SOLARIS

Ilgai kabėjo ant sąžinės man šita milžiniška kino išsilavinimo spraga, bet kas matė nors vieną Tarkovskio filmą, žino, kad jie labai lėti ir jiems nuoširdžiai prisiruošti reikia laiko ir tinkamos nuotaikos, kitaip gali pasirodyti tiesiog nuobodu. Na tai pagaliau sulaukiau to didžiulio noro, pasižiūrėti legendinį Soliarį, nes remeiką su Clooney jau esu matęs daug ankščiau. Tai padaryti mane pastūmėjo įdomus video, kuriame gana detaliai išdėstoma, kaip Solaris galimai tiesiogiai įkvėpė žaidimo Silent Hill 2 siužetinę liniją. Sąsajos tikrai regimos, bet ne tame esmė.

Solaris tikrai yra nuostabus meno kūrinys, bet, kaip ir tikėtasi, siaubingai lėtas. Tas subtilumas žavi ir pakeri, bet turite būti tikrai gerai išsimiegoję, nes kitaip snausite jau po pirmo trečdalio, o filmas trunka beveik tris valandas. Tačiau skirtingai, nei filmuose, kurie yra lėti blogąja prasme, iš čia nieko nepavyktų išimti, nesugriovus bendro vaizdo, taigi tiesiog reikia suprasti, kad kaip ir knygos, ne visi filmai yra skirti grynai pramogai ir čia vienas tų atvejų. Lėtumą ir kuklumą atidėjus į šalį, Solaris tai unikalus ir sunkiai užmirštamas dalykas, bent jau mano galvon, manau, pasiliksiantis ilgam, panašiai kaip Kosmoso Odisėja.
Liūdnas, baugus, drąsus (ypač savo laikui ir šaliai) ir labai filosofiškas.

9/10