GODZILLA (2014)

Jėėėėė, ką tik iš kino, šiltą sekmadienio vakarą su gaiviu sidriuku prakaituodamas galvoju apie filmą ir apie gerą laiką, kurį turėjome prieš seansą. Su draugais aplankėme Gedimino pilį ir pagaliau nuėjau į atnaujintą Sereikiškių parką, daug žmonių, geras oras, nice. Gaila penktą ryto keltis į darbą ir miegot penkios h teliko, bet velniai nematė... Lai darbas egzistuoja dėl mūsų, o ne atvirkščiai, kaip dažnai rodosi, kad šiandieną būna.

Naujas filmas Godzilos frančizėje tikrai geras, nieko neskaitykit ir šiauškit į kiną. Kuo mažiau žinosit, tuo smagiau bus. Treileris atrodė kietai ir atskleidė tikrai nedaug. Aš asmeniškai nelabai ką žinojau apie patį siužetą ir todėl buvau smagiai nustebęs dėl poros dalykų, bet jei jau einat į tokius blogus ir kažką čia skaitinėjat, tai gal nebijot vienos kitos užuominos.

Ką gi - spoleris numeris vienas ir mano malonus nustebimas: filme išlaikyta nemažai elementų, kurie susišaukia su Japoniškais pirmtakais. Visų pirma, veiksmas plaukia iš Japonijos. Taip pat, padarų yra ne vienas ir Godzilai, teks su kažkuo kautis. Patiko, tamsus tonas, kad nors ir į pramoginį filmą, vistiek pažiūrėta rimtai. Kai gigantai pasirodo ekrane, tikrai atrodo amazing ir juokutis nekyla nė akimirkai. Jaučiasi tas dydis, o Godzila šį kart beje didesnė nei bet kada... Size does matter! Patiko, kad griūvantys miestai sudaro tamsų, viską gaubiantį dulkių debesį, ko gero realybėj kažkas panašaus ir būtų. Monsteriai tikrai atrodo galingai ir įspūdingai, kai po ilgo tampymo už ūsų jie pagaliau pasirodo, tikrai kelnaitės susitepa sėkla.

Beje tas tempimas link kulminacijos ir vis kažko nedarodymas turbūt ir bus pagrindinis filmo minusas. Matyt kurėjai bandė išlaužti rimtumo ir to realistiškumo, tad visa ta įžanga ir personažų vystimas trunka tikrai ilgokai. Galiausiai norisi, kad visas tas excitmentas tiesiog sprogtų, bet pabaigoje kažkaip pagalvoji, kad filme, kuris vadinasi Godzila, galėtų Godzilos būti biški daugiau. Dabar viską matome taip labiau iš žmonių perspektyvos, tai koks kampas nepatogus, tai kadras nutraukia visą įdomumą... Tas biški kliūna, bet nepaisant to, padarai atrodo nerealiai gerai ir kaip jau sakiau, kai jie pagaliau išlenda - belieka netekti žado.

Menu '98-ais Emericho Godzila irgi paliko savo įspūdį, tuo metu atrodė visai tinkamas priėjimas, nors aišku kritikai ir suėdė tą filmą pusryčiams, aš dar buvau vaikas ir man tikrai buvo "wow". Tačiau šiandien jau suprantu, kad tenai daugiau komiškas priėjimas ir iš esmės nieko gero. Tai žinokite kalbos, kad šiuolaikinė Godzila stipriai lenkią aną perdirbinį yra teisingos. Šviežia versija yra tamsesnė, rimtesnė, didesnė ir galingesnė. Aišku tai tik popkorno filmas kino teatrams, ko daugiau iš jo ir tikėtis, bet savo žanre jis tikrai puikiai padarytas ir labai rekomenduoju nueiti. Pasirodžius pabaigos titrams suvokiau, jog dvi valandos prabėgo kaip pusvalandukas, o čia - visuomet geros pramogos ženklas. Tad atmetus priverstinį, nors nebūtiną, 3D ir jau minėtą pačios Godzilos ir monstrinio actiono trūkumėlį "skaitau", kad nauja versija išties puiki ir verta nepigaus kino bilietuko.

8/10