SPLIT

Po kelių labai neblogų filmų [Sixth Sense, Unbreakable, Signs], ponas M. Naktis Šiamalanas pridarė prastesnių filmų [The Village, The happening] ir daug apverktino šūdo [The Last Airbender, After Earth, The Visit] ir dėl to tapo savotišku pajuokos objektu, tačiau regis pagaliau atsitiesia. Mano ir turbūt daugelio kitų žiūrovų nuostabai, Split pavyko kaip visai intelektualus ir gražiai žiūrimas trileris. Girdėjau, kad prie kinematografijos nagus prikišo It Follows kinematografas, tai žiūrint juntama, kad žmogus žino ką daro. Kampai, kompozicija ir transitionai labai gražūs. Soundtrekas irgi geras, ypač artėjant finalui.

Šiaip tai yra gana paprastas siaubiakas apie psychą pagrobiantį keletą mergų. Kabliukas čia tame, kad maniako kūne gyvena daug skirtingų asmenybių, kurios mainosi ir lenda lauk, vis kitaip įtakodamos jo ir aukų elgesį (plojimai pagrindiniam aktoriui). Nors ir neaišku nuo pat pradžių, kodėl jos tiesiog tryse nesupisa jam galvos, pamažu sluoksneliais atsiskleidžia personažų istorija, kuri daugmaž visus neaiškumus ir padengia. Faina, kad ne viskas parodoma tiesiog kaip faktas, yra nutylėtų dalykų, kuriuos žiūrovui leidžiama suprasti pačiam. Taip atsiranda tas geras jausmas, kad filmo autoriai nelaiko tavęs visišku debilu. Na ir aišku, koks gi Shiamalano filmas, be rimto twisto pabaigoje. Visai gerai, tikėkimės režisierius įsiklausė į kritiką ir šitas atsigavimas ne vienkartinis.

7/10