Žinant, kad tai filmas apie žmogaus pagrobimą (tiek galima nutuokt jau pamačius plakatą), iš ekstrymą mėgstančių prancūzų, tikėjausi dar vieno brutalaus, gniuždančio siaubo seanso apie nežmonišką elgesį. Tačiau biuletenišką rytą sveikti padėjo visai smagus trileris, turintis stiprių dramos ir komedijos elementų. Kaip visada, po laiko. Filmas 2009-ųjų, tačiau manau be vargo galima būtų jį kišt į (tų) metų topus.
Taip, iš esmės, tai dar vienas siaubo filmas apie psichų šeimynėlę, tačiau šį kart išviniotas tikrai originaliai ir ne visada nuspėjamai. Kaip dažnai sakau, kai paprasti dalykai padaromi gerai, tai tik primena, kad paprastuose dalykuose ir slypi genialumas. Tas pats su kinu, tas pats su muzika ir gal net gyvenime! Nesvarbu, kad dar ir dar kartą... Jei patiekalas paruoštas gerai, žanro mėgėjai visada tai įvertins.
Net ir su tokiu paprastu startu, filmas sugeba nustebinti prikolnais sprendimais, įspudingu veikėjų vystimu, jų charakterio pažinimu ir motyvacijos suprantamumu. Žinoma, kai kurie posukiai nepraeina be šypsenėlės, tačiau tai palaikantis sirgalio šypsnis, o ne nusivylimo pasivaipymas. Jei filmas ir nesileidžia į šiuolaikines prancūziškas brutalybes, tai visai nereiškia, kad siaubo fanatai neras čia aukso vertės dalykų. Aš radau.
Ne toks, kur žiūrėčiau dar daug kartų, bet nuostabiai praleistas laikas.
8/10
No comments:
Post a Comment