WE NEED TO TALK ABOUT KEVIN

Siaubo drama, šį kart be fantastikos, apie "buitinę" blogio sėklą, arba Damieną be antgamtinių galių. Įsivaizduok, jei tavo vaikas, be jokios priežasties gimsta tikras šėtono išpera ir tavo šeima, kuri lyg ir atrodo kaip dažno normalaus žmogaus idealas, tampa tavo paties pragaru ir kalėjimu iš kurio be drastiškų priemonių neištrūksi. Mažos niekšybės virsta didesnėmis, kol galiausiai, visi jaučiame, atsitiks kažkas didelio. Tam esame ruošiami visą filmą, įvairiomis užuominomis: tai itin pabrėžiama raudona spalva, tai tragedijos fragmentais, tai baugia muzika.

Pradžioje filmas pagauna savo estetiniu profesionalumu, vėliau didžiąją laiko dalį "pralaiko" tam tikru trileriniu erzinimu, kai žiūrovas lyg tyčia yra nervinamas išskirtinai šlykštaus personažo elgesio ar nepakeliamos neteisybės. Kulminacija gal kažkam ir nuspėjama, bet jos sulaukus, ne mažiau stipri, nei bendras vaizdas. Ir baugios išvados: dėl ko? Gal... tiesiog šiaip sau?

Gal identiškas scenarijus realiam gyvenime ir sunkiai įsivaizduojamas, tačiau kartais įsijungus žinias pašiurpstame jog ta, kažkur vykstanti, realybė, ne tokia jau ir tolima. Taip neišvengiamai norisi klausti savęs: ką aš daryčiau tokioje, gana beviltiškoje ir sunkiai perrašomoje, situacijoje? Ar meilė savo vaikui visada besąlygiška iki bet kokio lygmens? Kiek tam tikri mūsų pasirinkimai gyvenime nulemia ne tik mūsų pačių, bet ir mus supančių žmonių ateitį? Jei manysime, kad tie pasirinkimai nors kiek nuo mūsų priklauso!
Šokiruojanti ir erzinanti dramytė, kartais prilinkstanti prie juodosios komedijos, tačiau niekad tos ribos neperžengianti. Ne super žostka, bet tik tam rytui, kai norisi kažko rimčiau įtraukiančio ir stipraus.

7/10