BLACK SWAN

Įveikiau snobą savyje ir prisiverčiau pažiūrėt gana didelį šurmulį sukėlusį naują filmą Juodoji gulbė, kuriame aptikau ir nemažai siaubo priemaišų. Pastaruoju metu dažnokai nuvildavo smarkiai visų liaupsinti ir gausiai apdovanoti garsūs filmai. Mano akimis, tokie "geriausi metų filmai", kaip No country for old men, Hurt Locker ar Inception tėra gana vidutiniški šūdeliai, tad, nors ir žinau, kad tai blogai, dabar apie kiekvieną naują ir plačiai liaupsinamą filmą iškart mastau kažką neigiamo.

Visgi šiuokart įspūdžiai išties geresni nei tikėjausi, gal gi dėl to, kad nesitikėjau nieko? Gana tamsi istorija apie pusprotę baleriną, kuri per daug rimtai įsigyvena į savo naują vaidmenį. Gražu, įtempta, tamsu, tikrai daug gerų žodžių galima rasti šiam filmui, bet manau, kad jų aplink ir taip apstu, tad aš labai trumpai. Vėl gi nieko nuostabaus ir tikrai ne geriausias metų filmas, tačiau man nuoširdžiai patiko, griežtas, stilingas, toksai... savo vietoje. Komplikuotos ir sau griežtos moters paveikslas klasikinės/kamerinės kultūros aplinkoje kažkuo priminė man La Pianiste, kurį beje smarkiai rekomenduoju. 7/10

I SPIT ON YOUR GRAVE (2010)

Žodis Remeikas (Perstatymas) man kažkaip tiek įgavęs neigiamą prasmę, kad dažnai pavartoju jį kone kaip keiksmažodį. Holivudas perstatinėja Europos ir Azijos kiną, prievartaudamas ir dorodamas jį be jokios sąžinės, tačiau rodos jau esu rašęs, kad kartais, kai Amerikonai ima perstatynėt patys save - rezultatas būna visai pakenčiamas, o kartais net ir labai geras (Turiu priminti gana panašaus plauko ir tikrai vykusį Last house on the left perstatymą). Kai nugirstu apie kokį dar vieną naujai statomą remeiką, paprastai nupurto pasišlykštėjimo šiurpuliukas, tačiau, kai sužinojau, kad perstatomas aštuntojo dešimtmečio exploitation šedevras I Spit on your grave, kažkaip pasijautau keistai maloniai. Maniau tai vienas tų filmų, kuriems gal ir visai į naudą būti perstatytiems, idant pašlovinti originalo vardą ir supažindinti jaunesnę siaubo mėgėjų kartą su šia puikia išprievartavimo-ir-keršto klasika. Taigi buvau nusiteikęs gana optimistiškai, tačiau deja ne tik perspjauti, bet ir pasivyti originalo kūrėjams nepavyko... gavosi paprasčiausias, vidutiniškas, beprasmės prievartos kupinas siaubo filmas, nebeišlaikęs pirmtako dvasios ir cinkelio. Sutinku, kad įvykiai atkurti gana tiksliai, nuotaika ir smurtas prigauti gana panašiai, tačiau, kad ir kaip liūdna būtų pripažint, vis dėl to perstatynėtojai prašovė. Visų pirma tai mane erzina tas blyškių spalvų filtras, kurį dabar madinga naudoti siaubo filmų post-produkcijoje. Jie neva turįs sukurti slegiančią ir pilką nuotaiką, bet sukuria tik erzinantį nerealumo ir banalybės įspūdį. Taip pat manau teisinga būtų sakyti, kad filmas aiškiai padalytas į du etapus, tai prievarta ir kerštas. Prievartos etapas tikrai nėra malonus, bet vis dėl to originale atrodė stipriau ir buvo paveikiau, net ir be blyškių filtrų ir išsiliejusio vaizdo efektų. Gal būtent tas natūralumas ir sudaro brutalumo efektą? Niekada nepamiršiu prievartaujamos veikėjos riksmo originale. Čia scenos daugiau-mažiau atkurtos, tačiau įspūdis nebe toks stiprus. Gal tai dėl emocinio atbukimo, gimstančio nuo daugybės siaubo filmų?

Tuo metu kai buvo statytas originalas, dar daug ko nematė kino pasaulis ir daug tabu laukė savo eilės būti peržengti ir sulaužyti. Šiomis Hostelių, Pjūklų ir tunto Europos, bei Azijos žiaurumo-fiestų šedevrų laikais ribos tapo labai miglotos ir tamprios, tad buvau automatiškai pasiruošęs pamatyti šį tą tikrai nežmoniško. Tačiau (o gal ir gerai) pirmtako tabu ribos neperžengtos, o gal iki jų net ir nepatraukta.

Antrasis etapas - kerštas. Čia suklysta jau daugiau ir dažniau. Moteriškė pasirodo be pereinamjo emocinio etapo, per mėnesį praleistą miškuose tapusi Rembo ir Makgaiveriu. Suruošusi išradingų spastų, ji vieną po kito sugaudo niekšelius ir juos deramai pamoko, kartodama visą pirmos filmo pusės dialogą savo lūpomis. Smagu žiūrėti kaip šunsnukiai kamuojasi ir dvesia, pora nesveikų įdėjų gal net ir prajuokino, tačiau liūdniausia tai, kad visas egzekucijų etapas įvyksta gana banaliai, o tas prievartautojų frazių kartojimas galiausiai pasidaro tiesiog idiotiškas. Dingo tai, kas buvo svarbiausia ir stipriausia - feministinis triumas, fatališkos moters, kaip siaubo sukėlėjos modelis, dingo girl power. Čia tėra tiesiog nuskriausto žmogaus kerštas skriaudikams, o ne išprievartautos moters kerštas vyrams prievartautojams, kad ir kaip gražiai ji bebūtų susišukavusi ar, kad ir kiek bekartotų, kad daro, tai ką daro, būtent dėl išprievartavimo. Nenoriu per daug spoilinti, bet turiu pasakyti, kad originalo vinis buvo scena, kurioje ji pavilioja prievartautoją, pasitelkdama moters, kaip silpnesnės būtybės, kuri "kaip ir visos jos" iš tiesų mėgaujasi prievarta, "ginklą", o tuomet kerta iš peties garsiojoje "vonios" scenoje. Paviliojimas, apgavystė ir tik tuomet - šaltas kerštas, ir buvo tas feministinis šarmas, daręs filmą tokiu unikaliu ir žavingu, kaip, kad žavinga fatališka moteris, auka tampanti skriaudėju. Čia tas pamesta ir, kad ir kaip durnai tai skambėtų, be feminizmo - I spit on your grave tėra smurtas dėl smurto. Sakysite exploitation ir turi toks būt, na gerai, tuomet viskas savo vietose. Nepagalvokite, kad esu labai kritiškas, tai tiesiog mano mintys, jausmai ir mažytė interpretacija. Nesigilinant į smulkmenas tai yra tikrai neblogas ir nemalonus siaubiakas, o taip pat ir gana sąžiningas perstatymas. Trūkumai, kuriuos iškėliau tėra mano, kaip fano, pastabėlės. Asmeniškai rekomenduočiau likti prie žavingo ir stipraus, aršiai feministiško originalo,o perstatymas tėra vidutiniškas, tačiau tikrai nenuobodžiai sužiūrimas siaubo filmas. Daugiau šiuolaikiškumo ir šviežios išvaizdos, tačiau geriausia ką šitas remeikas padarė tai tik pašlovino pirmtaką. 7/10

REPO MEN

Praeitų metų fantastinis, veiksmo filmas. Žiūrisi smagiai, tačiau šiaip jau ganėtinai bukas ir naivus, daugiau turintis paprasčiausios pramoginės vertės, tad jei norisi protingo sci-fi, šitą geriau aplenkti, o tiktų jį žiūrėt tik su alaus skarba rankoj, pavargus po darbo dienos. Man prieš miegą gavosi gera lopšinė. Labai tiktu, žiūrėti per teliką, su reklamom, gal padidintų įspūdį :)

Ateitis, regis visiem yra problemų so organais, smarkiai klesti donorystės verslas, tačiau skolinami kepenys ne iš kitų nelaimėlių, o iš banko. Pasiėmi paskolą, už didelę kainą perki dirbtinį inkstą išsimokėtinai ir gyveni laimingai. Jei laiku nemoki, ateina kieti vyrukai ir organus grubiai atsiema. Kaip, kad Ekvilibriume, pagrindinis veikėjas - atsiverčiantis jausmo-nusikaltimų medžiotojas, čia - atsiverčiantis organų "išmušinėtojas". Pats patekęs į aukos situaciją pasidaro labai teisingas ir sukyla prieš sistemą. Actionas neblogas, malonu matyti šiek tiek gerai suvaidinto smurto ir brangių efektų, tačiau kaip jau sakiau šiaip filmas naivokas. Tikrai daugiau paprastos pramogos ieškantiems, nei sci-fi fanatams. Vienu metu buvo jau visai absurdišką lygį pasiekęs, bet pabaiga pateisino ir išgelbėjo. Išvada: vidutiniškai. Nėra itin blogai, tačiau iš esmės tai nieko ir gero apart bukagalviško boevyko. 6/10

7 DAYS

2010-ųjų Kanadiečių trileris/drama/siaubas. Labai pilkas, slegiantis, depresovas ir gana nemalonus. Gana lėtai besivystančio veiksmo, tačiau tikrai jaudinantis ir laikantis. Niūrią nuotaiką itin padeda sukurti tai, kad nėra garso takelio, žaidžiama tik tyla ir aplinkos garsais, bei dialogais/monologais. Tema nelengva, tad ir filmas gana sunkus. Pedofilas nužudo jauną mergaitę, ėjusią į mokyklą. Nevilties užvaldytas mergaitės tėvas sugeba nusikaltėlį sugauti ir įkalinti. Ką jūs darytumėte jo vietoje? Katras nusikaltėlio kančios akivaizdoje yra teisus ir kur yra riba tarp baisaus teisingumo ir šlykštaus, beprasmio žiaurumo? Ar savavališkai bausdamas kitą pats tampi blogu žmogumi, net jei jis to ir nusipelnė? Blyškus, sielvarto kupinas ir liūdnas pamastymas šiais klausimais, su desperatišku tėvu. Septynios pilkos ir šaltos skaudulio dienos. Sunku rekomenduoti nuotaiką sloginantį filmą, bet jei šį vakarą jaučiatės nusiteikę rimtesniam trileriui, siūlau pamėginti šį dramatišką šaunuolių kanadiečių pasakojimą. 8/10

5 PRANG a.k.a. PHOBIA 2

2009-ų metų, taigi, gana naujas, Tailandeičių siaubo istorijų rinkinys 5 Prang, panašios antologijos 4bia tęsinys. Kaip ir niekuo nesusijęs, bet tie patys kūrėjai (ar bent dalis jų) ir ta pati esmė - kokybiški, trumpametražiai siaubo pasakojimai sujungti į vieną, bendrą patyrimą. Šį kart ne keturi, bet penki. Yra originalių sprendimų, yra ir banalių, prabėgo smagiai ir greit, nors per daug nestebino, tačiau visąlaik išlaikė įtampą ir virpuliuką. Yra dramatiškų momentų, yra kraupokų vietų, nieko perdėm baisaus. Pabaigoje mus palepina ir komedijos elementais, kas nežinau ar man labai patiko, bet drįsčiau teigti, buvo visai tinkama. Jei idomu pasispoilinti, trumpai apie kiekvieną istoriją:

1) Berniukas paliekamas mamos, vienuolyne, kuriame vaidenasi. Ši turi gan dramatišką nuotaiką, man labai patiko keli netikėti sprendimai.

2) Sužeistas paauglys paguldomas į palatą su merdėjančiu seniu. Nelabai jauku.

3) Greitai bėgionatys ir kraujais besispjaudantys zombiai! O, taip!

4) Moteriškė superka daužtus automobilius ir parduoda, kaip naujus, su neramiomis dūšiomis viduje.

5) Jaunimas filmuoja siaubiaką, apie vaiduoklius, bet regis vienas jų iš tikro negyvas? Šita daugiausiai komedijinė, tarsi protinga žanro saviparodija, bet ar labai jos čia reikėjo?

Geras, gaivus, nors ir ne auksinis azijietiško horroro seansas po šiokios tokios pertraukos. Trumpos ir savo dvasią turinčios istorijos, nepabosta, laiko. Puikiai pasitarnauja, kaip iš ekrano pasakojamos stovyklinės siaubo pasakaitės. 8/10

DEADFALL TRAIL

Atgal prie blogo kino mane atnešė - eksperimento būdu atrastas Deadfall Trail, ganėtinai keistas 2009-ųjų mažabiudžetis filmas. Tikrai prastas, todėl gana drąsiai dedu jį prie -blogo kino- kategorijos, bet, nors ir keistai tai skamba, sakau tai - gerąja prasme. Visam filme iš esmės tėra trys aktoriai, viskas ką jie daro tai valkiojasi po mišką (vietomis, net imu išsigalvoti pokštelius apie homoseksualumą). Pradžioje jie leidžiasi į žygį, be jokių atsargų, veikiausiai nori save išmėginti ar gal ir kažkas giliau po tuo slepiasi, nesupratau.

Dabar įsivaizduokite, jog įprastinis "reikalai garma blogyn" scenarijus yra laiptukų pavidalo: kuo žemiau laiptukais lipi, tuo istorija liūdnėja. Čia gi atrodo, kad kai kurių laiptukų trūksta, kiti didesni/mažesni už kitus, kažkur palikta skylė, arba vietoj poros laiptelių palikta tik nuožulni pakalnė. Velniai žino kodėl, bet nors ir paprastoj aplinkoj istorija čia tokia vat netvarkinga ir tas sukelia gana įdomų keistumo pojūti. Nežinia ar čia kažkas užmanyto specialiai ar kūrėjai tiesiog susimovė. Aktoriai matosi tikrai stengėsi ir vaidino neblogai... Bet veikėjų veiksmai neatitinka situacijos, laikas praleistas miške vargiai adekvatus tam kas vyksta ir tam ką jie daro, ilgaainiui tampa tiesiog panašu į atsitiktines blevyzgas. Tačiau nors ir trumpai tepažiūrėjęs susivokiau, kad šitas filmas gana idiotiškas, kažkas visvien traukė jį žiūrėti ir pabaigti. Taigi ir likau pasimetęs. Ką aš čia pamačiau? Kodėl aš jį visą išžiūrėjau? Kas čia išvis įvyko? Ar man patiko? - Nežinau. Tuo ir įdomus tas keistas kinas. O gal turėčiau sakyti tiesiog - prastas? Paliko įdomų įspūdį išties, gana įstrigo ir pabaiga. Kiekvienas kas sakys, kad šitas filmas - šūdas ir laiko gaišimas, bus teisus. Aš irgi galėčiau tam paantrinti. Tačiau vien tai pasakyti, nebūtų visai teisinga... Palyginimui gal sakyčiau, kad čia vienas iš tų įdomesnių šūdų, pavyzdžiui kaip tas, kuris nepalieka ant popieriaus jokios žymės?

Taip pat norisi klausti savęs, kas labiau apsvaigęs nuo narkotikų, ar kūrėjai statę šį filmą, ar aš, jį žiūrėjęs? Sutrikau

4/10 ? ??? ??????

DEATH RACE 2

2008-ais perstatyto 75-ų exploitationo Death Race 2000, remeiko Death Race tęsinys. Originalą dar atsimenu gana ryškiai, įstrigęs savotiškas humoras, spalvos ir nuotaika. 2008-ų perstatymą atsimenu jau gan miglotai, tik, kad buvo daug rudos spalvos, goriuko, tas bičas iš Crank, bet iš esmės visai zjbs. Death Race 2 puikiai pasitarnauja, kaip Death Race tęsinys: panašus stilius, spalvos ir bukumas atitinkamas. Tiek idiotiškas ir smagus testosterono fontanas, kad net prisiminiau senus, gerus, videkinius boevykus. Be didelės logikos, be gilinimosi į smulkmenas, tiesiai šviesiai, debiliškas actionas berniukams, už ką jam ir ačiū, nes šiais labai-rimto-ir-sukto kino-su-dikaprijo laikais tokių flikų man labai trūksta. Kaip tęsinys aišku prastesnis, pabaiga kažkokia labai užskubinta pasirodė, lyg trūktų pusvalandžio ir finalinės bytvos, bet šiaip linksmai praleistas laikas. Pagrindiniam bičui gal trūksta biški charizmos, nors labai jau jis kietas, pagrindinei "gražuolei" gal trūksta biški grožio, alia kaip sunkiems banditams ir kaliniams gal ir neblogai? Na ir visąlaik taip lyg kažko trūksta, bet bandymas tikrai šaunus. Malonūs referencai į 1975-ų pirmtaką, tik aš Frankenšteinui būčiau skyręs daugiau dėmesio. Gal Death Race 3? Kodėl gi ir ne... Dar plius vienas balas už Mačetę, Dani Trejo. Būčiau mažas tokią vaizdajuostę turėjęs - būtų kultas. Dabar - OK.

7/10

SAW 3D

Nauja situacijų komedijos PJŪKLAS serija. Šį kart trimatis ir su rūžavu krauju. Nelabai daug ką turiu ir pasakyti, pasijuokiau pachmielnas. Šį kart prižadėjo, kad paskutinis. Kažkaip netikiu :) 4/10

DEATH METAL ZOMBIES

Mielieji bepročiai, maniakai ir raganos, tai yra jubiliejinė, 600-oji Kiras Horror recenzija, kas reiškia, kad po dar 66-erių turėsime visas 666-ias! Laukiu dovanų nedaskaptuotų kaukolių, jūsų proprosenelių nagų ir dantų, ėriuko kiaušų karolių ir panašiai. Dovanėles siūsti adresu: Namas prie kapinių, Guobų gatvė 13, Tylioji kalva, Teksaso valstyja!

Šios džiugios sukakotuvės proga norėjau išrinkti sau kažką ypatingo. Nemeluosiu, buvau nusiteikęs žiūrėti seniai bematytą Azijietišką vaiduoklių horrorą, tačiau netyčiom papuolė rusiškai įgarsinta planuoto filmo versija, tad šitą malonumą teko atidėti ir nutariau pasilepinti senu geru šitkorovu trash'u, kas puikiai pavyko su nuostabiai idiotišku 1995-ųjų atradimu - Death Metal Zombies. Išversti turbūt nereikia ir pavadinimas jau vien ką reiškia, o kaip jau buvau pasiilgęs to metalovo (kartais pankovo, bet šį kart visgi - metalovo), nuoširdaus, namų gamybos šlamšto! Tyras kaifas žiūrėti kaip spoguoti metalistai su metalo maikėm patys tūsinasi, filmuodami šį žavingai kvailą flicką apie zombius ir metalą! Pavadinimas tikrai toks iškalbingas, kad ne per daugiausia belieka ir ką papasakot: Būrelis draugų metalgalvių sumano dalyvauti radijo konkurse ir vienas jų nusiunčia laiškelį. Prizas - vienetinė jų mylimos grupės (berods Living Death?) kasetės kopija, su gabalu, kurio neturės niekas kitas. Kasetę jiem laimėti pavyksta, bet unikalus šmotas pasirodo esąs užkoduotas kvietimas iš pragaro, paversiantis juos... metalui tarnaujančiais zombiais! Šitaip va ir atsiranda Death Metalo zombiai :) Visa kita - nuostabus, klasikinis trashas: papai, kraujai, idiotizmas, besiliejantis per kraštus ir daugybė, daugybė metalo garso takelyje. Su kvailystėm nepersistengta, teko matyt ir daug absurdiškesnių išsišokimų, bet bendras vaizdas labai linksmas ir mielas. Šaunuoliai chebra, šaunuolis filmas, šaunuolis garso takelis, šaunuolis seansas ir šaunuolis aš šįvakar! Linkiu jums visiems, išprotėję siaubo mylėtojai, laimingų 2011-ųjų ir geros bičkos juos pasitinkant! Tikimės galingo derliaus kitais metais, nes kaip žinome tik jie vieneri mums ir beliko iki pasaulio pabaigos!!! ;) Lai aidi piktas juokas, žarnos pilasi laisvai ir kyla šaltas rūkas kapinių!!!

Nuoširdžiai jūsų, su nekrofiliška meile - Kiras Horroravičius!

BURIED

Būti palaidotam gyvam - horroro idėja, variusi man siaubą nuo pat vaikystės, kai pašiurpusia oda klausydavom pasakojimų, apie karstus, nagais sudraskytus iš vidaus ir kraupius šauksmus iš po žemių, kapinėse, verčiančius žegnotis kapinių sargą. O taip, idėja, kad gali būt užkapstytas per klaidą - tikrai varo siaubą, sakome, gal geriau jūs mane kremuokit, tik dėl viso pikto :) O jei ir esi užkapstytas specialiai, kaip nutiko mūsų filmo herojui, visvien mirtis turbūt ne ką malonesnė. Labai idomu, kad filmas minimalistinis, viso seanso metu, mes niekur neiškeliaujam iš karsto. Bičas atsibunda tamsoje, užkapstytas dėžėje ir nuo čia mes kartu su juo pusantros valandos ir dūstame, šitam klaustrofobiniam košmare. Filme kaip ir tėra vienas aktorius, viskas padaryta vien dialogais, kurie tampa įmanomi dėl drauge palaidoto mobiliako ir vienintelio aktoriaus vaidyba. Taip pat žinoma labai svarbus pastatymas (montažas ir tt) idant sukurti tą ne itin malonią tamsos ir izoliacijos atmosferą, kas manau pavyko gana neblogai. Filmas labai įtemptas, nuolat tave erzina, tad būkit pasirengę pasėdėti ant šakučių, iki pat pabaigos nežinai - pavyks gi jam išsigelbėti iš šios tikrai nepavydėtinos situacijos, ar ne... Turiu pasakyti, kad didelė dalis filmo mane tikrai nervino, bičas atrodo esąs neblogas šiknius ir dar ne pats protingiausiais. Atsidūręs ant gyvenimo/mirties slenkščio visvien laikosi durnų principų, psichuoja nelaiku ir ne vietoj, kas gali visiškai pakeisti tavo slidžią lemtį. Aišku sakysite kas nepanikuotų ir nedurniotų tokioj situacijoj? Tiesa, su dauguma iškilusių sunkumų jis tvarkėsi gal ir neblogai, bet vistiek bent pusę filmo jis man visai nesbuvo simpatiškas ir aš net norėjau, kad jam išlipti nepavyktų hehe. Na, bet vėliau susigyveni kažkaip su tuo personažu, ima jis tau rūpėt, kad ir koks jis bebūtų, todėl bendrai gaunasi toks įtemptas ir slegiantis filmas, tikrai ne juodo humoro šou. Taigi yra trūkumų, bet už originalumą ir bendrą vaizdą, sakyčiau 7/10

Kaip ir visur, kažkas nelabai įtikinama, kažkur prašauta pro šalį, bet nepaisant to, kraupoka patirtis, pabūti karste, drauge su tuo nelaimėliu.

The WALKING DEAD [Season 1]

Serialų paprastai neaptarinėju ir pats nesu per daug serialinis. Bloge išimtį padariau Twin Peaks'ui, o per gyvenimą nuosekliai peržiūrėtus serialus galiu suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Tai tikrai nieko per daug kitoniško ar snobiško - South parkas, Simpsonai, Jackass, Desperate Housewives ir panašiai :) Visgi turiu padaryti išimtį naujam, regis analogų neturinčiam, dar nesenai pasirodžiusiam, bet su šešiomis galingomis serijomis jau pirmą sezoną užbaigusiam serialui, sukurtam pagal komiksą, apie zombių apokalipsę - Vaikščiojantys numirėliai / The walking dead. Mintis daryti aukšto lygio ir "rimto veido" serialą apie zombius man pasirodė labai drasi. Gal dėl to, kad Lietuvoj tokios temos medijoj dažniausiai nurašomos kaip humoristinės ar paprasčiausia nesamonė. Siaubo kultūra pas mus tikrai pogrindinė, o tai kas būna populiariau, dažniausiai yra prastos kokybės holivudinis mėšlas. Jau įsivaizduoju bandymą tokį serialą prakišti Lietuvoje :) "Kas?? Zombiai? Pffff, eik iš čia!". Visgi man patinka tas Lietuviškas undergroundas, gali jaustis išskirtinis su savo hobiu ir susirasti bendraminčių grupelę, su kuriais bendrausi artimiau ir šilčiau, nei su tūkstančiais klykaujančių fanų. Dabar esu Londone ir iš pradžių man buvo keista, kad čia tas horroras - normalus kultūrinis reiškinys. Transporto sistemoj kabo didžiausi siaubo filmų plakatai, metro tuneliuose, kad ir minėto Twin Peakso ar Walking Dead. Pradžioje buvo tikrai keista, bet ir nuostabu ant milijoninio tiražo laikraščio pirmo puslapio matyti pūvančius zombius, ko Lietuvoje pamatyt tikrai nesitikėčiau. Negaliu sakyt, kad Walking dead nėra holivudinis "žiuralas", nes apie jį pirmą kart sužinojau būtent iš populiariosios spaudos, o su juo dirbanti komanda - blizganti Amerika, visgi iš tiesų šįkart kalba eina apie zombių žanro fanų patenkinimą, o ne apie popsą/nepopsą. Aš asmeniškai gal ir nesu toks hardcore zombių fanas, kaip kiti, kad žiūrėti absoliučiai kiekvieną kada nors išėjusį flixą, vien dėl to, kad ten bus zombis/zombiai, bet šiaip jau drasiai vadinu save reiškinio fanu, be galo myliu gyvuosius numirėlius ekrane ir šitas serialas mane tikrai suintrigavo. Pirmasis sezonas baigėsi ir galiu pasakyti, kad esu ne tik nenuviltas, bet ir sužavėtas, produktą gavau tokį, kokio ir tikėjausi, o gal net ir geresnį. Regis tai tas svajonių kinas, su lėtais pūvančiais zombiais, sukurtais pagal klasikines Romero taisykles (Šauti į galvą ir t.t.) tik su šiuolaikiniu vaizdu, babkėm ir dangoraižių miestu. Mano širdis spiegia iš džiaugsmo. Kas nebūdinga tv serialams, šis taip gana įžūliai tėkšteli kraujo ir mėsytės, nebijo leptelt ko nors politiškai nekorektiško, o tas šiandienos "tolerantiškoj" visuomenėj taip pat labai džiugina. Tobulybei ribų nėra, kaip sakoma, mane tikrai erzino kai kurie personažai, tam tikri jų veiksmai ar atskiri epizodai, bet iš esmės tai tikrai ta berniukiška svajonių vizija apie žmonių grupelę, bandančią išgyventi vaikščiojančių numirėlių perimtame pasaulyje. Dažnai nugirstu kritikos, neva serijale mažai zombių/veiksmo ir per daug dramos/intrigų/santykių aiškinimosi. Bet juk noriu atkreipti dėmesį, kad zombių žanras niekada ir nebuvo vien apie zombius, [Horroro maniakai čia galės paprieštarauti ir patiekti šusnį goravų pavyzdžių, tad iškart noriu pabrėžti jog omeny turiu klasikinę Romero zombių apokalipsę ir panašius filmus] tai visada buvo socialinė metafora ir kritika, įtemptas ir gilus personažų vystimas: įvairialypio žmogaus atsiskleidimas paskutiniojo teismo dienos akivaizdoje. Be Romero, pavyzdžiui, tarkim, kad ir plačiai pripažintas 28 Days Later, ar aš neteisus? Tikrai nemanau, kad smagu būtų žiūrėt serialą be žmogiškos intrigos ir personažų išviniojimo. Jei atvirai tai man kaip tik labai patiko kai kurios intrigos, kurios taip pat manau net skatino ir susimastyti. Nieko daugiau nenoriu sakyti, kad apeitume spoilerius, taigi čia sustoju. Manau, kad kritikuojama drama ir "muilas" kaip tik sudaro mum sąlygas pažinti veikėjus, juos pamilti/jų nekesti ir rūpintis, kas gi jiems nutiks kitoje serijoje, o mėgavimasis nesustojančiu zombie actionu, be jokios širdies, serialo atveju, galėtų greit ir pabosti. Zombiai kaip jau sakiau, beveik nepriekaištingi, o ir goriuko kūrėjai negaili, kas iš kart kelia viso šito reikalo lygį smarkiai aukštyn siaubo laipteliais.

Serialas ir prasidėjo panašiai, kaip jau minėtasis 28 days later, policininkas atsibunda iš komos, aukštyn kojom apverstoje ligoninėje. Iškišus snapą į lauką jo laukia didelis ir nelabai malonus siurprizas - jam bemiegant pasibaigė pasaulis. Negana to, po gatves šmirinėja tavęs paragauti norintys numirėliai, o šeimos nariai dingę be žinios. Žydraakis pareigūnas būdamas dideliu kietuoliu, čiumpa ginkla ir leidžiasi ieškoti gyvųjų ir aišku savo mylimų. Šitas žanras įdomus dar tuo, kad viskas regis jau šimtą kartų girdėta, tačiau kai tai gerai pastatyta, - visuomet iš naujo intriguoja ir žadina vaizduotę. Aš pirmuoju Walking dead sezonu tikrai esu labai patenkintas, buvo smagu, buvo ir baisoka, buvo įtampos ir kraujo, buvo gero trilerio ir dramos, buvo gal ir lėkštesnių momentų, bet tą atleiskime, dėl to, kad tai tv serialas, o ne kino filmas ir slystelti buvo galima tikrai daugiau kur, o tai ką mums sukūrė ir patiekė - tikrai galingas living dead / survival nuotykis. Aš prisirašau prie fanų, kritika ir komentarai žinoma visada laukiami ir svarbūs, tačiau atminkite, kad kritika tai nagrinėjimas, o malimas su šūdais, tai jau kažkas kito. Drasus užmojis pavykęs, labai lauksiu antrojo sezono kitais metais, gaila, kad serijų nedaug, tačiau geriau trumpiau ir geriau, negu išsitęsti ir apsišikti. Žvelgiant objektyviai - 9/10, o man asmeniškai, širdutėje ir slaptoj kišenėje - 10/10, jei yra siaubo mėgėjų dar negirdėjusių apie šitą serialą, rekomenduoju iš visos širdies.

Dabar, šiek tiek atgavęs tikėjimą serialais, žiūriu mini-serialą "Band of brothers", apie karą, irgi neblogai, bet čia jau lipam už šio "dienoraščio" ribų, tad kolkas tiek ;*

RESIDENT EVIL: AFTERLIFE

Tikrai nežinau kodėl mėginau žiūrėti šitą filmą ir nerandu sau jokio pasiteisinimo. Jei pirma dalis dar buvo vietomis pakenčiama, kiti du tęsiniai buvo absoliutus, neiškenčiamas mėšlas. Matyt dėl to, kad prie tęsinio grįžo pirmosios dalies režisierius Andersonas, o kai kurie jo filmai man tikrai patiko [Mortal kombat, Event Horizon, Death Race, Pandorum], tai ir tikėjausi nors lengvo, bet kažkiek smagaus, kad ir neprotingo seanso. Deja ištvėriau tik pirmas dvidešimt minučių, o likusį filmą pramečiau prabėgomis. Nesibarstysiu smarkiai šūdais, tik trumpai parašysiu ką galvoju: nesuprantu kaip tokį gerą žaidimą galima buvo paversti tokiu šūdo festivaliu, kaip Resident evil filmai. Galu gale sunkiai berandu kas čia nors kiek būtų susiję apart pavadinimo. Manau tam reikia atskiro talento ir visi kas prisidėję prie šitos nelaimės sukūrimo yra dėl to kalti. Dar supratau, kad labai nuoširdžiai nekenčiu Milos Jovovič. Nebenorėčiau jos šlykštaus snukio matyti niekada ir taip pat geidaučiau nebeišgirsti jos pykinančio balso. Nuo vertinimo susilaikau nes nėra čia ką vertinti išties, o nuosekliai filmo kaip ir nemačiau, kuo labai džiaugiuosi. Baisi gėda užtraukta žaidimo vardui, gal paslapčia čia viską darė Uve Bollas? :) Ir man netinka tas pasiteisinimas, kad čia tik efektų filmas/3d/kad reikia žiūrėti kino teatre ir tt. Jei darot pornūchąą tai ir pavadinkit tada kitaip. Tiek įspūdžių. Taip nemalonu, kad nenoriu apie tai daugiau ir kalbėti. Tenorėjau apspjauti šitą šūdą. Ačiū už dėmesį.

NIGHT OF THE COMET

Nutrauktas paslapties (man) šydas, nuo visad masinusio gražaus, klasikinio 84-ųjų filmo pavadinimo. Tikėjausi galbūt kažko niūraus ir gana rimto, kažko tokio kaip The quiet earth, tačiau Night of the comet tėra lengva old-skūlinė komedija post-apokaliptinėje aplinkoje ir turiu nuliūdinti - ne perdaug juokinga ir net nelabai idomi. Norėjau kaltint savo nuovargį kai užmigau per vidurį, tačiau kitą dieną kai bandžiau pabaigt likusią pusę, vėl tik vargais negalais išsilaikiau neužmigęs, teko porą kartu sau įsižnybt. Old skūlas mielas, žavingas savo visišku nerūpestingumu ir kvailumu, taip pat gražiai atrodo dangoraižiai raudono, post-apokaliptinio dangaus fone, bet manau reikia sulaukti tokios nuotaikos, kai labai norisi pasižiūrėti kažką tokio senovinio ir cheesinio, nes kitaip seansas gali tapt tikra šikna, kaip kad nutiko man. Ir nors buvo baisiai neidomu ir juokeliai nejuokingi, tačiau vistiek jaučiu kažkokią simpatiją šitam filmui... Gal dėl simpatijos visiem tokiem filmam apskritai? :) Iš esmės tai laiko gaišimas, nesvarbu, kad ir mielas ar nostalgiškas, tad jau patys spreskit ar norite gaišti pusantros valandos. Manau yra ir neužpisančio mielo old skūlo.

DEVIL (2010)

Filmų tokiu pavadinimu yra ne vienas ir ne trys, todėl patikslinu, kad šnekėsime apie naująjį, šiuometinį, dar nesenai kino teatruose gąsdinusį Velnią. Iš šito tikrai daug nesitikėjau, plakatus mieste mačiau panašiu metu, kaip ir Paskutiniojo egzorcizmo ir po pastarojo peržiūros tikrai nebuvau labai teigiamai nusiteikęs, lysdamas į dar vieną ... velniavą. Taip pat girdėjau ir negerų atsiliepimų apie šitą filmą, bet tik eilinį kart įsitikinau, kad visada geriausia susidaryti savo nuomonę. Devil - nors ir paprastas, bet labai paveikus siaubiakas ir nė kiek negadina reikalo ir tai, kad jau iš anksto žinoma, ganėtinai primityvi - siužeto linija. Aišku, geriausia - nieko nežinoti, bet retai, kada pavyksta taip gerų filmų pamatyti, ar ne? Taigi nesakysiu nieko, ko nepasakyta ant plakato. Grupelė žmonių užstringa dangoraižio lifte. Vienas jų - nėra normalus. Skamba paprastai, bet kaip visad svarbu, kaip padaryta, o kas gerai padaryta tai ir paprastumas tam netrukdo, o tik padeda. Taigi Devil kietas, įtemptas, gerai sukaltas amerikanskas siaubekas, kokių dažnai šiandien pasigendame tarp jūros remeikų, tęsinių ir tt. Yra kraupių vietikių, yra pora ir šmaikščių, bet visą laik buvau smagiai prigautas už gerklės. Dangoraižiai atrodo grėsmingai, apsiniaukęs dangus griaudi ir žaibuoja. Kai iš ekrano tokia nejaukuma, gera vėpsoti šiltai susisukus į kaldrą. Tikrai pavykęs horroras, toks paprastas ir tyras. man labai patiko. Dabar jaučiu kimbant ligą... :( ar nebus velniūkštis iš ekrano nagus iškišęs? 9/10

EXHIBIT A

2007-ų Anglų drama/trileris, vėlgi patiektas pseudo-dokumentikos stiliumi. Pastebiu, kad dabar išeina labai daug filmų, būtent tokia forma. Iš pradžių tai atrodė įdomu ir originalu, vėliau nusibodo, ėmė erzinti ir piktino, dabar gi jau kažkaip susitaikiau su tuo; prieš vėją nepapūsi, kamerą dabar gali turėt beveik bet kas ir matyt tai, kad pseudo-dokumentiką jau galima išskirt kaip atskirą kino šaką - tėra paprasta natūrali raida, kurią tiesiog reikia priimti.

Filmas gana paprastas, tačiau labai gerai padarytas ir paveikus ir nors istorija nuspėjama ir per daug neypatinga, tačiau pastatyta stipriai ir dėl to yra paveiki, slegia. Iš pažiūros laiminga šeima, kaip daugelis Anglų, gyvena nuosavam name Yorkshire. Tėvukas padovanoja dukrai kamerą, kuria ir filmuojamas kinas, kurį žiūrime. Jau pačioje pradžioje pranešama, kad vaizdajuostė rasta policijos, todėl įtariame, kad gero ir laimingo gyvenimo iš pasakų tikėtis nereik. Šeimos idilė pamažu užtemdoma keistokų nukrypimų nuo normos, kol galiausiai viskas ima smarkiai, smarkiai šlyti. O mes tampame liudininkais. Kaip jau sakiau, užmanymas paprastas, bet suvaidinta, sumontuota ir patiekta labai gerai, dėl to žiūrisi kokybiškai ir įsijautus gali pagadint nuotaiką, be abejonės. Ne perdėm išskirtinis, tačiau kuklus ir šaunus angliškas tvarinys. 7/10

SKYLINE

Nauja, šių metų, fantastinė nesamonė apie ateivių antpuolį. Filmas-apgavikas, iš pradžių atrodo geras, sudomina, apstulbina, įtraukia ir maždaug ties viduriu, kai pagaliau susivoki kokį šūdą žiūri, jau per vėlu liautis, reik dažiūrėt. Taigi kai supratau jog galvą įkišau pakankamai giliai, kad nebepavyktų ištraukt, man ant galvos buvo suverstas išmatų kibiras. Pradžioje ėmė pyktis ir šleikštulys, tačiau į pabaigą ėmiau nuoširdžiai juoktis. Keletas visiškai neidomių veikėjų įkalinami dangoraižyje, agresyvios, visuotinės ateivių invazijos metu. Veikėjai lochai ir man visiškai nerūpėjo, bananaveidis bičas ir jo nervuota nėščia negraži mergiotė, keletas pasiturinčių draugų. Tikrai norisi paklausti, kam reikėjo švaistyt laiką pažindinantis su personažais? Koks dievaži skirtumas? Ateiviai nusileidžia laivais, ištrauktais iš sci-fi efektų generatoriaus, tiek padarų, tiek laivų originalumo nulis, visi sudėti iš kažkur jau matytų detalių ir išvis yra chui paimioš kas... metalas? organika? ... biomechanika? Koks skirtumas, davai griaukit viską. Tačiau ir griovimo ne per daugiausia, vis pasislepiam po užuolaidom, žaliuzėm ar namo kampo. Užuolaidos tai labai geras skydas nuo protą užvaldančios ir gyslas išverčiančios mėlynos šviesos. Keista, kaip nieks daugiau visam mieste nesusiprotėjo jų užsitraukti. Atėjūnai atrodo tokie pigūs, kad tikrai galvojau jog čia mažo biudžeto bandymas, o tik po to sužinojau, kad tai holivudo blokbusteris! Gal chebra per kokso kalną nė nematė galutinio rezultato? Žodžiu, iš pradžių atrodo neblogai, įsijaučiam, užsikabinam, tačiau su kiekvienom 10 filmo minučių vis krinta po balą. Gerai draugė išsireiškė: atrodo, kad scenarijų rašė kairiarankis šuo. Aš gi sakyčiau gal alkoholio prigirdytas, šešių metų vaikas, turintis protinę negalią. Viskas kas vyksta, neturi jokios prasmės, actionas taip pat idiotiškas ir nevertas dėmesio, veikėjai tragiški, siužetas niekuo nepagrįstas. Kaip vyšnaitė ant šūdų pyragaičio viršaus puikuojasi stačiai infantiliška pabaiga, kurios metu taip prunkščiau, kad apspjaudžiau ekraną. Didelis riebus įžeidimas visam žanrui, šalia kurio Nepriklausomybės diena ar Cloverfieldas atrodo, kaip Einšteinas. Visaip bandau surast kokį gerą žodį šitam filmui, bet jau para praėjo, o vis dar negaliu. Ar tai, kad išžiūrėjau iki galo yra bruožas? Jei taip, tai jis vienintelis geras, matyt... O šiaip tai labai, labai liūdna. Per daug į smulkmenas nenoriu leistis, nes nebaigsiu keiktis ir tyčiotis. Gal jei į kino teatrą leistų nemokamai ir būtų galima nueit praleist laiko, bet šiaip tai tikrai pasipiktinimo vertas išsišokimas. Jei jau krečiat kvailystes, tai bent kraujo kelias šimtas tonų būtumėt ištėškę. Deja, liūdniausia, kad šita parodija veikiausiai turėjo atrodyti rimtai. Tikrai senai bemačiau, kad kas šitaip susimautu su tokiom galimybėm. 3/10

THE LAST EXORCISM

Ką gi, nuo vasaros laukiau progos pamatyt Paskutinįjį egzorcizmą ir turiu pripažint, kad esu gana nuviltas. Buvo idomu, smagu ir šiek tiek įtempa, žinoma, tačiau lūkesčiai deja buvo didesni. Filmas nuolat mėgina mus prigauti, bet bendram vaizde susidaro įspūdis, kad jis tiesiog pats nežino ko nori (o kipšas gi gudrus ir suktas, ane?). Pasirinktas, reikia pastebėti - madingu tapęs, pseudo-dokumentikos stilius daugiau trukdo nei padeda, o jei bandytume daryti Bleiro-egzorcistą ir įsivaizduoti, kad neva žiūrime tikrą filmuotą medžiagą, taip pat nepavyktų: Per daug kamerų, perdėm dirbtinas montažas su uždėtu soundtreku, o kai vyksta kas svarbaus - kaiptik nieko nematyt, ir panašiai. Tad kam tuomet to reikia, ar ne maloniau žiūrėt į normalų ir nedrebantį vaizdą? O gal nereiktų kabinėtis prie pateikimo formos? Trumpai tariant - man trukdė ir žavesio nekėlė. Gerai, kai žaidžiama tamsa, šešėliais ir nežinia, bet toks jausmas, kad kūrėjai neįstengė arba nesistengė padaryti šito tinkamai. Nei šis nei tas.

Baisybių irgi ne per daugiausia. Pusė filmo pažindinamės su personažais, pagrindinis veikėjas, - egzorcizmus klastojantis ir iš to pasipelnantis, netikintysis. Norėdamas sukurti egzorcizmo klastojimą demaskuojantį dokumentinį kiną, su minimalia filmavimo komanda varo į atokų vienkemį neva išvarinėt nesamo velnio. Aišku nereik būt daug siaubo filmų mačius, kad sugalvot, jog velnias šį kart bus tikras. "O gal ne? O gal taip? O gal visgi ne? O gal visgi taip?" - Štai kas vyksta visą filmą. Nupistos kelios scenos iš jau matytų filmų apie velnius ir jų išvarinėjimą, biški pabėgiojama drebančiais patamsiais, viskas veda į ganą puskvailiai atrodantį ir prunkšteltį verčiantį finalą. Nežinau gal ir per aštri mano kritika, buvo tikrai idomu iki pat pabaigos, tačiau šį kart plakatas gražesnis už rezultatą ekrane. Kol žiūrėjau atrodė smagu, tačiau dabar norėčiau sakyti paskutinis šūdas, o ne paskutinis egzorcizmas. Nieko doro, laiko užmušėjas, o jei norite dėmesio verto Egzorcisto spin-offo tai rekomenduočiau veikiau The Exorcism of Emily Rose, nei šitą nesekmę.

5/10

WHEN A STRANGER CALLS (1979)

Senų seniausiai jau norėjau pamatyt šitą filmą, net nutiko taip, kad pirma žiūrėjau perstatymą, kuris iš ties buvo neblogas. Galvojau, kad šiandien išvysiu tik gaivesnę, tyresnę, senovinę tos pačios istorijos versiją, bet savo džiugiam nustebimui - klydau, šitas filmas visai kitoks nei perstatymas. Na, gerai, ne kitoks, bet sakykime visas remeikas išvyniotas iš pirmų dvidešimties originalo minučių. Auklės su telefonu rankose istorija čia baigiasi daug greičiau ir mes keliaujame į ateitį, pažinti žudiko asmenybės ir stebėti naujų jo nuotykių. Iš esmės tai nėra nei gerai, nei blogai, yra tiesiog kitaip, o man patiko pasisukimas kita linkme, nes gavosi, jog žiūrėjau naują siaubeką, o ne kitą (nesvarbu, kad originalią) tos pačios istorijos versiją. Šiaip man labai patiko tas visas sequencas su aukle ir piktais skambučiais, tiesą pasakius buvau įsitempęs kaip styga ir horroras sukeltas tikrai geras. Retai kada šiuolaikinį žmogų nugasdina seni filmai, bet šitas mane nuo pradžių iki galo kraupino. Kultinis old-skūlinis šūdas, ką bepasakysit. Gal ir buvo ne itin idomių detektyvinių vietų, bet iš esmės superinis, idomiai sugalvotas ir gerai pašautas trileris. Soundtrekas zjbs, įtampa neapleidžianti, bauginanti idėja ir personažai, į kuriuos lengva įsigyventi. Jei nesi horroro maniakas tai gal ir ne must see, bet mano akyse nepriekaištingas aštuoniasdešimtųjų horroras. Ir man nuo to "have you checked the children?" pagaugai dabar nubėga

8,5/10

MOEBIUS

Kuklaus biudžeto, bet šauniai pavykęs 1996-ųjų Argentiniečių sci-fi. Gana gudrus, bet suprantamas, perdaug neviniojantis paprasto užmanymo į krūvą šūdino vaško, kaip, kad pavyzdžiui nesenai žiūrėtas populiarusis smirdalas Inception.

Kas yra Mėbijaus lapas, kažkaip žinau nuo vaikystės, tad gana greitai susivokiau ir kas vyksta čia, tačiau tai - ne esmė. Iš paslapties ir įtampos išplaukia nuostabios išvados, skaniai kvepia neapsunkinančia filosofija, gaivalinga pabaiga atperka kai kuriuos nuobodesnius momentus. Metro traukinys panaudojamas, kaip simbolis mūsų šių dienų socialiniam gyvenimui. Argentinos požemiuose vienas, visas, cielas traukinys paprasčiausiai dingsta be žinios. Paaiškinimą fantastai atknis greit, bet ne detektyve čia esmė, o gražioje žinutėje, kuri perteikta subtiliai ir tuo pat, galingai. Mažytis filmas, po kurio paliko gera. 8/10

ENTER THE VOID

Su džiaugsmu (su)lauktas naujas Prancūzų kino virtuozo Gaspar Noe darbas. Gaspar Noe pažįstame iš CARNE, I STAND ALONE ir nepamirštamo - IRREVERSIBLE. Negana to, kad Noe filmai labai paveikūs savo žinutėmis (ar kaip jas pavadinti) tačiau ir vizualinis jo stilius gana unikalus ir paliekantis įspūdį. Irreversible nefiksuota, betkaip po erdvę lakstanti kamera mane tikrąja to žodžio prasme fiziškai pykino, ir aišku, nereikia ir sakyti, kad pralekiantys vaizdai nebuvo itin malonūs. Tai ką gali pamatyti kamerai apsiraminus, verčia tave pagalvoti, kad geriau jau ji vėl lėktų šalin. Su pačia kino patiekimo forma Noe žaidžia drąsiai ir valdingai, todėl naujasis ENTER THE VOID - ne išimtis. Kaip tik, sakyčiau ta linkme einama toliau ir giliau, ir Enter the Void tai visų pirma reginys ir jutiminis potyris, nei papasakota istorija. Tai gali atrodyt lyg pigus triukas ar idėjų stoka, tačiau aš supratau, kad esu neabejingas Noe stiliui, tad įžvelgiu daugiau teigiamybės, nei kabliukų. Tiesa, turiu pripažinti, kad vietomis filmas tapo per daug "trippy" ir dėl to negalėčiau vadinti jo šedevru, kaip, kad buvo su Irreversible. Kamera šį kart ne tik, kad laksto po erdvę, tačiau yra tarsi apskritai nesustabdoma, jai nerūpi jokios sienos ar atstumai. Nemenka dalis seanso yra išplaukusios šviesos, akinanti šviesa, mirksintis blyksniai, neoninis košmaras, cgi gliukai. Lyg būtum suvartojęs štai tokio kino-narkotiko.

Pamatavimai ir palyginimai ne visada turi daug reikšmės, juolab, kad Enter the void, tikrai labai originalus ir išskirtinis filmas, daugmaž visomis prasmėmis, tad sakyt, kad jis geresnis ar blogesnis už praeitus/kitus nebūtų iki galo sąžininga. Jis kitoks, nors ir eina panašiu keliu. Nuneša mus gilyn į purviną, švytintį, naktinį Tokijų, kur su pagrindiniu heroju iš pirmo asmens perspektyvos smarkiai apsvaigstame nuo narkotikų ir leidžiamės į tolimiausią ir, įtariu, prasmingiausia jo gyvenimo tripą. Filosofinės pusės ar idėjos, net nesiruošiu čia kabinti. Ji gali pasirodyt per paprasta, arba per sudėtinga, tačiau čia kiekvieno interpretacijos laisvei paliktas dalykas. Istoriją galima suprast kaip paprastutę, galima įžvelgt ir daugybę sluoksnių. Vienas siužeto aiškinimas, manau, nebūtų teisingas. Pasiruošti teks nemaloniam tripui. Kad ir koks spalvingas ir mirgantis, filmas yra kraupus, niūrus ir be galo slegiantis. Dvi su pusė valandos sekso, narkotikų ir sudaužytų gyvenimų, kurie išvirsta į metafizinę klejonę arba brutalią žemišką mirtį. Kas nutinka dar tai šito kino narkotiko perdozavimas ir nežinau ar Noe to norėjo, tačiau gal su visais tais gliūkais biški persistengta. Dvi su puse valandos tai jau ilgas laiko tarpas kinui ir manau, jam būtų buve labiau į naudą šiek tiek apkarpyti tuos narkotinio sapno/kliedesio sequencus, nes kartais jie nuskraidina mus taip toli, kad imame pamiršti apie ką buvo pasakojama. O tai nėra labai gerai ar gal aš tik kabinėjuos? Visgi efektas pasiektas, tikrai nesu dar matęs nieko panašaus ir ko jau ko, bet šito filmo kaip vizualinio ir jutiminio/emocinio potyrio neužmiršiu niekada. 9/10