Vėl kažkaip nepatikrinęs užsižiūrėjau ir pražiūrėjau faktą, kad žiūriu remeiką. Šį kart ne taip blogai, nes režisierius perstatinėja pats savo filmą, o ne kokį egzotiškos šalies šedevrą. Kodėl? Ar vien dėl babkių, gal padėtų atsakyti pirmtakas tokiu pat pavadinimu, bet kadangi dabar mačiau tik 2007-ųjų versiją, kalbėkim tik apie ją.
Pavadinimas tas Smagūs žaidimėliai tiek kartų jau man iš kažkur girdėtas, rodos ir rekomendavo ne vienas patikimas pikto kino mėgėjas. Na išties stiprus ir šlykštus filmas, vienas tų paminėtinų įkalinimo, kankinimo ir patyčių filmų. Išskirtinai nemalonus dar ir savo blogaisiais personažais, kurie toli gražu nesimpatiški, kaip kartais būna blogiukai (pvz kokiam Devils Rejects), o vemt verčiantys vaikiukai iš pieno plaukusiais veideliais. Kitaip pasakius, kaip tik jie per daug saldūs savo rolei, ko aišku ir siekta.
Negaliu neprisiminti Prisukamo apelsino. Ar tik nebus jis čia didelę įtaką padaręs? Knygą skaičiau visą, filmas nepatiko, tai net nepažiūrėjau viso, bet efektą savo ryškiai padarė tas visas "ultrasmurto" reikalas ir čia jis rodos atgimsta. Baltapūkiai smurtautojai be tikslo, John Zorno muzika, beprasmis žiaurumas. Na... negali nepalikti kažkokio įspūdžio. Veikiausiai papiktins ir sunervins, mane išerzino gerai.
Viskas kas vyksta, - vien neteisybė, visa herojų kančia nepelnyta. Trilerio efektas nuolatinis, rodos jau lyg ir pavyks sprukti, bet dar čia kokia nesamonė, o baugiausia, kad viskas taip tikra atrodo, tikrai ne kažką originalesnio ir tesugalvočiau tokioj situacijoj. Norint galima gal ir kažkokio pikto humoro čia įžvelgt, bet šiaip jau tai tik šlykštus beširdis siaubo filmas.
...Ar visgi ne? Link pabaigos staiga, (bent jau man) netikėtai sukratoma šios realybės atvaizdavimo samprata ir aš natūraliai imu dvejoti tuo ką matau, o tas dar labiau nervina. Ar kūrėjai mus taip guodžia, kad čia tik filmas? Paliekamas šioks toks atviras klausimas, kas man gal ir patinka, bet interpretuoti giliau čia dabar nesiryžčiau. Turiu savo minčių, idomu išgirsti mačiusiųjų analizių, o tiem kas dar nematė, visai nesinori sugadinti peržiūros.
Taigi Funny Games U.S. - nemalonus, beširdiškas, erzinantis trileris, kurio kaip eilinio šūdo nepamirši kitądien. Kažkas ko antrą kart žiūrėt nesinori ir vis dėl to mano nuomonė lanksti, nes originalo peržiūra dar tik ateityje. O šiaip zjbs. Kol mes dar čia, nuoširdžiai rekomenduoju pasižiūrėti šito režisieriaus filmą Piano Teacher, galingas daiktas.
8/10
4 comments:
Originalas - vienas prie vieno su remeiku. Pats nemačiau, bet tą sakė draugė, su kuria žiūrėjom.
Po to pagooglinau, kodėl buvo daromas remeikas ir režisieriaus interve radau atsakymą. Ala pirmąjį jis kūrė kaip protestą prieš smurto prikištus holivudo filmus ir kaip priemonę parodyti, kad smurtas nėra toks smagus. Tik kadangi filmas buvo vokiškas, iki auditorijos, kuriai buvo skirtas - nenukeliavo. Todėl buvo sukurtas english-spoken perdirbinys, kad tą auditoriją galų gale pasiektų. Hanekė sakė, jog bandė atkartoti pirmąjį visiškai viens prie vieno.
Originale be to, kad jis originalas didesnį efektą sukuria nematyti (ir ne tokie holivudiniai) aktorių veidai, be to, amerikietiškas variantas šiek tiek pacenzūruotas, nes jei gerai atsimenu, kai moteriškė ,,paprašoma" nusirengti originale, viską ką ji turi pamato ir žiūrovas. Arba čia mano fantazija:) Bendrai paėmus - orginalas įtikinamesnis ir todėl dar nemalonesnis.
Iš Hanekės stipriai rekomenduoju DER SIEBENTE KONTINENT.
interviu apie FUNNY GAMES su režisierium: http://www.youtube.com/watch?v=c2U9kcpepoo
Perdėtai aiški scena su pulteliu tėra režisieriaus priemonė nuvilti žiūrovus -blogiečiams lemta laimėt nuo pat pradžių, nes vienas iš jų žino, jog jis vaidina filme. Taip režisierius bando priversti žiūrovą paklausti savęs - Kodėl vis dar žiūriu jei jau žinau, kaip viskas baigsis?
Dar parekomenduočiau M. Hanekės "Der siebente Kontinent".
Post a Comment