girdėti. Dabar kai užmačiau, kad šis filmas irgi kurtas pagal knygą, darosi suprantamiau, bet jaučiu, kad reiks dar šį filmą žiūrėti, vien savo malonumui.
Nenoriu atskleist pagrindinės veiksmų ašies, nors apie tai galima būtų daugiausiai postringauti. Pasakysiu tik tiek, kad be siaubo ir mokslinės fantastikos čia užgriebiau ir gana rimtą objektą filosofinei diskusijai, kas mane labai sujaudino. Taigi Pontypool ne tik geras siaubo filmas, bet apskritai gana gilus dalykas, kuriame vaikiškas žaidimas gali sugriauti pasaulį, o tai kas atrodo baisu ir grėsminga, gali būti lengvai nugalėta. Taigi netikėtos ir grėsmingos reikšmės, mažo biudžeto šedevre Pontypool. Sužavėtas iki širdies gilumų, nerealiai rekomenduoju šitą simpatingą patirtį.
10/10
1 comment:
Jėgovas filmas. Nors siaubiaku nepavadinčiau.
Įžvelgiau tokią mintį: šeimos nariai, amžinai kalbantys tą patį per tą patį, monotonija ir pasikartojimas, kai viena diena niekuo nesiskiria nuo kitos, tiesiog žudo žmogų. :)
Post a Comment