Porą svarbių dalykėlių, kuriuos privalau parašyti po šio naujo Australų filmo peržiūros. Pirma tai tas, kad jis išleistas nemokamai, žmonių 'susimetimo' principu. Kaip suprantu fanai ir geradariai aukojo ir to rezultate šį filmą legaliai gali pamatyti visi norintys, nemokėję nė cento. Savo ruožtu, be abejo, skatinama paremti kūrėjus įsigyjant dvd ar simboliškai perkant po kadrą, bet iš principo tokia kampanija pelno didžiausias mano simpatijas, nes yra tam tikras spjūvis visokiems piratų-medžiotojams, nuolat kovojantiems su vėjo malūnais.
Tad jei galite/norite, - paremkite doleriu, ar bent geru žodžiu draugams paminėkit, parekomenduokit, taip neleisdami kompleksuotiems, šlykščiai iš oro pasipelnyti trokštantiems proto invalidams, stovintiems už visokių trumpinių (ACTA, PIPA, SOPA, LANVA, SIPA, ZALUPA ir t.t.) vadovauti jums ką žiūrėti, o ko ne. Kokį meną rinktis, kokiu domėtis ir už kokį susimokėti.
Antras dalykas tai tas, kad šitas 'dokumentinis' filmas parodo, kad net ir šiame sub-žanre siaubas slypi visai ne tame, kad tu žinai kas gyvens, o kas mirs. Nuo pat filmo pradžios išgyvenę veikėjai pasakoja kas nutiko, t.y.: duoda interviu prieš kamerą, komentuodami filmuotą medžiagą, tačiau nuo to - nė kiek ne mažiau baisu žiūrėti. Tai yra kažkas naujo, dabar jau tokiu įprastu tapusiame, siaubo 'dokumentikos' žanre, kuriame taip dažnai siūlomas rastos-filmuotos medžiagos variantas. Čia štai padaryta kaip kokia publicistinė televizijos laida, tačiau vistiek buvo nejauku, baisu, įtempta.
Vaizduotė veikia ne ką mažiau negu kituose geruose žanro pavyzdžiuose. Baugu tai, ko nematai, baugu, kas slypi tamsoje, baugu kai geras montažas ir sukurta intriga, priverčia patikėti ir simpatizuoti veikėjams. Tu įtikinamas, kad jų pavojus - realus ir jautiesi taip, lyg pats klaidžiotum su jais tuose tuneliuose, gali užčiuopti tą nerimą, pasimetimą ir nejaukumą, užklupusį personažus tamsoje. Turbūt tai ir skiria gerą tokio tipo filmą nuo blogo, kuomet viskas pasibaigia nervinančiu kameros kratymu ir debilišku erzinančių veikėju klykavimu. Paprastas, gerai padarytas šiurpuliukų sukeliantis reginys iš betoninių Sidnėjaus požemių tamsybių.
Nuo pirmų akimirkų vardai ekrane iškart suerzina, kažkuo mane užknisa ta populiari Ispanų chebra - Guillermo Del Toro, Almadovaras ir t.t. Nesimpatiška man jų kuryba, pervertinta, skoniai nuolat prasilenkia. Blade 2 gal dar buvo žiūrimas, Mimic'ą irgi atsimenu kaip kažką tikrai šaunaus, išgirtasis Pano Labirintas jau visai ne man, na o Almodovaras su savo Skin I live in tai išvis gali nx eit. Gal tiesiog man nepavyko kažkaip su jais susidraugaut, bet žodžiu tai kas daugelį turbūt paperka čia mane iškart atšaldo.
Tačiau pats filmukas nėra blogas. Jis nėra baisus, kaip tikėjausi, bet idomus kaip draminis pasakojimas. Vaikų namų gyventojų nuotykiai karo kontekste su geresniais ar blogesniais juos prižiūrinčiųjų suaugusiųjų personažais. Tas vaiduoklis čia daugiau kaip antraplanė istorija visam jų santykių aiškinimuisi, bet prie jos vis grįžtama, tarsi norint priminti, jog čia vis dėl to - siaubo filmas. Labai smarkiai priminė man kai kuriuos Azijos vaiduoklių filmus apie pensionatus, kur koks vaikas nudobtas vaidenasi kitiem, deja pavadinimai jau kažkaip užpelkėję atminty. Tas gal būtų neblogai, bet drama čia visgi persveria siaubą.
Negaliu įvardinti to erzinančio dėmens, bet jis yra ir čia. Nuolat atrodo, kad režisierius baisiai savimi pasitiki ir net neabejoja, kad tai, ką tu šiuo metu žiūri, yra visų filmų filmas. Gal ir gerai tokios ambicijos, o gal jų visai nėra ir čia tik aš susikuriu tokį Guillermo paveikslą. Tuomet tik neaišku man kokios būtent detalės verčia mane taip jaustis. Kaip ten bebūtų filmas žiūrimas. Ne šedevras kaip loja pusė interento, bet tikrai idomus ir žiūrimas pasakojimėlis. Gal ir tie vaikai čia per daug neerzina ir priėjimas prie vaiduoklio tarkime originalus, bet šiaip tai ne mano skonio tokios pasakėčios, tad ir nuoširdžiai rekomenduoti nelabai kam norėčiau. Nežinau ar gerai kai idomiau kas ką dulkina, negu kada vėl pasirodys vaiduoklis. Taigi tokia savotiška mano taikos sutartis Velnio uodegikauliui, Susipažinom, viens kitam nelabai patikom, einam savais keliais, bet kad nebūčiau neteisingas šališkas šiknius, turiu garsiai pripažinti, kad pasakojimas tikrai neprastas ir filmas - mažų mažiausiai idomus. 7/10
Kažkaip baisiai skeptiškai buvau nusiteikęs šito filmo atžvilgiu ir net nežinau kodėl, visai jisai smagus, įtraukiantis ir idomus, nors ir turi nemažai minusų. Jei kas dar nežino, čia toks naujas, brangus fantastinis filmukas apie realybės šou - mirtiną žaidimą. Kažkas panašaus į Running Man, Turkey Shoot ar Battle Royale. Holivudiškai čia padaryta viskas, dramytės daug ir smurto mažai, kraujo trūksta, kas atrodytų keista tokiam filme. Neabejotinai norėta daugiau uždirbti įleidžiant į kiną paauglius.
Aplinka kabinanti, personažai gana nuspėjami, bet dar visai žiūrimi. Džiugu, kad pagrindinė veikėja nebuvo kokia papinga blondinė. Yra daug nelogiškų nesamonių, kaip ir priklauso pramoginiam filmui, tikri fantastikos fanatikai turėtų spjaudytis rūgštimi. Pabaiga labai silpna, visiška klizma kažkokia, supurpti kaip arkliui teko titrus pamačius, na susimauta tikrai nemažai, bet bent jau idomu žiūrėti ir įtampa sukuriama. Reiktu daug klišių išimti ir gerokai pakoreguoti spalvas norint perkopti vidutinybę. Kaip lengvas žiuralas laikui praleisti labai gerai tinka, nieko rimto, bet smagu. Patiko žiūrėti, baigėsi ir pamiršau.
Dar viena Bleiro Raganos versija, dar vienas pseudodokumentinis siaubiakas. Šį kart iš Anglijos - Naktis miškuose.
Žiūrėti paviliojo tai, kad ant plakato paminėti Bronson ir Monsters kūrėjai. Nežinau kurie čia tiksliai iš jų dalyvavo ir ką darė, atpažįstu tik vieną bičą, bet šį kart produktas ne toks ir nuostabus, nebent labai norit dar kartą pažiūrėti Bleiro Raganą, tik ta jau atsibodo. O sugalvoti situaciją kada taip jausčiausi sunku. Nei čia originalu, nei čia sena, bet padaryta gerai, kažkoks bereikalingas smaukymasis tuomet gaunasi.
Baisios vietos išgautos iš to, kad nematai kas už kameros, visi 'scaresai' pigūs ir padaryti post-produkcija, - dideliu garsu, nerealistiškais, skaitmeniniais kameros trukdžiais ir panašiai. Kaip sako James Wan (Saw, Dead Silence, Insidiousrežisierius) 'nebedarykite netikro išgasčio, nieko nėra blogiau kaip pamatyti, kad tave vėl išgasdino iš spintelės iššokusi katė'. Čia viskas deja tuo ir remta.
Istorija niekuo neypatinga, trys (pasirodo nelabai)draugai išvažiuoja praleist naktelės anglijos laukuose. Ten lyg vaikštinėja kažkoks mitinis raganius, kuris visus karia.
Ateina naktis, tada visi rėkauja ir laksto patamsiuose su kamera. Vos pasidaro idomiau, filmas netikėtai baigiasi. Neaišku nei kam čia to reikėjo, nei dėl ko čia viskas vyko, nei kam aš jį žiūrėjau. Gal ir turi baugesnių momentų, bet jie pasiekti sukčiaujant, o iš tiesų nieko gero čia nėra. Nemanau, kad verta gaišti laiką, kad ir kaip patraukliai gali pasirodyti iš pradžių. Ne blogiausias variantas, bet 'dar vienas', tuščias ir nereikalingas, reikėtų palikti pataisų.
4/10
Naujas, smarkus anglų trileris nustebino maloniai, iš plakato ir pavadinimo tikėjausi nuobodaus kankinimais paremto siaubuko, o čia įtemptas, psichologinis teroras, viso seanso metu nepaleidžiantis sutrauktų raumenų. Prasideda kažkaip abejingai ir paaugliškai: narkotikai, dubstepas, žaidimai, merginos. Daug gero nežada ir apskirtai tas Truth or dare iš prigimties kažkoks durnas žaidimas, užtat poto visas ateinantis veiksmas kaip geras siurprizas. Sunkiai nuspėjantis ir įtaigiai veikiantis, todėl apie siužetą geriausia išvis nieko nežinoti. Galiu tik nuraminti, kad jis nebus vien tuo žaidimu grįstas.
Tiesa, tai vienas tų vienkartinių filmų, kuriuos labai gerai pamatyti, bet antrą kart nebėra daug prasmės. Tai geras istorijos pasakojimas žaidžiantis jūsų nervų lastelėm, visą laik priverčiantis stovėti ant pirštų galų. Kuo arčiau galo, tuo daugiau detalių atskleidžiama ir tai, kas iš pradžių gali pasirodyti nelogiška, nepelnyta ar nepateisinama, galu gale puikiausiai susiveda į vieną tvarkingą siūlų kamuolį. Kaip visada anglai šaunuoliai, Tiesa ar drąsa - skanus mėsgalis trilerių mėgėjams.
8/10
Pavadinimas irgi pasmerkiantis filmą ne už ilgo pasiklysti panašių pavadinimų šiukšlyne, net pirmą kart išgirdus kelia abejonę, 'pala, matęs aš šitą ar ne? ... Ai ne, ten turbūt Within The Woods' ir įkyriai limpa kažkoks Lažojaus bajeris - Cabin in James Woods. Pagal metus šviežiena, plakatas nematytas, pasirodo ir filmas naujas, nematytas, atsiliepimai neblogi.
Nu aš tai pagirų nedalinsiu, gal ir smagus jis yra smarkiai atpalaidavus smegenis, bet per daug kvailystės šį kart net mane supykino. Jei apsirūkai, prisigeri ar kažkaip kitaip atpalaiduoji smegenis iki debilo tai turėtų fainai žiūrėtis: drąsios idėjos, gana originalūs užmojai, smagi išmonė su visais tais fantastiniais padarais ir tykštančiais kraujais. Gal aš per piktas, kad pasidžiaugt, bet tuos gerus dalykėlius man temdė visiškai dauniškas amerikoniškas pateikimas, šūdini ultra-stereotipiniai personažai, humoras dėl humoro ir tas neapleidžiantis jausmas, kad filmas tave laiko durnu.
Nepadėjo nei Siqurney Weaver, nei 'bloga' pabaiga, nei nevykę pokštai. Užmanymas gal ir originalus, tam tikra prasme, bet visvien atrodo kaip rinkinys jau matytų dalykų ir net jei atleist jam už visą jo išsišokėliškumą, vistiek jis pateiktas taip vaikiškai, kad gėda žmogui pasakyt.
Šitas filmas yra pramogėlė ir taip jis ir turėtų būti žiūrimas. Nereikėtų iš jo daryti pavyzdinio siaubo filmo ir atrakcija bus nebloga.
Patiko man kaip jie išleidžia visus tuos padarus, bet ir ten fantazija kažkokia holivudo apribota. Su tuo, kad nieks nemeikina jokio senso, man susitaikyti nesunku, bet jei jau taip varai, kažkiek kitokiu kampu reikėtų viską parodyt. Čia gi kažkokia koledžo komedija su kompiuteriniu krauju, žaisliniais padarais, negražia mįsles menančia merga ir pikta korporacija, kurioje dirba paprasti žmogeliukai. Žiūrimas daiktas, jei norisi kažko lengvo, bet internete sklandančių pagyrų tikrai nenusipelnęs. Geras smaukalas po darbo, kai nieko į galvą dėtis nebesinori, tik dėl to sąlyginio smagumo ir, tarkime, sumanumo vertas krisleliu daugiau nei 'vidutiniškai'. 5/10
Vėl ne itin sąžiningas postas, tačiau taupysiu vietą ir laiką. Šiuos filmus taip patogu sugretinti, kad tikrai jie čia tiks kartu, be to atskirai juos aptarinėti ne tik, kad nematau prasmės, o turbūt ir nesugebėčiau. Tiesiog nežinau ką daug pasakyti ir tai turbūt didžiąja dalimi dėl to, kad nei vieno nei kito nesugebėjau pažiūrėti viso. Jei būčiau iškentęs iki galo, gal ir galėčiau išryškinti daugiau kiekvieno trūkumų, bet dabar man tiesiog gaila savo gyvenimo laiko.
Abu nauji, abu pigūs, holivudo rūsiuose sukurpti filmukai apie zombius. Abu tokie liūdnai nenusisekę, kad belieka skėstelti rankomis. Tai toks graudus variantas, kuomet net gera vaizdo kokybė nė kiek neguodžia ir filmai savyje neturi ... ničnieko. Jie nejuokingi, nekabinantys, nebaugūs, neįdomūs, jie net nepatenka į 'so bad its good' kategoriją. Jų egzistavimas - beprasmiškas, tad žiūrėti juos irgi atrodo beprasmiška.
Zombie Apocalypse matėsi, kad šūdas, bet dar teikė biški vilties. Iškentėjau iki vidurio, tuomet atidėjau kitam kartui. Tų kitų kartų buvo dar du, bet nė karto man taip ir nepavyko jo pabaigti. Tai rinkinys visko kas jau kažkur matyta ir girdėta, tačiau tokie rinkiniai būna ir geri, o čia gero neradau nė kruopelytės.
Osombie gal kiek paviliojo išsišokėlišku treileriu, tačiau čia situacija dar blogesnė. Blogi aktoriai, blogi dialogai, regis-suimprovizuotas siužetas, lėvas kompiuterinis kraujas, na graudu žiūrėti. Tad ilgai ir nežiūrėjau. Šią savaitę dirbu naktine kapinių pamaina, tad savo kelias vampyriškos dienos valandas geriau išmesiu pakaldamas pleistūcha. Gėdą zombių žanrui daro tokie nauji kūrinėliai, po to ir kyla noras jų šalintis, o tada žmonės pražiūri tokius dalykus kaip Dead.
Antrasis pasakaičių iš rūsio sezonas bene kelis kart ilgesnis, bet susižiūrėjo labai smagiai ir greitai. Šiame nešventame poste pristatau ne vieną filmą, o visus aštuoniolika. Ragana įsiplepa, traukinukas greitėja, o keisčiausios, smagiausios ir kraupiausios pasakaitės pasipila kaip pradūrus storą drakono pilvą. Kartą paragavęs negali sustot, labai jau patogus ir priimtinas man šis trumpo filmo formatas. Kiekviena serija su savo atmosfera, kiekviena pasaka su savo moralu. Taigi sisteminam antrąjį sezoną.
1) Dead Right
Moteriškaitė apsilanko pas būrėją, kuri jai išpranašauja, kad ši ras vyriškį, atnešianti jai didelius turtus. Ji rįžtasi tekėti už šlykštaus, storo diedo, bet pinigų kaip nėr taip nėr, iki kol...
2) The Switch
Labai turtingas vyras ryžtasi daugybei plastinių operacijų, vien tam, kad laimėtų jaunos moters dėmesį.
3) Cutting Cards
Vienas mano asmeninių antro sezono favoritų, su mano mylimu Lansu Henriksenu. Du lošėjai nusprendžia išspresti savo ginčus žaisdami rusišką ruletę. Šitą rodos atsimenu dar iš vaikystės. Tikras trumpos siaubo pasakos auksas. Istorija puikiai tinka pasakoti prie laužo tamsią naktį.
4) 'Til Death
Egzotiškoje saloje nesisekant statyboms, jaunas investuotojas nutaria suvilioti turtingą, pasipūtusią ponią, kad ši finansuotu jo projektą. Jam nelabai sekasi, tad jis pasitelkia magiją, voodoo lašelius. Vienas lašelis ir ji tavo, du ir ji tavo visam gyvenimui. Trys...
5) Three's a Crowd
Pavydo istorija. Vyras įsitikinęs, kad žmona jį apgaudinėja su jo draugu. Negalima jo kaltinti, bet kaip yra iš tiesų?
6) The Thing From The Grave
Seksualus fotomodelis ir jos bjaurus vyras. Čia pat atsiranda ir švelnus, supratingas fotografas. Jis pažada saugoti ją, kas benutiktų. Rodos jo nesustabdys net pati mirtis. Čia vaidina ir Siuzan iš nusivylusių namų šeimininkių. Jauna buvo išties simpatinga :)
7) The Sacrifice
Draudimo agentą pavilioja žavinga ir turtinga moteriškė. Bėda tik, kad jos vyras maišosi po kojom, tad jie nusprendžia išmesti jį per balkoną. Atrodo geras planas, bet išdega nekaip.
8) For Cryin' out Loud
Šita išskirtinai prikolna serija vien jau dėl pagrindinio aktoriaus. Kaip jis maivosi - gražu žiūrėti. Čia jis roko muzikos prodiuseris, kuris nutaria pasisavinti kilniam tikslui surinktus pinigus, tačiau nelaiku atbunda jo sąžinė. Vaidina Igi Popas ir net Pegė iš 'vedęs ir turi vaikų'.
9) Four-sided Triangle
Irgi prikolna, kaimietiška istorija su Patricia Arquette, kuri čia vaidina jauną kvailą kaimietukę. Fermeris jos labai trokšta, bet nedrįsta imtis veiksmų, nes iš paskos visur slankioja jo sena ir baisi žmona, kuri pažadėjus iškastruoti jį, jei tik šis bus jai neištikimas. Tuo metu geismo objektas susitrenkia galvą ir nejuokais įsimyli... kaliausę.
10) The Ventriloquist's Dummy
Pilvakalbiai dažnai pasirodo siaubo filmuose kaip negeri personažai. Pilvakalbis šioje serijoje taip pat turi baisią paslaptį, padedančią jam gerai valdyti šitą kraupoką meną. Vaidina Zekas iš policijos akademijos!
11) Judy, You're Not Yourself Today
Džudi šiandien kaip ne sava, nes į namus užklydusi ragana sukeitė kūnus. Ką apie tai mano ginklus dievinantis Džudės vyras?
12) Fitting Punishment
Laidotuvių verslas nemalonus, bet pelningas. Nuo mirties neišsisuksi ir šių laidojimo namų galva tą puikiai žino. Jo pagalbos prašyti atvyksta jaunas, naivus, sportininkas giminaitis. Jam teks gyventi su griežtu ir bjauriu seniu, kuris net už menkiausią nusižengimą baudžia per smarkiai. Čia gal labiau į tikrą horrorą jau orientuotasi, buvo net kraupoka, atpildas ateina pas visus. O ypač pats ciniškiausiuosius. Toks mūsų hepi-endas.
13) Korman's Kalamity
Čia jau pasakaičių kūrėjai ir save pačius įtraukia į veiksmą. Vienas iš komiksų paišytojų geria eksperimentinius vaistus, kurie viską ką jis nupaišo perkelia į realybę. Oskaras žmonai.
14) Lower Berth
Išsigimėlių šou papasakojantis mūsų vedėjos raganaitės kilmę. Vyresnės moterys gal ir gerai, bet 4000 metų senumo - jau šiek tiek per daug, kaip manote?
15) Mute Witness to Murder
Moteris išvysta brutalią žmogžudystę ir iš šoko praranda kalbos dovaną. Deja žudikas arčiau nei ji mano ir jis pasirūpins, kad ši tylėtų, betkokia kaina. O kaip greit galima iš žmogaus padaryti beprotį.
16) Television Terror
Ir vėl vaiduoklių medžiotojai prisižaidžia. Name vaidenasi, tai puikus siužetas laidai, bet ar nebus ji paskutinė? Taip pat neblogai ir tikro siaubo pakabinta, ne tik ironiškų juokelių. Šioje gerai parinktas ir išties baugus soundtrekas, komplimentai.
17) My Brothers Keeper
Siamo dvyniai su skirtingais charakteriais ir meilės istorija. Automatiškai intriga, tiek smagu kiek ir šlykštoka.
18) Secret
Turtinga šeima įvaikina berniuką iš našlaičių namų. Jie rakina kambarį ir stengiasi kuo labiau jį nupenėti, spėkit kam. Tačiau berniukas irgi slepia siurprizus, gal net tokius, apie kuriuos pats dar nežino. Absurdiška, bet labai smagi antrojo sezono baigtis.
Rodos jau pasirašiau sau nuosprendi viską susiteminti, tad turbūt niekur nedingsiu ir teks baigti ką pradėjau. Priešakyje trečias sezonas iš septinių. Užima laiko, bet verta grieko! Ir jūs nesnauskit
Ką tik buvau karštojoj, saulėtojoj Ispanijoj, labai smagu buvo susipažinti su šia šalim iš arti, kuomet jų muzika ir filmai jau ilgą laiką mane džiugina. Ir tik man grįžus, siurprizas, ilgai laukta, trečioji [REC] dalis. Tęsinys jau buvo kiek kitoks nei pirmtakas, bet vis dar laikėsi panašaus stiliaus. Genesis smarkiai nutolsta nuo originalo, net spjauna į pseudo dokumentiką ir primaišo humoro ir 'sūrio'.
Idėja labai gera ir kaitino aistras jau senokai pasirodžiusiam teaseryje: vestuvės. Vestuves visi filmuoja ir fotografuoja, bet ne per visas vestuves išplinta zombių infekcija. Pradžioje žiūrime filmuotą medžiagą iš vestuvių iki kol operatoriui liepiama liautis filmuoti. Taip dažnai sakoma pseudo-dokumentiniuose filmuose, 'žmonės turi tai žinoti, privalau filmuoti viską' ir panašiai. Čia gi kūrėjai spjauna į tai, sudaužo kamerą ir tiesiog peršoka į paprasto filmo būseną, kas jau yra geras ir gaivus vėjas šiandien, kai visa ta alia-dokumentika tokia populiari.
Tad šitas posūkis man tikrai patiko. Nepatiko gal, kad iš žostko, baisaus ir rimto siaubiako čia padaryta romantinė siaubo komedija. Laukiame to baisaus outbreako, bet išvystame riteriais apsirengusius veikėjus, kempiniuką (ne)plačiakelnį (buvo kopyraito problema), nuotaką pjaustančią zombius grandininiu pjūklu grojant linksmai muzikai ir kitus smagius dalykėlius. Tai žinoma labai faina ir smagu, bet tai jau ne be tas filmas, kuris kažkada privertė mane spausti pauzę, kad galėčiau įkvėpti oro. Gal gerai, kad kūrėjai saviironiški, bet nežinau ar visi fanai liks tuo patenkinti. Aš asmeniškai likau sutrikęs, nes taip ir nesupratau ar man turėjo būti baisu, ar juokinga, ar liūdna.
Visgi prabėgo greit, kas yra geros pramogos ženklas, bet šiaip ganėtinas jovalas čia gavosi ir nors atskirai ir būtų žiauriai geras, visgi reikia jį lyginti su pirmtakais. O iš jų jis išsiskiria ne geruoju ir iš tiesų jį reiktų dėti kažkur prie kitų gerų siaubo komedijų su zombiais, o ne į [REC] trilogiją. Parinanti maišatis ir paliktas nedadarytumo jausmas. Geras sąmoningas posūkis ar nepavykęs eksperimentas šalikėlėn - geriausia tai susidarykit savo nuomonę. Man - vidutiniškas, kaip tesinys, bet tikrai smagus kaip atskiras, naujas filmas.
Taigi nutarėm su žmona peržiūrėti visas Pasakaites iš rūsio, atgaivinti aidus iš vaikystės. Visą serialą aptarti turbūt nėra daug prasmės. Kiekviena serija, - atskiras pusvalanduko filmas, kiekviena jų, - nuostabus kurinys, todėl nutariau rašyti apie kiekvieną sezoną, trumpai paliesdamas apie ką yra kiekviena serija. Pirmas sezonas, turbūt trumpiausias, gal kūrėjai žiūrėjo kaip seksis finansiškai kišti šitą reikalą. Jame šešios serijos:
1) The man who was death - tai piktdžiugiška istorija apie mirties bausmės vykdytoją. Kuomet valdžia mirties bausmę uždraudžia, šis tesia ją pats. Labai gera atmosfera įvadinėj serijoj ir ji man turbūt paliko geriausią įspūdį iš pirmo sezono. Tarantiniškas muzonas, nuodėmingas miestas, sarkastiškas personažas ir sarkastiškas likimas. Super.
2) And All Through the House - Foresto Gampo režisieriaus serija apie moteraitę, kuri kalėdų proga nudobia savo vyrą, o tą patį vakarą vietoj kalėdų senelio pas juos ateina psychas žudikas, pabėgęs iš durnyno. Pilkesnis epizodas, paprastesnis, bet smagus vistiek.
3) Dig that cat... He's real gone - Vyrukas įgauna nemirtingumą ir jį pasitelkia pinigams pritraukti, įsidarbinęs cirke. Pamatykite žmogų, kuris nuolat prisikelia iš mirusiųjų!
4) Only Sin Deep - Pinigų besivaikanti prostitutė trokšta geresnio gyvenimo. Ji kreipiasi į vietinį šarlataną ir įkeičia savo grožį.
5) Lover Come Hack to Me - Jaunas išvaizdus vyrukas veda ne itin gražią žiurkytę dėl jos pinigų. Per ne itin jaukią pirmąją jų naktį, vyrukas ne tik atranda, kad ir ši pilka pelytė gali būti sekso liūtė, bet ir daugiau jų šeimos paslapčių.
6) Collection Completed - Taip pat smagi ir keista istorija apie pensininką, kuris po tiek metų darbo pagaliau sėdėdamas namie ir nieko neveikdamas pastebi, kad jo žmona visiškai iškvėšus dėl naminių gyvūnų. Šita serija puikiai užbaigia sezoną, labai geri personažai, kaimynas nepamainomas tiesiog. Keista, juokinga ir žavinga istorija. Antra turbūt mano tope po įvadinės.
Turbūt nereikia jau pristatyti ir Cryptkeeper - serijas pristatančios ir aptariančios laidos vedėjos, supuvusios raganos, ji jau tikra legenda. Dabar pradėjom antrą sezoną žiūrėti, labai patinka, kai tik baigsis - parašysiu ką nors. Tuo tarpu jei nematėte, ar matėte tokioj vaikystėj, kad nelabai ką pamenat, patariu atkinsti šitą old skūlinį gėrį. Tikras auksas, juokingas, juodas, kruvinas ir ironiškas daiktas.
Japonija tėkšteli kraujo ir beprotystės: 2010-ųjų Šalta žuvis. Tai beprotiška, adrenalinu ir testosteronu trykštanti siaubo drama apie verslininką, kurį netikėtai įsuka mafijos gyveniman. Mafijozai čia - tikri psychai, jie rėkauja, žudo, dulkinasi ir panašiai, tikras gyvuliškas šėlsmas. Pagrindinis personažas toks užguitas žmogeliukas, visai ne pagal džiunglių įstatymus jis gyvena, visko bijo, kas jam pasakoma - daro. Prigrasinę jie paverčia jį savo bendru, visą šeimą tučtuojau apraizgo tom mafijos pinklėm ir diena iš dienos, labai greitai jis tampa viso to gyvenimo dalimi... ar net daugiau.
Jokių pabaisų čia nepamatysite, pagrindinis monstras čia - nežmoniškai besielgiantis žmogus. Pradžioje tos pinklės dar rodos valdomos kažkaip, nors ir dega kėslai, peripetijos verda, tačiau galop viskas garma po velnių, kaip mums labai patinka. Atsiveria kruvinas, isteriškas, nihilistinis pragaras. Žvėriška beprotystė triumfuoja ir galu gale net priverčia juoktis. Kiek tavimi galima joti kol tau plyš kantrybė?
Daug bullinimo visokio pamatysite, smurtas čia - esminė detalė. Siužetas įtraukia, bet gal kiek per ilgas filmukas, dvi su pusė valandos. Gerai, kad jas praskaidrina keli gražūs papai, bet šiaip tai yra nelengvas filmas. Sveikam žmogui neturėtų būt labai malonu kai taip bandomas jo beprotystės durų tvirtumas. Man tai patinka. Ir kas gi geriau tokiom nesveikatom geriau užsiema nei Japonai? Žuvų verslas slepia supjaustytas mėsas, sudegintus kaulus ir isterišką seksą! Tikras kino perlas purvuose
Žodžiu turėjom du pakvietimus į kiną ir kantriai saugojom juos Prometėjui. Kai tik pasirodė šis ilgai lauktas Ridley Scotto filmas, jau beeidami pro duris supratom, kad pakvietimų nebeturim, kažkur pametėm... pora savaičių praėjo, kol atsirado jie tarp senų sąskaitų tad pagaliau visiem jau pažiūrėjus pamatyti gavau progą ir aš. Net linzes pirmą kart išdrįsau įsidėti, kad nereiktų 3D akinių maukšlintis ant savo stiklų :D
Trimačio efekto ten minimaliai, tikrai drasiai galima žiūrėti ir normalią, dvimatę, versiją, tačiau turiu pastebėti, kad per treilerius rodyta animacija (Ledynmetis) su ta 3D technologija, tikrai atrodo įspūdingai. Taip, kad jei mėgstat tuos multikus, tikrai rekomenduoju eit į 3D. Dar pasipiktinau, kad negalima į kiną atsinešti savo čipsų, išvis jau achujėli, moki po 20lt už filmą ir negali savo mineralkės atsinešt? Gerai, kad dar tašių nepurto nieks tai mes kaip normalūs lietuviai visko nachališkai susislėpėm, o ir šiaip jei būtų reikėję mokėt turbūt palauktume dvd rip haha.
Na tai čia toks backgroundas, bet dabar jau prie esmės: Prometėjas, tai naujas įrašas Svetimo istorijoje. Vieni vadina priešistore, prequelu, kiti tiesiog nauja dalimi. Aš tai sakyčiau gal čia tiesiog naujas skyrelis ar gal net mažiau susijęs pasakojimas, tiesiog vykstantis toje pačioje visatoje. Bet kokiu atveju tai sąryšio su originaliu Svetimu čia daugiau nei tokiam nesusipratime kaip Svetimas prieš Grobuonį, kurio net nežinau kuo laikyt, ar Svetimo tęsiniu ar Grobuonio tęsiniu ar paprasčiausia nesamone. Prometėją galima sieti su kitais Alien filmais, tačiau jis ramiai stovi ir ant savo kojų, tad nenustebsiu jei iš jo eis atskira tęsinių linija.
Po tikrai įspūdingų treilerių visi tikėjosi didžiausios bombos, Ridlis Skotas, visa kita... Nuomonių teko prisiklausyti pačių įvairiausių, kažkam tai metų sci-fi filmas, tačiau nemažai žmonių ir nusivylę liko. Aš kaip visada sakau, kad kitų nuomonės paisyti reikia kuo mažiau ir visada geriau pirma pamatyti pačiam, o tada šnekėti/skaityti/klausytis/diskutuoti. Išgirdęs įvairių atsiliepimų nestačiau jokių standartų, nesitikėjau nieko, švarus, kaip popieriaus lapas susidariau savo patirtį ir aš būsių prie tų patenkintų vartotojų. Su visais įvardintinais trūkumais, filmas yra tiesiog labai... OK. Nei čia didelis stebuklas, nei čia labai kažkas negerai. Viskas čia OK. Man žiūrėjosi labai normaliai ir turiu pasakyti, kad nuoširdžiai mėgavausi kiekviena minute.
Nepatiko, kad lyg trūko kažkokio klimaksiškumo, nors paskutinis kadras aišku labai mielas širdžiai. Nepatiko, kad kai kurie sprendimai rodosi skuboti, tarkime veikėjų sprendimas numušti priešišką objektą buvo toks staigus, kad nė nespėjau suprasti ką jie čia daro, kai jau buvo po fakto. Nors ašarėlę galėjo duot spėt išspaust ar ką. Nepatiko, kad robotas - blogas. Ar gi pirmoje trilogijoje tie biorobotai turėjo nors kokių kėslų pakenkti žmogui? Kažkaip neprisimenu nė vieno tokio momento. Gal ketvirtoj daly ir slapukavo Vinona Raider, bet visi žinome, kad ketvirta dalis į trilogiją netelpa LOL.
Nepatiko tas dirbtinai pasendintas senis. Kodėl holivude moka padaryti neįtikinėčiausius spec. efektus, bet visuose filmuose kur senį vaidina jaunesnis aktorius, jis būtinai bus netikroviškai pasendintas? Jei jau taip tai paimkit kokį sukriošusį senį, pvz Nicholsoną ir tegu vaidina. Dar pažangus operavimo aparatas užšaudo žaizdą stapleriu? Kamon, jei jau lazeriu pjaunamas pilvas tai tikrai manyčiau lazeriu tarpelį ir užlydytų. Na tai keli minusai, bet nėra taip, kad jie labai gadintų bendrą vaizdą, daugiau tikrai tik smulkmenos prie kurių galima kabinėtis... jeigu mėgsti. Aš tai nelabai mėgstu.
O šiaip man tikrai patiko. Idomus kitoks priėimas prie gal to paties pasaulio. Įspūdingų humanoidų įvedimas į jau pažįstamą visatą. Keli sukti momentai maloniai nudžiuginę. Yra ir nemalonių vietelių kur batuose reikėjo sugniaužti kojų pirštus, ko aišku tikėčiausi iš naujo Alien filmo (nors gal jau reiktų liautis taip sakyti). Gigerio fanams, tiems kur ten tatuiruojasi jo meną ir t.t. tai išvis turėtų būti tikras rojus pamatyti tiek naujų objektų, formų ir patalpų toje pačioje estetikoje. Taip pat reikia padėkoti dievui, kad nesugalvojo padaryti filmo PG-13 kaip dabar madinga, tad turim ir kraujo ir keiksmažodžių, kaip ir turi būt normaliam fantastiniam filme. Geras reginys, geras laikas. Revoliucijos nepadarė, bet kažkas dėl ko verta pakelti šikną ir nueiti į kiną.
Nežinia ar šiemet dar kažką geresnio žada parodyti kinuose. Nauja Resident Evil nesamonė su Mila Jobvovič. Nolanas jau pradeda nervinti mane su savo savimeile: Betmeno LEGENDA baigiasi. Kokia dar legenda, apsiramina tegu, nieks naujas čia neprasidėjo ir nėra čia kam labai baigtis. Galėtų jo filmuose būti mažiau pliurpalų ir daugiau veiksmo, tada galėtų gal taip pūstis. Kas dar? Total Recall perstatymas? Kam gi šitokia šventvagystė? Kaip Farelio ūsiukai gali pakeisti Švarco marse išsprogusias akis, paaiškinkint jūs man. Darytų panašų filmą su nauju pavadinimu, o ne nervintu prisiekusius fanus geriau. Na, o kad jau pradėjom nervintis, ar žinote, kad perstatinėjamas Robokopas?
Prometėjui drasiai rašau 8/10. Smagus, įdomus, geras, paprastas sci-fi š paties pono Scotto. Jei kas dar nematėt ir dvejojat. Siūlau nueiti. Gaila pinigų, - eikite ryte. Pigiau. Tačiau jei ir 13 litų už filmą gailą, neišdegs akys ir per kompą pažiūrėjus.
Dar prisiminęs, kas viena akim vaikystėje matyta, nutariau atgaminti kultinę Mad Max trilogiją. Pirmoji dalis pasirodo su fantastika daug bendro ir neturėjo, tai veikiau istorija apie užsiknisusį policininką, tad apie ją ir neketinau rašyti. Keista, kad antrąją dalį režisierius iš gaudinių filmo staiga, netikėtai pavertė post apokaliptine vizija. Pradžioje mum trumpai paaiškinama: nuo tada, kai žiūrėjote pirmąjį filmą, įvyko apokalipsė. Dabar tas pats Maksas bastosi po Australijos dikynes ir kovoja ne tik dėl išgyvenimo, bet ir dėl lašelio benzino. Kažkaip nestebina jau manęs dabar tokia fantastika, greitai jaučiu ir patys už benzino litrą gausim licenziją žudyti.
Dar kažkaip negaliu suprasti kodėl po apokalipsės visi tampa pankais. Paaiškinti nemoku, bet man patinka. Ir čia spėju iš Mad Maxo antro daug ką Waterworld su Kostneriu nusižiūrėjo. Labai jau panašus visas sustatymas. Užbarikaduota bazė, rėkaujantys pankai blogiečiai, atgrasus herojus, šlykštus vaikas. Labai matyta. Gerai, kad skirtumas tarp filmų penkiolikos metų bent, bet vistiek netikiu, kad netyčia čia taip panašu. Melas Gibsonas tada gal dar buvo kvailas vaikas, o ne prasigėręs krikščionis, tad čia iš jo charizmos tik tiek, kiek jam suteikė koža ir siužetas. Žodžiu jo snukelis man netrukdo ir visai tą Maxą galima mėgti, pamiršus į kokias nesamones Melas Gibsonas įsivėlė poto.
Taigi dykuma, pankai, benzinas, kaukės, mašinos, motociklai, kraujas. Griaudžia motorai, vyksta karas dėl benzino. Pasiutusios lenktynės po dykumas su sprogimais, dūžtančiais metalais, prispaustais žmonėm, šūviais, kuokom ir kitokiom gėrybėm. Jei pirmas filmas buvo kažkoks nedagalvotas nesusipratimas, tai antras, - tikras tobulas, postapokaliptinis veiksmo gėris, įkvėpęs turbūt ne tik Waterwold, bet ir daug kitų poto išėjusių filmų. Žiūrėsiu butinai ir trečią dalį, nors apie tą beveik nieko nežinau. Tikiuosi bus daugiau dar tokių išvirtusių akių (pirmo filmo pažyba!). Puikus konceptas, kvapą gniaužiantis išpildymas, tikras old skūlinis, berniukiškas gėris, ką čia daug ir pridursi. Klasika yra klasika. Nors šiandien gal ir neatrodo jau taip neįtikėtinai, kaip kažkada stebuklingai mažam atrodė netikėtai išvydus per teliką. Su alum verta prisiminti ir dar kartą kitą.
Tai, kad nepasirodytų, kad visai jau nieko nežiūriu, - ką tik ištvėriau visą Australų Tegul Kraujas liejasi laisvai. Sakau ištvėriau, dėl to, kad į pabaigą šiek tiek užknist jau pradėjo tas pats per tą patį, gal iš tikro ir gerai, kad taip baigėsi po tik dviejų sezonų. Šis serialas tai absurdo teatras ir teatras tiesiogine prasme, mat didžioji dalis veiksmo suvaidinta gyvai ir tiesiog nufilmuota. Dekoracijos, tikra publika ir labai pagirtynas visų iki vieno veikėjų hiperaktyvumas.
Serialo pažiba žinoma nepamirštamoji Doroti, Ukvedė kalė intrigantė, bet šiaip visi veikėjai viens kito verti, malačiai ta the blood group humoro chebra. Puikiausiai absurdiškas visko dramatizavimas virš ribų, nuolatiniai, neįtikėtini siužeto posūkiai. Niekad negali žinot kas nutiks, nutikti gali bet kas, tačiau į pabaigą jau pastebėjau, kad viskas vistiek sukasi apie pačių veikėjų santykius, nesvarbu kas figuruotų kontekste, ar kalėjimas ar vampyras ar kraujomaišos sūnaus gimimas.
Serialo bėgyje bene visi veikėjai tarpusavy įsimyli, veda, mylisi, skirtiasi, žudosi. Kiekvienoje serijoje nutinka daugybė esminių pokyčių, kas vėliau jau tiesiog nestebina. Minėtasis absurdas teatrinis, tačiau televizinių ribų neperžengia. Yra juokingų goro scenų, bet kokių nuogų bybių ar šokiruojančio šūdo valgymo čia nepamatysite. Gal ir norėtų Australai prisivyti Tromą, šitie jaučiu ir galėtų, tačiau matyt televizijos ribos buvo nustatytos. Taigi nesamonės čia vyksta kitokios, efektai tai daugiausia žaislai prikabinti ant virvučių, arba tampomi pačių aktorių, personažai nesidrovi ir čia pat apsipilti dažais, jei scena reikalauja kraujo, na o karts nuo karto nugriūna ir kokia dekoracija, kuomet galime pamatyti filmavimo komandą ar žiūrovus. Smagu, gyva, žaisminga. Veikia.
Bet jau kaip sakiau galop tas bardakas ima save kartoti, pradedi sunkiai atskirt kas dabar ligoninės menedžeris ir kas su kuo miega. Žavu, kad gali nutikti bet kas, tačiau į pabaigą kiek pavargau jau nuo to.
Kaip ten bebūtų, Tegu Kraujas Liejasi Laisvai yra klasika. Šiam serialui turiu būti dėkingas, kad turbūt pirmą kart per TV, dar būdamas vaikas, pamačiau kažką tokio nerūpestingo, šelmiško ir tuo pat metu gražaus. Tai turbūt buvo viena pirminių trinkelių, grindusių man kelią link domėjimosi kitokiu vaizdu ekrane ir už tai visumoje viską pamatyti naujomis akimis buvo labai gera. Daugiau animacinis humoras, brutalybės pridangstytos, bet absurdas pavyzdinis ir rekomenduotinas. Tegul liejasi laisvai! Čia pat ir pirmas epizodas
Šitam filmui Pink Floidų Sienos režisieriaus filmui metų - kaip ir man, o rekomendaciją gavau, kaip pachmo gydimui skirtą žiurinį. Dėl to atsakyti negaliu, nes žiūrėdamas vėl išgėriau, bet ne apie girtuoklystę čia. Iš tikro šitą amerikonų filmą pavadinčiau labiau detektyvine Jacobs Ladder versija. Tame jau slypi kažkoks spoileris, bet velniai nematė, beldžia man ta panašumo mintis į galinį įėjimą nors tu ką.
Tik jei Jaccobs Ladder velnių ir tamsos kupinas siaubo filmas, čia susidūrimas su demonu subtilesnis, erotiškesnis, holivudiškesnis. Ką jau sako headlaineriai - Rurkė ir De Niro. Tiesa Roberto kiek pritrūko ekrane, pagrindinį Max Payno vaidmenį atlieka Rurkė. Jis - samdomas detektyvas ir jį įdarbina nemalonus senis, ilgais, bobiškais nagais. Rurkės personažas turi surasti karo sužalotą, o dabar be žinios dingusį ir pėdsakus išmėčiusį žmogų. Tik prasidėjus tyrimui viskas pamažėle grimzta po velnių, žmonės pradeda mirti.
Spėkit kur tai veda, man pradėjo dašusti jau maždaug ties viduriu, kas nėra labai gerai, tačiau gal tokių twistinių filmų dar nebuvo tiek prikurta tada, devintam dešimtmety, kiek dabar jau jų mum per gerklę prigrūsta. Be to, čia - romano ekranizacija, o su jomis visada kiek kitaip, to žinoma akyse matęs nesu, tad ir pakomentuot neišeina. Filmas tamsus, aidi daug saksofono muzikos. Niūrus, horroravi epizodai tikrai deliverina ir džiugina širdį, bet ne kartą esu sakęs, kad detektyvai - ne mano arklys. Ir čia būsiu priverstas numušti baliuką, Angel Heart - labiau pintas detektyvas ir pažiūrėjęs į imdb vertinimą, sakyčiau gal net pervertintas. Giliai strigo tas žemyn garmančio lifto vaizdinys, bet nuoširdžiai kalbant, man nėra superinis seansas.
6/10
Visos treilerio versijos youtube kažkodėl diseiblintos nuo perpostinimo, tad turėsit spausti nuorodą.
Mielas, paprtastas old skūlinis slasheris. Žiūrėjau iš esmės vien dėl to, kad nagus prikišę broliai Raimiai, dar trumpai pasirodo Bruce Campbell, bet labai jau nuviliančiai trumpai, vos porai akimirkų. O šiaip tai nieko ypatingo, kvailutėlis filmukas su gerai pažįstamom klišėm, kur veikėjai kalbasi su savimi galvodami, kad žudikas tai jų išdykaujantis draugelis ir panašiai.
Smagu tokių šūdelių pažiūrėti kartais, labai noriu pagirti išradingą kameros darbą. Tai stebime veiksmą būdami telefonu, tai sukamės kartu su durų rankena, tai mus nušluoja su šiukšlėmis ant žemės, tai mes kibiro dugne matome veikėją per vandenį. Labai išradingai prigalvota, taiso reikalus. Žudynės irgi geros, kruvinos, efektukai faini. Bet šiaip jau liūdnoka žiūrėt, ne kartą norisi griebtis fast forwardinimo. Twistas nuo pat pradžių aiškus ir bendrai vidutiniškas filmukas. Mielas, bet nieko gero. Ne itin verta gaišti laiką.
Visiškai šviežias anglų trileris / siaubo drama, įtraukiantis, bet šiaip jau labai sunkus filmas. Vėlgi lėto veiksmo, tamsių nuotaikų užtaisas, su draugais prie alaus nelabai tinkamas. Tai niūri keršto istorija, po apsistumdymo bare pacanai subado pagrindinio veikėjo brolį. Po tragedijos šio gyvenime pasirodo naujas personažas, Piggy, kuris jam padeda vieną po kito sumedžioti skriaudikus. Smurtas gimdo smurta, daug malonių emocijų tos žudynės neatneša.
Žmogžudystės baisios ir visai nesmagios stebėti, priminė neseniai matytus Snowtown ar Kill List, žodžiu tamsią temą filmas gvildena. Tamsi tema kokybiškai narpliojama, kinas su biudžetu, viską, bet po peržiūros klausiu savęs: kam šito reikėjo? Ką čia man norėjo pasakyti? Istorija tikrai nėra kažkuo ypatinga, matytas jau tas kerštas, nežinau ar čia turėjo man patikti jų nuožmumas ar pasibaisėjimą sukelti. Filmas neblogas, bet kažkaip nepaliko jokios žinutės man, tad daugiau nieko apie jį ir negaliu pasakyt. Nebent žinutė - ta beprasmybė ir tuštuma, kurią jaučiu. Reiškiu deramą pagarbą perteiktam Henriškam niūrumui, bet šiaip jau vargu ar labai rekomenduočiau.
Ramus, lėtas ir baugus 2004-ų šedevras iš Prancūzijos, Jie Sugrįžo. Be smulkinimosi su pat pirmu kadru mums metama kraupi idėja, -mirusieji staiga atsikelia ir sugrįžta į namus, tačiau šį kart ne taip kaip visuose kituose zombių filmuose. Šie sugrįžėliai nesmirda, nebyra į gabalus ir netrokšta užkasti žmogienos. Jie atrodo kaip mes, šneka, šypsosi, vaikšinėja, skirtumas toks, kad jų kūno temperatūra kiek žemesnė ir jie rodos skesta nuolatinėje apatijoje.
Nuo pirmų akimirkų ši idėja man įvaro tikrą kapų siaubą. Kaip turi būti žostka kai prarandi brangų, mylimą žmogų, ilgus metus gyveni su tuo sielvartu kol pagaliau randi jėgų susitaikyti ir gyventi toliau ir štai vieną dieną jis vėl ateina išsišiepęs, visiškai iškreipia ir sudaužo ir taip iš šipulių surinktą tavo tvirtumą. Nebežinai kas tikra, o kas ne, kur galas, kur pabaiga. Ir žinoma - ar tai tas pats žmogus? Ar šitą sugrįžimą reiktų švesti ar dėl jo žegnotis? Iškyla ne tik emociniai, bet ir socialiniai klausimai: kur dėti šiuos mirusiuosius? Ar jie turi grįžti į visuomenę? Ar jie vis dar žmonės, kaip ir mes? Ar galima nurašyti artimąjį, vien tik dėl to, kad kartą jis... mirė?
Žodžiu tokie neįprasti klausimai kyla ir vien jau dėl to labai sveikintinas šitas kurinys, nes paliečia jis kažkokį naują akordą, regis dar niekur negirdėtą. Gal nebent kokiam nuostabiam filosofiniam šedevre Dellamorte Dellamore :) tik biški kitokia atmosfera. Tamsi, nuolatinė baimė, nors ir be jokių staigių pokštelėjimų. Nuolatinis, nemalonus ir visiškai nenuspėjamas, pamatinį nerimą keliantis vykstmas. Vystomas labai lėtai, su užburiančiu ir bauginančiu ambientiniu soundtreku, tad veiksmo ištroškusiems gali ir snūdą sukelti, tačiau man kaip tokiam K.Kurosawos fanui tai čia tikras saldainis, labai norėčiau net palyginti su Kairo išties. Tokia panaši idėja ir jausmas, amžina vienatvė, begalinis ilgesys, lemties neišvengiamumo tragedija ir jos žavesys.
Dar gal panašu kažkiek į Plague, bet tas greitai atpuola atgal į paprasto horroro primityvus, o šitas gi nepasiduoda jokiem stereotipam ir iki pat galo, smarkiai rizikuodamas susimauti su pop publika, lenda į vis gilesnius ir sunkiau suprantamos, drumstos filosofijos vandenis. Ne kiekvienam karoče šitas europietiškas Kairo, bet kas rimčiau į siaubo žanrą žiūri, visa širdim rekomenduoju, man tai pritrenkiantis, nuostabus meno kūrinys čia yra. Liūdnas, baisus, sukaustantis, literatūriškas, Prancūzų auksas.
Keletą metų nekantriai lauktas ir pagaliau netikėtai pasirodęs, pradinį pavidalą pakeitęs Plieninis Dangus. Lauktas, kaip nedidelio biudžeto nacių-zombių iš mėnulio ataka, kažkaip pavirto į didelio biudžeto tiesiog-nacių iš mėnulio ataką. Man tas aišku nelabai patinka, bet turiu pripažinti, kad reginys vistiek smagus. Horroro dalį čia turbūt perima politinė kritika, kuri beje irgi visai kandi ir taikli, nors vietom gal ir bukoka.
Liūdniausia žinia čia pat, horroro nebelieka jokio: Iron Sky tėra fantastinė, juodoji komedija. Aišku, ne mažiau nesamonė nei naciai-zombiai, bet negaliu paslėpti nusivylimo šiuo aspektu. Naciai-zombiai, - daug geriau, nei šiaip naciai, ar ne? Dar kažkaip tikėjausi daug kraujo, smurto ir nuogybių, kaip ir priklausytų normaliam exploitationui. Čia gi daug keikiasi, bet kitų išvardintų gėrybių stipriai trūksta. Paleidus kokių kankinimų, išsigimėlių, papų ir fontanų kraujo, drasiai užsilopytu zombių nebuvimas. Deja.
Na bet gerai, nebebostringaujant apie tai, kas čia turėjo būt, turim ką turim. Pralaimint karą naciai išsikraustė į tamsiąją mėnulio pusę. Dabar pora politinių kosmonautų juos atranda, vienas iš jų - juodukas. Naciai jį nubalina ir pasitelkę jo išmaniojo telefono galias pagaliau užbaigia žemės puolimo projektą. Pagrindinės figūros čia naujasis blogietis fiureris, senasis, nustumtinas fiureris (kurį vaidina pats Udo Kier), nualbinosintas juodukas Washingtonas, vokietė simpatulka, tikinti, kad nacionalsocializmas tai hipių religija, tik garbės trokštanti amerikos prezidentė su nemažiau išprotėjusia parankine, na ir visi kiti antraplaniai.
Jie čia malasi, kariauja, mylisi, rezga, ginčyjasi, rungtyniauja, žudo viens kitą ir t.t. Galiausiai viskas veda prie kosminio pasaulių karo, kurio abejose pusėse - žmonės. Smagiausiai turbūt žiūrėjosi Jungtinių Tautų būstynės ginčai, kam kas priklauso ir kas ką pridirbo. Nepaslaptis, kad nesamonė neeilinė, todėl prieš žiūrėdami turite suprasti, kad čia nebus rimta fantastika. Man tai labai džiugu, kad tokios idėjos kažkaip sugeba gauti tokį biudžetą ir išplauks į platesnius vandenis. Gaila, kad tie platesni vandenys šiuo atveju salygoja ir exploitationiškos kokybės kritimą. Pabaiga kažkokia neklimaksiška pasirodė, kažko vis pritrūko, bet šiaip jau smagus žiuralas ir pakankamai trenktas, kad jį žmonės ilgiau atsimintu.
Labiau lygintinas su Mars attacks! nei su tarkime Dead Snow. Kažkieno galbūt džiaugsmui, kažkieno nusivylimui. Visgi, kaip ten bebūtų, gera sulaukti didelių produktų ne tik "gudriomis" temomis. Paskaičiavus visus trūkumėlius, nors ir nepateisinti ilgus metus brandinti lūkesčiai, turiu būti sažiningas ir pripažinti, kad ką jie čia bepadarė, buvo visai žavu ir man patiko.
