ELI

Wow. Kol kas turbūt turiu šūdiniausio metų siaubiako nugalėtoją. Žiūrėjom su žmona, trynėmės akutes ir patikėti negalėjome. Paviliojo tas, kad teko matyti šio režisieriaus Citadel, kur buvo labai neblogai. Tačiau tokio skausmingo fantazijos trūkumo ir infantiliško išpildymo nesitikėjau iš vardų, kurie turėtų turėt biški savigarbos - Netflix, MTV films?
Atrodo, kad krūva siaubo filmų papietavo, paliko stalą nesusirinkę trupinių ir šie trupiniai sustumti į lėkštę pateikti kaip "Eli".

Vienintelis dalykas į ką čia galima žiūrėti yra simpatiškoji Kelly Reilly iš antro True Detective sezono, bet net jos vangi vaidyba negelbsti filmo nuo automatinio virtimo netyčine parodijų komedija. Sunku net išvardnti kas yra blogai, kai blogai beveik viskas: istorija, personažai, vaidyba, efektai, jump-scare'ai, nuolatinis expositionas ir kaip gi be twisto... O tu dieve šventas, ta pabaiga. Nelabai įsivaizduoju kaip kūrėjai žiūrėjo sumontuotą versiją ir nutarė - "jo jo, viskas cool, bus gerai".

Juokėmės, bet skaudėjo. Juokėmės, nes mums nieko kito neliko. Tačiau po pastarųjų kelių, karčių, didelio biudžeto nusivylimų, galima bent jau pasidžiaugti, kad bent jau "so bad it's good" kategorijoje kažkas vyksta. Tai idealus filmas pasikviesti dešimt draugų, pasiimti krūvą svaigalų, rodyti pirštais į ekraną, garsiai komentuoti ir žvengti kol kaimynai iškvies policiją. Ir vien jau dėl to sąžiningai negaliu duoti vieneto, nes apturėjau smagų laiką, tai tebūnie tas balas vien už tai.

2/10