SHELLTER

2009-ųjų juoką keliantis blogo kino pavyzdys Shellter (taip, su papildoma L). Ko iš jo neatimsi, tai visada žavingos so-bad-it's-good karūnos, šis mažas filmukas tiek drąsiai pakrypęs, kad kažkaip nejučiomis net prisiminiau kadaise žiūrėtą Bloodsucking Freaks. Ir tikrai yra panašumų, centre - daktaras sadistas, modifikuojantis ir prievartaujantis mergas, taip pat ėdantis jų mėsą ir maitinantis ją joms pačioms.

Panelė nubunda požeminėje slėptuvėje. Įvyko apokalipsė, lauke visi infekuoti, išeiti neimanoma. Viso to mes aišku nematome, bet rūpestingas ir iš pažiūros geras daktaras moteriškei viską paaiškina. Tuomet pasirodo beprotė krauju nutaškyta seselė, užklijuota burna, prasideda įvairūs kankinimai ir žudynės. Daktaras tai ryškiai nenormalus, tai suprasti ilgai netrunka, bet pagrindinė veikėja kažkaip visai su juo susigyvena ir ilgaainiui tampa jo padėjėja. Iš išorės kažkaip atsiranda vis naujų "išgyvenusiųjų", kurie čia tampa aukomis. Šita slėptuvė iš tikro tėra šlykštaus daktaro, sadistinių žaidimų kampelis. Pagrindinė veikėja dabar pati turi žudyti, kad išgyventų.

Taip atrodo dalis istorijos, kaip ją norėjo papasakoti kūrėjai. Iš tiesų tai filmas gyva tragedija. Garso takelis apgailėtinas, garso efektukai ir montažas tiesiog laughable, veiksmo scenos nepavykę, viskas šiaip ne taip išvažiuoja grynai ant tų šlykščių, kruvinų žaidimukų, kuriuos mum kažkodėl patinka stebėti. Gal gi todėl, kad patys esame šlykštūs iškrypėliai? Kodėl aš apie save šneku daugiskaita? Na, ant plakato lyg ir prirašyta, kad ne man vienam visai patiko šitas garuojantis mėšlo gabalas, tai matyt daugiau žmonių randa kuo pasidžiaugti tokiuose filmuose.

Shellter yra absurdiškai blogas filmas, viskas čia taip prastai, kad net norėjosi nešvaistyti savo laiko ir išjungti nebaigus peržiūros, tačiau mane kažkaip užkabino tas jo idiotiškumas ir iki pabaigos visai išmokau juo mėgautis. Galutinį twistą aišku nuspėjau nuo pat pradžios, bet gale jau pats buvau pakankamai lobotomizuotas, kad būtų visai linksma, ką berodytų.
Siūlyčiau nebent tiems, kas mėgsta panardyti po tikrai blogą kiną, man tai gerai tokių kartais pažiūrėt. Tik papų labai čia trūko.

4/10

ROGUE RIVER

Dar vienas naujas filmukas, šį susiviliojau pažiūrėti vien dėl Bill Moseley, bet deja jis čia ir tėra vienintelis geras dalykas. Ir tai gaila man, kad jis tokiuose turi savo talentą švaistyti, labai vidutiniškas žiuralas ir net jo one laineriai negelbsti. Durna mergiotė papuola bepročių šeimutei į rankas, šimtą kart matyta, šimtą kart girdėta, šį kart ir nesuveikia. Pradžioje žiūrisi visai nieko, bet į pabaigą darosi nuobodu ir net vos valandą perkopianti trukmė nepadeda išsigelbėti nuo žiovulio.

Nelabai prasmingai praleistas laikas, šeimynėlė beveik niekuo nenustebina, pagrindinė veikėja puskvaišė višta ir man tikrai negalėjo rupėti mažiau kas jai nutiks. Taip susimauta su pagrindiniu personažu tai iškart automatiškai krinta viskas. Net iš plakato ji mane nervina. Višta. Įdomūs faktai gal tik tokie, kad pirmą kart pamačiau blogietį su kroksais ir šiaip keista pradžioje matyt itin mandagų ir korektišką maniakų priėjimą prie aukos. Nors ir ne visiškas fiasko, galima žiūrėti iš bėdos, bet atvirai tai gana beprasmis šlamštas, kurį pamiršite tik filmui pasibaigus. Duodu balus tik už Moseley, peruką, kroksus ir gražius gamtos peizažus pradžioje.

4/10

BODY PARTS

100 Feet režisieriaus, 1991-ųjų darbas Kūno Dalys. Mielas, vaizdajuostėmis kvepiantis, nedidelio biudžeto siaubiakas apie psichiatrą (ar psichologą?), baisioje avarijoje netenkantį visos rankos. Ligoninėje skubos tvarka žmona pasirašo leidimą ranką transplantuoti, tačiau jie nežino, kad transplantas paimtas iš mirties bausme nuteisto žudiko. Panaši operacija atliekama ir kitiem sudraskytiem nelaimėliam.

Kaip žudikas įsikūnijo į lėlę Chucky, taip čia jo blogis gyvena išardyto kūno dalyse. Keliamas klausimas, - kur gyvena siela? Ar tikrai ji galvoje ar širdyje? O gal ji tiesiog mėsoje?
Filmukas fainas, paprastas, kartais gal net naivokas, bet turi labai smagių scenų ir gerai atrodančių, old skūlinių efektų. Kažkaip žiūrėdamas valgiau patiekalą su žuvim, tai ta ligoninėje pritaisyta, begijanti ranka nelabai skatino apetitą.

Nors jau persiritęs į dešimtąjį, bet vis dar devinto dešimtmečio dvasia alsuojantis fainos vaizdinės bjaurybės pavyzdys. Turiu nuojautą, kad režisierius Eric Red yra nepakankamai įvertintas, kaip, kad daugelio žmonių gal koks Yuzna. Reikėtų daugiau jo darbų suveizėti, gal kas žinot katras geresnis?

7/10

THE DEAD

Po jau idiotiškai skambančiu pavadinimu, veikiausiai paskęsiančiu kitų tūkstančio panašių pavadinimų jūroje, slypi naujas zombie žanro perlas, anglų Afrikoje sukurtas 2010-ųjų The Dead (Mirusieji). Pamatęs pavadinimą net balsu susižvengiau, na nejaugi nieko kito sugalvot nėjo? Galėtų dar taip pat sėkmingai vadintis Zombies. Tačiau reikia pastebėti, kad tuo pat metu filmas ir vertas tokio esminio pavadinimo, mat nustebina jis labai maloniai.

Zombių žanras visada susilaukia siaubo mylėtojų dėmesio ir jau matėme įniršusius, lakstančius zombius sprinterius, šėtonu varomus zombius, iš kapų besikeliančius zombius ir juokingus, toksinėm atliekom vemiančius zombius, tačiau tikrai seniai bemačiau tokius lėtus, vos paeinančius, bet vistiek iki kaulo baisius alia Fulci zombius. Kol Walking Dead zombiai antrąjame sezone darosi panašūs į guminius bliakerius, Wilas Smithas kovoja su kompiuteriniais kiaušingalviais, o vis dažniau pasirodo plėšrūs 28-ių dienų po tipo zombiai, į ekraną grįžta Mirusieji: lėti, bet niekad nesustojantys, jau kaip ir klasikiniai, 'šauk jiems į galvą' tipo zombiai.

Nors filmą kūrė angliokai, 90% jo žavesio - Afrikoje. Šis milžiniškas, paslaptingas, karštas žemynas užburia savo vaizdais ir nuotaika. Rodos jauti tą dvoką, karštoje saulėje pūvančių, zvimbiančiomis musėmis aplipusių, nelaimėlių lavonų. Karštą dieną keičia šalta dykumos naktis, grėsmė niekad nesitraukia, mirusieji nuolat tyliai sėlina paskom, visos naktys budrios. Jokių didelių įžangų, veiksmas mus nukelia tiesiai į apokalipsės židinį. Kitus žemynus prievartauti mėgstantys amerikonai dabar jau neša kudašių, deja lėktūvas krinta ir dūžta į vandenis, kažkur šalia vakarų Afrikos. Bangos išneša pagrindinį mūsų veikėją, - gerietį Amerikoną mechaniką. Išgyvenimas prasideda nuo pirmųjų akimirkų, papludimiu lėtai slenka atšalę tamsiaodžių kūnai.

Be didelių filosofavimų apie apokalipsės priežastis prasideda tykiai kraupi kova už išgyvenimą. Vedinas vilties kada nors dar išvysti savo šeimą, herojus leidžiasi į gyvūjų numirėlių infekuotas Afrikos platybes. Tikrai senai neteko matyti tokio gero zombinio veiksmo gamtoje. Be galo gerai atsiduoda visokia klasika, ypač Italų kuryba, Zombi, Zombi Holocaust, Hell Of The Living Dead ir panašiai. Tik čia jau nebe old skūlas, filmas pasiėmė tai kas geriausia ir eina nauju, modernesniu, savo keliu, kurdamas unikalų pasakojimą. Be geriausių klišių nebūtų taip gerai, bet ir be jų viskas labai vykę, - goras tobulas (poroj vietų net nustebau, kaip čia taip padarė), baugus ambientinis garso takelis, užburiantys gamtos vaizdai, o svarbiausia žmogiški ir įdomūs nuotykiai kelyje. Ir apsieita be didelių socialinių problemų ir konfliktų kuriuos mėgsta pvz Romero, tačiau dėl to - ne mažiau idomu.

Jei jau būt visai teisingam, Mirusieji aišku turi savo trūkumų, kaip ir viskas turi savo trūkumų, bet šiuo atveju gerasis filmo efektas juos nustelbia, bent jau mano kuklia nuomone. Visai neseniai nudžiugino Berlino numirėliai, dabar gi ir lėti zombiai sugrįžta su visa jėga. Kiekvienam subžanro mylėtojui labai nuoširdžiai rekomenduoju. Gal liaupsų prisiskaitę ir neįsimylėsite taip kaip aš, bet bent jau neblogą laiką tikrai turėsit, pažadu. Na, o aš asmeniškai su savo simpatijom noriu duoti maksimumą balų, kad neužneštų niekad šių kūrėjų entuziazmo karštas dykumos smėlis. Gaila, kad dėl tūpo pavadinimo jis turbūt daugelio bus netyčiom praleistas ar nepastebėtas.

10/10

BENEATH THE DARKNESS

Naujas sunkiai nusakomos nuotaikos trileriukas. Prasideda gan stipriai, bet vėliau sunkoka suprasti kas čia daroma. Ar tai mistika kažkokia, ar apie psychą filmas ar romantinė komedija. Kažkaip nei baisu, nei juokinga, nei per daug idomu, vyksta ištestas ir nervinantis detektyvas. Istorija pasirodė pritempta, veikėjų poelgiai labai neadekvatūs ir nelogiški, žodžiu nelabai kas gero.

Išvada vėl tik tokia, kad dauguma amerikonų turbūt nėra labai protingi. Kaip vienas kūnas per du metus supūna iki griaučiu, o kitas guli šviežias, kaip vakar miręs? Ar aš kažko nesupratau?
Nors ir buvo salyginai idomu žiūrėti iki pat pabaigos, jaučiuos praradęs laiką. Nesuprantu kam reikia tokios istorijos, man ji rodos puskvailė arba pastatymas labai nepavyko. Iš bėdos per teliką galima būtų žiūrėti, bet šiaip tai gėdingas darbelis. Erzinantis nusivylimas.

3/10

STORMHOUSE

Pasirodė jau bene prieš metus treileriu paviliojęs anglų sci-fi siaubiakas Stormhouse. Treileris buvo baugokas, filmas taip pat turi keistą, kraupoką sapno atmosferą. Pradžioje rodos apsigauni, kad ir biudžetas ne minimalus, bet po to viskas ryškiau sukuklėja iki kiek diržas besusiveržia ir gal dėl tų menkesnių lėšų ir atsiranda ta keista, savotiška atmosfera. Unikalumas gerai, bet bendras vaizdas gana vidutiniškas.

Filmas neilgas, bet sugeba prailgti iki tiek, kad stabdyčiau pažiūrėti kiek dar liko. Kai užsimiršdavau, kad laukiu pabaigos, būdavo visai nieko, kartais prigauna idomesnės ar baugesnės scenos ir užburia. Yra šiek tiek mažiau tradicinių sprendimų, kuriuos tikrai norisi pagirti, tačiau daugybę kartų susidomėjimas vėl krinta ir nemažą dalį teko pražiovaut. Taigi bendrai toks vidutiniškas seansas, turintis potencialą, bet dėl velniažin kokių priežasčių pradrėbtas biški pro šalį. Veikiausiai tos nelemtos pasaulį sukančios babkės.

Tačiau verta ir pasidžiaugti visada. Idėja paprasta, bet gan jaudinanti: valdžios vyrai sugauna paranormalią butybę. Ji laikoma slaptoje bazėje, Anglijoje, devyni aukštai po žeme. Čionais, neaišku kokio velnio, atvyksta ekstrasensė, galinti kalbėti su anuo pasauliu. Turbūt nereik ilgai spėlioti, kad sumastytumėt jog būtybė kažkaip ištrūks ar kitaip pasireikš? Kas dar užkliuvo, kad aukšto lygio kariniai reikaliukai čia tvarkomi buku buitiaku. Visi daro kas ką nori, kažkoks marozų tūsas, jokios juntamos valdžios ar priežiūros, nelabai rimta. Bet geriausia sudedamoji dalis tai ta keista, kone sapno atmosfera. Kai kurios vietos nesugeba išgasdinti nors ir stengtasi, tačiau jaučiu, kad kai kurios vietos gavosi kraupios, gal net netyčia. Sunkoka paaiškinti, reikia pajausti.

Tad patiems ir duosiu sprest ar norit gaišt savo laiką ar ne, su šituo pusėtinu sci-fi siaubiaku. Aš tikėjausi geriau, bet visgi randu ir kuo pasidžiaugti.
Norisi sakyti neblogas bandymas, bet tuo pačiu palinkėti, kad kitą kart kūrėjams pasisektų geriau. Kaip su alaus bonke: šį kart po kamšteliu laimėjimo nėra, bet niekas neatims to malonumo, išlenkti butelį, kurį jau laikai rankose.

5/10

ABSENTIA

Atrodo Jungtinėse Valstijose irgi dar yra vilties, mus ramina šviežiai pralietas kraujas, ką tik pasibaigusių metų - Absentia. Nedidelio biudžeto, bet gerai pavykęs ir svarbiausia ganėtinai originalus siaubo filmas. Tas nedidukas biudžetas akiai kliūva tik pirmosiomis minutėmis, gera vaidyba kažkaip atperka viską ir galiausiai pilnai kompensuoja siužetas, įtemptas pasakojimas ir išskirtinė istorija.

Los Andželo priemiestyje gyvena moteriškė, kurios vyras - septinti metai kaip dingęs be žinios. Praėjus tiekai laiko, įstatymas leidžia deklaruoti žmogų mirusiu. Moteriškė sunkiai nori paleist prarastą mylimąjį, bet čia pat jau trinasi (sąlyginai) žavus detektyvas, o ir pilvukas kažkelintam mėnesy. Moteraitei atsigauti padeda jaunesnė, ex-narkomanė sesuo, tačiau vos prasideda tų mirtį deklaruojančių dokumentų tvarkymas, - ramybės ima neduoti vaiduoklis.

Sunkoka suprasti ar tikra tai vėlė ar tik ilgesio iškamuotos moters košmarai. Su tuo vaiduokliu aišku baisu, bet įdomesni dalykai ima dėtis su sesute ir šalia stūksančiu kraupoku pėsčiųjų tuneliu, vedančiu po greitkeliu. Sesuo kasdien pro čia lekia pabėgioti ir kas kart tame nejaukiame vamzdyje vyksta kažkas keisto. Daugiau nepasakosiu, bet noriu pastebėti, kad tai ne tik nuobodi vaiduoklių istorija, kažkam gal nepatiks, bet vėliau istorijoje atsiveria ir plotmė, kurią būtų galima priskirti sci-fi. Idėja gali pasirodyti vaikiška ar nerimta, bet mane įtikino ir įbaugino. Jau vien už tai, kad nesugalvoju su kuo palyginti nukeliu kepurę prieš šitą priemiesčių siaubo pasakėčią.

Nufilmuota gražiai, vakarų Amerikos vaizdeliai irgi gražūs, man mieli. Geras ambientinis garso takelis kuria unikalią atmosferą, o ir aktoriai savo darbą atlikę labai gerai. Gal per anksti dar buvo visiem sudarinėti tuos metų topus, nes mano galva toks originalus filmukas irgi turėtų patekti tarp geriausiųjų. Be abejo visada galima pakritikuot, kad buvo galima sugalvot ir padaryt dar geriau vienoje ar kitoje vietoje, bet bendras rezultatas mane labai nudžiugino. Absentia, - mano skoniui tinkantis dalykas ir dėl tų simpatijų norisi nematyti trūkumų, kurių žinoma yra. Tas kas nesibaidote šiek tiek mažesnio biudžeto, keistokų pezalų - šis filmas jums pritiks.

8/10

THE INNKEEPERS

Mielas ir įdomus praeitų metų tvarinys apie du jaunus beužsidarančio viešbučio prižiūrėtojus, vaiduoklių entuziastus. Viešbutis dirba paskutinįjį savo savaitgalį, panelė ir vaikinas, - vienintelis likęs personalas, svečiai taip pat vos keli belikę, dar pora dienų ir viskas. Taip pat viešbutyje vaidenasi, bent jau legendų yra apie čia gyvenančią neramią sielą. Jaunimas čia nuobodžiauja, tad žinoma sumasto su ta siela pakontaktuoti, ją paerzinti, taip pat ima girdėti visokius keistus garsus, juos įrašinėti ir panašiai.

Tikrai smagus vaiduoklinis filmas, net ir su mažyčiu biudžetu gerai pavykęs. Turi tokį naivų romantišką prieskonį ir kažkaip nuolat nežinai ar čia iš tikro yra tų vaiduoklių ar ši porelė tuoj pasimylės ir tuo viskas baigsis. Tačiau tas vedžiojimas už nosies sukuria kažkokią fainą atmosferą, kuomet galiausiai pasidaro gal baisiau, kad pats save įbaugini, nei kad iš tikro kažkas baisaus čia vyksta.

Reikia pripažinti, kad įtemptų vietų irgi daug, ypač gal dėl to, kad žiūrėjau vienas, tikrai norėjosi pasilikti lemputę ir pasitildyti garsą. Filmas kuklus, bet vykęs ir teisingas, personažai įdomūs, istorija gal ir banali, bet gerai patiekta, su tokiu vaikiškos baisios istorijos dvelksmu. Tiesa pagrindinė aktorė labai nesimpatinga man, erzinantis snukis, tačiau reikia pastebėti, kad vaidyba nebloga, nors veikėjų minimaliai, bet jų elgsena ir reakcijos kažkokios labai žemiškai natūralios. Taip paprastai, paprastai, maloniai žiū ir prabėgo staiga geras pusantros valandos, širdis nesprogo, bet buvo geri šiurpuliukai, taigi Innkeeperiams verta parašyti 8/10.
Taip pat skaitykite Slasher recenziją siaubas.lt

PARANORMAL ACTIVITY 3

Ką gi, panašu, kad turime dar vieną siaubo serialą, jei jau kas met išeina po dalį. Pasirodė nauja, trečioji populiariojo Paranormal Activity dalis. Sakyčiau geriau už antrąją, buvo įdomiau ir truputi daugiau emocijų sukėlė, nors tiesa beveik visos gasdinimo scenos yra garsiai iššokantys netikėtumai, bet jie veikia ir net paprasčiausi, klišiniai metodai vistiek geba įbauginti. Drįstu sakyti, kad tikrai gana baisus filmas, nors jau numanai maždaug kas vyks ir panašiai (tos prakeiktos pravertos duris tiesiog privalo užsitrenkti).

Vėl turime visą tą patį stilių, tą patį veiksmą, tik šį kart gal atskleidžiama daugiau bilduko istorijos. Peržiūrime itartinai kokybiškai nufilmuotas '88-ųjų vaizdajuostes, kuriose matome kaip jauna šeima su dviem dukrytėm, susisieja su bilduku. Kam rūpi ta istorija? Man tai ne per labiausiai, man svarbu, kad būtų smagu, o žiūrisi gana smagiai, todėl sakau, kad dar vienas tesinys tikrai pasisekęs. Tik nereikia ieškoti kažko inovatoriško, jei nepatiko pirmi du filmai, nepatiks ir šitas. Jei patiko, - šitas irgi bus geras.

Kažin ar sugebės išlaikyti idomumą ir ketvirtąjai daliai, ar gal jau laikas paranormalų reiškinį perkelti į kitus vandenis? Gal bent iš priemiesčio namo miegamojo... Ai pala, bet jau yra Grave Encounters.
Žodžiu, pabijosim ir pamatysim. Nuo tada kai išėjo pirmasis P.A. iki šiandieninio seanso, spėjau pažiūrėti du šimtus nematytų siaubo filmų. Kažin ar spėsiu užmatyti dar šimtą iki ketvirtojo? Iššūkis priimtas!

8/10

RAMMBOCK: BERLIN UNDEAD

Še tau, kad nori, netikėtas pavyzdys, kad tarp krūvos šiomis dienomis išleidžiamio mažabiudžetinio mėšlo 'rimtu veidu' gali slypėti ir tokie zombiniai grynuoliai. Beveik drįsiu pavadinti šitą filmą mažuoju [REC], nors tokio lygio jis aišku nepasiekia, gal dėl akivaizdžiai mažo biudžeto. Dar didelis pliusas, kad nesigriebta populiaraus siaubo dokumentikos stiliaus, idant paslėpti pinigų stoką. Veikiau pilnai išnaudojama tai, kas turima ir rezultatas arti tobulybės.

Filmas iškart įmeta mus į veiksmą, kai į vieną Berlino daugiabučių, pagrindis personažas atvažiuoja ieškoti savo merginos. Be didelių ceremonijų prasideda zombių apokalipsė ir veikėjai arba sudraskomi arba įspečiami į kampus, kuriuose ir vyksta didžioji dalis veiksmo. Klaustrofoboški kambariukai, langai tik į vidinį kiemą, veikėjai badauja užsibarikadavę kambariuose, o į duris beldžią į kiekvieną garselį reaguojantys zombiai. Šie čia parinkti to plėšraus, greito ir grėsmingo, 28 Days Later tipo, kas man asmeniškai gal šiom dienom patinka net labiau už klasikinius numirėlius.

Kaip šūdas niekad nežino kada, taip geras filmas puikiai žino kada baigtis. Šiuo atveju tenka net paapgailestauti, kad Rammbock (gal kas žino ką čia reiškia?) trunka viso labo valandą. Ji man prabėgo kaip dešimt minučių ir tikrai dar norėjosi paplėtoti veiksmą pusvalandžiu. Tačiau taip žymiai geriau, nei prikišti tą pusvalandį bereikalingo mėšlo, tad trukmę irgi užskaitau kaip pliusą. Negana to, kad tikrai kietai parodytas visas zombių horroras, per tą valandėlę filmas dargi sugeba įpinti ir dramos ir tikro siaubo, buvo labai nejaukių vietų, o tai mažesnio biudžeto zombių filmuose irgi sukuriama rečiau. Dažniau gal imamasi temos per komedijos prizmę, nei mėginama sukelti tokią įtampą, kokią aptinkame čia.

Taigi šitas mažytis Vokiečių stebuklas, - beveik tobula valanda zombinio 'išgyvenimo siaubo'. Nepatrukdė net tai, kad žiūrėjau kažkokią idiotiškai dubliuotą versiją, anglų kalba. Trukumų yra, tačiau aš visai nenoriu jų išryškinti, kadangi jaučiu šitam filmui didelę simpatiją ir nuoširdžiai sakau, kad man seansas buvo nerealus. Pamiršau viską aplink ir ką tik atidirbta sunkaus darbo diena dabar atrodo buvo vakar. Kas padaryta su turėtom galimybėm, - pranoksta lūkesčius ir iš rimtų zombinių filmų, tai vienas geresnių kokius mačiau pastaruoju metu. Ir kulminacija man patiko. Vien iš principo rašau 10/10, su viltim daugiau tokių fainų horrorų sulaukti. Galėtų būt gera pamoka Lietuvos kūrėjams. Dabar užmirškite viską ką parašiau ir nesitikėkite nieko. Tegu Berlino numirėliai ateina ir pas jus.

HELLDRIVER

Trumpai, - 700-asis mano įrašas ir nesenkanti Japonų fantazija naujame gore absurde - Helldriver. Toks jausmas, kad Tokyo Gore Police buvo tam tikras pikas, ar tiesiog labai laiku pasirodęs, kad nuo tada viską norisi lyginti su juo, o gal tikrai jis tiesiog labiausiai vykęs iš šitos serijos? Regis nuo tada dar nieks jam neprilygo, na aišku dėl paties absurdo, gal nebent Robogeisha :)

Žodžiu mes čia galim lyginti, matuoti ar burbėti kažką, o šita chebra nė kiek nesiparina ir toliau kepa visiškai nesveikus, arteriniu krauju trykštančius ir jokios logikos nepripažįstančius gore festus. Tad ir apie Helldriver neturiu kaži ką naujo pasakyt, kaip tik vėl pasidžiaugt smagiu, lengvai prabėgusiu seansu ir nusistebėt nesenkančia kūrėjų išmone.

Užstrigusios detalės: filmo intro trunka 50 minučių, tik praėjus tiekai laiko pasirodo pradžios titrai. Mordos išskirtinai šlykščios, visų aktorių iki vieno, taip pat be galo erzinantis nepaliaujamas rėkimas. Zombių galvų ataka, kaip strėlių lietus iš dangaus. Suformuotas zombių-žmonių milžinas, į abi rankas pagavęs po raketą ir kuriam laikui tapęs lėktūvu. Iš zombių kūnų dalių akimirksniu sukonstruota mašina, kad būtų lengviau vytis kitą mašiną. Ir šiaip jau savotiška tradicija tampantis gėris: nepakartojamos spalvos, kraujo fontanai, nesveiki gyviai su įvairiausiais kardais vietoj galūnių.
Iš savo rasės ne pats geriausias, bet vistiek smagiai žiūrimas, o nemačiusiems panašių turėtų išvis gerai stogą nuraut.

Taip pat skaitykite Slasher recenziją siaubas.lt

7/10

TWO EVIL EYES

Tobulas siaubo meistrų duetas Romero ir Argento, nostalgiškaisiais 1990-aisiais pasauliui pristatė šį dvigubą filmą Dvi Piktos Akys. Dviejų valandų double feature'as, du nerealūs valandos ilgio filmai viename komplekte, nuostabi peržiūra šiam, pagaliau snieguotam, šeštadieniui. Apie šiuos režisierius pasakot nesivarginsiu, tad trumpai apie Two Evil Eyes.
Filmas pastatyas remiantis Edgaro Alano Poe istorijomis, pradžioje duoklei trumpai parodomas jo namas ir pastebima, kad būtent šiam nesveikam protui dėkingi turime būti.

Pirmasis pasakojimas, Romero "Pono Valdemaro bylos faktai" atskleidžia jauno daktaro ir gana šlykščios bobos aferą. Moterytė turėjo suviliojusi turtingą senį, senis galuojasi mirties patale. Užhipnotizavę jie jį priverčia pasirašyti dokumentus, kad visą palikimą atiduotų bobai. Jie turi išlaikyti jį gyvą kelias savaites, kol bankas sutvarkys dokumentus, senis neatlaiko. Rodos bėda dabar bus išgauti tuos pinigus, bet pokštas toks, kad senis miręs ilgai nesusituri.

Romero pasaka ne tik pamokanti, bet ir baisi. Juk žinia, kad retas siaubo filmas iš tiesų geba įbauginti, na tai per šį visą laik laikiaus įsikibęs kaldros krašto. Taip susiklostė, kad man bežiūrint dar itin įtemptoj vietoj pasigirdo beldimas į duris, vaje, vos širdis neiššoko :D Šitas segmentas turi tą nuostabų vaikiškos siaubo pasakos prieskonį, kas gal siaubo skeptikams ir išjungs susijaudinimą, o man tai tik didina.
Argento savo ruožtu, kaip ir priklauso, iš to tyro, šalto siaubo perkelia mus į jau kiek kitą plotmę - paslaptingą didmiesčio detektyvą "Juoda katė".

Jauna muzikantė gyvena su šiurpius vaizdelius fiksuojančiu fotomenininku. Kaimynai galvoja, kad jie - šeima, tačiau jie tik gyvena kartu ir dar turi šiokių tokių problemų, alkoholis, susvetimėjimas, melas ir panašiai. Čia pasirodo juodas katinas ir pora nutaria jį pasilaikyti. Vyriškiui nuo pat pradžių gyvūnas kliūna, jausmas abipusis, bet profesijos prasme jis randa tame katine fotogeniškumo, žavesio. Galiausiai katė prapuola, santykiai pašlija ir leidžiamės į Argentiško detektyvo, trilerio ir siaubo labirintus, kurie yra gerai apgalvoti, tampantys nervų galūnes ir netgi labai smagūs.

Kaip jau sakiau tobulas duetas, tobulas ir rezultatas. Du skirtingi, tačiau drauge taip derantys filmai suskamba kaip gražiausias siaubo akordas. Dvi valandos nesibaigiančio džiaugsmo horroro mylėtojo akims ir širdžiai. Dėkui už rekomendaciją, aš malonumą jau apturėjau, dabar galiu rekomenduoti jį apturėti ir jums.

10/10

VAKARIENĖ

Sveiki, kolegos, penktadienio tryliktosios proga, - ypatingas įrašas.
Trumpametražis, Lietuviškas siaubo filmas Vakarienė. Apie normalų feature filmą turbūt dar ilgai tik svajosim, tad tai yra labai  sveikintina iniciatyva.

Po teisybei tai man ne itin patiko, daug darbo, mažai tolko, trukmė 15 min, bet ir tai spėja prailgti, o dar tas Marukas... Bet gi Lietuviškam poniui į šiknąskylę nieks nesidairo, ar kaip ten sakoma. Taigi jūsų teismui visas džiaugsmas čia pat, o siaubas.lt tinklapis taip pat pateikia ir interviu su režisieriumi. Linkime jam kantrybės ir storos skūros, o aš asmeniškai dar linkiu spjauti į tą kriminalinę komediją ir nerti gilyn į siaubą, Lietuvai reikia to!

Išskirtinio posto proga turiu pasidžiaugti dar viena gera naujiena. http://satanaitispit.blogspot.com/ šviežiai keptas, analogų lyg ir neturintis, blog'as Lietuvių kalba, iš pasišventusio žmogaus, dengsiantis visą tą klasikinę, old skūlinę, juodai baltą siaubo erą! Sekit, mylėkit, skaitykit, komentuokit ir gal rytoj gyvensim geriau. :)

WRECKED

Taip pat nesena išgyvenimo drama su 'pianistu, žydo nosimi' Adrienu Brodžiu. Nežinau ar jis man patinka ar ne, čia visas šou jo. Personažas atsibunda sudaužytoje mašinoje, įstrigusiom kojom, sudaužyta galva, praradęs atmintį. Mes nežinom kas atsitiko, nežino ir jis. Šalia guli nemalonus lavonas, ima lankytis keista moteriškė - vėlė.

Horroru gal pavadinti ir netinka, bet tai yra pakankamai tamsi drama. Visą filmą kažkaip nejauku, šmirinėja plėšrus gyvūnas, herojui vaidenasi, pamažu jam bešliaužiojant ir bekovojant už savo būtį atsiskleidžia ir istorija, veikėjas prisimena, o mes savo ruožtu sužinome kas įvyko. Žiūrimas filmas, bet turi nuobodžių vietų, kartais rodosi kiek ištestas, vėliau kažkaip ima ir baigiasi. Taigi bendrai įspūdis gana vidutiniškas.

6/10

A LONELY PLACE TO DIE

Dasigyvenau iki to, kad tik dabar randu minutę trumpai aprašyti filmą, kurį žiūrėjau jau kone prieš savaitę, negerai, oi negerai.
Naujas Škotų filmas, JK gamina kokybiškus dalykus ir šitas ne išimtis, labai geras, įtemptas trileris su kiaušais. Su šiuo režisierium tai man nauja pažintis, bet vaidina simpatingoji Melissa George iš superinio filmuko Triangle.

Pasakoja trileriokas apie žygeivius alpinistus, kurie susiranda problemų škotijos kalnuose. Ir taip jau kvapą gniaužia kai ten jie laipioja ant tų skardžių ir briaunų, bet siaubas randasi ne iš to. Visai netyčiom jie randa gyvą-palaidotą žmogų, nelabai malonu. Tuomet juos imasi kažkas medžioti. Fantastikos nėra, scenarijus realistiškas, prasideda gyvus nervus tampanti kova už išgyvenimą.

Filmas moka nustebinti, nėra viskas nuspėjama, todėl nuolat išlaikoma įtampa, kas gi nutiks toliau? Personažų irgi negailima, jei ką reik nukilint tai nesicackina daug, o tiesiog ima ir pokšteli. Žodžiu aitraus kraujo trileris, puikiai praleist laikui, nors nervukus ir patampys, tačiau iš esmės labai geras. Turėtų patikt ir tiem, kas nelabai siaubiakus kultyvuoja. Good job!

9/10

Kažko youtube grybauja, neduoda embeded kodo pasiimt tai va tiesiog linkas į treilerį
http://www.youtube.com/watch?v=MhfbdaQ_ub0 

CHILLERAMA

Po gana sunkių ir grūzinančių filmų atakos, pagaliau man į žandus plūstelėjo gaivios šviežienos, superinė siaubo/parodijų komedija, - Chillerama. Iš tiesų Chillerama tai keletas trumpametražių filmų filme, kas yra keliagubas malonumas, nes užuot iššvaistęs gyvenimo laiką vienam nesamoningui filmui, vienu ypu iššvaistai jį bene penkiems. Kažkas panašaus į Simpsonų Helouvinines serijas.

Patiektas šitas sumuštinis, kaip duoklė Amerikietiškai drive-in filmų kultūrai, seniems exploitation filmams, akivaizdūs referencai į visą tą stilistiką ir jos sukeltą įkvėpimą, be to ir veiksmas vyskta drive-in kino teatre. Kadangi pas mus tokių dalykų nėra, nebuvo ir nebus, paaiškinsiu, kad tai toks lauko kino teatras, kur amerikonai suvažiuoja su savo automobiliais, kemša popkornus, dulkinasi, geria ir t.t. Lažinuosi, kad matėte ne vienam filme.

Žodžiu veikėjai suvažiuoja žiūrėti retų, absurdiškų filmų, o tuo tarpu veiksmas vyksta dar ir čia pat, kine. Kartu su veikėjais pasižiūrime tris  shortus: pirmasis apie Spermatozilą, didžiulį miestus griaunantį ir žmones ėdantį spermatozoidą, antrasis, - miuziklas apie Meškolakius-homoseksualus ir trečiasis, apie tai, kaip Hitleris kūrė Frankenšteino pabaisą - žydą. Manau iš tokio apibūdinimo jau galite nujausti kokie kibirai absurdo bus ištėškiami jums į veidą. Dalykas tas, kad gal net nėra tiek juokinga, kiek gera ir malonu žiūrėti, kaip viskas padaryta, grynas auksas.

Ketvirtojo filmo apie šūdus peržiūra nutrūksta, nes pačioj kino aikštėj pasipila mėlynais pūliais besitaškantis zombių sekso virusas, tad paskutinis segmentas gaunasi tas, kuris viską suklijuoja. Nuostabus reikalas, praskaidrinęs vakarą, kaip niekas kitas, belieka gailiai atsidusti, kad gaila gyvenime ne viskas taip linksma. Daugiau nelabai yra ką kalbėt, siūlau sukt bambalį ir iškart sužiūrėt, o jei kas norit dar daugiau anal-izės, paskaitykite Slasher recenziją, taip pat Lietuvių kalba. Su malonumu lauksiu kokių penkių tesinių.

10/10

TERRITORIES

Tinklapyje Siaubas.lt Slasher paskelbė savo 2011 top dešimtuką. Man teliko išsirašyt tai, kas dar nematyta ir pasižiūrėti. Šiandien ėmiaus Kanadiečių/Prancūzų Teritorijų, nors gal labiau tiktų sakyt, kad filmas ėmėsi manęs, nes kaip griebė už gerklės tai ir atsidusau tik pabaigos titrams pasirodžius.

Territories vienas iš tų nežmogiško elgesio, žiaurumo ir neteisybės kupinų filmų, kurie tampo tave už atvirų nervų ir tikrina kiek baisybių dar ištversi. Po kiekvieno tokio turi jaustis kaltas, kad tau patinka žiūrėt tokius dalykus, tad dabar tampame labai formalus ir tiesiog aptariame šį siaubo filmą, gerai?

Jauna, draugiška šeimynėlė važiuoja namo iš Kanados į Štatus (kiek supratau), netoli pasienio juos sustabdo pora muitininkų, kurie, kaip vėliau paaiškės jokie ne muitininkai, o porelė senų naciolų-sadistų-maniakų. Filmas ilgai katino už ūso netampo ir gana greit smogia į papilvę, kurį laiką žiūrovą spardo gulintį. Vėliau, kai nervai jau gerai išderinti, ir drimbant piktdžiugiškom putom mes laukiam keršto, filmas dar ir liūdnų gaidelių užgauna.

Žodžiu įspūdingas siaubo reginys, bet nuotaikos pakelti nepadės. Na aišku, nebent jaučiate estetinį pasitenkinimą, kai matote kaip yra žudomi ir kankinami žmonės :)
Nežmogiškumo kertelė vietom net priminė Devil's Rejects ir t.t. Šiaip pagalvojus dabar nemažai kokybiškų tokio tipo filmų jau yra sukurta, prisiminus būtų galima netrumpą sarašą padaryt. Šioje daugybėje Territories vis dar sugebėjo mane papiktinti, išnervuoti ir sugniuždyti, už tai jam ir užkabinam stiprią prabą.

8/10

GRACE

Keistokas, nejaukus 2009-ų Amerikonų siaubo filmas Greisė. Geras apibūdinimas jam būtų 'baby-horror' :)
Istorija trumpai, be didelių spoilerių: mamytė laukiasi, tam tikromis aplinkybėmis kūdikis gimsta be gyvybės ženklų, tačiau vėliau per stebuklą atgyja. Mamai kiek pačiuožia stogas ir ji ima rūpintis dukryte... ypatingais būdais. Vėliau nebeaišku ar čia mama durna ar kūdikis - šėtonas.

Tad nuolat buvau kažkoks sutrikęs, filmas vystosi ramiai, bet yra labai nemalonus, tamsus. Nieks nešokinėja ir nešūkauja staigom, tačiau vistiek kažkaip baugu. Po peržiūros lieka tokia niūri nuotaika, kažkiek nesveika, skonis kartus. Lėtas, bet galingas filmas ir kažkuo originalus taip pat. Nelabai ir sumastau su kuo palygint tą grūzną nuotaiką, o tas yr neblogai.

Kas man nedavė ramybės, tai kaip jie filmuoja tokius filmus? Kas duoda teplioti kraujais savo naujągymį? Idomu tuo procesu pasidomėti biški.

7/10

SUBCONSCIOUS CRUELTY

Pasąmoningas žiaurumas, - tai pasąmonę atakuojantis, spalvingai įstabus, kontraversiško video meno seansas. Pradžioje jaučiuosi kiek suirzęs, kad teks nardyti po kažką kaprizingo, pagrindinio veikėjo monologas kažkaip nervina, bet pamažu spalvos ir garsai užliuliuoja, atsitinka kažkas baisaus ir tada dirželis nutrūksta. Rodosi, kad filmas sudarytas iš keletos dalių, tad jei neišjungi po pirmosios, - toliau išjungti nebegali.

Jis užburia, iškelia toli toli iš šio pasaulio. Vaizdiniai kerai skalaujami nuostabaus ambient/noise garso takelio bangų neša kažkur, kur dar nesu buvęs. Kažkuriuo metu suprantu, kad nebėra vientiso pasakojimo, o veikiau esu puolamas keisto ilgo video klipo, per kurį skleidžiasi galybė metaforų, simbolių, įvyksta didelė provokacija. Ką matau nelengva ir ne kiekvienam, bet pasibaisėtinos priemonės pateisinamos dėl nuostabaus rezultato, galutinio jausmo, plius nepriekaištingai sukomponuoto.

Vėliau pradedu galvoti, kad gal čia ne video klipas, o teatras? O gal knyga? Viso labo tai kino magija meistro rankose. Tamsus, nemalonus sapno įkūnyjimas juostoje, tobulai sukapotas ir sulipdytas. Galima iškart kabint ant sienos ir naudot kokiam noise koncerte: kiekvienas kadras rėžiasi atmintin ir palieka pėdsaką pasamonėj. Tai reginys ne kiekvienam, bet kas jį matė, vargu ar greit pamirš.

Užčiuoptinos erdvios tolumos, turbūt kiekvienam savaip interpretuotinos, jas reik ragauti, kad suprasti, bet jausmas, kuriuo atlyginama, leidžia suprasti kas skiria šiaip sau video meną, nuo reikšmingo/gero/stipraus meno. Tai kruvinas menas, su žarnom, vaginom, bybiais ir religiniais atributais, tad tavo mamai gali ir nepatikti. Vietom dar lyg ir randu su kuo palyginti, gal Nekromantik, gal dar kažkas, bet galiausiai turiu pripažinti, kad nieko dar tokio nemačiau. Pavogsiu frazę iš recenzijas rašančio draugo: "kaip ten juos vadina, - šedevrais?"
Subconscious Cruelty - sudėtingas, pasąmonę prievartaujantis, vaizdiškai ir spalviškai kvapą atimantis, keisto/pikto kino šedevras.

10/10

ROBOT WARS

Ši peržiūra buvo labai ypatinga man asmeniškai, mat kažkurią dieną čia prisiminiau, kad Robotų Karai, - tai pirmas filmas, kurį mačiau kino teatre. Man tada buvo turbūt šešeri ir oi atsimenu kokį įspūdį man paliko! Niekad iki tol nebuvau matęs tokio didelio ekrano ir dar didžiuliai robotai! Atrodo ne vienerius metukus dar po to įkvėptas paišiau komiksus ir su žaislais kūriau sau tęsinius vaizduotės pagalba. Vaikystė - toks magiškas gyvenimo periodas...

Taigi prisiminiau ir nutariau "suaugusiojo" (ką tai bereikštų) akimis pažiūrėti šį vaikystės nuotykį. Dievulėliau koks mėšlas, kad net nuostabu. Kaip iš tiesų ironiška, kad būtent pirmas mano filmas buvo šitas absurdiškas mažabiudžetinis šūdas, gal nuo čia ir pradėjo vystytis mano keistas skonis filmams?
Robotų Karai tai viena iš tų nepakartojamų tragedijų, kurių negalima nemylėti vien už tai, kaip blogai čia viskas yra.

Dabar matau, kad tai pasirodo yra tęsinys filmo Robot Jox, ankščiau nebuvo prieigos prie interneto ir šiaip mažai ką žinojom, tad iš kur aš galėjau žinoti. Bet tai nesvarbu, nes vistiek nesiryšiu savęs kamuoti su dar vienu filmu apie šitus didelius robotus. Svarbiau man buvo suvest asmenines sąskaitas su Robotų Karais ir tą šiandien padaręs, esu be galo laimingas. Tai iš ties labai labai blogas filmas, siūlau pažiūrėti tik treilerį ir to tikrai užteks. Turbūt kūrėjai turėjo tik vieną minutę medžiagos, su salyginai kokybišku robotų actionu ir aplink tą minutę apfilmavo ir apmontavo visą likusį filmą, kitaip sakant apipynė istorija.

Tačiau nepagalvokit nieko blogo, šita mano kritika išsakyta su didžiausia meile, nieko nėra geriau nei šitie idiotiški, neišgirsti, mažabiudžetiniai video kakučiai. Jei gerai menu, rodos teta mane nusivedė į kiną tądien, na liksiu dėkingas visą gyvenimą, tiek jai, tiek šitiems robotams, kurie padarė mano vaikystę tokia žavinga ir pasėjo sėklą gebėjimo, mylėti blogą kiną.
Tai privalo būti vienas nuostabiausių blogo kino pavyzdžių. Dedu jį į tą ypatingą sentimentų stalčių šalia Skyscraperio.

8/10