Labai graudi '83-ų fantastinė vizija, apie atominio karo galimybę. Kaip ir Threads ar The Day After, filmas klausia: kas būtų? Kaip atrodytų?
Tik Testament šį kart daug labiau drama nei paminėtieji, tiesą sakant - visiška drama. Sriūbausite, brauksit ašaras, bus liūdna, romantiška ir graudu, bet mažokai siaubo ir jokių didelių spec. efektų. Turėkite tai omeny ir pamatysite nuostabų filmą. Jei norit degančių miestų, - teks paieškot kažko kito.
Testament koncentruojasi į vieną priemiesčių šeimą ir būtent tai, kaip jie ir tas mažas miestukas (iš)gyvena katastrofą. Gyvenimas ir mirtis čia rodosi mažais masteliais, niekad taip ir nesužinome kas vyksta už šitų ribų, tačiau tie, kas myli mažesnio biudžeto filmus, žino, kad ta nežinia, ar neparodymas, dar stipriau kursto vaizduotę. Taigi šią vertybę filmas irgi turi.
Pagal visą nuotaiką ir gan lėtą judesį Testamentas man labiau priminė rusų Numirėlio laiškus. Čia žmonės taip pat pasitraukia tykiai ir gana oriai, pabaiga ir filosofija irgi kažkuo panaši. Daugiau lyriškas filmas, nors ir, tarkime, apokaliptine tema. Per didelis kiekis dramos gal ir būtų pagrindinis jo minusas, man kaip vyrukui, būtų patikę daugiau chaoso, kiek daugiau siaubo, veiksmo, nors neteisinga būtų sakyti, kad ir tamsių vietų nėra.
Žodžiu galima ir kažką linksmesnio pažiūrėti penktadienio vakarą, o šiaip tai puikus, gražus filmas, priverčiantis prisiminti, kad šioje žemėje nebūsim amžinai ir reikia dažniau pasakyti savo artimui, jog jį mylime.
8/10
No comments:
Post a Comment