Ir visgi kiek pagalvoju, nuoširdžiai man nėra patikęs dar nė vienas Guillermo Del Toro filmas. Nepatinka man to akiniuoto storkio stilius nors tu ką. '93-ių Cronos parekomenduotas Satanaičio deja nebuvo išimtis, nors ir labai norėjau įžvelgti čia gerus dalykus, filmas mane daugiau suerzino ir pasirodė kaip laiko švaistymas. Sunkoka buvo iškentėti iki galo ir net jo sulaukęs nesupratau kam reikia tokio filmo.
Kaip nugalėti laiką, kur tie vartai į amžinąjį gyvenimą? Filmas pasakoja apie idomų alchemiko išradimą - daikčiuką įsisiurbianti į mėsą ir suleidžiantį amžino gyvenimo nuodų. Tik ar palaima čia ar prakeiksmas? Sendaikčius pardavinėjantis senis netyčiom šitą žaislą gauna ir nedaug delsęs aišku jį išbando. Deja išvengti mirties norinčių yra ir daugiau.
Patiko kiek originalus priartėjimas prie temos, šioks toks keistas netikėtumas kai kurių sprendimų, patiko ir žiūrėti į senai matytą Perlmano mordą, bet šiaip tai tuščiai praleistas ir sunkiai ėjęs laikas. Humoras man nešmaikštus čia, fantazija gan vaikiška, horroras paviršutiniškas, nematau aš čia nieko nuostabaus, nepykite kolegos.
Kažkiek keista ir tiek, bet keistenybių būna ir įdomesnių. Tinkamas labiau kaip dvidešimtminutė Pasakaičių iš rūsio serija būtų.
3/10
No comments:
Post a Comment