COHERENCE

Naujas, šaunus, man nepažįstamo režisieriaus, itin mažo biudžeto, bet meistriškai padarytas, išradingas science fictionas. Dar vienas geras pavyzdys, kaip dialogai, geras parašymas, režisavimas ir montažas padeda sukurti šedevriuką ir be milijonų dolerių. Nors veiksmas vyksta praktiškai vienoje vietoje, visą laiką buvau sukaustęs dėmesį, kartu su personažais spėliojau kas vyksta, kikenau iš juokučių ir drebėjau iš nerimo baugiuose momentuose. Ko gi dar tada reikia?

Virš žemės skrieja kometa, tuo tarpu burelis draugų ir pažįstamų susiburia draugiškai vakarienei. Pradžioje sugenda telefonai, dingsta internetas, vėliau elektra, na, o tuomet prasideda keistesni dalykėliai. Visoje gatvėje tamsu išskyrus namą už poros kvartalų. Pora personažų išeina pasižiūrėti ar anie neturi veikiančio telefono. Kai grįžta - papasakoja, kad anas namas, - velniškai panašus į šitą.

Labai smagu matyti, kad pastaruoju metu vis daugiau atsiranda drąsių kūrėjų, nebijančių perkelti savo drąsias įdėjas į ekranus, net ir be didelių lėšų. Rekomenduoju kam patiko tokie panašūs, kuklesni, bet žiauriai protingi ir atmosferiniai filmukai, kaip: Another earth, Primer, Triangle, Man from the earth (kurio bbž dėl kokių priežasčių nesu aprašęs šitam bloge), The Signal ir t.t.
Jei norisi kažko vaizduotę žadinančio, smegenus judinančio, arba fantastinio, bet gudresnio ir labiau intriguojančio, nei kažko nujausminančio specialiųjų efektų pliūpsniais.

8/10

WE NEED TO TALK ABOUT KEVIN

Siaubo drama, šį kart be fantastikos, apie "buitinę" blogio sėklą, arba Damieną be antgamtinių galių. Įsivaizduok, jei tavo vaikas, be jokios priežasties gimsta tikras šėtono išpera ir tavo šeima, kuri lyg ir atrodo kaip dažno normalaus žmogaus idealas, tampa tavo paties pragaru ir kalėjimu iš kurio be drastiškų priemonių neištrūksi. Mažos niekšybės virsta didesnėmis, kol galiausiai, visi jaučiame, atsitiks kažkas didelio. Tam esame ruošiami visą filmą, įvairiomis užuominomis: tai itin pabrėžiama raudona spalva, tai tragedijos fragmentais, tai baugia muzika.

Pradžioje filmas pagauna savo estetiniu profesionalumu, vėliau didžiąją laiko dalį "pralaiko" tam tikru trileriniu erzinimu, kai žiūrovas lyg tyčia yra nervinamas išskirtinai šlykštaus personažo elgesio ar nepakeliamos neteisybės. Kulminacija gal kažkam ir nuspėjama, bet jos sulaukus, ne mažiau stipri, nei bendras vaizdas. Ir baugios išvados: dėl ko? Gal... tiesiog šiaip sau?

Gal identiškas scenarijus realiam gyvenime ir sunkiai įsivaizduojamas, tačiau kartais įsijungus žinias pašiurpstame jog ta, kažkur vykstanti, realybė, ne tokia jau ir tolima. Taip neišvengiamai norisi klausti savęs: ką aš daryčiau tokioje, gana beviltiškoje ir sunkiai perrašomoje, situacijoje? Ar meilė savo vaikui visada besąlygiška iki bet kokio lygmens? Kiek tam tikri mūsų pasirinkimai gyvenime nulemia ne tik mūsų pačių, bet ir mus supančių žmonių ateitį? Jei manysime, kad tie pasirinkimai nors kiek nuo mūsų priklauso!
Šokiruojanti ir erzinanti dramytė, kartais prilinkstanti prie juodosios komedijos, tačiau niekad tos ribos neperžengianti. Ne super žostka, bet tik tam rytui, kai norisi kažko rimčiau įtraukiančio ir stipraus.

7/10

UNDER THE DOME [Season 2]

Vajė kaip liūdna, nemaniau, kad galima taip greit nusiristi nuo įdomaus ir intriguojančio veiksmo iki tokio neprofesionalaus, vaikiško, nemokšiško "tep lep". O kur dideli vardai! Kingas, Spylbergas! Jūs norit man pasakyti, kad čia kino ir siaubo literatūros genijų produktas? Vos antrasis sezonas visu gražumu parodo, kaip nereikėjo dirbtinai ištempinėti tos pirminės idėjos iki daugiasezoninio, pinigų darymo bullshito. Keikdamasis ir prunkšdamas turėjau peržiūrėti dar tryliką serijų, vien tam, kad tiesiog pamatyti kuo baigsis... antrasis sezonas !

Kiekviena serija kvailesnė už kitą, veiksmas neįtikėtinas net pasakai, personažai atsiranda ir dingsta be didelės priežasties ar emocinio nuspalvinimo, aktoriai atrodo net nesistengia, nors kas jiem belieka kai siužetas toks idiotiškas ir padrikas. Kartais apima toks jausmas, kad stebi repeticiją, trūksta tik lapų su tekstu rankose. Siužetas mums nuolat yra paaiškinamas monologu ar dialogu, "dabar vyksta tas ir tas", "taip yra dėl to ir ano". Personažas gali persimainyti iš gero į blogą ir atvirkščiai, tris kartus viename epizode, kiti personažai tuo tarpu apie tai pamirš po penkiolikos minučių, kaip auksinės žuvelės.

Visa tai betkaip suręsta, kad kaip kortų namelis išsilaikytų luošas, girto žmogaus užrašytas siužetas. Antrame sezone Under the dome tapo paprasčiausia fantastine nesamone. Net kaip žiuralas prie maisto jis sugeba suerzinti ir papiktinti savo buku nemokšiškumu ir nusispjovimu į bet kokią kokybę. Įdomu tik pamatyti kaip pasiseks pažįstamiems personažams, ką dar jiems sugalvojo šitie suklupę tverėjai. Galu gale pareiškiama, kad viskas įvyko per dvi savaites, o tada suprantame, kad serialas nesibaigė. Trūksta išmonės man nupasakoti visą šitą atsilikimą. Vargeli, aš nenoriu dar vieno sezono. Žinau, kad turbūt žiūrėsiu, nes jau pradėjau, bet šiuo atveju tai prakeiksmas, o ne dovana. Jei dar neprasidėjot, geriau ir nesiterliokit. Čia kaip koks gražus vaisius, iš vidaus sukirmijęs.

EDGE OF TOMORROW

Pykšt pokšt! Norėčiau pradėti nuo to, kad Tomas Krūzas yra lopas ir man nepatinka. Dėl to mane erzina, kad jis vaidina naujuose, didelio biudžeto fantastiniuose filmuose. Aišku ir ta fantastika atitinkamo lygio, pabaigus byrėti visiems blizgučiams nugrimzta užmarštin, tačiau nejau nėra jokio kito pagyvenusio vyriškio holivude, kurį būtų galima įvilkt į roboto kostiumą prie žalio ekrano? Dėl pagrindinio vaidmens ir labai šlykštaus treilerio tikrai nesitikėjau iš filmo daug. Maniau bus kaip Oblivion ar dar blogiau, kur pradžioje įspudis lieka tikrai neblogas, o vėliau pamąsčius išlenda visos išmatos.

Tačiau bežiūrint šitą skaitmeninę trydą, dar kart supratau, kad nereikia pramoginių, popkorninių filmų lyginti su intelektualia moksline fantastika, o poto puršktauti kaip čia kažkas buvo kvaila, nelogiška ar per-daug-patogu scriptui. Pramoginiais filmais reikia mėgautis tol, kol juos žiūri, gana primityviam lygmenyje, kaip kokiu kūnišku malonumu. Iš esmės gal tai ir yra tokia video-masturbacija smegenims, padedama į šalį vos iššovus paskutiniams saliūtams. Taigi jei imant šitą filmą vien tik kaip pramogą, pramoga puiki ir man negėda pasakyt, kad buvo tikrai labai smagu. Be alkoholio.

Svajojot kada nors, berniukai, apie tai, kas būtų jei gyvenime būtų continue, kaip kompiuteriniam žaidime? Kreti sau ką nori ir užsimušęs vėl pradedi veiksmą iš naujo, toje pačioje vietoje. Oi ko aš pridaryčiau, jei būčiau užtikrintas, kad nebus jokios atsakomybės... Fantazija lėktų toli, bet čia ta švilpiko diena Kukurūzui išpuolė ne kokia, - jis turi eiti į futuristinę d-dienos versiją ir prancūzijos paplūdimyje susikauti su fantazijos stokojančių žmonių, kompiuteriu nupaišytais, ateiviais-kalmarais-robotais. O tada pif paf, bum bum, pykšt pokšt, tralialia, robotai, juokeliai, meilės romanėlis, dega Londonas, skęsta Paryžius, pasipila visokiausios smagios ir liūdnos klišės, o tuo met filmas baigiasi, itin nuspėjamu happy endu. Gerai įtėškūs kraujo gal būtų galima buvę išlaužti Starship Trooperišką sarkazmą, tačiau deja.

Po pastarosios pastraipos turbūt turėčiau pilti labai nekokį balą ir išpeckiot viską rudom spalvom, tačiau stop. Negalima sakyti, kad filmas yra šūdas, jei jį žiūrėdamas apturėjai puikų laiką! Kas paskaitot šitus reviuvzus, žinot, kad nesu nosį užraitęs, gudrus, 'daug išmanantis' kino snobas ir dažnai vertinu pramogą vien už ją pačią. Kad ir koks tūpas ar žaislinis būtų tas Edge of tomorrow, kad ir koks durnas lopas būtų Tomas Kruzas, kad ir kokie neoriginalūs ir pilki būtų tie kompiuteriniai padarai, gera pramoga pažadina manyje vaiką. Vaiką, kuris moka džiaugtis paprastais dalykais. Ir vaikai nejaučia gėdos, kad jiem džiaugsmą teikia, kažkas labai paprasto ar net prasto, jie tiesiog viso to dar nesugadinti ir džiaugtis moka. Dėl to ir aš džiaugiuosi šitu seansu, gaila tik, kad uberšūdinas treileris atbaidė nuo kino teatro.
Kai norėsit tuščiagalvės, bet smagios pramogos - Tomas Krūzas jums padės visados!

7/10

LOS ULTIMOS DIAS

Kažkaip netikėtai jutubas "pasiūlė" treilerį ir jame iškart užkabino vienas dalykas: Barselona.
Barselona dega, rūksta, apleistos gatvės ir neaišku kas nutiko... Dievinu kai filmų veiksmas vyksta pažįstamuose europos miestuose, vien jau tai savaime duoda daug žavesio, o jei dar ir pats filmas geras, kaip beje pasisekė šįvakar, - seansas - tyras malonumas! Taigi kažkas masiškai negero nutinka, nesakysiu kas, nes žinant galima pamesti dalį kaifo, bet bent pasakysiu, kad kažkas neklišiško ir naujesnio. Kas yra tikrai šaunu!

Atmetus miestą ir idėjos šviežumą, filmas yra gan paprastas, jausmingas, post-apokaliptinis išgyvenimo nuotykis. Nieko itin blatno, bet tikrai neprastai, palyginus, kad ir su kai kuria, nesena, pelninga holivudo produkcija. Kūrėjai beje tie patys, kurie sukurpė Carriers. Kažką gal būsit matę ar nujautę, kažkas pasirodys nauja, taigi bendrai būtų gal tiesiog paprasta, gerai padaryta sci-fi drama... Vietom griebianti už širdies, vietom gal kiek ir apsileidžianti, tačiau čia pridedam biški siaubo, nuostabią lokaciją, originalią ir gal kiek metaforišką idėją, gerą atmosferinį garso takelį ir patiekalas gaunasi tikrai labai europietiškai skanus. Paskutinės dienos - muy buena!

8/10

THE DEAD 2: INDIA

Zombiai ir vėl baisūs, ačiū anglams, broliams Fordams. Daug šį kart nerašysiu, nes didelę dalį to, ką norėčiau pasakyti, jau užrašiau pirmosios dalies apžvalgoje. Jei atsidūrėte čia ir dar nesatę matę pirmosios dalies, tiesiog imkite ir žiūrėkite abi. Čia turime dar daugiau lygiai tokio paties gėrio, tik iš afrikos veiksmas persikelia į kitą karštą ir egzotišką vietą - Indiją. Jau vien tai žiauriai intriguoja, Indija ir be zombių verda kaip neblogas pragarėlis žemėje, su savo populiacija, nuolatiniu chaosu ir palaidais kontrastais, tačiau čia įmetus dar gero horroro - atsiranda aukso vertė.

Laukta ne veltui. Visas tas old skūlinis, kraupių zombių prakeikimas susimaišo su stulbinančiais Indijos gamtos ir miestų vaizdais. Išgaunama unikali blogo sapno atmosfera ir tie lėti, baltaakiai mirusieji sudaro visišką kraupumą. Gal kas norės, galės pasikabinėt prie indų aktorių vaidybos ar pagrindinio veikėjo pilkumo, tačiau man bendra atmosfera, stulbinančios lokacijos ir idealiai padarytas siaubas viską atperka. Labai norėčiau matyti šią sagą tęsiamą tų pačių kūrėjų, žiūrėčiau dar ne vieną tokį horroro šedevrą. Tik nekantraučiau sužinoti, kur toliau plis virusas: Europa? Tolimoji Azija? Australija? Noriu daugiau tokio originalaus, kvapą atimančio ir vizualiai pritrenkiančio horroro!

10/10

ANGRY VIDEO GAME NERD: THE MOVIE

Pagaliau, po tiek metų, žmogus kuris tiek laiko mane linksmino savo internetiniais video, įgyvendino savo gyvenimo svajonę ir savom jėgom pastatė pilnametražį filmą. Dėl to aš, ir visi kiti fanai pasaulyje, labai šito laukėme, palaikėme ir palaikysime. Filmas buvo, sava iniciatyva, parodytas keletoje dešimčių kino teatrų Amerikoje, dabar jį jau galima atsisiųsti ir internetu. Vėliau, ko gero šį spalį/laprkitį žadama išleisti ir DVD su visa krūva special features'ų, kurį ketinu pirkti, taip paremdamas savo mėgstamą kūrėją, o taip pat siūlau pasielgti ir kitiems fanams. Jei dar nežinote kas tai per daiktas, tiesiog paieškokite jo žaidimų reviewsų youtubėj.

Taigi nekantriai lauktas seansas pagaliau įvyko. Visą meilę ir subjektyvumą atidėjus šalin, turiu pasakyti, kad iš tiesų tikėjausi kiek geriau. Gal ne daugiau, bet geriau. Pirmoji pusė filmo kažkaip erzina, atsiradusi visa krūva naujų personažų išmuša iš vėžių ir atrodo, kad žiūri nebe filmą apie Nerdą, bet tiesiog filmą, kuriame vaidina Nerdas. Tas truputi kliudo, juolab, kad nė vienas iš nepažįstamų personažų man neatrodo nei mielas, nei įdomus. Sunkoka juos jausti ir dėl to, - įsijausti. Tas pats su komedija, subtilia ar ne, komedija yra menas. Jei kažkas atrodo juokingai užrašyta scripte, visai nebūtinai tai atrodys juokinga ekrane ir atvirkščiai. Čia buvo tokių vietų, kur matės, kad turėtų būt bajeris, bet nelabai juokinga dėl aktorių ar kitų aplinkybių. Per visą filmą nuošridžiai šyptelėjau tik porą kartų.

Tačiau tai nereiškia, kad nebuvo įdomu ir net žavinga. Jei pirma pusė filmo atrodė kiek nenatūrali ir gal nuobodoka, antroji parodo kam jie darė visą tą "build up'ą". Prasideda visas veiksmas su tikrai originaliai išsimėtančia istorija, pasipila tie žadėti praktiniai efektai ir jie tikrai atrodo gana nuostabiai, į patį galą manyje atgimsta tas vaikas, kuris viskuo džiaugiasi ir grožisi, tad galiausiai įspūdis lieka neblogas. Ne super wow turbo mega zajabys, tačiau neblogas. Labai smagu matyt visokius referencus ir pažįstamus žmones, smagu, kad filmas nors ir vaikiškas, yra skirtas ne vaikams, o labiausiai patiko monstrų filmų įtakotas Las Vegaso antpuolis. Įdėtas darbas matosi ir tikrai nenueina perniek.

Taigi kas labiausiai nepatiko, tai aktoriai ir kiti veikėjai. Daugumą jų matote plakate, dauguma jų suprantami, kaip esminiai siužeto linijai. Tačiau aš jų tiesiog nepajutau ir nemaža dalis jų buvimo labiau erzino, nei padėjo bendram vaizdui. Į detales nesileisiu, nes bijau, kad pasirodysiu rasistas, misoginistas ir panašiai, tačiau taip nėra :) Lūkesčiai, jei ir ne visi, bet pateisinti. Į galą filmas pamažu atperka savo nuodėmes, tad gal mokytis ir daug šiems, jau patyrusiems, nepriklausomiems kino gamintojams, kaip pirmas toks rimtas projektas tikrai vykęs ir sveikintinas. James Rolfe yra nerealus bičas, kolkas nemačiau dar nieko, ką jis padarė, kas būtų neįdomu ir manau gyvenime jis sukurs dar ne vieną šedevrą. Nepamirškite kaip svarbu paremti nepriklausomus kino kūrėjus, jei ne perkant DVD tai bent doleriu per kick starterį, jei ne doleriu, tai bent žodžio sklaida!

7/10

SIN CITY: A DAME TO KILL FOR

Net devyni metai praėjo nuo filmo, kuris išmokė mane kaip būti tikru vyru ir visų lauktas tęsinys Damutė verta grieko pagaliau ir mūsų kinuose, kažkaip savaitę vėliau nei visur kitur, bet sulaukiau. Su draugais nuėjome į kiną, šį kart net suprantu kodėl 3D ir tas 3D labai gerai prilipo, retas atvejis. Vėl ta nepakartojama Noir atmosfera ir unikalus judančio komikso stilius džiugina akį, tačiau pačios istorijos pirmoje dalyje kažkaip buvo stipresnės.

Labai džiaugiuosi vėl matydamas Marvą, mano mėgstamiausią personažą, kuriam mirtis nesukliudo toliau gerti ir muštis. Bene pagrindinis vaidmuo atiteko seksualiai baidyklei Evai Green, kuri prajuokino abusrdiška sekso scena 300 tęsinyje, o ir čia 90% savo ekrano laiko ji nevilki ničnieko. Papai gražu ir jos tų papų čia tikrai daug, kad abejingų neliktų, bet šiaip iš veido ji toli gražu nėra graži moteris ir mane šiek tiek erzina, kad vaidinti buvo parinkta būtent jinai.

Taigi pagrindiniai trūkumai - Eva Green, silpnesnis storylainas su kartais neaišku kam reikalingais elementais ir kiek antiklimatiška pabaiga, dėl kurios filmas pasirodė pasibaigęs per greit. Norėjosi daugiau, bet gal ponas Rodriguezas ir misteris Mileris ir trečią išpers, tikėkimės šį kart greičiau? Mielai nueičiau. Jei šitus trūkumėlius atidėjus į šalį tai šiaip puikus tęsinys ir širdis vėl džiaugėsi tykštant tam baltam kraujui. Atmosfera atgaminta puikiai, rodos gali užuost cigarečių dūmus ir viskio pirigarą. Smurtas puikus, seksas aistringas ir žmogaus prigimtis nuodėminga. Viskas savo vietoj.

Pakikenom, apsiameizinom, tikrai verta nueit į kino teatrą, rekomenduoju ir jums. Berniukams gal labiau patinka pasakos apie kerštą ir geležines vertybes, bet šiaip manau visi rastų čia kažką jiems idomaus. Jei ne dėl smurto estetikos tai dėl Evos papų, jei ne dėl tų papų tai dėl stulbinančiai atrodančio juodai balto miesto su dangoraižiais ir palmėm. Jei ne dėl palmių, tai dėl priklijuoto Rurkės smakro ir jo literatūrinio murmėjimo monologais. Pirkčiau dvd, žiūrėčiau dar kart ir nešiočiau maikę išdidžiai, be gandono. Dama verta grieko yra verta grieko. Drąsiai mokat už bilietą.

8/10

DEAD SNOW 2

Tikiu ne aš vienas buvau labai excited, kai pasirodė Dead Snow tęsinio traileris. Tikrai buvo gan malonus netikėtumas, kad tokia smagi norvegiška nesamonė apie nacius-zombius vėl grįš į mūsų ekranus. Laukėm, laukėm ir sulaukėm. Siaubo komedija smagi, originali, tačiau deja iki pirmtako trūksta nemažai. Jei pirmasis filmas ėjosi sklandžiai, juokingai ir puikiai kaip per kokį goro sviestą, čia daugiau jaučiasi kažkokių elementų sulipdimo trūkumų ar kartais net vietų, kuomet skauda nuo awkwardneso.

Geras užmanymas, tas visas drąsus priėjimas su magiškom galiom, rusų prieš vokiečius mūšio atkartojimu ir t.t. Tikrai smagu, bet labai nepatiko kai kurie veikėjai. Tarkime tas pritemptas "nerdų" būrelis, kur matosi, kad aktoriai visai ne nerdai, bet užsidėjo netinkančius akinius ir vis mėgina cituoti Žvaigždžių Karus, atrodo nei šiaip nei taip. Ne juokinga, o tiesiog kažkaip nepatogu. Daug tokių juokelių kurie gal pasiklydo vertime ar specialiai turėjo būti tokie awkward, bbž, bet man kažkaip sunkiai sulindo.

Tačiau nepaisant to, yra ir tikrai gero humoro. Scena su laikraščiu, OMG kaip klykiau. Dar smagiai pasižiūrėta į tuos smurto kine tabu, kur nevalia užmušti kūdikio, invalido ar panašiai. Tad su tais gerais ir prastesniais ingredientais gaunasi toks gana pusėtinas daiktas. Kartais juokinga, kartais nelabai, kartais tikrai įdomu, o kartais paprasčiausiai galvoji 'kas čia per nesamonė'. Trečią žiūrėt jau biški tingėčiau tai gal norvegai šitie jau geriau imtusi ko nors kito, yra tikrai geresnių horror komedijų out there, bet su alum ir pora draugų manau vistiek verta pasismaginti, jei patiko pirmoji dalis. Sieg heil!

6/10

SHARKNADO

25min 17sek. Štai tiek ištvėriau, bet dabar jau nieks negalės sakyti, kad nemėginau :)
Tiesą sakant, net ne taip blogai, kaip tikėjausi. Matosi, kad pastangų įdėjo visi kas dirbo prie filmo, net vaidyba nėr tokia bloga, bet šiurpas iškart nukrečia pamačius "Asylum" kompanijos užrašą ir maždaug tiek kiek ištvėriau ir truko suprast, kad kiekviena gyvenimo minutė tiesiog yra per brangi. Kompiuterinis vanduo, kompiuteriniai rykliai ir Tara Reid. Jei jau ryšitės šitam žygdarbiui, siūlau su chebra ir daug daug alaus!

HER

Neseniai žiūrėjau tokį visai fainą dokumentinį filmuką No sex please we are Japanese apie tai kaip sensta Japonijos populiacija ir ten buvo toks įdomus epizodas apie bičus, kuriems nereikia mergų, nes jie draugauja su... appsais. Pagalvojau, 'na gal ir įdomu smaukyti ant tamagočiaus, anoks čia sci fi', bet štai akį patraukė naujas populiarus filmas apie tą patį, kuriame į šitą reikalą ir apskritai "išmaniąją" šiandienos visuomenę pažiūrėta daug rimčiau.
Jau daug gražių atsiliepimų girdėjau apie šitą filmą, tad maniau žiūrėsiu kritiškai, tačiau deja būsiu prie tų, kurie prisideda prie krūvos liaupsų.

Her yra nuostabus filmas. Tai romantinė drama sumaišyta su šiek tiek fantastikos, kuri visai gali tapti realybe ir gana greit. Užvadinam sci-fi paprasčiausiai dėl to, kad toks dirbtinis intelektas kolkas dar neegzistuoja, bent jau namų vartotojams. Na ir žinoma prie tos pačios dirbtinio intelekto temos, nepamirškime to amžinojo klausimo, kas jei dirbtinis intelektas tampa save-suvokiantis ir kas tada yra siela, kas yra žmogus, kas yra protas, kas yra vertinga egzistencija? Visi klasikiniai, bet, ne "vis dar", o "būtent dabar", labai opūs, filosofiniai klausimai kylantis mokslinėje fantastikoje. Visa tai yra šitame estetiškai gražiame, bet idėjiškai labai liūdname ar net baugiame filme.

Be to ir vaizdiškai ir garsiškai filmas bene tobulas, jei žiūrėti kaip romatinę dramą, labiausiai ko gero priminė man Pasiklydę vertime, o mašinos balsas beje - taipogi simpatingoji Scarlet Johanson. Phoenixo vaidyba stulbinanti, bet kas jam belieka, kai jis praktiškai vienas turi ištraukti visą filmą. Parašymas ir išdėstymas taipogi nepriekaištingi, nesugalvoju jokio liaupsuso, o buvo tikrai vietų, kur buvo galima gana laisvai nuslyst į nuspėjama banalybę, tačiau viso to išvengta. Galiausiai lieka kraupokas pamąstymas ir įtarus žvilgsnis į telefoną. Kaip šiandien bendradarbis išsireiškė "ankščiau kompiuteriai vienyjo žmones", dabar panašu izoliuoja. Tai ne pirmas filmas kuris tyrinėja šitą temą, tačiau pirmas, bent jau mano matytas, kuris tai daro tokiu kampu ir taip gerai. Privalomas visiems nuo romantinių komedijų mėgėjų iki tamsaus sci-fi nagrinėtojų.

10/10

RUNAWAY

Žiauriai mielas nedidelio biudžeto filmukas apie policininkus ir robotus išėjęs tais pačiais metais, kaip ir pirmasis Terminatorius. Lyginti aišku nėra ką, nors temos gal ir kiek panašios, šio filmuko užmojai žymiai kuklesni ir atrodo jis tikrai juokingai šios dienos standartais, tik įsivaizduokite didelį ofiso printerį apsiginklavusį virtuviniu peiliu. Tačiau aš esu neabejingas tų metų madytėms, moterų šukuosenėlėms, vyrų ūsams, miestų vaizdams, sintezatoriniams soundtrekams ir t.t. tai vien dėl to jau apturėjau puikų laiką.

Be galo smagu matyt visus tuos klišinius personažus ir klasikines situacijas: našlys policininkas (žmona žuvus autokatastrofoj), sūnus, kad būtų ką prarasti, nauja žavi partnerė (o-ou, negi bus romanas) ir blogiukas su niekad nedingstančiu evil smirku, na suprantate, viskas matyta šimtą kart, bet taip žiauriai miela, naivu ir juokinga, kad tiesiog negali nesidžiaugti. Jei norite rimto old skūlinio filmo, siūlau pasirinkti kokį kitą. Runaway tinka jei norisi cheesy nostalgijos kai nintendo 'zilitonas' buvo labiausiai pažengusi kompiuterinių žaidimų sistema, o vieta palikta fantazijai atnešdavo įdomiausius potyrius.

5/10

SNOWPIERCER

Korėjietis režisierius Joon-ho Bong, pastatęs The Host ir Memories of Murder dabar pagimdė siurrealistinį anglakalbį kūdikį Snowpiercer, regis dar neseniai rodytą ir mūsų kino teatruose. Prisipažinsiu, tikėjausi rimto, tamsaus mokslinės fantastikos trilerio, bet visai ne taip reiktų šitą filmą žiūrėti. Tai yra groteskiška pasaka su stipriu siurrealistiniu ir literatūriniu pojūčiu, nieko panašaus į tai, ką kramtytų sveikas protas. Na nebent aišku norite šnekėti apie politines ir socialines metaforas ir jų interpretavimą.

Dėl to nusiteikimo pirmą pusę filmo buvau tiesiog sumišęs ir nesupratau kodėl čia viskas taip yra. Kai jau įkirtau stilių (labai padėjo ta akiniuota boba ir vagonas-mokykla) supratau, kad negalima čia nieko už gryną pinigą priimti, nes atrodys kaip paprasčiausia nesamonė. Šitas filmas turėtų būt žiūrimas kaip sapnas, kai supranti, kad taip būti negali, tačiau turi štai tokią situaciją ir ji labai ryškiai nuspalvinta emociškai. Įjungus tą sapno mode'ą filmas tampa tikrai žavingas, nors iki pat galo visvien kelia kažkokių prieštaringų jausmų.

Manau lengviau žiūrėtųsi jei vaidintų Korėjiečiai ir reiktų skaityti titrus. Gal kiek rasistiškai skamba, bet sakau tik iš gerosios pusės, mes jau pripratę prie Azijos keistenybių, tad mažiau laiko reiktų save įtikinėti su tuo keistumo virškinimu. Iš kitos pusės tai smagu, kad filmas imasi tokio neįprasto, labiau animacijai ar net knygoms būdingo pasakojimo būdo. Gal ne visiems jis patiks ir prilips, bet pripažinti reikia, kad įspūdis gana originalus ir mažai su kuo palygintinas. Sėdžiu dabar su vyno taure išmetęs tokią protingą Užkalnio mordą, bet tikrai nesugalvoju kito panašaus filmo. Gal koks City of Lost Children? Bbž, labai seniai žiūrėjau...

Siužetukas toks, kad žemė užšalo ir vieninteliai išgyvenusieji yra nesustojančio traukinio keleiviai. Toks dalykas vargiai įmanomas ir tikslas to traukinio nelabai aiškus, bet apie tai jau sakiau, ne tame esmė. Keleiviai susiskirstę socialinėmis klasėmis, kaip ir visuomenėj - šiknoj vargšaj, prieky - turtingieji. Tarpiniai vagonai yra kažkoks veidrodis įvairių  mūsų visuomenės sluoksnių. Kažkas dirba, kažkas tūsina ir t.t. Šiaip nesinori labai šiknoj ieškot smegenų, tikrai buvo vietų kurios atrodė kvailos ir mažai rišosi su bet kokia logika, bet toks tas kino menas. Čia nėra realybės kopijavimas ir neturėtų būti. Klausimas tik - ar tau tai priimtina ir ar turi tam nuotaikos. Mane kiek erzino, bet buvo įdomu ir galu gale paliko tikrai savotišką įspūdį. Dėl to rekomenduoju tiems, kas nebijo biški keisčiau.

Ar kaip kažkokia Orveliška socialinė metafora ar kaip tiesiog pramoga, filmas visvien suveikia, net ir nepaisant savo chaotiško ir iškreipto stiliaus. Beje vizualiai filmas tikrai gražus ir turtingas. Nenoriu baisiai čia advokatauti ir vaizduoti didelio kino menininko, bet tik sakau kaip jaučiuosi dabar po peržiūros. Pilnai suprantu žmones, kuriem šis filmas nepatinka. Čia kaip alyvuogės, skanu, ypač su vynu, bet patinka ne visiems. Taigi skonio reikalas, spręskit ar norite leistis į groteskišką apokaliptinę pasaką patys. Mano vertinimas šį kart keistai sutampa su imdb. Kramtyti ne visąlaik buvo faina, bet nurijus skonis liko smagus.

7/10

BORGMAN

2013-ų, kaip supratau - Olandų ir Danų filmas. Gal kiek lėtai judantis, tačiau stiprus ir meistriškai padarytas dalykas. Keistas, tamsus, makabriškas ir tuo pat metu kažkiek abusrdiškai juokingas, jis liks galvoje dar ilgam. Siužeto pasakot net nesiimsiu, nes įdomiausia manau kai nieko nežinai, o ir papasakot tiesą sakant nelengva, bet noriu pastebėti, kad visą laik galvodami 'kas gi čia po galais darosi' visų atsakymų vis tiek negausite, tad liks vietos ir interpretacijai.

Šiaip šnekėti apie filmą galima daug, bet manau sąžininga diskutuoti būtų tik su jį mačiusiais. Man asmeniškai iš dalies tai filmas apie žmones-vampyrus, ne apie tuos kur siurbia kraują, bet tuos, kurie kaip sakoma, "ėda gyvenimą", pateiktas tokia smagia horror-dramos forma. Tačiau daug ką čia galima įžvelgti, ne tik tokį sufleruotą fenomeną. Kas norės, galės čia matyt ir religinių ar įvairių socialinių įžvalgų. Gal fantastika be įprastų fantastikos elementų? Home invasion siaubiakas kur aukos pačios įsileidžia skriaudikus, kaip ir gyvenime kartais prisišaukiam negandų patys? Na, niekaip pasakę nepagadinsit.

Palyginti irgi ne baisiai randu su kuo, tačiau manau jis turėtų patikt tiem, kam patinka keistos dramos ar tokios Gummo ar Happiness stiliaus, kur kažkas tiesiog ant tiek subtiliai negerai, kad ne tik kraupu žiūrėt, bet biški net juokas ima. Tačiau nėra tik "kažkas negerai" bilia dėl to, kad būtų "kažkas negerai". Čia daug perkeltinių prasmių ir simbolių, tad kiekvienas gali suprast savaip, kas tik kelia bendrą vertę. Be to lėtesnio vyksmo daugiau priekaištų ir nesugalvoju, tikrai veiksmingas seansas. Kai norėsis truputuką rimtesnio filmo nei Transformeriai, siūlau nedvejoti ir spausti "play". Ilgai nepamiršit, o gal ir kažką prasmingo širdyje pasiliksit.

9/10

THE SIGNAL (2014)

Tik dabar susivokiau, kad jau mačiau filmą tokiu pat pavadinimu, tačiau ničnieko apie jį nepamenu, turbūt nieko gero jei nepameni, net žiūrėdamas į plakatą ar skaitydamas pats savo reviu. Tačiau nereikėtų jų painioti, nieko bendro be pavadinimo čia ir nėra; nei čia remeikas nei ką, tiesiog sutapo taip. Šiemetinis The Signal tai gražiai estetiškai padarytas, atmosferiškas ir visai gudrus sci-fi trileris, nuolat keliantis klausimus ir tuo puikiai išlaikantis dėmesį iki pat galo.

Trys keliaujantys, IT srityje nusimanantys, tačiau iš pažiūros kuklūs ir paprasti jaunuoliai nutaria pasekti juos terorizuojantį hakerį. Atvykę į "vietą" čia randa tik neaiškius trobėsius ir žinoma nutinka kažkas labai negero. Sąmonę vienas jų atgauna keistose patalpose, kur ir prasideda tikrasis veiksmas.
Nuostabi vaidyba, įtikinanti painiava, nuolat leidžia kelti versijas, bet niekad - būti 100% tikram. Ar jie išprotėję? Ar tai kažkoks eksperimentas? Jei taip, tai koks? Socialinis/ fizinis/ biologinis/ psichologinis?

Išvadom gal ir ne visi liks patenkinti, bet net jei ir nutiks taip, siūlau vien dėl kelionės jų link, pabūti suinteresuotiem. Tikrai gerai užliūliuoja bendra, ambientinė filmo nuotaika ir, bent jau man, tokioj būsenoj nesunku praryti bet ką, kas naujo įpinama į siužetą. Gal net ir ne visas smulkmenas supratau bendram paveiksle, bet smagu kai yra apie ką pagalvoti, o taip pat smagu, kad vis dar daromi tokie gana aukšto lygio sci-fi orientuoti ne tik į tai, kaip uždirbti kuo daugiau babkių ar parodyti kuo daugiau efektų.
Taip pat dar turime Fišburnos tarpdantį, kas irgi negali būti blogai.

8/10

DAWN OF THE PLANET OF THE APES

Po ne per seniausiai mane ištikusio Planet of the apes maratono, pagaliau atėjo proga naują beždžionių filmą pamatyti kine. Ir, nepatikėsite, už ką tokia laimė, net ne 3D! Filmas yra tiesioginis tęsinys Rise of the planet of the apes, tad jei nutarsite nueit į kiną, o tą tikrai rekomenduoju padaryti, būtų gera mintis pažiūrėti bent jau prieš tai sukurtą remeiką. Čia žinoma turint omeny, jei neteko žiūrėti dar nė vieno filmo apie beždžiones... Tęsinys tikrai toks geras, kaip tik buvo galima tikėtis, mėgavausi kiekviena minute ir nekantriai lauksiu kas toliau.

Įvyko apokalipsė, žmonių liko nedaug, protingosios beždžionės sukūrė savo gentį ir po truputi mokosi gyventi civilizuotai, šiek tiek šneka ir t.t. Perrengti aktoriai sumaišyti su kieta animacija, beždžionės atrodo kaip realūs personažai ir mums nesunku jas jausti ir su jomis susitapatint. Soundtrekas geras, primena originalą savo blyškumu, nors pagridininės temos vistiek pasigedau. Nenorom prasideda karas, kovos scenos dramatiškos ir žmogiškos, beveik kaip karinėj dramoj. Abi puses suprantame, už abi galime sirgti, jausmai realūs ir veiksmas išties racionalus. Visi šitie geri sudėtiniai dalykai sulipdo tikrai gerą sci-fi / action experiencą už kurį verta nepagailėt 20 litukų ir nitpickai, tokie kaip nuspėjamumas ar kabinėjimasis prie techninių smulkmenų nebetenka didelės prasmės.

8/10

WER

Naujas Devil Inside režisieriaus filmas, prasidedantis kaip detektyvas, vėliau pavirstantis į siaubiaką. Vėl smagiau žiūrisi dėl to, kad veiksmas vyskta europoj, šį kart - Leone, Prancūzijoj. Vyksta tyrimas baisios dvigubos žmogžudystės ir neaišku ar nusikaltimą padarė žmogus ar gyvūnas. Įtariamasis sugautas, išties augalotas vyriškis, tačiau vistiek sunkiai tikėtina, kad lavonai taip siaubingai sumaitoti jo rankomis. Aišku nebent pasirodys koks paranormalus faktorius, ko visi tik ir laukiame nekantriai.

Šiek tiek veiksmo scenose buvo jovalo, rodos keletą kadrų ne taip sumontuota ir nepastebi kas įvyko ar nesupranti kaip galėjo taip įvykti. Čia toks pagrindinis trūkumas, kuris priduoda filmui kažkokio biudžeto trūkumo įspūdžio. Tačiau šiaip smagu, kad tų veiksmo scenų tikrai netrūksta, nes į neva-gudrius detektyvus spoksoti greit įgrįsta.
Pirmoji pusė filmo lėtesnė ir rimtesnė, kelis kart esame pagąsdinti pigiais garsiai iššokančiais "tai buvo tik katė" momentais, vėliau kai jau paaiškėja kas ir kaip, veiksmas vystosi greit ir aiškiai. Tad visumoj pabost nespėja.

Išliekamosios vertės nelabai yra, bet kam patinka siaubai apie plėšrūnus tai kaip pramoga tam kartui - visai gerai. Nėra baisu, nėra labai įtempta, gal ir nėra originalu, bet vistiek kažkaip visai idomu. Taigi all in all - manau neblogai!
...Spoileris, kam dar neaišku: VILKOLAKIAI NACHUY !

6/10

TRANSCENDENCE

Apie filmą nežinojau nieko, tik plakatą buvau matęs. Nesu didelis Deppo fanas, bet visai gerai vakaro seansui, atitrūkti nuo darbo ir realybės suėjo šitas naujas sci-fi apie dirbtinį intelektą, pervirškindamas idėjas matytas tokiuose granduose kaip Terminatorius ar Kosmoso Odisėja. Tos mintys šiais laikais vis dar aktualios: kas jeigu galėtum valdyti visą internetą, kas jeigu būtum internetas? Sunkoka net įsivaizduoti, bet piktas scenarijus labai greit prilimpa. Nors skaitmeninis Deppas neatrodo grėsmingai, nors tu ką.

Epinio karo su mašinomis deja nepamatysite, filmas gana ramus ir lėto veiksmo, tačiau yra stiprių momentų. Nepaisant gana tradicinių paslydimų su tam tikrų dalykų atvaizdavimu, šiaip tikrai smagiai laiko dėmesį ir gerai žiūrisi net ir nuspėjami twistai. Gal kiek mažiau romantikos ir daugiau veiksmo nebūtų pamaišę, bet man ir nepasirodė, kad filmas baisiai pretenduotų į kažkokią fantastikos klasiką. Matau, kad režisierius su kinu dirbęs nemažai, bet čia jo režisūrinis debiutas, tai visai pusė velnio. Tikrai įdomiai žiūrimas, nors gal ir greit pasimirštantis fantastinis filmukas su penkiom minutėm pamastymams.

7/10

HOTEL INFERNO

Dar vienas filmukas iš modernaus Italų goro kompanijos Necrostorm [Adam Chaplin, Taeter City]. Jei pirmi kartai pakerėjo savo keistumu, siurrealistiškumu ar šviežumu, dabar to jau nebeužtenka ir deja Hotel Inferno ištvėriau vos pusvalandį iki kol supratau, kad man paprasčiausiai gaila laiko tokioms nesamonėms. Idėja: splateris iš pirmo asmens perspektyvos, skamba gal ir neblogai. Išpildymas, deja, primena pigų kompiuterinį žaidimą, kurio negali valdyti.

Taip greit ir išgaruoja visas excitmentas ir jokios kraujo vonios nebegelbsti. Pasidarė tiesiog nuobodu ir nyku, tai pamaniau, kad užteks ir išjungiau. Ką nors geresnio su savo laiku galima nuveikti, pavyzdžiui pasmaukyti pempę. "Dialogai" ir "siužetas" tiesiog įžeidžiančiai blogi, bet kaip galite numanyti, ne smagiai-blogi, o tiesiog blogi. Ko gero su viskuo čia paskubėta buvo ir vėliau viskas praleista per kompiuterio žarnyną norint gauti išbaigtumo efektą. Gavosi labai nekas, iki Adam Chaplin toli kaip iki amerikos. Pasidžiaukite treileriu bendram išprusimui ir to tikrai užteks.

2/10

AFFLICTED

2013-ų, šaunus, originalus ir smagus siaubiakas pateiktas "namų vaizdelių" stiliumi, tačiau visai vykusiai, ne dėl to aceit-realistiškumo, kuris visiems jau išlindęs per šikną, bet tik dėl, šiais laikais jau neišvengiamos, meninės formos. Naujas ir šviežias požiūris į siaubo klasiką - vampyrizmą, o apie vampyrus sutikite nėra daug daug gerų filmų, dėl to malonu matyt kažką faino, naujo ir neblogai padaryto.

Paskutinius kelis metus mane patį žiauriai domina ir žavi kelionės, tad iškart užkabino filmo setup'as - du amerikiečiai išsileidžia į kelionę aplink pasaulį ir pradeda nuo Europos, matome pažįstamas vietas - Barseloną, Paryžių, Italiją... Tiesa vienas iš veikėjų Paryžiuje pasigauna kažkokią sifą, apie kurią čia ir eina kalba, hehe. Taigi moralas - nevažiuokite į Paryžių.

Bet jei rimtai, labai patiko, kad veiksmas vyksta Europoj. Kažkokios baugios ir niūrios tos aptaguotos gatvės ir tamsios laiptinės, vietom, net biški priminė [REC]. Čia daugiau juodo humoro ir gaudynių, nei tokio tyro siaubo, bet yra ir tikrai nejaukių vietyčių, priverčiančių kruptelti ar sulaikyti kvapą. Idomu, kad pagrindinis personažas - ir auka ir blogietis, kartu su juo pereinam per visokių nuotaikų ir grėsmių spektrą. Puikus pramoginis pasilakstymas po kruvinas naktines gatves. Pats tas pusryčiams.

8/10