PERCY JACKSON & THE OLYMPIANS: The Lightning Thief

Važiavau į Vokietiją ir atgal su kompanijos Simple Express autobusu. Dabar jie turi išmaniuosius kompiuterius, įmontuotus į sėdynę priešais, kad neprailgtų kelias per Lenkiją, kuris vistiek yra ilgas, kaip rakštis šiknoj. Čia gali kažkiek pasinaudoti internetu, pažaisti žaidimukus na ir turbūt rimčiausia pramoga - pasižiūrėti filmų. Asortimentas neįspūdingas, bet tai suprantama, filmukai turi būti licenziniai ir apskritai džiugu, kad jau yra galimybė rinktis. Dardant autobuse kažko labai intelektualaus ir nesinori.

Kelyje spėjau pasižiūrėt penkis filmus, tai šitas, apie kurį jau rašau, We bought a zoo, ekstremaliai saldi dramytė su Mattu Deimonu, Mr. Poppers Penguins, labai nejuokinga komedija su senstančiu Džimu Keriu ir In Time, bei The Adjustment Bureau, apie kuriuos teks padaryti atskirus postus, nes jie irgi visai tinka į blogo kontekstą. Tad labai trumpai, - Percy Jacksonas žaibo vagis yra labai blogas filmukas, kuris puikiai suėjo dardant autobuse. Jame yra nulis smegenų, bet tai kažkas tokio, ko norisi septynioliką valandų kretant per Lenkiją, nepajudinant šiknos, sukaladėjusiom kojom.

Tokias salygas namie susikurti gal ir nebus lengva, bet galite pavyzdžiui pamėginti tris dienas gerti ir nieko nevalgyti, o tada įsijungę pasižiūrėti. Idėja tokia, kad šalia mūsų pasaulio visgi egzistuoja ir Olimpas, mitinių graikų dievų realybė. Dievai ir pusdieviai čia ne graikai, o amerikonai, ant šios idėjos ir pastatytas visas filmas, jokio siužeto jam nereikia. Paauglys sužino, kad yra Poseidono sūnus ir leidžiasi į kelionę su Afroditės dukra (velniškai primenančia man jauną Lynda Hamilton) ir dar keliais frykais, surasti, kas nupiso žaibą iki kol neprasidėjo titanų karas, sunaikinsiantis žmonių pasaulį. Čia pakeliui nutinka daug visokių nesamonių, bet tai jau nesvarbu, nes žiūrime tiesiog kaip į pasaką, per daug nesukdami sau galvos.

Ko gero tai yra filmas vaikams, nes išjungus protelį jis eina visai smagiai. Logikos ieškoti čia nereikia, istorijos posūkiai laužti iš piršto, taigi gali nutikti bet kas. Veikėjai susitinka visokių butybių ir turi jas nukauti. Įspūdingiausia jų - be abejo ir geriausia filmo dalis,  tai Medūzą suvaidinusi Uma Turman. Kas nežino, Medūza, tai tokia gyvatėmis vietoje plaukų pasidabinusi deivė, kurios žvilgsnis paverčia auką akmeniu. Šis personažas ir visa ta dalis su ja ir įsiminė labiausiai. Visa kita yra beprasmis jovalas, kuris žiūrisi tik ypatingomis fizinėmis / psichologinėmis salygomis, dėl to plačiau pristačiau, kokiomis sąlygomis ir kodėl aš žiūrėjau šitą reikalą. Objektyviai tai kokie 3/10, bet išžiūrima nesamonė. Tiks tv3 rodyt antrąją kalėdų dieną, su dideliais pristatymais 'premjera' ir pan.