Jei neklystu, 247 laipsniai karščio pagal Farenheitą, tai kažkur 120 laipsnių Celsijaus. Čia, kad geriau suprasti kažkokį kodą primenantį pavadinimą. Taip ir nesupratau ar filmas Gruzinų ar Amerikonų gamybos. Aišku tik, kad Gruzinai smarkiai prie jo prisidėję, jei ir ne vien jų vaisius čia. Pradžios titruose žybteli daug neamerikoniškų pavardžių, būtent tai ir patraukė mane labiausiai sėsti šito reginio: manau nesu matęs nė vieno Gruziniško filmo, o juo labiau - siaubo.
Istorija taip pat europietiška, įsivaizduojama ir Lietuvoj. Girtas jaunimėlis užsitrenkia pirtyje. Pradžioj išgirdus gali pasirodyti juokinga - kaip gi tu užstrigsi pirtyje? Bet filmas gana įtikinamai nupaišo įvykių eigą ir ne tik, kad pilnai patikiu jog taip gali nutikt, bet tuo pačiu ir žymiai skaudžiau, kai toks paprastas, kasdieniškas dalykas gali tapti lemtingu, pražūtingu. Čia kaip su filmu Open Water. Išgyvenimo dramą lemia viena vieta, netinkamai susiklosčiusi įvykių seka, kokia nors neapdairi klaidelė ir viskas. Sukuriama mirtina grėsmė.
Tai lėtas, erzinantis ir pamažu blogėjantis horroras, kur numanai kas nutiks, bet vistiek idomu kaip tai atrodys, kokia bus veikėjų reakcija į vieną ar kitą pablogėjimą ir panašiai. Dar vienas pavyzdys kuris šauna galvon, be Open Water tai ne taip ir senai žiūrėtas ATMarbaFROZEN. Jei nemėgstat tokio tipo filmų, tai su šita pirtim nesiūlyčiau terliotis. Veikiausiai norėsit tik rėkti ant veikėjų, kad jie kvaili, kad kažką reiktų daryti kitaip ir t.t. Aš kaip jau sakiau, - mane įtikino šita saunos košmaro situacija. Taip, erzinančių aspektų nemažai, bet po filmo paliko kažkaip liūdna, tamsu ir neramu, o tai siaubiakui tikri komplimentai.
Tragiška ir pamokanti pasakaitė svaigalų prevencijai. Sunku įsivaizduoti dar kur nors, kada nors tai įvykstant, bet kad vieną kart kažkam Gruzijoje galėjo taip nepasisekti - galima pilnai patikėti. Internete matau ir pamazgų išpilta, nepabijokite susidaryti savo nuomonės. Filmas tikrai yra kokybiškas ir neatrodo kaip biudžeto neturintis Lietuviškas serialas. Ar patiks, ar patikėsit, ar tik susinervinsit, čia jau bus matyt, bet man visai gerai suėjo, tad ranka numoti nesiūlyčiau.
Londoną puola zombiai? Jau ne kartą tai matėme, bet aš vistiek niekada nepraleisčiau tokio reginio ir dar kartą įsitikinu neklydęs, anglai moka gerus filmukus sukt, nesvarbu kokio jie žanro. Taigi šauni, nauja, angliška siaubo komedija Cockneys Vs Zombies. Šį kart ir biudžetas ne pats kukliausias, malonu matyti daug pažįstamų vietų, o dar maloniau kai po jas šliaužioja gyvi numirėliai.
Kriminalas, geri bajeriukai, judrios veiksmo scenos, senjorai su automatais, na tikrai, vienas malonumas. Iki tobulybės dar kažko reikėtų, bet šiaip nėra čia daug apie ką ir šnekėti. Rekomenduoju visiems, tikrai nemanau, kad atsiras kam visiškai nepatiks. Geras laikas, smaguma ir tiek.
24-as sandėlys - naujas, nedidelio biudžeto, bet visai pusė velnio pavykęs, fantastinis anglų darbelis. Londone nukrenta kažkoks lėktūvas, aplink zuja kariuomenė, tuo pat metu didžiūliame sandėlyje įstringa būrelis žmonių, kurių tarpusavio santykiai labai komplikuoti ir visos aistros pačiame įkarštyje. Tai nepaisant to, kad jie ten skiriasi ir pykstasi negalėdami išeiti, sandėlių labirintuose atsiranda kažkoks gleivėtas padaras, smalsiai nužudantis viską, ką sutinka. Šeimyninė drama virsta išgyvenimo drama, su minimaliom po ranka turimom priemonėm ir iš Heartless, bei Kidulthood ir Adulthood pažįstamu Noelu Clarku priešaky.
Šiaip tai paprastas pabaisinis filmukas. Pabaisa ne itin išradinga ir ne tokia grėsminga, kaip koks Svetimas, tačiau vistiek idomu į ją žiūrėti. Dažnai jaučiasi tas kuklus biudžetas, kai kuriais kadrais jaučiasi norėta paslėpti ne tobulus padaro efektus, bet galiu pagirti goro efektus, tikrai labai geri. Filmukas pusėtinas, bet žmonės gražūs, maloniai kažkaip žiūrisi. Tikrai nebus metų scvi-fi horroras, bet kas mėgsta anglų filmus, kaip aš - gali ir pamėginti. Vis dėl to, Attack the block, buvo kiek geriau, tad jei reiktų rinktis iš dviejų (savo tema filmus galima sugretinti) - siūlyčiau aną.
Greit susiprotėję, ir po ketvirtosios dalies vėl gražinę numeraciją, amerikonai išpėrė ir penktąją - iš esmės niekuo nesiskiriančią nuo visų buvusių, bet ir niekuo neprastesnę už praeitas, Galutinio tikslo dalį. Pasakyti daugiau nelabai ir turiu ką, šį kart mirtis užpuola ant griūvančio tilto. Jaunuoliai pabėga iš autobuso ir išsigelbėja, vėliau pradeda po vieną žūti. Ta pati formulė, vis dar veikia ir žiūrisi ne taip ir nuobodžiai. Ta pati situacijų komedija su nereikšmingais debiliukais personažais, bei smagiomis jų skaudžios agonijos scenomis.
Smagu vėl matyti "Bitininką" Tony Toddą, smagu ir tai, kad filmai čia net chronologiškai susiejami, tiesa, nesakysiu kaip. Nežinia kiek tų dalių galima kepti pagal tokią pačią formulę ir kiek dar jų bus, bet tenka pripažinti, kad penktoji - žiūrisi taip pat smagiai. Nepamirškime tik, kad tai nėra rimtas filmas, jis tinka ir prie alaus ir su draugais, kaip lengva pramoga. Susižiūrėjo lengvai, buvo smagu, pamiršau ką mačiau vos pabaigos titrams pasirodžius, kūrėjai susišlavė savo babkes, visi laimingi. Visada kažkaip smagu žiūrėti scenas apie dideles nelaimes, ane? Toks keistas kaltas malonumas.
Nematau net didelės prasmės čia kažkokį balą rašyti, bet tegu būna 6/10.
Pristatau kvailiausią visų laikų pavadinimą. Kodėl negalima buvo tiesiog pavadinti šio filmo Final Destination 4? Juk tai yra ketvirtoji serialo dalis, tai nėra remeikas, tai nėra naujas filmas, kam tuomet klaidinti žmones? Pridėti žodelį the nepakanka, šiuo sprendimu kūrėjai stačiai susimovė, pademonstruodami visiems, kad yra tikri debilai. Jau dabar šiek tiek painu, o kas bus po dvidešimties metų? Žmonės nebeatskirs kas kur, o gal nereiks nė tiek to laiko. Tiesiog vadinkime tai Galutiniu tikslu 4, visiems bus lengviau.
O šiaip tai visai smagus seansiukas. Manau jau pakankamai subrendau kaip žiūrovas suprasti, kad tereikia šitus filmus priimti tokius, kokie jie yra - situacijų komedijos paaugliams. Nereikia čia piktintis nei kvailumu, nei nerealumu, nei kepamais tęsiniais. Yra kaip yra, tad belieka išjungti smegenis ir mėgautis, o tada pramoga visai vertinga. Su tokiu pozityviu nusiteikimu ir išdrįsau šiandien įsijungti naujus tęsinius ir galiu pasakyti, kad nesuklydau, sprendimas buvo geras.
Linksmai praleidau laiką žiūrėdamas kaip išradingai Tomo ir džerio griūvančio-domino principu mirtis po vieną galabija kvailą Amerikos jaunimėlį. Gerai tinka poilsiui, kadangi galvoti nieko nereikia, tik lauki kada kas smagiau užsimuš ir tiek. Labai akcentuotas trimatiškumas, į žiūrovą nuolat mėtomi daiktai ir kaišiojamos visokios galūnės, tikras vaikų darželis. Istorija šį kart prasideda greitų automobilių lenktynėse, kuomet aišku viskas išklera ir įvyksta tragedija. Toliau istorija aiški, žinote jau patys, tad į siužetus tolyn nesileidžiama. Siautėja mirtis, o mum smagu.
Šiek tiek susimasčiau apie tai, kad iš tiesų šitie filmai yra originalūs ir gana įdomiai sumanyti. Jei analizuoti Galutinį tikslą, kaip siaubo žanro filmą pagal bruožus, tai yra labai panašu į slasher tipo filmą. Skirtumas toks, kad vietoj kokio kaukėto žudiko grėsmė čia yra - pati mirtis. Taigi mirtis yra žudikas. Jos žudimo įrankis - daiktai. Šitaip daiktai tampa kone svarbesniais aktoriais už žmones, gaunasi toks savotiškas daiktų fetišas, o personažai - tik antraeilis dalykas. Kūrėjai gerai tą pajautę ir padaro tiek gerai, kiek jiem čia išeina, o kaip sakiau - rezultatas visai fainas. Gerai išsiplovus puodynę galėčiau turbūt dešim tokių tęsinių pažiūrėt, taip ir nesupratęs, kur baigėsi vienas, o kur prasideda kitas. Tik dievuli, koks asilas tą ketvertą nuo pavadinimo nuėmė.
Nuėjau pabalsuot, pažiūrėjau kaip Felixas šoka iš kosmoso, iki tobulo sekmadienio liko tik siaubiakas. Pasirinkau brolius Pangus, kurių teko matyti jau tikrai nemažai filmukų ir daugiau-mažiau jie visada buvo kokybiški. Taigi pagaliau išimtis: brolių Pangų kurtas šūdas. Negana to, kad papuolė išskirtinai idiotiška angliškai dubliuota versija, sudauninanti dialogus vos ne iki bad lip reading lygio, tačiau ir šiaip bendras vaizdas veikiau kaip parodija azijietiško ghost horroro, nei pavyzdinių kūrėjų darbas. Stengiausi ignoruoti tą įgarsinimą, bet jaučiu, kad ne jis čia kaltas dėl visko kas blogai.
Visas pasakojimas neturi ryšio, istorija įsteigta regis tik tam, kad sukurti siužetą filmą jau pastačius. Kažkokie paaugliai iš honk kongo atostogauja Tailande, tenai prasideda riaušės, todėl jie turi apsistoti viešbutyje, kuriame lankytis neplanavo. Tenai vaidenasi kažkokia boba, kuri augino šunis, tačiau jos vyras juos sukapojo ir ji pagimdė kažkokį mutantą.
Tuomet atsiveria kažkokia alternatyvi realybė, šen bei ten žvanga kopėčios, veikėjai vaikšto patamsiais būgštaudami neaišku ko, loja dvasias matantis šuo. Kažkokie kažkaip kažkas kažką. Nieks nemeikina jokio senso, veikėjų protas kaip trijų metų vaiko invalido, o kai imamasi daryti išvadų, negaliu neprapliūpti juokais. Tai PRIVALO būti žanro parodija, kitaip belieka tiesiog įsižeisti. Labai ryškiai jaučiasi, kad filmas darytas, bilia padaryti ir parduoti, o tai visada trenkia mėšlu. Venkit kaip maro šitos Pangų gėdos. Vienas pliusiukas už tai, kad vienoj vietelėj rodos netyčia išsigandau... ar pabudau iš miegų?
Po Exit Humanity nutariau pažiūrėti ir ankstesnį šio perspektyvaus režisieriaus darbą - Scarce. Stilistiškai jis kitoks, daugiau humoro, daugiau piktdžiugos čia ir tema kiek kitokia, paprastesnė gal, kas yra natūralu žinant jog tai debiutas (beje yra smagus referencas į "sekantį" filmą). Jaučiasi tie jaunatviški trūkumai, šiek tiek nelogiška, šiek tiek neišbaigta atrodo kažkas, bet tas nė kiek netrukdo džiaugtis, nes šiaip tai smagus filmukas.
Keli jauni vyrukai keliaudami po Amerika papuola į avariją ir užstringa užsnigtame šūdkaimyje. Vienintelis gyventojas - geltondantis senis maloniai sutinka jiem pagelbėti, pamaitina, suteikia pastogę ir t.t. Žinoma mandagybės tik kiautas, o iš tikro vaikinai pavojuje - jų mėsytės užkasti tyko kanibalai - sadistai.
Na, kaip jau sakiau, scenarijus toks biški nedarašytas, kartais atrodo, kad tempiamas laikas, kad tik pritraukt iki pilnametražio pavidalo. Veiksmai nelabai logiški ir šiaip gal daug smegenų čia neprireikia, tačiau labai mielos pastangos, senis blogietis - puikus personažas ir snukelis jo geras, labai tinkamas, tad labai šauniai žiūrisi ta visas viešnagės spektaklis. Pasidaro kiek nuobodžiau, kai jau einama prie reikalo ir prasideda žudynės, na bet visa ta preliudija tikrai gelbsti reikalą.
Turbūt ne itin gerai siaubo filmui tas bruožas, kad jis idomus tol, kol neprasideda siaubai? Man tai nepatrukdė pasidžiaugt ir laiką apturėjau puikų. Tie dalykai, apie kuriuos galima pasakyti "be ryšio" irgi pasislepia po kažkokia bendra, simpatinga filmo nuotaika ir visi trūkumai galiausiai žūsta, nes jaučiasi pastangos, entuziazmas ir įdėta meilė. O su meile visada gerai, tobulų nebūna. Išliekant objektyviam viską įvertinus sakyčiau - šeši iš dešimt, bet asmeniškai, man, (net ne paslapčia) šitas filmukas patiko daug labiau nei skaičius byloja. Vis dėl to jei jau rekomenduočiau, - tai tik tikriems horror žanro mėgėjams, pašalinis veikiausiai tik numos ranka.
Turiu idėją, svajonę, kuriai turbūt nelemta išsipildyti: ekranizuoti Vienuolio Veroniką Paskenduolę j-horroro stiliumi. Su lietuviška autentika žinoma, nekopijuojant aklai, bet pasimokant iš Azijos meistrų susukti tokį tamsų niūralą, po kurio premjeros po to ištarus "Veronika" visiem dingtų šypsenėlės.
Vizija graži, bet žinant Lietuviško kino situaciją to, veikiausiai, niekad nebus, tad belieka atsidusti, o štai Australai jau turi savotišką Paskenduolės versiją, tik be jokių niekšingų katalikų.
Su minimaliu biudžetu 2008-ais išvydo pasaulį šitas perlas. Padarytas kaip dokumentinė laida Lake Mungo pasakoja apie begalinį skausmą ir sielvartą, kuomet netikėtai ir, žinoma, per anksti miršta mylimas žmogus. Šeimos tragedija prasideda saulėtą dieną, kuomet per maudynes vandenyje dingsta paauglė Alice, - dukra, sesuo. Pradžioje užpuola nežinomybė, vėliau neviltis, ne už ilgo randamas ir kraupiai atrodantis kūnas. Visi šeimos nariai pasakoja apie savo išgyvenimus tuo sunkiu gyvenimo periodu, tamsiausias jų dienas.
Su tragedija susitaikyti šeimos nariams itin sunku ir Alice atminimo jie niekaip nepaleidžia, tad ši pradeda vaidentis. Tai stovi kampe kokioj atsitiktinėj nuotraukoj, tai šmėkšteli kokiam šeimos video, krebžda savo kambary ar aplanko naktiniuose košmaruose. Vis kasinėdami tą istoriją šeimos nariai, bei aplinkiniai aptinka ir tokių faktų, kurių apie šią merginą nežinojo, viskas veda prie šiurpių išvadų, laiks nuo laiko atrandant ir žiūrovui įkišant kokį mobiliaku užfiksuotą filmuką ar perskaitant dienoraščio įrašą.
Svyruojama tarp dramos ir siaubo. Pavaizduotas ilgesys, liūdesys ir sielvartas sukuria tikrai niūrią atmosferą. Vaiduoklio pasirodymai ne "šokinėjantys", o veikiau pilkai šalti ir statiški, kas prideda filmui solidumo ir rimtumo. Net su alum, lempute ir dviese vistiek buvo nejauku žiūrėti šitą filmą, nors drama ir ima viršų. Alia-dokumentikos stilius čia tinka puikiai, neerzina ir gal kokioj vietytėj ir perlenkta lazda su detektyvu, visgi įspūdžiai apie filmą - patys geriausi. Garso takelis puikiai tarnauja vaizdams, antgamtinis elementas taip pat atrodo gan intelektualiai, palyginus su Insidious dujokaukių ir lazerių šou. Žodžiu ramaus judesio, slegianti, tamsi drama, kuri labai tinka prie šio tamsaus metų laiko, mirštančių medžių lapų ir lietaus barbenančio į stiklą.
Po Maskvą puolusių ateivių kažkodėl labai skeptiškai buvau nusiteikęs šito filmo atžvilgiu, plius treileris kažkoks debiliškas pasirodė, todėl sėdau šiai peržiūrai su ciniška šypsenėle: "na, amerikonai, kaip dabar apsikvailinsite?" Tačiau amerikonai šį kart visai maloniai nustebino ir nežinau ar būtent tas blogas nusiteikimas čia taip pat pasitarnavo filmo naudai. Taip pat ačiū dievui, kad filmas nėra padarytas pseudodokumentikos stiliumi, kuo jau net sunku patikėti. Amerikonų tripas po Europą, galėjo būti puikus pasiteisinimas vėl viską buitinėm kamerom padaryti, o tai jau tikrai vargina, pripažinkite.
Taigi pinigingi jaunuoliai iš valstijų aplanko Londoną, Paryžių, Romą ir Frankfurtą, tuomet traukdami į rytus, tusindami Ukrainoj, vietoj to, kad važiuotų į Maskvą, kaip buvo planavę, nutaria dar trumpam likti ir pamatyti Prepiatą, su "ekstremalaus turizmo" versliuku užsiemančiu vietiniu gidu. Atvažiuojia jie, baikščiai pasifotkina, paslankioja, na ir tuomet žinoma viskas pakrypsta veikėjų nenaudai. Daugiau pasakoti nevertėtų nes apgadinsiu smagumą, bet šiaip tai nėra nieko ko negalėtumėt nuspėt.
Nepaisant to, išvengta daug nesamonių, kurių laisvai buvo galima prikrėsti. Net ir paprasti pasibėgiojimai patamsiais yra padaryti gana meistriškai ir tai veikia. Didžiąją filmo dalį net sunku pasakyti kas yra tikroji grėsmė ir kuri grėsmė pavojingesnė. Iš visai paprasto siužeto, kurį sugalvot, manau, būtų nesunku kiekvienam, gaunasi tikrai įtraukiantis, idomus ir įsimintinas siaubo filmas. Taigi dar kartą pasimokau - išankstiniai nusistatymai nėra gerai ir taip yra ne tik su kinu. Per pačių susigalvotas, susikurtas sienas turbūt pražiopsome nemažai dėmesio vertų kurinių, tad gera žinoti jog kartais nuojauta ir nepasitvirtina. Černobilio dienoraščiai yra nesudėtingas, tačiau gerai padarytas filmukas ir dėl to galite nepabijoti ir šįvakar jį įsijungti.
Trečiasis sezonas ėjosi jau sunkiau. Prarandu malonumą ir pagrindinis to kaltininkas - monotonija. Beveik visos serijos apie tą patį: intrigos Los Andžele, sekso pinklės, meilės trikampiai ir panašios nuodėmės. Labai trūksta įvairovės, nepamaišytų kokia vaiduoklių istorija ar kažkas panašaus. Visur identiška nuotaika, visada tos pačios išvados, nuobodoka. Bent paskutinė serija gerai praskaidrino supanašėjusias pasakaites...
Na, bet dar vienas sezonas sužiūrėtas, tad metas už jį atsiskaityti. Nors ir nežinau ar pajėgsiu greitu metu įveikti tai, kas dar laukia vėliau. Bent ne be pokyčių! Kadangi didžioji dalis serijų yra daugmaž apie tą patį, gal net nesivarginsiu daug apie jas pasakoti. Tik pora žodžių ten kur reik. Užsipilkit dribsnius, įsitaisykit ant sofos ir važiuojam.
1) The Trap
2) Loved to Death
3) Carrion Death Šita maloniai išskirtinė. Atsimenu pagaugus dar iš vaikystės. Šiurpios/smagios gaudynės po Amerikos prerijas. Smėlis, karštis, mirtis ir grifas galandantis peilius. Vienas sezono perlų.
4) Abra Cadaver
Medicininis pokštas: kas jei mirtis tėra dingę judesiai ir reakcijos, o iš tiesų, viską puikiai matai, girdi ir suvoki? Ne pati maloniausia vizija
5) Top Billing
Nuo šitų pasakaičių pradedu galvot, kad holivude visi arba sukčiai arba bepročiai
6) Dead Wait
7) The Reluctant Vampire
Šita tiesa irgi idomesnė, kiek kitoks požiūris į vampirizmą, ganėtinai juokinga
8) Easel Kill Ya
Timas Rothas vaidina dailininką, vaizduojantį skaudžią realybę. Jei tos realybės rasti nelengva, - tenka ją sukurti.
9) Undertaking Palor
10) Mournin' Mess
11) Split Second Šita irgi apie seksą, neištikimybę ir pavydą, bet gal kiek smagesnė. Bent labiau kreizi ir outcomas toks džiugus...
12) Deadline
13) Spoiled
14) Yellow
Pabaigai tikrai gera serija, atgaiva ir saldainis. Tikiuosi kažko panašaus daugiau ir ateinančiuose sezonuose. Gero maratono, tiems, kam dar nepabodo!
Vis kitaip dar žmonės sugeba pamatyti, atrodytų jau tokį nuvalkiotą, zombių žanrą. Šį kart tai vėl labiau jausminga, išgyvenimo drama, kur zombiai, tarsi esminis prieskonis. Idėja taipogi nebloga, - kas jei zombių apokalipsė jau buvo? Ir gal net ne kartą? Exit Humanity nukelia mus į Amerikos pilietinio karo laikus, po kurių staiga sekė istorijos nutylėtas vaikštančių numirėlių protrūkis. Tai išgyvenimo ir vilties istorija, skausmo ir pergyvenimo pasakojimas apie žmogų, kuris praranda viską ir iš paskutiniųjų stengiasi atsitiesti.
Tas kilnus, literatūriškas tonas nedingsta viso filmo metu, todėl priduoda istorijai kažkokio epiškumo. Labiau lenktas link ilgaamžiškų vertybių skatinimo, filmas iš tiesų skatina žmogiškumą ir kilniaširdiškumą, nors jo pavadinimas ir sufleruotų atvirkščiai. Tobulas montažas, išmintingai panaudoti klasikiniai triukai ir net išradingai įpinta animacija. Puikus, epinis garso takelis, na labai arti tobulybės filmas šliaužioja. Nors gal ir galėtų būt pusvalanduku trumpesnis, kad užtikrintai nė vienam neįvarytų žiovulio.
Akys visad džiaugias matydamos Bill Moseley, o dar geram filme - išvis smagu. Gerai buvo, kad išnaudota natūrali miškų tamsa, nėra to dišovo jausmo, kad nors veikėjai aklinoj tamsoj - aplinkuj pilna lempų ir šviestuvų. Ir, pasikartojant, apskritai tai turbūt labiau survival drama nei zombių horroras, bet aš niekad nemačiau per daug ryškios skrities tarp šių dviejų žanrų, o juolab nepastebėjau, kad jie viens kitam trukdytų. Žiūriu tai tik antras šio režisieriaus darbas, gal reiktų griebt ir pirmą ta proga. O Exit Humanity patiks, kam patinka The Walking Dead [1; 2;], kam patiko The Road (nors čia aišku ir ne taip tamsu), na bet jaučiat kur lenkiu. Jausminga, dramatiška, gražu ir dar su zombiais. Vertas grieko.
Porą svarbių dalykėlių, kuriuos privalau parašyti po šio naujo Australų filmo peržiūros. Pirma tai tas, kad jis išleistas nemokamai, žmonių 'susimetimo' principu. Kaip suprantu fanai ir geradariai aukojo ir to rezultate šį filmą legaliai gali pamatyti visi norintys, nemokėję nė cento. Savo ruožtu, be abejo, skatinama paremti kūrėjus įsigyjant dvd ar simboliškai perkant po kadrą, bet iš principo tokia kampanija pelno didžiausias mano simpatijas, nes yra tam tikras spjūvis visokiems piratų-medžiotojams, nuolat kovojantiems su vėjo malūnais.
Tad jei galite/norite, - paremkite doleriu, ar bent geru žodžiu draugams paminėkit, parekomenduokit, taip neleisdami kompleksuotiems, šlykščiai iš oro pasipelnyti trokštantiems proto invalidams, stovintiems už visokių trumpinių (ACTA, PIPA, SOPA, LANVA, SIPA, ZALUPA ir t.t.) vadovauti jums ką žiūrėti, o ko ne. Kokį meną rinktis, kokiu domėtis ir už kokį susimokėti.
Antras dalykas tai tas, kad šitas 'dokumentinis' filmas parodo, kad net ir šiame sub-žanre siaubas slypi visai ne tame, kad tu žinai kas gyvens, o kas mirs. Nuo pat filmo pradžios išgyvenę veikėjai pasakoja kas nutiko, t.y.: duoda interviu prieš kamerą, komentuodami filmuotą medžiagą, tačiau nuo to - nė kiek ne mažiau baisu žiūrėti. Tai yra kažkas naujo, dabar jau tokiu įprastu tapusiame, siaubo 'dokumentikos' žanre, kuriame taip dažnai siūlomas rastos-filmuotos medžiagos variantas. Čia štai padaryta kaip kokia publicistinė televizijos laida, tačiau vistiek buvo nejauku, baisu, įtempta.
Vaizduotė veikia ne ką mažiau negu kituose geruose žanro pavyzdžiuose. Baugu tai, ko nematai, baugu, kas slypi tamsoje, baugu kai geras montažas ir sukurta intriga, priverčia patikėti ir simpatizuoti veikėjams. Tu įtikinamas, kad jų pavojus - realus ir jautiesi taip, lyg pats klaidžiotum su jais tuose tuneliuose, gali užčiuopti tą nerimą, pasimetimą ir nejaukumą, užklupusį personažus tamsoje. Turbūt tai ir skiria gerą tokio tipo filmą nuo blogo, kuomet viskas pasibaigia nervinančiu kameros kratymu ir debilišku erzinančių veikėju klykavimu. Paprastas, gerai padarytas šiurpuliukų sukeliantis reginys iš betoninių Sidnėjaus požemių tamsybių.
Nuo pirmų akimirkų vardai ekrane iškart suerzina, kažkuo mane užknisa ta populiari Ispanų chebra - Guillermo Del Toro, Almadovaras ir t.t. Nesimpatiška man jų kuryba, pervertinta, skoniai nuolat prasilenkia. Blade 2 gal dar buvo žiūrimas, Mimic'ą irgi atsimenu kaip kažką tikrai šaunaus, išgirtasis Pano Labirintas jau visai ne man, na o Almodovaras su savo Skin I live in tai išvis gali nx eit. Gal tiesiog man nepavyko kažkaip su jais susidraugaut, bet žodžiu tai kas daugelį turbūt paperka čia mane iškart atšaldo.
Tačiau pats filmukas nėra blogas. Jis nėra baisus, kaip tikėjausi, bet idomus kaip draminis pasakojimas. Vaikų namų gyventojų nuotykiai karo kontekste su geresniais ar blogesniais juos prižiūrinčiųjų suaugusiųjų personažais. Tas vaiduoklis čia daugiau kaip antraplanė istorija visam jų santykių aiškinimuisi, bet prie jos vis grįžtama, tarsi norint priminti, jog čia vis dėl to - siaubo filmas. Labai smarkiai priminė man kai kuriuos Azijos vaiduoklių filmus apie pensionatus, kur koks vaikas nudobtas vaidenasi kitiem, deja pavadinimai jau kažkaip užpelkėję atminty. Tas gal būtų neblogai, bet drama čia visgi persveria siaubą.
Negaliu įvardinti to erzinančio dėmens, bet jis yra ir čia. Nuolat atrodo, kad režisierius baisiai savimi pasitiki ir net neabejoja, kad tai, ką tu šiuo metu žiūri, yra visų filmų filmas. Gal ir gerai tokios ambicijos, o gal jų visai nėra ir čia tik aš susikuriu tokį Guillermo paveikslą. Tuomet tik neaišku man kokios būtent detalės verčia mane taip jaustis. Kaip ten bebūtų filmas žiūrimas. Ne šedevras kaip loja pusė interento, bet tikrai idomus ir žiūrimas pasakojimėlis. Gal ir tie vaikai čia per daug neerzina ir priėjimas prie vaiduoklio tarkime originalus, bet šiaip tai ne mano skonio tokios pasakėčios, tad ir nuoširdžiai rekomenduoti nelabai kam norėčiau. Nežinau ar gerai kai idomiau kas ką dulkina, negu kada vėl pasirodys vaiduoklis. Taigi tokia savotiška mano taikos sutartis Velnio uodegikauliui, Susipažinom, viens kitam nelabai patikom, einam savais keliais, bet kad nebūčiau neteisingas šališkas šiknius, turiu garsiai pripažinti, kad pasakojimas tikrai neprastas ir filmas - mažų mažiausiai idomus. 7/10
Kažkaip baisiai skeptiškai buvau nusiteikęs šito filmo atžvilgiu ir net nežinau kodėl, visai jisai smagus, įtraukiantis ir idomus, nors ir turi nemažai minusų. Jei kas dar nežino, čia toks naujas, brangus fantastinis filmukas apie realybės šou - mirtiną žaidimą. Kažkas panašaus į Running Man, Turkey Shoot ar Battle Royale. Holivudiškai čia padaryta viskas, dramytės daug ir smurto mažai, kraujo trūksta, kas atrodytų keista tokiam filme. Neabejotinai norėta daugiau uždirbti įleidžiant į kiną paauglius.
Aplinka kabinanti, personažai gana nuspėjami, bet dar visai žiūrimi. Džiugu, kad pagrindinė veikėja nebuvo kokia papinga blondinė. Yra daug nelogiškų nesamonių, kaip ir priklauso pramoginiam filmui, tikri fantastikos fanatikai turėtų spjaudytis rūgštimi. Pabaiga labai silpna, visiška klizma kažkokia, supurpti kaip arkliui teko titrus pamačius, na susimauta tikrai nemažai, bet bent jau idomu žiūrėti ir įtampa sukuriama. Reiktu daug klišių išimti ir gerokai pakoreguoti spalvas norint perkopti vidutinybę. Kaip lengvas žiuralas laikui praleisti labai gerai tinka, nieko rimto, bet smagu. Patiko žiūrėti, baigėsi ir pamiršau.
Dar viena Bleiro Raganos versija, dar vienas pseudodokumentinis siaubiakas. Šį kart iš Anglijos - Naktis miškuose.
Žiūrėti paviliojo tai, kad ant plakato paminėti Bronson ir Monsters kūrėjai. Nežinau kurie čia tiksliai iš jų dalyvavo ir ką darė, atpažįstu tik vieną bičą, bet šį kart produktas ne toks ir nuostabus, nebent labai norit dar kartą pažiūrėti Bleiro Raganą, tik ta jau atsibodo. O sugalvoti situaciją kada taip jausčiausi sunku. Nei čia originalu, nei čia sena, bet padaryta gerai, kažkoks bereikalingas smaukymasis tuomet gaunasi.
Baisios vietos išgautos iš to, kad nematai kas už kameros, visi 'scaresai' pigūs ir padaryti post-produkcija, - dideliu garsu, nerealistiškais, skaitmeniniais kameros trukdžiais ir panašiai. Kaip sako James Wan (Saw, Dead Silence, Insidiousrežisierius) 'nebedarykite netikro išgasčio, nieko nėra blogiau kaip pamatyti, kad tave vėl išgasdino iš spintelės iššokusi katė'. Čia viskas deja tuo ir remta.
Istorija niekuo neypatinga, trys (pasirodo nelabai)draugai išvažiuoja praleist naktelės anglijos laukuose. Ten lyg vaikštinėja kažkoks mitinis raganius, kuris visus karia.
Ateina naktis, tada visi rėkauja ir laksto patamsiuose su kamera. Vos pasidaro idomiau, filmas netikėtai baigiasi. Neaišku nei kam čia to reikėjo, nei dėl ko čia viskas vyko, nei kam aš jį žiūrėjau. Gal ir turi baugesnių momentų, bet jie pasiekti sukčiaujant, o iš tiesų nieko gero čia nėra. Nemanau, kad verta gaišti laiką, kad ir kaip patraukliai gali pasirodyti iš pradžių. Ne blogiausias variantas, bet 'dar vienas', tuščias ir nereikalingas, reikėtų palikti pataisų.
4/10
Naujas, smarkus anglų trileris nustebino maloniai, iš plakato ir pavadinimo tikėjausi nuobodaus kankinimais paremto siaubuko, o čia įtemptas, psichologinis teroras, viso seanso metu nepaleidžiantis sutrauktų raumenų. Prasideda kažkaip abejingai ir paaugliškai: narkotikai, dubstepas, žaidimai, merginos. Daug gero nežada ir apskirtai tas Truth or dare iš prigimties kažkoks durnas žaidimas, užtat poto visas ateinantis veiksmas kaip geras siurprizas. Sunkiai nuspėjantis ir įtaigiai veikiantis, todėl apie siužetą geriausia išvis nieko nežinoti. Galiu tik nuraminti, kad jis nebus vien tuo žaidimu grįstas.
Tiesa, tai vienas tų vienkartinių filmų, kuriuos labai gerai pamatyti, bet antrą kart nebėra daug prasmės. Tai geras istorijos pasakojimas žaidžiantis jūsų nervų lastelėm, visą laik priverčiantis stovėti ant pirštų galų. Kuo arčiau galo, tuo daugiau detalių atskleidžiama ir tai, kas iš pradžių gali pasirodyti nelogiška, nepelnyta ar nepateisinama, galu gale puikiausiai susiveda į vieną tvarkingą siūlų kamuolį. Kaip visada anglai šaunuoliai, Tiesa ar drąsa - skanus mėsgalis trilerių mėgėjams.
8/10
Pavadinimas irgi pasmerkiantis filmą ne už ilgo pasiklysti panašių pavadinimų šiukšlyne, net pirmą kart išgirdus kelia abejonę, 'pala, matęs aš šitą ar ne? ... Ai ne, ten turbūt Within The Woods' ir įkyriai limpa kažkoks Lažojaus bajeris - Cabin in James Woods. Pagal metus šviežiena, plakatas nematytas, pasirodo ir filmas naujas, nematytas, atsiliepimai neblogi.
Nu aš tai pagirų nedalinsiu, gal ir smagus jis yra smarkiai atpalaidavus smegenis, bet per daug kvailystės šį kart net mane supykino. Jei apsirūkai, prisigeri ar kažkaip kitaip atpalaiduoji smegenis iki debilo tai turėtų fainai žiūrėtis: drąsios idėjos, gana originalūs užmojai, smagi išmonė su visais tais fantastiniais padarais ir tykštančiais kraujais. Gal aš per piktas, kad pasidžiaugt, bet tuos gerus dalykėlius man temdė visiškai dauniškas amerikoniškas pateikimas, šūdini ultra-stereotipiniai personažai, humoras dėl humoro ir tas neapleidžiantis jausmas, kad filmas tave laiko durnu.
Nepadėjo nei Siqurney Weaver, nei 'bloga' pabaiga, nei nevykę pokštai. Užmanymas gal ir originalus, tam tikra prasme, bet visvien atrodo kaip rinkinys jau matytų dalykų ir net jei atleist jam už visą jo išsišokėliškumą, vistiek jis pateiktas taip vaikiškai, kad gėda žmogui pasakyt.
Šitas filmas yra pramogėlė ir taip jis ir turėtų būti žiūrimas. Nereikėtų iš jo daryti pavyzdinio siaubo filmo ir atrakcija bus nebloga.
Patiko man kaip jie išleidžia visus tuos padarus, bet ir ten fantazija kažkokia holivudo apribota. Su tuo, kad nieks nemeikina jokio senso, man susitaikyti nesunku, bet jei jau taip varai, kažkiek kitokiu kampu reikėtų viską parodyt. Čia gi kažkokia koledžo komedija su kompiuteriniu krauju, žaisliniais padarais, negražia mįsles menančia merga ir pikta korporacija, kurioje dirba paprasti žmogeliukai. Žiūrimas daiktas, jei norisi kažko lengvo, bet internete sklandančių pagyrų tikrai nenusipelnęs. Geras smaukalas po darbo, kai nieko į galvą dėtis nebesinori, tik dėl to sąlyginio smagumo ir, tarkime, sumanumo vertas krisleliu daugiau nei 'vidutiniškai'. 5/10
Vėl ne itin sąžiningas postas, tačiau taupysiu vietą ir laiką. Šiuos filmus taip patogu sugretinti, kad tikrai jie čia tiks kartu, be to atskirai juos aptarinėti ne tik, kad nematau prasmės, o turbūt ir nesugebėčiau. Tiesiog nežinau ką daug pasakyti ir tai turbūt didžiąja dalimi dėl to, kad nei vieno nei kito nesugebėjau pažiūrėti viso. Jei būčiau iškentęs iki galo, gal ir galėčiau išryškinti daugiau kiekvieno trūkumų, bet dabar man tiesiog gaila savo gyvenimo laiko.
Abu nauji, abu pigūs, holivudo rūsiuose sukurpti filmukai apie zombius. Abu tokie liūdnai nenusisekę, kad belieka skėstelti rankomis. Tai toks graudus variantas, kuomet net gera vaizdo kokybė nė kiek neguodžia ir filmai savyje neturi ... ničnieko. Jie nejuokingi, nekabinantys, nebaugūs, neįdomūs, jie net nepatenka į 'so bad its good' kategoriją. Jų egzistavimas - beprasmiškas, tad žiūrėti juos irgi atrodo beprasmiška.
Zombie Apocalypse matėsi, kad šūdas, bet dar teikė biški vilties. Iškentėjau iki vidurio, tuomet atidėjau kitam kartui. Tų kitų kartų buvo dar du, bet nė karto man taip ir nepavyko jo pabaigti. Tai rinkinys visko kas jau kažkur matyta ir girdėta, tačiau tokie rinkiniai būna ir geri, o čia gero neradau nė kruopelytės.
Osombie gal kiek paviliojo išsišokėlišku treileriu, tačiau čia situacija dar blogesnė. Blogi aktoriai, blogi dialogai, regis-suimprovizuotas siužetas, lėvas kompiuterinis kraujas, na graudu žiūrėti. Tad ilgai ir nežiūrėjau. Šią savaitę dirbu naktine kapinių pamaina, tad savo kelias vampyriškos dienos valandas geriau išmesiu pakaldamas pleistūcha. Gėdą zombių žanrui daro tokie nauji kūrinėliai, po to ir kyla noras jų šalintis, o tada žmonės pražiūri tokius dalykus kaip Dead.
Antrasis pasakaičių iš rūsio sezonas bene kelis kart ilgesnis, bet susižiūrėjo labai smagiai ir greitai. Šiame nešventame poste pristatau ne vieną filmą, o visus aštuoniolika. Ragana įsiplepa, traukinukas greitėja, o keisčiausios, smagiausios ir kraupiausios pasakaitės pasipila kaip pradūrus storą drakono pilvą. Kartą paragavęs negali sustot, labai jau patogus ir priimtinas man šis trumpo filmo formatas. Kiekviena serija su savo atmosfera, kiekviena pasaka su savo moralu. Taigi sisteminam antrąjį sezoną.
1) Dead Right
Moteriškaitė apsilanko pas būrėją, kuri jai išpranašauja, kad ši ras vyriškį, atnešianti jai didelius turtus. Ji rįžtasi tekėti už šlykštaus, storo diedo, bet pinigų kaip nėr taip nėr, iki kol...
2) The Switch
Labai turtingas vyras ryžtasi daugybei plastinių operacijų, vien tam, kad laimėtų jaunos moters dėmesį.
3) Cutting Cards
Vienas mano asmeninių antro sezono favoritų, su mano mylimu Lansu Henriksenu. Du lošėjai nusprendžia išspresti savo ginčus žaisdami rusišką ruletę. Šitą rodos atsimenu dar iš vaikystės. Tikras trumpos siaubo pasakos auksas. Istorija puikiai tinka pasakoti prie laužo tamsią naktį.
4) 'Til Death
Egzotiškoje saloje nesisekant statyboms, jaunas investuotojas nutaria suvilioti turtingą, pasipūtusią ponią, kad ši finansuotu jo projektą. Jam nelabai sekasi, tad jis pasitelkia magiją, voodoo lašelius. Vienas lašelis ir ji tavo, du ir ji tavo visam gyvenimui. Trys...
5) Three's a Crowd
Pavydo istorija. Vyras įsitikinęs, kad žmona jį apgaudinėja su jo draugu. Negalima jo kaltinti, bet kaip yra iš tiesų?
6) The Thing From The Grave
Seksualus fotomodelis ir jos bjaurus vyras. Čia pat atsiranda ir švelnus, supratingas fotografas. Jis pažada saugoti ją, kas benutiktų. Rodos jo nesustabdys net pati mirtis. Čia vaidina ir Siuzan iš nusivylusių namų šeimininkių. Jauna buvo išties simpatinga :)
7) The Sacrifice
Draudimo agentą pavilioja žavinga ir turtinga moteriškė. Bėda tik, kad jos vyras maišosi po kojom, tad jie nusprendžia išmesti jį per balkoną. Atrodo geras planas, bet išdega nekaip.
8) For Cryin' out Loud
Šita išskirtinai prikolna serija vien jau dėl pagrindinio aktoriaus. Kaip jis maivosi - gražu žiūrėti. Čia jis roko muzikos prodiuseris, kuris nutaria pasisavinti kilniam tikslui surinktus pinigus, tačiau nelaiku atbunda jo sąžinė. Vaidina Igi Popas ir net Pegė iš 'vedęs ir turi vaikų'.
9) Four-sided Triangle
Irgi prikolna, kaimietiška istorija su Patricia Arquette, kuri čia vaidina jauną kvailą kaimietukę. Fermeris jos labai trokšta, bet nedrįsta imtis veiksmų, nes iš paskos visur slankioja jo sena ir baisi žmona, kuri pažadėjus iškastruoti jį, jei tik šis bus jai neištikimas. Tuo metu geismo objektas susitrenkia galvą ir nejuokais įsimyli... kaliausę.
10) The Ventriloquist's Dummy
Pilvakalbiai dažnai pasirodo siaubo filmuose kaip negeri personažai. Pilvakalbis šioje serijoje taip pat turi baisią paslaptį, padedančią jam gerai valdyti šitą kraupoką meną. Vaidina Zekas iš policijos akademijos!
11) Judy, You're Not Yourself Today
Džudi šiandien kaip ne sava, nes į namus užklydusi ragana sukeitė kūnus. Ką apie tai mano ginklus dievinantis Džudės vyras?
12) Fitting Punishment
Laidotuvių verslas nemalonus, bet pelningas. Nuo mirties neišsisuksi ir šių laidojimo namų galva tą puikiai žino. Jo pagalbos prašyti atvyksta jaunas, naivus, sportininkas giminaitis. Jam teks gyventi su griežtu ir bjauriu seniu, kuris net už menkiausią nusižengimą baudžia per smarkiai. Čia gal labiau į tikrą horrorą jau orientuotasi, buvo net kraupoka, atpildas ateina pas visus. O ypač pats ciniškiausiuosius. Toks mūsų hepi-endas.
13) Korman's Kalamity
Čia jau pasakaičių kūrėjai ir save pačius įtraukia į veiksmą. Vienas iš komiksų paišytojų geria eksperimentinius vaistus, kurie viską ką jis nupaišo perkelia į realybę. Oskaras žmonai.
14) Lower Berth
Išsigimėlių šou papasakojantis mūsų vedėjos raganaitės kilmę. Vyresnės moterys gal ir gerai, bet 4000 metų senumo - jau šiek tiek per daug, kaip manote?
15) Mute Witness to Murder
Moteris išvysta brutalią žmogžudystę ir iš šoko praranda kalbos dovaną. Deja žudikas arčiau nei ji mano ir jis pasirūpins, kad ši tylėtų, betkokia kaina. O kaip greit galima iš žmogaus padaryti beprotį.
16) Television Terror
Ir vėl vaiduoklių medžiotojai prisižaidžia. Name vaidenasi, tai puikus siužetas laidai, bet ar nebus ji paskutinė? Taip pat neblogai ir tikro siaubo pakabinta, ne tik ironiškų juokelių. Šioje gerai parinktas ir išties baugus soundtrekas, komplimentai.
17) My Brothers Keeper
Siamo dvyniai su skirtingais charakteriais ir meilės istorija. Automatiškai intriga, tiek smagu kiek ir šlykštoka.
18) Secret
Turtinga šeima įvaikina berniuką iš našlaičių namų. Jie rakina kambarį ir stengiasi kuo labiau jį nupenėti, spėkit kam. Tačiau berniukas irgi slepia siurprizus, gal net tokius, apie kuriuos pats dar nežino. Absurdiška, bet labai smagi antrojo sezono baigtis.
Rodos jau pasirašiau sau nuosprendi viską susiteminti, tad turbūt niekur nedingsiu ir teks baigti ką pradėjau. Priešakyje trečias sezonas iš septinių. Užima laiko, bet verta grieko! Ir jūs nesnauskit
