Red room režisierius Daisuke Yamanouchi toliau išlaiko Japonijos, kaip nesveikiausios šalies reputaciją, dar vienas seansas, kurio viso metu galvojau - ką aš čia žiūriu, po galais? Kaip ekranizuotas nesveikas komiksas, kupinas absurdiško smurto, seksualinės prievartos ir kitų įvairaus garbanoto plauko nešvankybių. Toks unikalus Japonijos eksportas tik mums - europos iškrypėliams.
Pagrindinė veikėja - jauna, daili mokinukė, aplink ją trinasi pervertai noryntis pauostyti jos kelnaites ir paskanauti šlapimo. Gyvena ji su tėvu, kuris be perstojo prievartauja namuose įkalinta, avarijos subjaurotą, bintuotą seserį. Laisvesniu laiku lanko beprotę palapinėje po tiltu gyvenančią bobą, kuri krūtimi maitina plastmasinę lėlę. Jos draugė - prostitutė, pardavinėjanti servetėles, kuriomis nusivalo makštį, žodžiu nė vieno normalaus veikėjo čia kaip ir nėra, o mes stebime tam tikrą jų gyvenimo momentą.
Siužetas tai daugmaž kratinys visokių gašlių ir nesveikų išmislų, nieko daugiau, prievartavimai, išskyros, kraujas - grynas exploiteišionas. Du jaunuoliai šnekasi apie prievartavimo subtilybes, vėliau nusprendžia merginą pakirkinti. Šiai tiesiog ne tas galvoje, nes jai matyt labiau rūpestį kelia jos šeimyninis gyvenimas, o vaikinukai užsirūstine imasi 'keršto'. Jei norit pamatyt kaip du vyrai vienu metu prievartauja sutvarstytą, žaizdotą moterį ir kaip iš purvinos krūties, per lėlės galvyte varva pienas - čia valanda jums. Kam to reikia? Nežinau tikrai, matyt man, jei žiūriu ir džiaugiuosi.
7/10
No comments:
Post a Comment